Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Atnaujinkime miestą“ ieškinį atsakovams UAB „Kelvista“ ir G. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

24. Nagrinėjamu atveju (ką objektyviai patvirtina ir susiklosčiusios faktinės aplinkybes bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai), apie esamus pažeidimus, taigi dėl jų atsiradusius nuostolius, ieškovui objektyviai tapo žinoma tik po to, kai Namo gyventojams buvo pateiktos pirmosios sąskaitos, kuriose buvo įtrauktos išlaidos Namo modernizavimui. Ieškovas pradėjo gauti konkrečių butų savininkų pretenzijas bei atlikus patikrinimus paaiškėjo, kad tokios pretenzijos yra pagrįstos ir buvo nustatyti konkretūs darbų trūkumai (neatitikimai).

34. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas statinio statybos techninės priežiūros paslaugas ieškovui teikė sutarties pagrindu. Taigi, šalių, t. y. ieškovo ir atsakovo, tarpusavio santykiai buvo sureguliuoti sutartimi, todėl atsakovui gali būti taikoma sutartinė, o ne deliktinė civilinė atsakomybė. Atitinkamai visi ieškovo argumentai dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo nagrinėjamu atveju yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

37. Iš į šią civilinę bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2014-01-07 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų vykdytame balsavime buvo priimtas sprendimas pritarti daugiabučio Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui pagal specialią Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-05-15 sprendimu Nr. I-1242 patvirtintą programą.

38. Tarp Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo – 939-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pašilaičiai“ ir ieškovo 2014-01-14 buvo sudaryta pavedimo sutartis, kuria ieškovui buvo pavesta atlikti eilę administracinių ir teisinių veiksmų, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus susijusius su projekto įgyvendinimu (pastarieji detaliai aptarti pavedimo sutarties 1 skyriuje) ; Pastarieji apėmė ir statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo ir sutarties dėl šio pobūdžio paslaugų sudarymą (Pavedimo sutarties 1.1.3 p.) ; projekto finansavimo organizavimą (Pavedimo sutarties 1.1.4. p.), valstybės paramos gavimo klausimus (Pavedimo sutarties 1.1.6. p.), projekto įgyvendinimui skirto lengvatinio kredito grąžinimo administravimo klausimus (Pavedimo sutarties 1.1.7. p.).

39. Ieškovas 2015-02-23 sudarė su atsakovu UAB „Kelvista“ pagrindinę sutartį Nr. CPO60111 dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų suteikimo sutartyje nustatyta tvarka.

40. Į šią civilinę bylą yra pateiktos 77, 78, 81, 82, 84, 85,87, 88, 90, 92, 93 butų savininkų pretenzijos dėl konkrečių mokėjimų už darbus, kurie jų nuosavybės teise valdomuose butuose / patalpose įgyvendinant projektą iš viso nebuvo atlikti bei minėtų butų ir kitų patalpų savininkai pretenzijomis pareiškė reikalavimą perskaičiuoti jiems priskirtą mokėti individualių investicijų dalį.

41. Iš į bylą pateikto 2022-02-15 susirinkimo protokolo turinio nustatyta, kad patikrinimo metu buvo konstatuota, jog langų keitimo ir balkonų stiklinimo darbai atliktų darbų aktuose atitinkamų butų atžvilgiu buvo nurodyti kaip atlikti ir priimti, nors faktiškai tokie darbai iš viso nebuvo atlikti.

46. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

47. Sutinkamai su LR CPK nuostatomis šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).

48. Iš visos civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl tos aplinkybės, ar atsakovai turi / privalo ieškovui alyginti patirtus nuostolius.

50. LR Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatose yra nurodyta, kad rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.

