- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- e2A-95-656/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11240-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- „Atnaujinkime miestą”
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų (apeliantų) uždarosios akcinės bendrovės „Kelvista” ir G. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Atnaujinkime miestą” ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kelvista“ ir G. G. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas VšĮ „Atnaujinkime miestą“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kelvista“ ir G. G. 17 466,19 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (tolau ir Namas) butų savininkų vykdytame balsavime buvo priimtas sprendimas pritarti daugiabučio Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui pagal specialią Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-05-15 sprendimu Nr. I-1242 patvirtintą programą. Namo savininkų balsavime Namo atnaujinimo (modernizavimo) Projekto organizavimo, administravimo ir jo įgyvendinimo bei finansavimo vadovaujantis patvirtintu investicijų planu klausimai buvo pavesti VšĮ „Atnaujinkime miestą“. Tarp Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo – 939-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pašilaičiai“ ir ieškovo 2014-01-14 buvo sudaryta pavedimo sutartis, kuria ieškovui buvo pavesta atlikti eilę administracinių ir teisinių veiksmų, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimu (pastarieji detaliai aptarti Pavedimo sutarties 1 skyriuje). Pastarieji apėmė ir statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo ir sutarties dėl šio pobūdžio paslaugų sudarymą (Pavedimo sutarties 1.1.3 p.), Projekto finansavimo organizavimą (Pavedimo sutarties 1.1.4. p.), valstybės paramos gavimo klausimus (Pavedimo sutarties 1.1.6. p.), Projekto įgyvendinimui skirto lengvatinio kredito grąžinimo administravimo klausimus (Pavedimo sutarties 1.1.7. p.) ir kt.
3. Ieškovas 2015-02-23 sudarė su atsakovu UAB „Kelvista“ pagrindinę sutartį Nr. CPO60111 dėl Namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų suteikimo Sutartyje nustatyta tvarka (toliau ir Sutartis). Atsakovas UAB „Kelvista” savo nuožiūra paskyrė Sutarties vykdymui techninį prižiūrėtoją - atsakovą G. G., kuris tiesiogiai dalyvavo Projekto įgyvendinime ir vykdyme bei atliko statybos techniniam prižiūrėtojui priskirtas konkrečias funkcijas – priiminėjo rangovo atliktus darbus, pasirašinėjo darbų aktuose, teikė ataskaitas ieškovui ir kt. Atsakovo G. G. pasirašyti rangovo UAB „Užupio statyba“ atliktų, priimtų ir tokiu būdu patvirtintų kaip tinkamų darbų aktai sudarė teisines prielaidas atsiskaityti su rangovu, apmokant jam Namo atnaujinimui (modernizavimui) finansuoti gauto kredito lėšomis. 2018-09-19 buvo surašytas Namo atnaujinimo (modernizavimo) užbaigimo aktas, o 2021-10-22 ieškovas Namo butų ir kitų patalpų savininkams išsiuntė pirmuosius mokėjimo pranešimus su papildomai pridėta informacija, joje detalizuojant individualias ir bendrąsias mokėtinas sumas pagal konkrečiam butui ar kitai patalpai priskirtas (tenkančias) investicijas.
4. Po pranešimų išsiuntimo ieškovas gavo vienuolikos butų savininkų pretenzijas dėl konkrečių mokėjimų už darbus, kurie jų nuosavybės teise valdomuose butuose / patalpose įgyvendinant Projektą nebuvo atlikti, todėl 2022-02-15 buvo suorganizuotas darbų – langų, durų keitimo ir balkonų stiklinimo – patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad langų keitimo ir balkonų stiklinimo darbai atliktų darbų aktuose atitinkamų butų atžvilgiu buvo nurodyti kaip atlikti ir priimti, nors faktiškai tokie darbai nebuvo atlikti. Sutikrinus patikrinimo metu nustatytus faktus buvo apskaičiuota, kad atsakovas G. G. viso priėmė faktiškai neatliktų darbų, kurių vertė sudaro 17 466,19 Eur sumą. Ieškovas 2022-02-25 kreipėsi į atsakovą UAB „Kelvista“, reikalaudamas atlyginti 17 466,19 Eur sumą sudarančius nuostolius (žalą).
5. Pažymėjo, kad atsakovai neužtikrino Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Atsakovas UAB „Kelvista“, veikdamas per atsakovą G. G., kurį savo nuožiūra paskyrė statybos techniniu prižiūrėtoju, priėmė statybos darbus (langų keitimas ir balkonų stiklinimas), kurie nebuvo atlikti, tokiu būdu netinkamai vykdė jiems priskirtas funkcijas. Esant tokiai aplinkybių visumai, egzistuoja visos CK reikalaujamos sąlygos atsakovų civilinei (tiek sutartinei, tiek deliktinei) atsakomybei taikyti. Atsakovų atsakomybė už kilusią žalą yra solidari.
Atsiliepimas
6. Atsakovas UAB „Kelvista“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus tik techninę priežiūrą vykdžiusiai įmonei ir konkrečiam techninę priežiūrą vykdžiusiam asmeniui dėl visos žalos priteisimo dėl trūkumų, už kuriuos tiesiogiai atsako rangovas. Ieškovas net nepateikė sutarčių, kurių pagrindu buvo vykdomi darbai objekte, nors ieškovo pateiktuose darbų aktuose minimos net trys rangos sutartys – 04-17-234; R-2014/10-01; R-2014/10-02. Be to, ieškovo taikyta žalos nustatymo metodika kelia abejonių, nes susirinkimo 2022-02-15 protokolo pasitarimo data nurodyta 2022-04-15, 15:00, be to, apžiūros metu į dalį butų komisija negalėjo patekti, todėl nėra aišku kaip buvo įvertinti darbai. Protokolas techniniam prižiūrėtojui UAB „Kelvista” nebuvo atsiųstas nei suderinimui, nei pastaboms. Pažymėjo, kad nei su pretenzija, nei su ieškiniu nepateiktas joks realus ir pagrįstas žalos paskaičiavimas.
