Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-267-912/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-29
Bylos Nr.: e2A-267-912/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02362-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Gintaras Pečiulis, Tomas Venckus
Atsakovas: V. M., uždarosios akcinės bendrovės „VVM Servis“, Afford Trade“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecoil“

Kategorijos

2.1.3.8Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
2.7.5Komercinės paslaptys
2.8.1.1Nekonkuravimo susitarimai
2.8.1.2Nesąžininga konkurencija
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-267-912/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02362-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.7.5; 2.8.1.1; 2.8.1.2; 3.2.4.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M., V. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „VVM Servis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecoil“ ieškinį atsakovams V. M., V. M., uždarajai akcinei bendrovei ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 580 237 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. procesines palūkanas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirbo įmonėje didmeninės prekybos specialistu pagal 2006 m. lapkričio 16 d. darbo sutartį. Darbo sutarties 10 punkte atsakovas įsipareigojo nenaudoti savo, šeimos, giminaičių ar trečiųjų asmenų interesais jokios informacijos, susijusios su darbu ar pareigomis bendrovėje ar kitaip prieinamos ir priklausančios bendrovei.

3. Darbo sutarties 10 punkto v papunktyje atsakovas įsipareigojo išlaikyti visišką žinių, kurias jis gavo dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,, Ecoil“, slaptumą, neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su bendrove ar jos klientais, nepaisant, ar tokia informacija susijusi bendrove, ar ji buvo perduota UAB ,, Ecoil“ ar trečiosios šalies, išskyrus, kai tai reikalinga darbo sutarties tikslams arba kai to reikalauja įstatymas.

4. Darbo sutarties 10 punkto v papunktyje nustatytas komercinių paslapčių sąrašas: bendrovės veiklos projektai, susiję su dabartiniais ar būsimais produktais ir paslaugomis, kurias bendrovė parduoda ar naudoja, informacija, susijusi su bendromis darbdavio ūkinės veiklos operacijomis, t. y.: pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, ūkinės veiklos organizavimas, tiekėjų ir vartotojų sąrašai ir pan. Darbuotojas privalo gauti išankstinį raštišką darbdavio pritarimą bet kokiai išimčiai dėl komercinių paslapčių įsipareigojimų. Komercinės paslaptys – duomenys, kuriuos darbdavys nori išlaikyti konfidencialiais.

5. Atsakovo darbo sutartis pakeista 2010 m. kovo 25 d. įsakymu, kuriame darbuotojas įpareigotas vykdyti didmeninės prekybos ir degalinės techninio vadovo pareigas. Ieškovės 2013 m. birželio 1 d. įsakymu dar kartą pakeista darbo sutartis – atsakovas paskirtas bendrovės gamybos ir pardavimų direktoriumi.

6. Ieškovė 2013 m. birželio 3 d. patvirtino Sutarčių sudarymo su naujais klientais dėl akcizais ir muitais apmokestinamų prekių tiekimo tvarką ir paskyrė atsakovą atsakingu asmeniu.

7. UAB ,,LIT-INVEST“, negalėdama vykdyti naftos produktų prekybos veiklos, išnuomojo ieškovei Švenčionėlių kuro bazę. Atsakovas dirbo šios bazės direktoriumi, jo sutuoktinė atsakovė V. M. – buhaltere. UAB ,,LIT-INVEST“, turėdama didelę patirtį prekiaujant naftos produktais, sukaupė atitinkamą know-how (komercinę paslaptį), kaip vykdyti didmeninę prekybą naftos produktais. UAB ,,LIT-INVEST“ perdavė ieškovei šias žinias, taip pat klientų ir tiekėjų sąrašus, teikė jai Švenčionėlių kuro bazės terminalo operatoriaus ir buhalterinės apskaitos paslaugas. UAB ,,LIT-INVEST“ nustojus prekiauti naftos produktais, visi Švenčionėlių kuro bazės darbuotojai toliau dirbo UAB ,,LIT-INVEST“, kuri teikė ieškovei paslaugas, reikalingas vykdant didmeninę prekybą naftos produktais. Atsakovai V. M. ir V. M. žinojo ieškovės bendradarbiavimo su tiekėjais ir klientais sąlygas, veiklos specifiką, įgijo veiklai būtinų žinių ir patirties, tiesiogiai bendravo su ieškovės klientais, žinojo jų kontaktinius duomenis ir poreikius.

8. Atsakovai V. M. ir V. M., pasinaudodami ieškovės konfidencialia informacija, dirbdami ieškovės įmonėje ir jos naudojamoje Švenčionėlių kuro bazėje, 2011 m. vasario 18 d. įsteigė UAB ,,VVM Servis“ ir valdo po 50 proc. akcijų. Atsakovė V. M. yra UAB ,,VVM Servis“ administratorė, jos sūnus – bendrovės direktorius, atsakovas – komercijos direktorius. UAB ,,VVM Servis“ pagrindinė veikla tokia pati, kaip ir ieškovės – prekyba naftos produktais (dyzelinu ir benzinu).

9. Atsakovas 2014 m. birželio 18 d. dukters sutuoktinio V. M. vardu Estijoje įsteigė ,,Afford Trade“ OU. V. M. nevykdo veiklos ,,Afford Trade“ OU, bet pasirašo reikalingus dokumentus atsakovų V. M. ir V. M. nurodymu. Pastaroji nuo 2014 m. lapkričio 11 d. yra ,,Afford Trade“ OU valdybos narė.

Šalies argumentai

10. Ieškovė teigia, kad atsakovų įmonių tiekėjai yra ieškovės tiekėjai ir klientai. UAB ,,VVM Servis“ pirmaisiais veiklos metais (2011 metais) gavo 448 413 Lt bendrojo pelno. Ji gavo licenciją prekybai naftos produktais ir 2012 metais uždirbo dvigubai daugiau bendrojo pelno – 914 936 Lt, 2013 metais – 2 040 853 Lt.