51. Pagal LR Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje yra pateikta statinio statybos techninės priežiūros sąvoka – tai statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

52. Statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalis).

53. Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad Pavedimo sutartimi pagal ieškovui priskirtas funkcijas bei pareigas 2015-02-23 ieškovas sudarė su atsakovu UAB „Kelvista“ pagrindinę sutartį Nr. CPO60111 dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų suteikimo sutartyje nustatyta tvarka ir atsakovas UAB „Kelvista” savo nuožiūra paskyrė sutarties vykdymui konkretų techninį prižiūrėtoją, t. y. atsakovą G. G., kuris tiesiogiai dalyvavo projekto įgyvendinime ir vykdyme bei atliko statybos techniniam prižiūrėtojui priskirtas konkrečias funkcijas – priiminėjo rangovo atliktus darbus, pasirašinėjo tokių darbų aktuose, teikė ataskaitas ieškovui ir kt.

54. Ieškovas nurodė, kad atsakovo G. G. pasirašyti rangovo UAB „Užupio statyba“ atliktų, priimtų ir tokiu būdu patvirtintų kaip tinkamų darbų aktai sudarė teisines prielaidas atsiskaityti su rangovu, apmokant jam namo atnaujinimui (modernizavimui) finansuoti gauto kredito lėšomis. Ginčo dėl tos aplinkybės, kad su rangovu pilnai buvo atsiskaityta, tarp šalių nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).

55. Ieškovas taip pat nurodė, jog 2018-09-19 buvo surašytas namo atnaujinimo (modernizavimo) užbaigimo aktas, o 2021-10-22 ieškovas namo butų ir kitų patalpų savininkams išsiuntė pirmuosius mokėjimo pranešimus su papildomai pridėta informacija, joje detalizuojant individualias ir bendrąsias mokėtinas sumas pagal konkrečiam butui ar kitai patalpai priskirtas (tenkančias) investicijas. Pasak ieškovo, netrukus po tokių pranešimų namo butų ir kitų patalpų savininkams pateikimo, ieškovas pradėjo gauti pastarųjų (77, 78, 81, 82, 84, 85,87, 88, 90, 92, 93 butų savininkų) pretenzijas dėl konkrečių mokėjimų už darbus, kurie jų nuosavybės teise valdomuose butuose / patalpose įgyvendinant projektą iš viso nebuvo atlikti. Dėl šios priežasties minėtų butų ir kitų patalpų savininkai pretenzijomis reiškė reikalavimą perskaičiuoti jiems priskirtą mokėti individualių investicijų dalį, todėl reaguojant į tokią situaciją 2022-02-15 buvo suorganizuotas darbų, t. y. konkrečiai langų keitimo, durų keitimo ir balkonų stiklinimo, patikrinimas vietoje ir patikrinimo metu buvo nustatyta, jog langų keitimo ir balkonų stiklinimo darbai atliktų darbų aktuose atitinkamų butų atžvilgiu buvo nurodyti kaip atlikti ir priimti, tačiau faktiškai tokie darbai iš viso nebuvo atlikti. Be to, sutikrinus patikrinimo metu nustatytus faktus buvo apskaičiuota, kad atsakovas G. G. viso priėmė faktiškai neatliktų darbų, kurių vertė sudaro 17 466,19 EUR sumą. Ieškovas 2022-02-25 kreipėsi į atsakovą UAB „Kelvista“, reikalaudamas atlyginti 17466,19 EUR sumą sudarančius nuostolius (žalą), tikėdamasis, jog klausimas galės būti išspręstas geranoriškai, tačiau atsakovas 2022-03-16 raštu Nr. IS-20 nurodė, kad neprisiima atsakomybės dėl pretenzijoje nurodytų reikalavimų vykdymo. 2022-04-04 ieškovas pateikė pakartotinę pretenziją, tačiau atsakovo atsakymas nebuvo gautas.

56. Atsakovai ginčijo aplinkybę apie tai, kad ieškovo paskaičiuoti nuostoliai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, nes nėra aišku kokie visgi darbai buvo neatlikti bei jų apimtis, tačiau teismas nesutinka su tokia atsakovų pozicija ir daro išvadą, jog visgi šiuo atveju ieškovas pilnai įrodė aplinkybes dėl nuostolių dydžio pagrįstumo (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina tai, kad šioje civilinėje byloje šalis atstovavo profesionalūs teisininkai advokatai, be to, šalys šiai civilinei bylai ruošėsi paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikas / triplikas), todėl šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos privalėjo pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius tiek ieškinį, tiek atsiliepimus į ieškinį (LR CPK 176 str. – 179 str.).

57. Teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė patirtų nuostolių dydį bei pagrįstumą, pateikdamas į šią civilinę bylą rašytinius įrodymus : susirinkimo protokolą bei detalią nuostolių (žalos) paskaičiavimo detalizaciją, nes yra būtina akcentuoti tą aplinkybę, jog šiuo atveju ieškovo buvo konstatuoti ne atliktų darbų trūkumai (darbų brokas), o būtent tas faktas, kad atsakovų aktuose pažymėti ir jau apmokėti darbai iš esmės faktiškai bei realiai iš viso jie nebuvo atlikti. Tokiu būdu atsakovai į šią civilinę bylą turėjo pareigą pateikti įrodymus, jog ieškovo išvardinti neatlikti darbai realiai visgi buvo atlikti, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta (LR CPK 176 str. – 179 str.).

58. Be to, atsakovai taip pat nenuginčijo ir susirinkimo protokolo, o visgi ta aplinkybė, jog su susirinkimo protokolu buvo supažindintas tik vienas atsakovas G. G., įrodo tai, kad atsakovas G. G. šioje byloje yra tinkamas atsakovas, nes būtent jis ir priėmė tuos darbus, dėl kurių tarp šalių šiuo metu ir kyla ginčas, o atsakovo UAB „Kelvista“ nurodyta aplinkybė, kad atsakovas UAB „Kelvista“ nebuvo informuotas ieškovo ir nežinojo apie susidariusią situaciją, rodo tik šio atsakovo pasyvumą šioje situacijoje bei vengimą galimos atsakomybės, nes kaip matyti iš visos bylos medžiagos, tai ieškovas vėliau po susirinkimo reiškė šiam atsakovui ir ne vieną pretenziją dėl patirtų nuostolių (žalos) (LR CPK 176 str. – 179 str.).

59. Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju objektyviai nustačius, kad atsakovai neužtikrino sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir atsakovas UAB „Kelvista“, veikdamas per atsakovą G. G., kurį savo nuožiūra paskyrė statybos techniniu prižiūrėtoju, priėmė statybos darbus (langų keitimas ir balkonų stiklinimas), kurie kaip paaiškėjo atlikto patikrinimo metu iš tikrųjų ir nebuvo atlikti, darytina išvada, jog atsakovai jiems priskirtas tiesiogines funkcijas vykdė netinkamai ir aplaidžiai.

60. Teismas pilnai sutinka su ieškovo argumentais, kad esant tokiai aplinkybių visumai, egzistuoja ir visos LR CK reikalaujamos sąlygos atsakovų civilinei (tiek sutartinei, tiek deliktinei) atsakomybei kilti bei taikyti, nes nagrinėjamu atveju statybos techninės priežiūros vykdymui sutartimi buvo pasitelktas būtent atsakovas UAB „Kelvista“, tačiau pastarajam savo nuožiūra paskyrus šią priežiūrą vykdyti atsakovą G. G., yra laikytina, jog atsakovų atsakomybė už kilusią žalą šiuo atveju yra solidari, todėl atsakovų argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

61. Teismas taip pat pilnai sutinka ir su ieškovo argumentais, kad tiek nagrinėjamu atveju susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma, tiek ir išplėtota teismų praktika patikimai patvirtina tai, jog būtent atsakovai yra civilinės atsakomybės subjektai ir dėl to tokiais subjektais buvo pasirinkti pagrįstai ir teisėtai. Be to, atsakovai visiškai nusišalina nuo objektyviuose rašytiniuose įrodymuose (2022-02-15 protokole) užfiksuotų akivaizdžių pažeidimų, kurie tik patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovai visgi netinkamai vykdė 2015-03-23 pagrindine sutartimi Nr. CPO60111/04-80 jiems pavestas ir jų prisiimtas tiesiogines pareigas, be to, aplaidžiai teikė statybos techninės priežiūros paslaugas bei šiuo atveju realiai ir akivazdžiai veikė priešingai užsakovo (ieškovo) interesams.