7. Pažymėjo, kad ieškovas neginčija aktų, kuriais buvo priimti darbai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad darbai neatlikti, vadovaujantis vien gyventojų pateiktomis pretenzijomis. Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų atsakovui iki 2022 metų vasario mėn. (beveik 3,5 metų nuo darbų užbaigimo) dėl paslaugų kokybės, jokių reikalavimų ištaisyti galimus paslaugų trūkumus, neteikė ir reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo.
8. Atsakovas G. G. atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atsakovo pareiga atlyginti nurodomą žalą (nuostolius) kildinama iš delikto. Objekto techninės priežiūros paslaugos buvo teikiamos tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Kelvista“ 2015-03-23 sudarytos pagrindinės sutarties Nr. CPO60111 pagrindu. Nėra delikto, jeigu žala yra susijusi su sutartiniais santykiais. Ieškovas nurodo, jog atsakovai netinkamai vykdė Pavedimo sutartį. Tačiau atsakovas nėra Pavedimo sutarties šalis ir pagal minėtą sutartį jokių pareigų nėra prisiėmęs.
9. Ieškovas nepateikė statybos rangos sutarties, sudarytos su rangovu, tačiau ieškovo į bylą pateiktose objekto gyventojų pretenzijose nurodoma, kad būtent ieškovas netinkamai vykdė statybos rangos sutartį, sudarytą su rangovu, kurios 9.1.1 punkte ieškovas įsipareigojo kontroliuoti ir prižiūrėti, ar atliekamų darbų atlikimo eiga, kiekis, kaina ir kt. Kaip matyti iš ieškovo į bylą pateiktų statybos rangos darbų priėmimo perdavimo aktų, ant visų šių aktų yra net dviejų ieškovo atstovų parašai. Atsakovo manymu, ieškovo atsakomybė už statybos rangos darbų priėmimo perdavimo aktuose nurodytus duomenis yra tiesioginė.
II. Teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu: ieškinį tenkino pilnai; priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Kelvista“ ir G. G. ieškovo VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ naudai 17 466,19 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai 2 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 393,00 Eur žyminį mokestį; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai 13,44 Eur pašto išlaidų.
11. Nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovų prievolės ieškovui alyginti patirtus nuostolius.
12. LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 punkte yra apibrėžta statinio statybos vadovo sąvoka – tai statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. LR Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatose yra nurodyta, kad rangovas privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus. Pagal LR Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, o 2 straipsnio 38 dalyje yra pateikta statinio statybos techninės priežiūros sąvoka – tai statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.
13. Statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalis).
14. Teismas nustatė, kad Pavedimo sutartimi pagal ieškovui priskirtas funkcijas bei pareigas 2015-02-23 ieškovas sudarė su atsakovu UAB „Kelvista“ pagrindinę sutartį Nr. CPO60111 dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų suteikimo sutartyje nustatyta tvarka ir atsakovas UAB „Kelvista” savo nuožiūra paskyrė sutarties vykdymui konkretų techninį prižiūrėtoją G.G., kuris tiesiogiai dalyvavo projekto įgyvendinime ir vykdyme bei atliko statybos techniniam prižiūrėtojui priskirtas konkrečias funkcijas – priiminėjo rangovo atliktus darbus, pasirašinėjo tokių darbų aktuose, teikė ataskaitas ieškovui ir kt. Atsakovo G.G. pasirašyti rangovo UAB „Užupio statyba“ atliktų, priimtų ir tokiu būdu patvirtintų kaip tinkamų darbų aktai sudarė teisines prielaidas atsiskaityti su rangovu, apmokant jam namo atnaujinimui (modernizavimui) finansuoti gauto kredito lėšomis. Su rangovu pilnai buvo atsiskaityta, tarp šalių nėra. Atsakovas G. G. priėmė faktiškai neatliktų darbų, kurių vertė sudaro 17 466,19 Eur sumą.
15. Atsakovai ginčijo aplinkybę, kad ieškovo paskaičiuoti nuostoliai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, nes nėra aišku kokie visgi darbai buvo neatlikti bei jų apimtis. Teismas nesutiko su tokia atsakovų pozicija ir padarė išvadą, kad ieškovas pilnai įrodė aplinkybes dėl nuostolių dydžio pagrįstumo bei dydžio, pateikdamas į bylą rašytinius įrodymus: susirinkimo protokolą bei detalią nuostolių (žalos) paskaičiavimo detalizaciją. Teismas akcentavo tą aplinkybę, jog šiuo atveju ieškovo buvo konstatuoti ne atliktų darbų trūkumai (darbų brokas), o būtent tas faktas, kad atsakovų aktuose pažymėti ir jau apmokėti faktiškai neatlikti darbai. Tokiu būdu atsakovai į šią civilinę bylą turėjo pareigą pateikti įrodymus, jog ieškovo išvardinti darbai realiai buvo atlikti, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta.
16. Atsakovai taip pat nenuginčijo ir susirinkimo protokolo, o ta aplinkybė, jog su susirinkimo protokolu buvo supažindintas tik vienas atsakovas G. G., įrodo tai, kad atsakovas G. G. šioje byloje yra tinkamas atsakovas, nes būtent jis ir priėmė tuos darbus, dėl kurių tarp šalių šiuo metu ir kyla ginčas, o atsakovo UAB „Kelvista“ nurodyta aplinkybė, kad atsakovas UAB „Kelvista“ nebuvo informuotas ieškovo ir nežinojo apie susidariusią situaciją, rodo tik šio atsakovo pasyvumą šioje situacijoje bei vengimą galimos atsakomybės.
17. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju objektyviai nustačius, kad atsakovai neužtikrino sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir atsakovas UAB „Kelvista“, veikdamas per atsakovą G. G., kurį savo nuožiūra paskyrė statybos techniniu prižiūrėtoju, priėmė statybos darbus (langų keitimas ir balkonų stiklinimas), kurie nebuvo atlikti, atsakovai jiems priskirtas tiesiogines funkcijas vykdė netinkamai ir aplaidžiai.