11. Atsakovai V. M. ir V. M., dirbdami UAB ,,LIT-INVEST“ Švenčionėlių kuro bazėje, UAB ,,Ecoil“, susipažino su prekybos naftos produktais specifika, sužinojo ieškovės tiekėjus ir klientus, parduodamos ir perkamos produkcijos kainas, taikomas nuolaidas, veiklos sąnaudas, kitus reikšmingus duomenis. Pasinaudoję gauta informacija, atsakovai įsteigė UAB ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU, per šias įmones vykdė tokią pat, kaip ieškovės veiklą ir gavo pajamų. UAB ,,VVM Servis“ gavus licenciją, atsakovas pradėjo ieškovės klientus nukreipti į UAB ,,VVM Servis“. Jis, dirbdamas ieškovės įmonėje, sutartis su klientais sudarinėjo UAB ,,VVM Servis“ vardu. Ieškovė prarado klientus ir pajamas, o UAB ,,VVM Servis“ gavo pajamų. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovės paduodamo kuro kaina klientams per didelė, ir turėdamas teisę sudaryti kuro pirkimo–pardavimo sutartis, derėtis dėl kainos, sumažindavo kuro kainą ir pigų kurą nupirkdavo ,,Afford Trade“ OU vardu. Padidinus iš ieškovės nupirkto kuro kainą, kuras buvo parduodamas tretiesiems asmenims. Taigi atsakovas pasisavino pinigus, kuriuos turėjo gauti ieškovė. Tai – nesąžininga konkurencija, dėl kurios ieškovei padaryta turtinės žalos. Pasinaudodamas užimamomis pareigomis, atsakovas, į kurį klientai kreipdavosi kaip į ieškovės atstovą, sudarydavo naftos produktų pirkimo–pardavimo sutartis ne ieškovės, bet UAB ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU vardu. Beveik visi ieškovės klientai ir tiekėjai tapo nurodytų atsakovių klientais ir tiekėjais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: 1) priteisė ieškovei iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB ,,VVM Servis“ solidariai 383 879 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas; lygiomis dalimis 3 445 Eur žyminio mokesčio, 7 000 Eur atstovavimo teisme išlaidų ir 3 300 Eur išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu; 2) priteisė atsakovei UAB ,,VVM Servis“ iš ieškovės 2 040 Eur išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu; 3) priteisė valstybei iš ieškovės 15 Eur, iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB ,,VVM Servis“ – lygiomis dalimis 28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

13. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo V. M. darbo sutarties 10 punkto iv, v papunkčiuose išvardyta informacija yra ieškovės komercinės paslaptys, kurioms apsaugoti ieškovė ėmėsi protingų priemonių.

14. Teismas vadovavosi kasacinio teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje, kurioje spręstas atsakovų atleidimo iš darbo pagrįstumo klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad UAB ,,LIT-INVEST“ perdavė ieškovei visas komercines paslaptis, ir padarė išvadą, kad atsakovai tais pačiais veiksmais padarė žalos ne tik UAB ,,LIT-INVEST“, bet taip pat ir ieškovei.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesąžiningas konkuravimas su darbdaviu yra ne tik konkuruojančios įmonės įsteigimas, bet taip pat ir darbdavio komercinės paslapties atskleidimas, pasinaudojimas ja. Tai reiškia, jog darbdavį nuo darbuotojų nesąžiningos konkurencijos saugo ne tik individualūs susitarimai dėl nekonkuravimo, konfidencialumo įsipareigojimai. Atsakovas V. M. privalėjo saugoti komercines paslaptis, jų nenaudoti net ir nesant atskiro rašytinio susitarimo su ieškove. Darbdavys neprivalo papildomai įtvirtinti tokios darbuotojo pareigos nekonkuravimo susitarime, nes jo komercinių paslapčių apsauga užtikrinta įstatymuose. Be to, į atsakovo darbo sutartį įtrauktos nuostatos neatskleisti ieškovės komercinių paslapčių. Darbdavio komercinės paslapties panaudojimas darbuotojo įsisteigtos įmonės veikloje yra nesąžiningas konkuravimas. Tai, kad ieškovė ir atsakovas nesudarė nekonkuravimo susitarimo, nesuteikė atsakovui teisės nesąžiningai konkuruoti su ieškove. Atsakovas atskleidė ieškovės komercines paslaptis, jomis pasinaudojo veikdamas asmeniškai ir sudarydamas sandorius per įsteigtas įmones.

16. Teismas nustatė, kad atsakovei V. M. ieškovės komercinės paslaptys tapo žinomos jai dirbant UAB ,,LIT-INVEST“ Švenčionėlių kuro bazės buhaltere. Tai, kad atsakovė V. M. nesusijusi su ieškove sutartiniais santykiais bei nesudariusi konfidencialumo ar nekonkuravimo susitarimų, nepašalina jos atsakomybės dėl sužinotos ieškovės komercinės paslapties atskleidimo ar naudojimo. Atsakovė V. M. pasinaudojo ieškovės komercinėmis paslaptimis vykdydama naftos produktų prekybą per su savo sutuoktiniu įsteigtas įmones. Dėl to jai kyla atsakomybė pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį.

17. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ir jo sutuoktinė dėl ieškovės įmonėje ir UAB „LIT-INVEST“ užimtų pareigų žinojo ieškovės bendradarbiavimo su tiekėjais ir klientais sąlygas, veiklos specifiką, įgijo tokiai veiklai būtinų žinių ir patirties, tiesiogiai bendravo su ieškovės klientais, žinojo jų kontaktinius duomenis, poreikius, sudarytų sutarčių sąlygas.

18. Teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovės (bendrovės) – konkuruojantys ūkio subjektai. Esminę reikšmę rinkai apibrėžti turi ne ūkio subjekto įsisteigimo vieta, bet tai, į kurias teritorines rinkas konkreti prekė tiekiama. Ieškovė veikė ne tik Lietuvoje, tiekė naftos produktus Estijos, Latvijos ir Lenkijos subjektams, veikė šių valstybių rinkose. Ieškovė ir atsakovų bendrovės veikė toje pačioje geografinėje (teritorinėje) rinkoje ir toje pačioje prekės rinkoje, nes prekiavo tapačiais produktais (dyzelinu). Teismas atsižvelgė į tokį pat kasacinio teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-254-248/2017).

19. Teismas nurodė, kad atsakovai V. M., V. M. ir UAB ,,VVM Servis“ pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi. Neteisėtus veiksmus atliko atsakovas ir jo sutuoktinė, kurie pasinaudojo žinoma informacija. Teismas pažymėjo, kad ieškovė įskaičiavo į nuostolius atsakovės ,,Afford Trade“ OU padarytą žalą, bet byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti šios atsakovės pajamų iš prekybos dyzelinu dydį ir struktūrą. Teismas sprendė, kad nenustatyta atsakovės ,,Afford Trade“ OU padarytos žalos ieškovei, t. y. neįrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.

20. Teismas nustatė, kad kasacinis teismas išnagrinėjo tapačius klausimus ir atmetė atsakovų argumentus, jog UAB ,,LIT-INVEST“ nuostoliai negautų pajamų pavidalu turi būti skaičiuojami remiantis grynojo pelno marža (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-701/2021). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB ,,LIT-INVEST“ iki 2013 m. birželio 18 prekiavo dyzelinu, po to šį verslą perdavė ieškovei. Taigi nagrinėjamoje ir nurodytoje kasacinio teismo byloje skiriasi tik neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpis ir subjektai, kurie patyrė neigiamų padarinių.

21. Teismas pažymėjo, kad nėra galimybės įvertinti ieškovės veiklai padaryto poveikio, nenustačius, koks būtų pelningumas, jeigu nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų. Tai, kad klientai perėjo į atsakovų įmonę, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovai pasinaudojo ieškovės komercinėmis paslaptimis. Dėl to teismas nevertino atsakovų nurodytų duomenų apie ieškovės veiklą, ekspertės M. Orintės išvadų apie ieškovės finansinius rodiklius ginčo laikotarpiu, atsakovų įmonių finansinių rodiklių – grynojo pelno ir grynojo pelno maržos – kontekste, kintamų ir fiksuotų kaštų padidėjimų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

22. Teismas atsižvelgė į teismo ekspertės Dalios Aleknienės apskaičiavimus dėl UAB ,,VVM Servis“ neteisėtai gautos naudos. UAB ,,VVM Servis“ gavo grynojo pelno iš sutampančių klientų. Ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų prarado ne tik pajamas iš prekybos dyzelinu, bet ir jos pelningumo rodikliai buvo blogesni. Atsakovė UAB ,,VVM Servis“ iš tipinės veiklos pajamų (prekybos dyzelinu) 2013 m. birželio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. gavo 3,3 proc. pelno. UAB ,,VVM Servis“ nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gauta nauda, įvertinant tik atsakovų klientais tapusius ieškovės klientus, – 1 579 300 Lt (457 397 Eur). Ieškovė vykdė prekybą tik dyzelinu, todėl teismas sumažino nustatytą atsakovės gautą naudą tiek, kiek jos nustatė iš prekybos benzinu. Teismas sumažino atsakovės gautą naudą iš UAB ,,VVM Servis“ vykdytos veiklos – kliento GLOBAL PETRO TRAf-jS SP.Z.O.C laikotarpiu 2013 m. birželio 10–18 d. Atsakovė UAB ,,VVM Servis“ nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gavo 45 514 000,50 Lt (13 181 765,50 Eur) pajamų iš sutampančių klientų. Teismas įvertino jos tipinės veiklos pelningumą – 3,3 proc., atėmė pelno mokestį, ir padarė išvadą, kad UAB ,,VVM Servis“ gavo 383 879 Eur naudos.

23. Teismas konstatavo, kad atsakovų neteisėti veiksmai yra ieškovės komercinių paslapčių panaudojimas vykdant verslą – prekybą naftos produktais ir su tuo susijusią veiklą per UAB „VVM Servis“. Jeigu atsakovai nebūtų pasinaudoję ieškovės komercinėmis paslaptimis, atsakovas ir jo sutuoktinė, kaip ieškovės ir UAB „LIT-INVEST“ darbuotojai, konfidencialią informaciją būtų naudoję tik ieškovės interesais, todėl būtų padidėję ieškovės pardavimai. Dėl neteisėtai panaudotų komercinių paslapčių, ieškovė neteko didelės dalies savo klientų užsakymų, juos perėmė UAB „VVM Servis“. Ieškovė patyrė žalos negautų pajamų forma. Atsakovai suvokė, kad, prekiaudami naftos produktais UAB „VVM Servis“ vardu, neteisėtai naudojasi ieškovės komercinėmis paslaptimis. Tai patvirtina aplinkybė, kad UAB „VVM Servis“ direktoriumi paskirtas atsakovės V. M. sūnus. Teismas nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas ir atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus kitoje civilinėje byloje, todėl taikė atsakovams solidarią atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021).

24. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus dėl jurisdikcijos ir prašymą palikti ieškinio dalį tiek, kiek jis pareikštas atsakovei ,,Afford Trade“ Ou, nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad Reglamento „Briuselis I“ 12 konstatuojamojoje dalyje 5 straipsnio 3 punkte nustatyta jurisdikcijos taisyklė pagrįsta sąsaja tarp bylos dalyko ir vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismų. Toks jurisdikcijos priskyrimas šiems teismams nukrypstant nuo įprastos taisyklės grindžiamas būtent šia sąsaja, siekiant gero teisingumo vykdymo ir veiksmingo proceso organizavimo. Kadangi vieno iš sąsajos veiksnių parinkimas turi leisti nustatyti jurisdikciją to teismo, kuris objektyviai gali geriausiai įvertinti, ar yra asmens, kuriam iškelta byla, atsakomybę pagrindžiančios sąlygos, tinkama kreiptis tik į teismą, kurio veiklos teritorijoje yra reikšmingas sąsajos veiksnys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Apeliaciniame skunde atsakovai V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų įrodymų, susijusių su ieškovės ir UAB „VVM Servis“ veikla skirtingose rinkose, nenustatinėjo ūkio subjektų parduodamų prekių ypatumų ir nepagrįstai sprendė, kad nekilo ginčo dėl prekės rinkos. Dėl to teismas negalėjo teisingai nustatyti, konkuravo ūkio subjektai ar ne.