62. Teismas daro išvadą, kad atsakovai sutartimi įsipareigojo ieškovui pagal teisės aktų reikalavimus savo rizika ir atsakomybe atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, tačiau byloje esančių įrodymų ir išsamiai išdėstytų argumentų visuma akivaizdžiai leidžia daryti išvadą apie esamus ir egzistuojančius statybos techninės priežiūros vykdymo neatitikimus sutarties ir teisės aktų nuostatoms. Be to, ieškovui sutartimi pavedus atsakovams, t. y. kaip specialių žinių ir atitinkamą kvalifikaciją turintiems asmenims, atlikti statybų techninę priežiūrą, tokią atsakovai atliko nepakankamai atidžiai ir tokiu netinkamu savo veikimu lėmė vėliau atsiradusius (išaiškėjusius) darbų trūkumus, kurie sąlygojo ieškovo patiriamą nuostolį (žalą).

63. Taip pat darytina išvada, jog šiuo atveju rangovo darbų atlikimas nėra ieškovo ieškinio dalykas ir pagrindas, nes ieškovas šiuo atveju tiesiogiai patyrė realius nuostolius (žalą) ne rangovo veiksmų pasėkoje, o būtent tik atsakovų neteisėtų veiksmų pasėkoje, t. y. dėl atsakovų “prirašytų”, bet neatliktų darbų nustatymo ir konstatavimo.

64. Teismas daro išvadą, kad atsakovai, veikdami kaip rūpestingi ir atidūs savo srities profesionalai, turėjo pareigą kontroliuoti tiek visą procesą bendrai, tiek ir jo tinkamą užfiksavimą statybos dokumentuose, o taip pat atlikti ir visus kitus tinkamus su statybų proceso organizavimu susijusius darbus, o nustačius kokius nors trūkumus ar neatitikimus, nedelsdami privalėjo imtis veiksmų, kad tokie būtų ištaisyti.

65. Pažymėtina tai, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra apibrėžiama ne vien objektyviu (teisės pažeidimo), bet ir subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

66. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju apie egzistuojančius pažeidimus ir dėl jų atsiradusius nuostolius ieškovui objektyviai tapo žinoma tik po to, kai namo gyventojams buvo pateiktos pirmosios sąskaitos, kuriose buvo įtrauktos išlaidos namo modernizavimui, kadangi ieškovas pradėjo gauti konkrečių butų savininkų pretenzijas ir atlikus patikrinimus paaiškėjo, kad tokios pretenzijos yra pagrįstos ir tokiu būdu buvo nustatyti konkretūs darbų trūkumai (neatitikimai), todėl yra laikytina, jog ieškovas šiuo atveju nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui paduoti ir atsakovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

67. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra tenkintinas pilnai ir solidariai iš atsakovų ieškovo naudai yra priteistinas 17 466,19 EUR nuostolių (žalos) atlyginimas, o atsakovų visi argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str. ; LR CK 6.193 str.).

68. Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir į advokato sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir į tai, kad ši civilinė byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, teismas daro išvadą, kad ieškovo advokato į šią civilinę bylą pateiktos advokato išlaidos yra mažintinos, kaip pateiktos neprotingai didelės (t. y. ieškovo advokato pateiktos išlaidos šioje civilinėje byloje sudaro – 2 885,85 EUR sumą), todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai yra priteistinos 2 200,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 393,00 Eur žyminis mokestis.

69. Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai yra priteistinos 13,44 EUR pašto išlaidos, kadangi jos viršyja 5,00 Eur nustatytą minimalią išieškotiną sumą.

70. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kelvista“, į/k 124931168 ir G. G., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovo VŠĮ „Atnaujinkime miestą“, į/k 300662245 naudai 17 466,19 EUR nuostolių (žalos) atlyginimą.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Kelvista“, į/k 124931168 ir G. G., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovo VŠĮ „Atnaujinkime miestą“, į/k 300662245 naudai 2 200,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 393,00 Eur žyminį mokestį.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Kelvista“, į/k 124931168 ir G. G., a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,44 EUR pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.