18. Teismas nurodė, kad egzistuoja visos CK sąlygos atsakovų civilinei (tiek sutartinei, tiek deliktinei) atsakomybei taikyti, nes statybos techninės priežiūros vykdymui sutartimi buvo pasitelktas būtent atsakovas UAB „Kelvista“, tačiau pastarajam savo nuožiūra paskyrus šią priežiūrą vykdyti atsakovą G. G., yra laikytina, jog atsakovų atsakomybė už kilusią žalą šiuo atveju yra solidari.
19. Rašytiniuose įrodymuose (2022-02-15 protokole) užfiksuoti akivaizdžių pažeidimai patvirtina aplinkybę, kad atsakovai netinkamai vykdė 2015-03-23 pagrindine sutartimi Nr. CPO60111/04-80 jiems pavestas ir jų prisiimtas tiesiogines pareigas, aplaidžiai teikė statybos techninės priežiūros paslaugas bei akivazdžiai veikė priešingai užsakovo (ieškovo) interesams. Rangovo darbų atlikimas nėra ieškovo ieškinio dalykas ir pagrindas, nes ieškovas šiuo atveju tiesiogiai patyrė realius nuostolius (žalą) ne rangovo veiksmų pasėkoje, o būtent tik atsakovų neteisėtų veiksmų pasėkoje, t. y. dėl atsakovų „prirašytų”, bet neatliktų darbų nustatymo ir konstatavimo.
20. Pažymėjo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra apibrėžiama ne vien objektyviu (teisės pažeidimo), bet ir subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Teismas sprendė, kad šiuo atveju apie egzistuojančius pažeidimus ir dėl jų atsiradusius nuostolius ieškovui objektyviai tapo žinoma tik po to, kai namo gyventojams buvo pateiktos pirmosios sąskaitos, kuriose buvo įtrauktos išlaidos namo. Todėl teismas pripažino, kad ieškovas šiuo atveju nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui paduoti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
21. Atsakovas UAB „Kelvista“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo UAB „Kelvista“ atžvilgiu atmesti. Apeliacinio skundo argumentai:
21.1. Teismas nepagrįstai atsakovų atsakomybę pripažino solidaria. Ieškovą (statytoją, užsakovą) su kiekvienu statybos proceso dalyviu sieja individualus sutartinis teisinis ryšys, kylantis iš skirtingų sutarčių. Visi šie teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl ir atsakomybė šalims kyla skirtingais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, visų statybos proceso dalyvių atsakomybė laikytina daline, o ne solidaria. Teismas nepagrįstai net nesvarstė galimos dalinės atsakomybės klausimo.
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Teismas konstatavo, kad būtent atsakovų neteisėtų veiksmų pasėkoje, t. y. dėl atsakovų „prirašytų” darbų, kurie realiai nebuvo atlikti, ieškovas patyrė žalą. Šios teismo išvados yra nepagrįstos, nes UAB „Kelvista“ jokių darbų aktuose „neprirašė“, o vizavo Rangovo parengtus ir paties ieškovo pasirašytus atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus. Dėl šios priežasties visos nuostolių sumos priteisimas iš UAB „Kelvista“, nevertinant Rangovo ir ieškovo (Užsakovo) veiksmų, yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
21.3. Ieškovo teigimu, jis 2014-01-14 Pavedimo sutartimi prisiėmė „savotiško tarpininko“ vaidmenį ir dėl to jokiomis aplinkybėmis negali būti atsakingu už kilusius nuostolius (žalą). Atsakovas su nurodytais argumentais nesutinka. Nepaisant su statybos techniniu prižiūrėtoju UAB „Kelvista“ sudarytos Sutarties, tiek pagal 2014-01-14 Pavedimo sutartį, tiek pagal Statybos rangos sutartį ieškovas pats buvo įpareigotas kontroliuoti statybos procesą, prižiūrėti atliekamų darbų eigą, kiekį, kainą ir t.t. Todėl statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymas nepanaikino ieškovo pareigos pačiam įsitikinti atliekamų bei perduodamų darbų kiekiu. Ieškovas pagal 2014-01-14 Pavedimo sutartį, atstovaudamas butų savininkams, kaip užsakovas pasirašė ant Rangovo pateiktų darbų priėmimo - perdavimo aktų, todėl tuo patvirtino, jog juose nurodyti darbai buvo atlikti. Teismui nustačius, kad yra priešingai, ieškovui už netinkamą darbų priėmimą taip pat turi kilti atsakomybė. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis.
21.4. Atsakovas UAB „Kelvista“ statinio statybos techninės priežiūros paslaugas Ieškovui teikė Sutarties pagrindu. Ieškovo ir UAB „Kelvista“, tarpusavio santykiai buvo sureguliuoti sutartimi, todėl galėjo būti taikoma tik sutartinė UAB „Kelvista“ atsakomybė. Tačiau teismas nepagrįstai pripažino esant pagrindą taikyti tiek sutartinę, tiek deliktinę atsakomybę.
21.5. Teismas netinkamai motyvavo sprendimą, neaptarė visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Iš esmės pirmos instancijos teismas sprendime pasisakė tik dėl žalos (nuostolių) dydžio, tačiau dėl priežastinio ryšio tarp šios žalos (nuostolių) ir atsakovo UAB „Kelvista“ neteisėtų veiksmų nepasisakė visiškai.
Atsiliepimas
22. Ieškovas VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atsiliepime į UAB „Kelvista“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nesutiko su atsakovo dėstomais argumentais dėl to, kad teismas tariamai netinkamai ar nepakankamai motyvavo sprendimą. Vien tai, kad teismas tiesiogiai nenurodė, kodėl šiuo atveju atmetė kitus atsakovų procesiniuose dokumentuose ar bylos nagrinėjimo metu išsakytus argumentus, nereiškia, kad teismas į juos neatsižvelgė.
23. Atsakovas G. G. atsiliepime į UAB „Kelvista“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su atsakovo UAB „Kelvista“ apeliaciniu skundu, jame dėstomais faktiniais bei teisiniais argumentais.