25.2. Kasacinio teismo išnagrinėtos bylos dalykas nebuvo konkuravimo rinkų ar ieškovės žalos dydžio nustatymas. Teismas nevertino rinkos, kurioje veikė ūkio subjektai, prekių ar paslaugų tapatumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017). Dėl to teismo padarytos išvados netapo prejudiciniais faktais.

25.3. Teismo išvada dėl sutampančių rinkų prieštarauja teismo motyvams. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl sutampančios geografinės rinkos, svarbi ne pirkėjo registracijos vieta, bet prekės pateikimo vieta. Teismas, spręsdamas dėl konkuravimo Estijos, Latvijos ir Lenkijos rinkose, vadovavosi ne prekės pateikimo vieta, bet pirkėjo registracijos vieta.

25.4. Teismas nevertino aplinkybės, kad sutampantys klientai, kurie pirko dyzelinį kurą, –transportavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai. Jie įsigytą kurą naudodavo valstybėje, kurioje įsigydavo kuro, t. y. vilkikas, veždamas krovinius į Rytų Europos šalis, kurą pildavosi toje valstybėje, kurioje tuo metu buvo. Taigi yra kliūtis ieškovės ir UAB „VVM Servis“ tiekto dyzelinio kuro pakeitimui, todėl prekės rinkos skiriasi.

25.5. Ieškovė neturėjo teisės tiekti naftos produktų tiesiogiai savo klientams ir prekiavo tik Lietuvos Respublikoje, nepristatinėjo produkcijos į Latviją, bet atsakovė UAB „VVM Servis“ tai darė, todėl aptariamos įmonės nekonkuravo Latvijoje. Joje naftos produkcija brangesnė negu Lenkijoje. Latvijoje parduodama produkcija nėra Lenkijos rinka.

25.6. Teismo ekspertė D. Aleknienė nenustatinėjo nei prekės (dyzelinio kuro), nei geografinės rinkos (nacionalinės ar tarptautinės), kurioje veikė ieškovė ir UAB „VVM Servis“. Išvada apie sutampančias prekės ir geografines rinkas padaryta vadovaujantis formaliu įrašu apie pirkėjo – ūkio subjekto – registracijos vietą CMR važtaraščiuose. Apskaitos ir finansų ekspertizę galintis atlikti teismo ekspertas nekompetentingas vertinti prekės ir geografines rinkas, todėl ekspertizė aktų išvados nepagrįstos.

25.7. Teismas, skirdamas papildomą ekspertizę, 2019 m. spalio 21 d. nutartyje pažymėjo, kad ekspertė D. Aleknienė atliko ekspertizę, bet nenagrinėjo bylai aktualių klausimų. Teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi ne ekspertės Mildos Orintės, bet pirmiau nurodytu ekspertizės aktu. Teismo ekspertės D. Aleknienės tyrimo laikotarpis – 2013 m. birželio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d., bylos ginčo laikotarpis – 2013 m. birželio 18 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d. Ekspertinio tyrimo laikotarpis neatitinka ginčo laikotarpio, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi šiuo ekspertizės aktu. Ekspertė įvertino atsakovių pajamas ginčui neaktualiu laikotarpiu, todėl pateikė neteisingą išvadą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo ekspertė M. Orintė nustatė, jog D. Aleknienės ekspertizės akte įmonės „Carito Sp.z.o.o. nėra UAB „VVM Servis“ klientų sąraše. Kitoje civilinėje byloje teismas nesivadovavo D. Aleknienės ekspertizės aktu, nes teismui kilo abejonių dėl tyrimo eigos ir gautų rezultatų, todėl nepriteisė ieškovei patirtų išlaidų už ekspertizę.

25.8. Teismas nesivadovavo ekspertės M. Orintės parengtu aktu. Teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinų nuostolių dydžio, nukrypo nuo teismų praktikos, ieškovės žalą apskaičiavo ne pagal ieškovės grynojo pelno maržą, bet UAB „VVM Servis“ tipinės veiklos naudingumo rodiklį. Šalys neprašė taikyti teismo ekspertės D. Aleknienės nurodytos metodikos, paskaičiuojant nurodytos atsakovės tipinės veiklos pelningumą. Dėl to teismas viršijo bylos nagrinėjimo ribas.

25.9. Skundžiamo teismo sprendimo 9 punkte nurodyta, kad atsakovė V. M. neturėjo galimybių atskleisti ieškovės komercinių paslapčių, todėl negalima jai taikyti civilinės atsakomybės. Sprendimo 31 punkte nepagrįstai teigiama, kad nesąžiningos konkurencijos byloje teismas turėjo remtis netiesioginiais įrodymais, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančius atsakovus V. M. ir jo sutuoktinę su atsakove UAB „VVM Servis“ ir jos veikla. Teismas nepasisakė dėl priežastinio ryšio (tiesioginio ar netiesioginio) tarp atsakovės V. M. nurodytų neteisėtų veiksmų ir žalos.

25.10. Atsakovė UAB „VVM Servis“ nedalyvavo kitoje civilinėje byloje, kurią nagrinėjo kasacinis teismas, todėl toje kasacinio teismo priimtas procesinis sprendimas nelaikytinas turinčiu prejudicinę galią dėl priežastinio ryšio (civilinė byla Nr. e3K-3-254-248/2017). Nurodytoje kasacinėje byloje ginčas kilo darbo ginčas, todėl priežastinis ryšys, kaip privalomoji civilinė atsakomybės sąlyga sprendžiant dėl žalos atlyginimo, nevertintas.

25.11. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė V. M. dėl neteisėtų veiksmų būtų asmeniškai praturtėjusi ieškovės sąskaita. Atsakovė V. M. nevykdė konkuruojančios veiklos, negavo turtinės naudos iš neteisėtų veiksmų. Jos ir ieškovės nesiejo darbo teisiniai santykiai. Dėl to teismas nepagrįstai atsakovei V. M. taikė solidarią atsakomybę.

Atsiliepimas

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1. Teismas tinkamai įvertino įrodymus dėl rinkų ir nustatė rinką, kurioje konkuravo ieškovė ir UAB „VVM Servis“, teisingai nustatė prekės rinką, t. y., kad ieškovė ir atsakovė prekiauja tokiomis pat prekėmis. Aplinkybę, kad atsakovė ir ieškovė prekiavo dyzelinu nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-254-248/2017). Be to, kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovai tyčia atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalos, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys.

26.2. Dyzelino kainų skirtumus lėmė ne skirtingi naftos gamintojai ir skirtingos ekonominės aplinkos, bet tai, kad atsakovas V. M., dirbdamas ieškovės įmonėje, pelningesnius ieškovės klientus nukreipdavo į UAB „VVM Servis“, mažiau pelningi klientai, kurie nesutikdavo mokėti daugiau už dyzelinį kurą, likdavo ieškovei. Teismas tinkamai nustatė geografinę teritoriją, kurioje veikė bei konkuravo ieškovė ir atsakovė UAB „VVM Servis“.

26.3. Teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovės veiklos teritorija ne tik Lietuvoje, bet taip pat ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Leidimas verstis nefasuotų naftos produktų didmenine prekyba neriboja ieškovės teisės tiekti naftos produktus užsienio subjektams į užsienio rinkas. Ieškovė ir UAB „VVM Servis“ tiekė prekes sutampantiems klientams į Lenkiją.

26.4. Teismo ekspertė M. Orintė teismui nurodė, kad neturi kvalifikacijos, reikalingos atlikti teismo paskirtą verslo ir turto vertinimo ekspertizę, gali atlikti tik finansinę ekspertizę. Ekspertė M. Orintė, neturėdama tinkamos kompetencijos, rinką suprato kaip prekės krovinių važtaraščio grafoje nurodyta vietą. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovė UAB „VVM Servis“ veikė toje pačioje rinkoje, tiekė tą patį produktą (dyzeliną) ir buvo konkuruojantys ūkio subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, 50 punktas). Dėl to nurodytos ekspertės išvados prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, konkurencijos teisės nuostatoms, kuriose reglamentuota prekės ir geografinė rinkos. Ekspertė M. Orintė neįvertino, jog ieškovės finansiniai rezultatai – neteisėtos atsakovų veiklos rezultatas, todėl padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė patyrė tik 48 362 Eur žalos.

26.5. Ekspertė D. Aleknienė nesivadovavo ekspertės M. Orintės metodika, nepadarė loginių klaidų, todėl teisingai nustatė, kad ieškovė patyrė 541 403 Eur žalos, nes tokį pelną dėl neteisėtų veiksmų gavo atsakovė UAB „VVM Servis“.

26.6. Kasacinis teismas išnagrinėjo ieškovės UAB „LIT-INVEST“ ir atsakovų (kurie taip pat yra atsakovai nagrinėjamoje byloje) ginčą dėl teisės normų, kuriose reglamentuotas komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos atskleidimu konkuruojančiam ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-52-701/2021). Nurodytos ir šios bylų aplinkybės sutampa, skiriasi tik žalos padarymo laikotarpis. Kasacinis teismas nurodė, kad, esant pareikštam reikalavimui priteisti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą, netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtu veiksmų.

26.7. Teismas apskųsto sprendimo 31 punkte įvertino neteisėtų atsakovės V. M. veiksmų ir žalos priežastinį ryšį. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais, kalte, priežastiniu ryšiu tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, kaip fakto (ne dydžio), turi nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę, todėl nurodytų aplinkybių papildomai įrodinėti nereikia (civilinė byla Nr. e3K-3-254-248/2017). Apeliantų teiginys, kad kasacinio teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės dėl priežastinio ryšio neturi prejudicinės reikšmės, nes kasacinėje byloje nedalyvavo UAB „VVM Servis“, neturi reikšmės. Nustatytas atsakovų V. M. ir V. M. neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos priežastinis ryšys.

Žemesnės instancijos teismas

26.8. Pirmosios instancijos teismas nurodė argumentus, kodėl nesirėmė ekspertės M. Orintės aktu (apskųsto sprendimo 30 punktas). Apeliantai nepagrįstai teigia, kad atsakovei V. M. nekyla solidarioji atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylai aktualios faktinės aplinkybės

27. Ieškovė ir atsakovas V. M. 2006 m. lapkričio 16 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas dirbo didmeninės prekybos specialistu.

28. Darbo sutarties 10 punkto iv papunktyje darbuotojas įsipareigojo nenaudoti savo, šeimos, giminaičių ar trečiųjų asmenų interesais jokios informacijos, susijusios su darbu ar pareigomis ieškovės įmonėje ar kitaip prieinamos ir priklausančios ieškovei. Atsakovas taip pat įsipareigojo išlaikyti visišką žinių, kurias jis gavo dirbdamas UAB „Ecoil“, slaptumą, neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su ieškove ar jos klientais, nepaisydamas to, ar tokia informacija susijusi su ieškove, ar trečioji šalis ją perdavė ieškovei ar darbuotojui, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga darbo sutarties tikslams arba kai to reikalauja įstatymas. Šis reikalavimas galioja, neatsižvelgiant į tai, susijusios šios komercinės paslaptys su darbuotojo funkcijomis ar ne.