Šalies argumentai
24. Atsakovas G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
24.1. Teismas netinkamai nutatė civilinės atsakomybės subjektus:
24.1.1. Dėl statybos proceso dalyvių atsakomybės. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškinio dalykas ir pagrindas nėra Rangovo darbų atlikimas. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas tiesiogiai susiję su Rangovo atliktais statybos rangos darbais. Atsakovams pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (dėl nuostolių) kildinamas iš 2022-02-15 susitikimo protokole ir Statybos rangos darbų priėmimo perdavimo aktuose (už laikotarpį nuo 2015-08-25 iki 2018-10-16) susidariusio Rangovo atliktų darbų skirtumo. Ieškinio pagrindas grindžiamas atsakovų veiksmais - priėmus iš Rangovo darbus, kurie pagal faktą nebuvo atlikti. Taigi ieškovo reikalaujami atlyginti nuostoliai tiesiogiai susiję būtent su Rangovo atliktais darbais ir jų priėmimu bei Statybos rangos darbų priėmimo perdavimo aktų pasirašymu.
24.1.2. Atsakovo UAB „Kelvista“ ir ieškovo sudaryta Sutartis dėl statybos techninės priežiūros paslaugų teikimo nesusijusi su materialaus objekto sukūrimu (CK 6.716 str. 1 d.), t. y. atsakovai nevykdė statybos rangos darbų (nekeitė langų, durų ir nestiklino balkonų) ir neturėjo savarankiškos pareigos priimti Rangovo atliktų darbų nei Sutarties, nei įstatymo pagrindu. Teismas statybos techninę priežiūrą vykdančiam asmeniui priskyrė savarankišką statybos rangos darbų priėmimą, t. y. statybos techninę priežiūrą vykdantį asmenį sutapatino su statybos užsakovu.
24.1.3. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovai turėjo pareigą kontroliuoti tiek visą procesą bendrai, tiek ir jo tinkamą užfiksavimą statybos dokumentuose. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ pareiga organizuoti ir techniškai vadovauti atliekant visus statinio statybos darbus (Reglamento 36.1 punktas) bei vykdyti kontrolę (Reglamento 36.8 punktas) yra statinio statybos vadovo, kurį skiria rangovas (Reglamento 32.1 punktas), bet ne statybos techninio prižiūrėtojo pareiga. Teismo padarytos išvados dėl statybos techninio prižiūrėtojo pareigos kontroliuoti tiek visą procesą bendrai, tiek ir jo tinkamą užfiksavimą statybos dokumentuose, įskaitant savarankišką Rangovo atliktų darbų priėmimą, nepagrįstai išplečia statybos techninę priežiūrą vykdančių asmenų pareigas ir neatitinka teisinio reglamentavimo.
24.1.4. Teismas apsiribojo tik atsakovų veiksmų vertinimu ir apskritai nenagrinėjo kitų statybos dalyvių veiksmų ir kaltės (nei Rangovo, nei Ieškovo).
24.2. Teismas nepagrįstai taikė solidarią atsakovų atsakomybę. Statybos techninę priežiūrą vykdančio asmens atsakomybė kasacinio teismo praktikoje pripažįstama tik dalinė, o jos dydis dėl techninės priežiūros nevykdymo ar netinkamo vykdymo svyruoja nuo 10 iki 15 procentų. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl atsakovų atsakomybę mažinančių ar ją šalinančių aplinkybių.
24.3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti:
24.3.1. Teismas nepasisakė ir nepagrindė atsakovų veiksmų ir ieškovo nurodomų nuostolių atsiradimo priežastinio ryšio. Atsakovo tvirtinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmai (atliktų darbų aktų pasirašymas) turėjo tiesioginę įtaką ar prisidėjo prie žalos atsiradimo, t. y. tarp jo veiksmų ir Ieškovo nustatytų darbų trūkumų nėra tiesioginio priežastinio ryšio.
24.3.2. Teismas netinkamai nustatė žalos dydį. Teismas išvadą dėl žalos dydžio pagrįstumo padarė neturėdamas objektyvaus pagrindo: nepašalino prieštaravimų dėl atsakovo pateiktų skaičiavimų dėl 79 ir 83 butų; dėl atliktų skaičiavimo mato vienetų skirtumo, nepatikrino byloje esančių duomenų (duomenų tikslumo ir patikimumo, skaičiavimo klaidų); nevertino atsakovo į bylą pateiktų 79 ir 83 butų langų apskaičiavimo ir dėl šių duomenų nepasisakė; išimtinai vertinta tik ieškovo į bylą pateikta lentelė - suvestinė, jos nelyginant su kitais įrodymais (su pateiktomis gyventojų pretenzijomis ir jose nurodomomis sumomis. Taigi teismas tinkamai nemotyvavo šios skundžiamo sprendimo dalies.
24.3.3. Nenustačius visų būtinųjų sąlygų atsakovų teisinei atsakomybei taikyti, teismas nepagrįstai taikė atsakovams civilinę atsakomybę.
25. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas, darydamas išvadas dėl atsakovų solidariosios atsakomybės ir apeliantui G. G. taikytos deliktinės atsakomybės, visapusiškai ir objektyviai neįvertino į bylą pateiktų įrodymų (darbo sutarties), nepasisakė dėl ko atmeta ir/ar dėl ko nesiremia į bylą pateikta darbo sutartimi (CPK 270 str. 4 d. 3 p.), neanalizavo Atsakovus siejusių darbo teisinių santykių (neišsprendė reikšmingų bylai klausimų - CPK 270 str. 4 d. 1 p.), nenurodė teisės normų bei teisinių argumentų, kuriais vadovavosi darydamas išvadas tiek dėl atsakovų solidariosios atsakomybės, tiek ir dėl G. G. taikytos deliktinės atsakomybės (CPK 270 str. 4 d. 4 p.), dėl ko pažeidė materialinės (CK 6.264 str.) ir proceso teisės normas (CPK 176, 183 ir 185 str.) bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taisyklių, t. y. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
26. Teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą, netinkamai nustatė ieškovo sužinojimo apie teisės pažeidimą momentą. Teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie egzistuojančius pažeidimus ir dėl jų atsiradusius nuostolius ieškovui objektyviai tapo žinoma tik po to, kai namo gyventojams buvo pateiktos pirmosios sąskaitos ir gautos konkrečių butų savininkų pretenzijos bei atlikto patikrinimo metu nustačius konkrečių darbų neatitikimus. Apelianto tvirtinimu, ieškovo nurodomi trūkumai - langų, durų bei balkonų stiklinimo darbai (jų kiekis) yra vizualiai matomi, todėl ieškovo galėjo būti nustatyti priimant darbus (CK 6.662 str. 3 d.). Ieškovas daugiau kaip šešis metus (skaičiuojant nuo pirmo 2015-08-25 atliktų darbų akto pasirašymo), t. y. nuo tariamo pažeidimo, nereiškė jokių pretenzijų, nesiėmė jokių veiksmų ir tik 2022-02-15 inicijavo Rangovo atliktų darbų patikrinimą. Tokie ieškovo veiksmai prieštarauja teisės normoms ir leidžia ieškovo elgesį vertinti kaip nerūpestingą ir/ar aplaidų savo pažeistų teisių įgyvendinimą bei teismui taikyti ieškinio senaties institutą. Teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
27. Ieškovas VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atsiliepime į G. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27.1. Teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nėra paneigtas ieškinio teisinis pagrindas bei atsakovų teisinė atsakomybė. Teismas detaliai analizavo tiek faktinius atsakovų veiksmus, tiek galiojantį teisinį reguliavimą ir iš jo išeinančias konkrečias atsakovų teises ir pareigas, atsakomybę dėl pastarųjų netinkamo vykdymo ir nesilaikymo.