29. Pirmiau nurodytoje darbo sutarties sąlygoje taip pat nustatytas komercinių paslapčių sąrašas. Pagal šį sąrašą, komercinėmis paslaptimis yra tokie duomenys: UAB „Ecoil“ veiklos projektai, susiję su dabartiniais ar būsimais produktais ir paslaugomis, kurias UAB „Ecoil“ parduoda ar naudoja, informacija, susijusi su bendromis darbdavio ūkinės veiklos operacijomis, t. y.: pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, ūkinės veiklos organizavimas, tiekėjų ir vartotojų sąrašai ir t. t. Darbuotojas privalo gauti išankstinį raštišką darbdavio pritarimą bet kokiai išimčiai dėl komercinių paslapčių įsipareigojimų. Taip pat aptariamoje darbo sutarties sąlygoje nustatyta, kad komercinės paslaptys yra duomenys, kuriuos darbdavys nori išlaikyti konfidencialiais.

30. Atsakovo V. M. darbo sutartis pakeista (papildyta) įsakymu Nr. P1003-008, kuriuo atsakovas nuo 2010 m. kovo 25 d. paskirtas vykdyti didmeninės prekybos ir degalinės techninio vadovo pareigas. Darbo sutartis antrą kartą pakeista ieškovės įsakymu Nr. P1305-046, pagal kurį nuo 2013 m. birželio 1 d. patikslintos atsakovo darbo funkcijos – gamybos ir pardavimų direktorius.

31. Ieškovė 2013 m. birželio 3 d. įsakymu patvirtino Sutarčių sudarymo su naujais klientais dėl akcizais ir muitais apmokestinamų prekių tiekimo tvarką ir paskyrė atsakovą V. M. asmeniu, atsakingu už šios tvarkos tinkamą vykdymą.

32. Ieškovė naftos produktų prekybos veiklai vykdyti išsinuomojo UAB „LIT-INVEST“ Švenčionėlių kuro bazę, kurios direktoriumi dirbo atsakovas V. M., o jo sutuoktinė – buhaltere. Nors UAB „LIT-INVEST“ nustojo vykdyti prekybą naftos produktais, visi Švenčionėlių kuro bazės darbuotojai toliau dirbo UAB „LIT-INVEST“, kuri teikė ieškovei paslaugas, reikalingas didmeninei prekybai naftos produktais vykdyti.

33. Atsakovai V. M., dirbdamas UAB „Ecoil“ ir UAB ,,LIT-INVEST“ Švenčionėlių kuro bazėje, ir V. M., dirbdama UAB ,,LIT-INVEST“ Švenčionėlių kuro bazėje, 2011 m. vasario 18 d. įsteigė UAB ,,VVM Servis“, jie yra vieninteliai UAB ,,VVM Servis“ akcininkai. UAB ,,VVM Servis“ direktorius yra atsakovės V. M. sūnus, sutuoktinis (atsakovas) – įmonės komercijos direktorius, o ji pati – administratorė. Pagrindinė UAB ,,VVM Servis“ veikla – prekyba naftos produktais (dyzelinu ir benzinu).

34. Atsakovas V. M. 2014 m. birželio 18 d. dukters sutuoktinio V. M. vardu Estijoje įsteigė ,,Afford Trade“ OU, siekdamas vykdyti prekybą naftos produktais. Atsakovė V. M. nuo 2014 m. lapkričio 11 d. yra ,,Afford Trade“ OU valdybos narė.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą dėl V. M. ir V. M. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais (civilinė byla Nr. e3K-3-254-248/2017). Teismas konstatavo, kad V. M. ir V. M. (atsakovai nagrinėjamoje byloje), žinodami, kad jiems draudžiama atskleisti UAB ,,LIT-INVEST“ komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, jas naudoti ne UAB ,,LIT-INVEST“ interesais, įsteigė UAB ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU, ir per šias įmones vykdydami veiklą, konkuruojančią su UAB ,,LIT-INVEST“ veikla, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Jie, dirbdami UAB ,,LIT-INVEST“ ir UAB ,,Ecoil“, 2011 metais įsteigė ir patys ėmė valdyti kartu su šeimos ryšiais susijusiais asmenimis (su sūnumi, dukters sutuoktiniu) UAB ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU, kurių licencijuojama veikla tapati darboviečių veiklai – didmeninė prekyba nefasuotais naftos produktais.

36. Nurodytoje byloje kasacinis teismas taip pat nustatė, kad įsteigtos bendrovės veikė toje pačioje rinkoje kaip ir UAB ,,LIT-INVEST“ bei UAB ,,Ecoil“, tiekė tą patį produktą (dyzeliną) ir buvo konkuruojantys ūkio subjektai. Atsakovai, ilgą laiką eidami pareigas ir vykdydami tam tikras darbo funkcijas, žinojo visą prekybos naftos produktais specifiką, tiekėjus, klientus, kainas, nuolaidas, veiklos sąnaudas, kitą informaciją, reikšmingą vykdant prekybą naftos produktais; visas savo gautas žinias, darbdavių konfidencialią informaciją panaudojo UAB ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU veikloje, taip įgydami naudą sau ir faktiškai valdomoms UAB ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU. V. M. (atsakovas nagrinėjamoje byloje) spręsdavo, kuri įmonė – UAB ,,LIT-INVEST“, UAB ,,Ecoil“, ,,Afford Trade“ OU ar UAB VVM Servis“ parduos naftos produktus klientui, neneigė, kad jo su sutuoktine valdomų įmonių ir darbdavių bendrovių klientai buvo tie patys asmenys.

37. Be to, aptariamoje kasacinėje byloje nustatyta, kad atsakovai V. M. ir V. M., vykdydami jiems pavestas funkcijas, veikė ne darbdavių, bet savo interesais, ignoravo privalomą savo funkcijų atlikimo tvarką, pažeisdami darbdavių teises ir įstatymų saugomus interesus. Jie darbo metu, užsiimdami sau naudinga veikla, naudojo darbdavių bendrovių inventorių, terminalą.