27.2. Byloje sprendžiant ginčą, susijusį su neteisingu (apsimestiniu) faktų konstatavimu, priešingai negu dėl konkrečių darbų defektų, nėra jokios objektyvios galimybės skirstyti atsakomybę pagal statybų proceso dalyvius. Ieškinys atsakovams šiuo atveju buvo pareikštas dėl konkrečių būtent jų neteisėtų veiksmų, o ne dėl statybų proceso eigoje vykusių darbų, kurių atžvilgiu statybos proceso dalyvių veiksmai galėjo būti skirtingi. Vertinant tai, kad byloje sprendžiamas ginčas nėra susijęs su jokiais darbų defektais, teismas neturėjo analizuoti ir skirstyti atskirų statybų proceso dalyvių (rangovo/techninės priežiūros vadovo) taip kaip šią tariamą pareigą traktuoja atsakovas.
27.3. Faktiškai statybos proceso dalyviams - tiek rangovui, tiek statybų techninę priežiūrą vykdančiam subjektui - esant bendrai atsakingiems už tinkamą faktinių aplinkybių atspindėjimą statybos proceso dokumentuose, paaiškėjus, kad tokios pareigos buvo vykdomos netinkamai, pastarųjų atžvilgiu teismas pagrįstai taikė solidarią, o ne dalinę atsakomybę. Atsakovų teisinis statusas ir veiksmų bendrumas lemia solidarios atsakomybės jų atžvilgiu taikymą.
27.4. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nebuvo nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos.
27.5. Teismas tinkamai skaičiavo ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
28. Atsakovas UAB „Kelvista” atsiliepime į G. G. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su atsakovo G. G. apeliaciniu skundu, jame dėstomais faktiniais bei teisiniais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl atsakovo UAB „Kelvista” atsakomybės
30. Byloje nustatyta, kad savo pareigą tinkamai vykdyti 2014-01-14 pavedimo sutartimi („Pavedimo sutartis“) su 939-ąja daugiabučio namo savininkų bendrija „Pašilaičiai“ prisiimtą statybų techninės priežiūros vykdymą, ieškovas įgyvendino sudarydamas sutartį (2015-03-23 sutartis Nr. CPO60111/04-80) („Techninės priežiūros sutartis“) su specialias žinias turinčiu subjektu UAB „Kelvista”.
31. Ieškovo funkcija buvo užtikrinti sklandų daugiabučio namo modernizavimo procesą. Atskirų veiksmų ir specialiųjų žinių reikalaujančių funkcijų atlikimui ir buvo sudaryta Techninės priežiūros sutartis su specialių žinių ir statybos techninę priežiūrą vykdyti atestuotus darbuotojus turinčiu subjektu UAB „Kelvista”.
32. Atsakovo UAB „Kelvista” apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie paties ieškovo atsakomybę, susijusią su rangos darbų kontrolės įgyvendinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atliktų darbų aktuose pasirašinėjo ir ieškovo, ir atsakovo UAB „Kelvista” atstovai, reikšminga aplinkybė, kad ieškovo paskirtų įgaliotų asmenų parašai šiuose aktuose buvo dedami tik po to, kai iš atsakovo UAB „Kelvista” bei jo įgalioto asmens kaip specialaus subjekto buvo gautas patvirtinimas, jog statybų procesas vyksta pagal projektą ir visi reikiami atlikti darbai yra tinkamai ir reikiamoje apimtyje atlikti. Ieškovui elgiantis sąžiningai ir atsakingai bei pasirūpinus, jog darbų vykdymo ir perdavimo procesas vykdytų sklandžiai - dalyvaujant atitinkamos srities profesionalams - negali būti laikoma, kad dėl patirtų nuostolių yra kaltas ir pats ieškovas.
33. Logiška ieškovo pozicija, kad jo parašai atliktų darbų perdavimo aktuose priešingai negu atsakovo UAB „Kelvista” (jo paskirto atstovo) tokiuose aktuose atsirasdavo tik įvertinus šiam tikslui pasamdyto profesionalo - statybų techninės priežiūros specialisto vertinimą (tokių darbų priėmimą). UAB „Kelvista” paskirto atstovo G.G. parašas perdavimo aktuose buvo dedamas tiesiogiai vykdant jam pavestas funkcijas statybų techninės priežiūros srityje, taigi įgyvendinant tiesioginę savo pareigą.
34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad rangovo darbų atlikimas nėra ieškinio dalykas ir pagrindas, nes ieškovas šiuo atveju tiesiogiai patyrė realius nuostolius ne dėl statybos rangovo veiksmų, bet dėl neatliktų darbų nustatymo ir konstatavimo. Teismas pagrįstai sprendė, kad veikdami kaip rūpestingi ir atidūs savo srities profesionalai, atsakovai turėjo pareigą kontroliuoti tiek visą procesą bendrai, tiek ir jo tinkamą užfiksavimą statybos dokumentuose, o taip pat atlikti ir visus kitus tinkamus su statybų proceso organizavimu susijusius darbus, o nustačius kokius nors trūkumus ar neatitikimus, nedelsdami privalėjo imtis veiksmų, kad trūkumai būtų ištaisyti.