38. Dar vienoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį, kuria ieškovei priteista solidariai iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB ,,VVM Servis“ 219 104 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinės palūkanos (civilinė byla Nr. e3K-3-52-701/2021). Kasacinis teismas išaiškino galimybę taikyti solidarią atsakomybę bendrai padariusiems žalos asmenims.

39. Į bylą pateikti teismo ekspertės D. Aleknienės 2017 m. gruodžio 28 d. ekspertizės aktas, 2020 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės aktas (2017 m. gruodžio 28 d. ekspertizės akto papildymas) ir teismo ekspertės Mildos Orintės 2020 m. gruodžio 7 d. ekspertizės aktas.

Dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo skirtingose rinkose

40. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Konkurencijos įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją (Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7dalis). Atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Prekės rinka – visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalis). Konkurencijos įstatymo nuostatos, apibrėžiančios atitinkamą rinką, pakartotos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu patvirtintų Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (toliau – Paaiškinimai) 6.1, 6.2, 6.5 papunkčiuose.

41. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, kurie, apeliantų teigimu, pagrindžia, jog ieškovė ir UAB „VVM Servis“ veikė skirtingose rinkose, nenustatinėjo ūkio subjektų parduodamų prekių ypatumų. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitoje byloje priimta kasacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad UAB „VVM Servis“ su ieškove veikė toje pačioje rinkoje, tiekė tą patį produktą ir buvo konkuruojantys ūkio subjektai (civilinė byla Nr. e3K-3-254-248/2017). Atsakovė teigia, kad kasacinio teismo išvados netapo prejudiciniais faktais, nes teismas nevertino rinkos, kuriose ūkio subjektai veikė, prekių ar paslaugų tapatumo.

42. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkuravimo Estijos, Latvijos ir Lenkijos rinkose, vadovavosi ne prekės pateikimo vietos požymiu, bet pirkėjo registracijos vieta. Pirmosios instancijos teismas įvertino į bylą pateiktus duomenis, taip pat eksperčių D. Aleknienės ir M. Orintaitės ekspertizės aktus, jų turinį, atsakovės UAB „VVM Servis“ nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. sudarytus sandorius su klientais „STW PW Sp.z.o.o.“, „Global Petro Trans Sp. Z.o.o.“, „Porte Sp.z.o.o.“, Mietpol Sp.z.o.o.“, „Karito Sp.z.o.o.“, iš šių sandorių gautas pajamas, prekių pardavimo vietas ir prekių rinkas. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad Europos Sąjungos teisės aktuose užtikrinta prekių ir paslaugų judėjimo laisvė, ir teisingai sprendė, kad, apibrėžiant rinką, esminę reikšmę turi ne ūkio subjekto įsisteigimo vieta, bet į kurias teritorines rinkas konkreti patiekta prekė. Ieškovė tiekė naftos produktus Estijos, Latvijos ir Lenkijos valstybių subjektams, t. y. veikė šių valstybių rinkose. Dėl to ieškovė ir atsakovės UAB ,,VVM Servis“, ,,Afford Trade“ OU yra konkuruojantys ūkio subjektai.

43. Apeliantai teigia, kad ieškovė ir atsakovė UAB ,,VVM Servis“ prekiavo skirtingo gamintojo naftos produkcija (dyzeliniu kuru). Akcentuotina tai, kad tie patys ieškovės ir atsakovės klientai Lenkijoje pirko iš jų dyzelinį kurą. Ekspertės D. Aleknienės 2020 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės akte nustatyta, kad atsakovės UAB ,,VVM Servis“, ,,Afford Trade“ OU sudarė naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovės klientais, kuras buvo vežamas iš Latvijos ir Lietuvos, parduodamas įvairioms įmonėms Lenkijoje, kuro pardavimo sandorių deklaravimas vyko trikampiais sandoriais. Taigi ieškovė ir apeliantė UAB ,,VVM Servis“ tiekė prekes tiems patiems (sutampantiems) klientams Lenkijoje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dyzelinio kuro kainų skirtumą lėmė skirtingos ekonominės aplinkos bei skirtingi jo gamintojai. Be to, akcentuotina aplinkybė, kad atsakovas V. M., būdamas ieškovės darbuotoju, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pelningesnius ieškovės klientus nukreipdavo į UAB ,,VVM Servis“, kuri jiems parduodavo dyzelinį kurą brangiau.

44. Apeliantai neįrodė, kad skyrėsi UAB ,,VVM Servis“ ir ieškovės prekių rinkos. Apeliantė teigia, kad ieškovė neturėjo teisės vykdyti tiesioginio naftos produktų tiekimo savo klientams ir prekiavo išimtinai tik Lietuvos Respublikoje, nepristatinėjo produkcijos į Latvijos Respublikos teritoriją, todėl nekonkuravo šioje valstybėje. Latvijoje naftos produkcija brangesnė negu Lenkijoje. Latvijoje parduodama produkcija nėra Lenkijos rinka. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei išduotuose leidimuose verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais leista naftos produktais prekiauti tik Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1-346 patvirtintų Prekybos naftos produktais taisyklių 21 punktą suteikta teisė naftos produktus pristatyti tiesiogiai pirkėjui. Ieškovė pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras, kad ji prekiavo su Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje veikiančiais subjektais, t. y. tiesiogiai tiekė jiems naftos produktus, o tai atitinka pirmiau nurodytų energetikos ministro įsakymu patvirtintų taisyklių nuostatas. Apibrėžiant prekės rinką svarbi yra ne tik juridinio asmens (ūkio subjekto) įsteigimo vieta, bet taip pat ir prekių ir paslaugų judėjimo laisvė, t. y. į kurias rinkas prekė tiekiama.