35. Taigi, atsakovo UAB „Kelvista” dėstomi argumentai apie tai, kad Techninės priežiūros sutarties sudarymo neatėmė iš paties ieškovo pareigos įsitikinti atliekamų bei perduodamų darbų kokybe ir kiekiu, yra nepagrįsti, nes atsakovui UAB „Kelvista” buvo deleguotos ieškovo funkcijos ir teisės techninės priežiūros srityje, sudarymo.
36. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (6.246 - 6.249 straipsniai). Pagal LR CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį.
37. Reikšminga aplinkybė, kad iki bylos nagrinėjimo teisme likviduotas statybos darbų rangovas UAB „Užupio statyba”, į kurį galėjo būti nukreiptas ieškovo reikalavimas dėl nepagrįstai sumokėto atlyginimo už neatliktus darbus išieškojimo. Faktiškai liko vienintelis statybų proceso dalyvis UAB „Kelvista”, tarp kurio nerūpestingų veiksmų priimant darbus ir sumokėto atlyginimo už neatliktus darbus yra priežastinis ryšys.
38. Pirmosios instancijos teismas nustatė visų sąlygų būtinų taikyti civilinei atsakomybei visumą, todėl civilinė atsakomybė atsakovo UAB „Kelvista” atžvilgiu pritaikyta tinkamai.
39. Reikšminga, kad ieškovo ir atsakovo UAB „Kelvista” sudarytoje Techninės priežiūros sutartyje tiesiogiai UAB „Kelvista” funkcijos neapibrėžtos, tačiau sutarties 1 priede „paslaugų specifikacija“ atsakovo UAB „Kelvista” pareigos buvo apibrėžtos bendrų, teisės aktuose, konkrečiai statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio techninė priežiūra“, kitų aktualių statinio techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei statinio techniniame projekte numatytų sprendinių vykdymu, taip pat kitų užsakovo nurodytų statybos bendrosios ir specialiosios techninės priežiūros paslaugų teikimu. Ieškovui Sutartimi pavedė atsakovui UAB „Kelvista” kaip specialių žinių ir atitinkamą kvalifikaciją turinčiam profesionalui atlikti statybų techninę priežiūrą, kurio darbuotojas priežiūrą atliko nepakankamai atidžiai ir tokiu netinkamu savo veikimu lėmė vėliau atsiradusius (išaiškėjusius) trūkumus, kurie sąlygojo ieškovo patirtą nuostolį (žalą).
40. CK 6.256 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, nustatanti, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių kartu yra ir profesinė veikla, tai tokia šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Ši norma sistemiškai aiškintina su CK 6.38 straipsnio 2 dalimi ir yra svarbi konstatuojant neteisėtus skolininko, kuris yra savo srities profesionalas, veiksmus sutartinės atsakomybės atveju. Nagrinėjamu atveju abu atsakovai veikė kaip statybos proceso profesionalai.
41. Sutarties sudarymo ir vykdymo metu galiojusios redakcijos LR Statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 2 straipsnio 38 dalyje buvo nustatyta, kad: „statinio statybos techninė priežiūra - statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas - kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus“.
42. Minėtos redakcijos LR SĮ 16 straipsnyje buvo reglamentuojamos statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės, tarp kurių pateko: pareiga tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, pareiga tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas (Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). 3 dalyje nurodyta, jog statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus, ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus (Statybos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai). 6 dalyje nurodyta, kad statinio statybos techninės priežiūros tvarką nustato Aplinkos ministerija.
43. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002-04-15 įsakymu Nr. 179 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ („Reglamentas“), galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d., pagal kurio 14 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus. Reglamento 16 punkte nurodyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus - tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių sutikimą su faktiškaisiais darbų kiekiais.
44. Pagal Reglamento 17 punktą statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla vykdoma pagal jo ir statytojo (užsakovo) sutartį. Ši veikla tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo.
45. Pagal Reglamento 33 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas, vykdydamas statinio statybos techninę priežiūrą, be kita ko: tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai (33.9 punktas); kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą (33.14 punktas); tikrina ir priima (patvirtinant jų atitikimą naudoti) iš statinio statybos vadovo paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas (33.16 punktas), dalyvaujant specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovams ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui (kai statinio projekto vykdymo priežiūra privaloma), ir pasirašo atitinkamus aktus (33.16 punktas).
46. Reglamento 35 punkte įtvirtintos specialios nuostatos, taikomos vykdant atnaujinamo (modernizuojamo) statinio statybos techninę priežiūrą. Pagal šias nuostatas, atsižvelgiant į numatomus vykdyti darbus, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, be kita ko, privalo: būti statybvietėje pradedant kiekvieną naują statybos darbų technologinį procesą ir jo eigoje ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę (35.1 punktas); vykdyti kitas Statybos įstatymu jam pavestas funkcijas (35.27 punktas).
47. Atsakovas UAB „Kelvista” apeliaciniame skunde pateikė argumentus, kad realiai neįmanoma vertinti langų pakeitimo fakto, dėl ko esminės reikšmės šiuo klausimu statybų techninės priežiūros vykdymui turėjo rangovo pareigos pateikti informaciją vykdymas. Atsakovo UAB „Kelvista” teigimu, tik rangovui pateikus gyventojų atsisakymą keisti langus, galima buvo įsitikinti ar konkrečiu laikotarpiu langus keitė rangovas ar ne.
48. Ieškovas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad šio klausimo nei pradėdamas eiti savo pareigas, nei pasirašydamas atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus, nei netgi gavęs pirmąsias ieškovo pretenzijas, atsakovas UAB „Kelvista” nekėlė. Taigi, kaip matyti, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, tarp kurių patenka ir faktinių bei dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitikimo konstatavimas, atsakovas UAB „Kelvista” niekuomet anksčiau nesiėmė jokių realių veiksmų pastarųjų faktų išsiaiškinimui ir objektyviam nustatymui. Tokiu būdu jam priskirtas funkcijas vykdė aplaidžiai. Atsakovas G.G. pripažino, kad atliktų darbų faktinio kiekio niekuomet netikrino ir tiesiog patvirtino tokius, nors būtent jo parašas turėjo esminės reikšmės ir sukūrė tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą darbų priėmimui ir atlygio už juos organizavimui bei atsiskaitymui su rangovu.
Dėl atsakovo G. G. atsakomybės
49. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų UAB „Kelvista” ir G. G. solidarios atsakomybės taikymą lemia neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų veiklos bendrumas (CK 6.279 str. 1 d.), nes statybos techninės priežiūros vykdymui Techninės priežiūros sutartimi buvo pasitelktas atsakovas UAB „Kelvista”. Tačiau pastarajam savo nuožiūra paskyrus šią priežiūrą vykdyti atsakovą P.G., kuris buvo ieškovo darbuotojas, ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovų atsakomybė už kilusią žalą yra solidari. Ieškovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, žala tiesiogiai siejasi su netinkamai vykdyta statybos technine priežiūra (esant aukščiau aptartų pareigų pažeidimui). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovai veikė kaip vienas už statybų techninę priežiūrą atsakingas subjektas, todėl atsakovams byloje esant betarpiškai susijusiems bei nepaneigus, kad buvo veikiama su vienas kito žinia, tokiu atveju pagrįstai laikyta, kad jų atsakomybė yra bendra.
50. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nes statybos techninės priežiūros rangos sutartiniai santykiai siejo ieškovą (užsakovą) ir atsakovą UAB „Kelvista”. Pagal Reglamento 20 punktą statytojas (užsakovas) techninei priežiūrai atlikti skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją, sudarydamas statybos techninės priežiūros sutartį su juridiniu asmeniu (20.1 punktas), fiziniu asmeniu (20.3 punktas) arba, kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo, jis gali tvarkomuoju dokumentu pavesti atlikti statybos techninę priežiūrą savo struktūriniam padaliniui (tarnybai) arba darbuotojams, turintiems tokią teisę (20.2 punktas). Taigi, tarp ieškovo ir atsakovo G.G. nebuvo jokių sutartinių santykių.
51. Atsakovas G. G. pagrįstai nurodė, kad jis būdamas UAB „Kelvista” darbuotoju, negali atsakyti už darbdavio UAB „Kelvista” veiksmus. CK 6.246 straipsnis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar didelis neatsargumas.
52. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas G. G. veikė tyčia ar jo veiksmuose buvo didelio neatsargumo požymiai. Taip pat ir pirmosios instancijos teismas tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybių nenustatinėjo.
53. Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis). Vienas tokios netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų nurodytas CK 6.264 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad būtent darbuotojus samdantis asmuo yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas (ir atsakovas - sprendžiant ginčus teisme) tais atvejais, kai žala atsiranda dėl jo darbuotojų kaltės, šiems atliekant darbines jų funkcijas.
54. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas solidariai priteisdamas žalą iš atsakovo G. G. netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas aptartoje dalyje keičiamas ir ieškinys atsakovo G. G. atžvilgiu atmetamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Dėl nuostolių (žalos) dydžio
55. Apeliaciniame skunde yra keliamas ir sprendimu priteistų nuostolių (žalos) dydžio ir pagrįstumo ir įrodymo klausimas. Ieškovas jau ieškinyje detaliai atskleidė, kas sudaro reikalaujamų atlyginti nuostolių (žalos) dydį bei pateikė paaiškinimus dėl tokių nuostolių apskaičiavimo bei tą patvirtinančius įrodymus. Ieškovas papildomai pateikė bylą nagrinėjančiam teismui lentelę - suvestinę, kurioje atspindėtas konkretus žalos skaičiavimas ir pagrindimas. Projekto dalyvių 2022-02-15 susirinkimo, kuriame dalyvavo bei pasirašė UAB „Kelvista” atstovas G.G., protokole nurodyti konkretūs duomenys apie kiekviename bute atliktus darbus.
56. Kaip nurodė ieškovas, atliktų darbų vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis techniniame darbo projekte nurodytais darbų kiekiais (kv.m.) ir vieno kv. m. kaina, kuri nurodyta prie atliktų darbų aktų. ieškovo kartu su dubliku pateiktoje žalos apskaičiavimo suvestinėje išskyrė pasirašytais darbų aktuose užfiksuotus kaip atliktus darbus ir apžiūrint butus (patalpas) nustatytus faktiškai atliktus darbus. Būtent tarp tokių darbų susidaręs skirtumas (jų sumai) laikytas ieškovo patirtais ir reikalaujamais atlyginti nuostoliais (žala).
57. Atsakovas UAB „Kelvista” apeliaciniame skunde nurodo, kad: 1) jis nebuvo pakviestas į patikrinimą vietoje, jam nebuvo pateiktas 2022-02-15 protokolas susipažinimui, dėl ko jis neteko galimybės teikti pastabų; 2) išvados apie langų pakeitimą buvo padarytos nepabendravus su kai kurių butų savininkais ir visko neapžiūrėjus; 3) Ieškovas į bylą nepateikė techninio projekto, techninio darbo projekto, kas leistų patikrinti atliktų/neatliktų darbų kiekius ir vertes dėl ko atsakovai negalėjo patikrinti suvestinėje pateiktų skaičiavimų.
58. Atsakovo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, objektyviais įrodymais pagrįsto žalos skaičiavimo nepaneigia. Atlikti darbai pagal savo pobūdį akivaizdžiai galėjo ir buvo įvertinti vertinant vizualiai - pagal matomas (išorines) konstrukcija. Ginčas nėra susijęs su neakivaizdžiais ar paslėptais vidaus darbais, kurių atlikimo ar neatlikimo faktą būtų galima vertinti tik įėjus į konkrečias patalpas. Butų, kuriuose nurodyta, kad atlikti langų keitimo darbai, savininkai patys pateikė įrodymus (langų keitimo darbų pirkimo sąskaitas), kad langus jau buvo pakeitę iki namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pradžios. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktais įrodymais patvirtintas aplinkybes.
59. Atsakovo UAB „Kelvista” nesutikimas ir argumentai, kuriais nepaneigiamas ieškovo į bylą pateiktų reikalaujamų atlyginti nuostolių dydį pagrindžiančių įrodymų teisingumas ir patikimumas, nesudaro pagrindo spręsti, kad byloje ieškovui priteistų nuostolių dydis yra neteisingas.
Dėl ieškinio senaties termino
60. Apeliaciniame skunde atsakovas G.G. nurodo, jog teismas netinkamai skaičiavo trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.) ir tokiu būdu nepagrįstai priėjo išvados, kad ieškovui apie egzistuojančius pažeidimus ir dėl jų atsiradusius nuostolius objektyviai tapo žinoma tik po to, kai namo gyventojams 2021 metais buvo pateiktos pirmosios sąskaitos ir gautos konkrečių butų savininkų pretenzijos bei atlikto patikrinimo metu nustačius konkrečių darbų trūkumus (neatitikimus).
61. Byloje nustatyta, kad statybų techninės priežiūros funkcijas Techninės priežiūros sutartimi ieškovas delegavo atsakovams. Nors ieškovo atstovai taip pat 2015-2018 metais pasirašinėjo atliktų darbų aktuose, reikia vertinti aplinkybę, kad ieškovo paskirtų įgaliotų asmenų parašai šiuose aktuose buvo dedami tik po to, kai iš atsakovų kaip specialaus subjekto buvo gautas patvirtinimas, jog statybų procesas vyksta sklandžiai ir visi reikiami atlikti darbai yra tinkamai ir reikiamoje apimtyje atlikti, t. y. tik po techninio prižiūrėtojo UAB „Kelvista” atstovo G.G. pasirašymo darbų priėmimo - perdavimo aktuose. Jokių argumentų, kad ieškovas būtų turėjęs pareigą savarankiškai tikrinti atliktų darbų kiekius bei tokių darbų kiekių atspindėjimą dokumentuose, nėra.
62. Ieškovas remdamasis subjektyviu sužinojimo apie pažeidimą momentu, nurodė aplinkybes, kuriomis jam tapo žinoma apie jo teisių pažeidimus. Šias aplinkybes objektyviai patvirtino ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Nustatyta, kad ieškovas 2021-10-21 butų ir kitų patalpų savininkams išsiuntė mokėjimo pranešimus su pridėta informacija apie kiekviename iš butų atliktus renovacijos darbus. Gavus butų savininkų pretenzijas (nesutikimus), organizuotas konkrečių butų langų, durų ir balkonų įstiklinimo patikrinimas, kurio duomenys užfiksuoti 2022-02-15 vykusio projekto dalyvių susirinkimo protokole. Kolegijos vertinimu, ieškovas, apie konkrečias žalos atsiradimo aplinkybes sužinojo ne anksčiau kaip 2022-02-15 vykusio projekto dalyvių susirinkime. Taikant subjektyvaus senaties termino skaičiavimo taisyklę, tokiu būdu laikytina, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad ieškovas veikė kaip atidus ir protingas asmuo ir savo procesinėmis teisėmis taip pat naudojasi sąžiningai.
Dėl bylos procesinės baigties
64. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą iš atsakovo UAB „Kelvista” tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
65. Pirmosios instancijos teismas solidariai priteisdamas žalą iš atsakovo G. G. netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas aptartoje dalyje keičiamas ir ieškinys atsakovo G. G. atžvilgiu atmetamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
66. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą
68. Atsakovo G.G. apeliacinį skundą patenkintus, atsakovui iš ieškovo priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos –750 EUR atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei 393 EUR žyminis mokestis.
69. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2014,65 EUR teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į atsakovo UAB „Kelvista” apeliacinį skundą. UAB „Kelvista” apeliacinį skundą atmetus, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos 2014,65 EUR teisinės pagalbos išlaidos ieškovui priteisiamos iš atsakovo UAB „Kelvista”.
70. Atsakovas G.G. pirmosios instancijos teisme patyrė 385 EUR atstovavimo išlaidų, kurios, ieškinį iš dalies atmetus, priteisiamos atsakovui G.G. iš ieškovo.
71. Pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Kelvista“ ir G. G. ieškovo VŠĮ „Atnaujinkime miestą” 2 200,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 393,00 Eur žyminį mokestį, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Kelvista” ir G. G. valstybės naudai 13,44 EUR pašto išlaidų.
72. Ieškinį patenkinus tik solidaraus atsakovo UAB „Kelvista“ atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo išlaidos priteisiamos tik iš atsakovo UAB „Kelvista“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo G.G. apeliacinį skundą patenkinti visiškai, atsakovo UAB „Kelvista“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai.
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kelvista“, į/k 124931168, ieškovo VŠĮ „Atnaujinkime miestą“, į/k 300662245, naudai 17 466,19 EUR (septynioliką tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt šešis ir 19 ct.) nuostolių (žalos) atlyginimą. Ieškinį atsakovo G. G. atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kelvista“, į/k 124931168, ieškovo VŠĮ „Atnaujinkime miestą“, į/k 300662245 naudai 2200 EUR (du tūkstančius du šimtus EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 393 EUR (tris šimtus devyniasdešimt tris EUR) žyminį mokestį.
Priteisti iš ieškovo VŠĮ „Atnaujinkime miestą“, į/k 300662245, atsakovui G. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 385 EUR (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis EUR) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kelvista“, į/k 124931168, valstybės naudai 13,44 EUR pašto išlaidų.”
Atsakovui G. G., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo VŠĮ „Atnaujinkime miestą“, į/k 300662245, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 1143 EUR (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt tris EUR) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovui VŠĮ „Atnaujinkime miestą“, į/k 300662245, priteisti iš atsakovo UAB „Kelvista”, į/k 124931168, apeliacinės instancijos teisme patirtas 2014,65 EUR (du tūkstančius keturioliką EUR 65 ct.) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.