45. Kasacinis teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartyje įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje konstatuotas reikšmingas aplinkybes, t. y. kad UAB ,,VVM Servis“, ,,Afford Trade“ OU ir ieškovė veikė toje pačioje rinkoje, tiekė tą patį produktą (dyzeliną) ir buvo konkuruojantys ūkio subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021, 37 punktas). Dėl to atmestini atsakovų argumentai, kad ieškovės ir UAB „VVM Servis“ prekės rinkos skyrėsi, kad pirmosios instancijos nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo nustatytomis aplinkybėmis ir neteisingai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias prekės ir geografinės rinkos apibrėžimą.

Dėl ekspertizės akto trūkumų vertinimo

46. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertės D. Aleknienės ekspertizės aktu ir nesivadovavo teismo ekspertės M. Orintaitės ekspertizės aktu.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės metu gauti duomenys, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-54/2009; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 353/2014).

48. Ekspertė M. Orintė teismui nurodė, kad negali atlikti verslo ir turto vertinimo ekspertizės, bet gali atlikti finansinę ekspertizę. Ši ekspertė akcentavo, kad ieškovės nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. parduoto dyzelino pardavimo ir gabenimo tarptautinio krovinių vežimo važtaraščių grafose nurodyta Lietuvos Respublika, t. y. ieškovė perduodavo dyzeliną savo klientams Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apeliantės UAB „VVM Servis“ parduoto dyzelino pardavimo ir gabenimo tarptautinio krovinių vežimo važtaraščių grafose nurodyta Lenkijos Respublika, t. y, ji perduodavo dyzeliną savo klientams Lenkijos Respublikos teritorijoje. Dėl to padarė išvadą, kad šios įmonės veikė skirtingose teritorijose ir nebuvo konkuruojantys subjektai.

49. Ši ekspertės M. Orintės išvada prieštarauja kasacinio teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad ieškovė ir apeliantė UAB „VVM Servis“ veikė toje pačioje rinkoje, tiekė tą patį produktą ir buvo konkuruojantys ūkio subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, 50 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021, 37 punktas). Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad ekspertė M. Orintė ekspertizės akte neįvertino to, jog ieškovės finansiniai rezultatai yra apeliantės UAB ,,VVM Servis“ neteisėtų veiksmų padarinys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskųsto sprendimo 28 punkte nurodė išsamius argumentus, dėl kurių jis nesivadovavo ekspertės M. Orintės ekspertizės aktu. Ši ekspertė, pasisakydama dėl ieškovės pajamų, gautų iš prekybos dyzelinu, neatsižvelgė į tai, kad kartu su naftos produktais pirkėjas įsigydavo iš ieškovės transportavimo paslaugas. Be to, ekspertizės akte neįvertintos aplinkybės, susijusios su apelianto V. M. galimybe nuspręsti, kokį užsakymą perduoti vykdyti ieškovei, o kokį – savo įsteigtoms įmonėms. Būtent aptariamas apeliantas sprendė dėl šių įmonių, kaip tarpininkių, veiklos sąnaudų įtraukimo priskyrimo ieškovei. Šis apeliantas veikė savo įmonės (UAB „VVM Servis“) interesais, dirbdamas ieškovės įmonėje. M. Orintės ekspertizės akte nėra aktualių duomenų: ieškovės finansinių rodiklių, įvertintų apeliantės UAB ,,VVM Servis“ tų pačių produktų pardavimo ir transportavimo veiklos pelningumo kontekste, nustatytų apeliantės grynojo pelno bei grynojo pelno maržos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nėra galimybės įvertinti ieškovės veiklai apeliantų neteisėtais veiksmais padaryto poveikio, nenustačius koks buvo pelningumas, jei nebūtų atlikti nustatyti apeliantų neteisėti veiksmai, t. y. pasinaudojimas ieškovės komercinėmis paslaptimis.

50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą, netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuoti ir jų atlyginimas priteistas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 87 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 46 punktas; 2021 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-823/2021).

51. Teismo ekspertė D. Aleknienė ekspertizės akte nurodė, kad ieškovės negautas pelnas, praradus dalį pajamų dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, skaičiuojamas procentiniu skaičiavimo metodu, pagal kurį galima nustatyti pelną remiantis pajamomis ir pritaikant priimtiną pelno normą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ekspertės D. Aleknienės kompetencija ir ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Be to, šios išvados neprieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nurodytos ekspertės pateiktomis išvadomis.

Dėl žalos paskaičiavimo metodo

52. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ieškovei atlygintinos žalos dydį.

53. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta ūkio subjekto, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo.

54. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nepreziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 50 punktas).

55. Vėliausioje kasacinio teismo praktikoje, kuri taikytina nagrinėjamoje byloje, išaiškinta, kad iš neteisėtų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu. Iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti pripažįstama ir tai, ką pažeidėjas sutaupė dėl padaryto pažeidimo, nors ekonominiu požiūriu negavo pelno (pvz., naudodamasis komercine paslaptimi, padidino savo veiklos našumą ir atitinkamai sumažino įmonės nuostolingumą). Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 87 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 46 punktas; 2021 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-823/2021, 44 punktas; 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-701/2021, 59 punktas).

56. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgė į teismo ekspertės D. Aleknienės apskaičiavimus dėl UAB ,,VVM Servis“ neteisėtai gautos naudos. Nurodytos ekspertės parengtame ekspertizės akte nustatyta, kad apeliantės UAB ,,VVM Servis“ grynasis pelnas iš sutampančių klientų buvo teigiamas: 2013 m. birželio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. – 1 050 036 Lt, 2014 metais – 775 184 Lt, 2015 metais – 0 Lt. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė prarado ne tik pajamas iš prekybos dyzelinu, bet taip pat ir jos pelningumo rodikliai buvo blogesni, nes apeliantas V. M. pelningesnius klientus nukreipdavo aptarnauti UAB ,,VVM Servis“. Šios apeliantės pelningumo iš tipinės veiklos pajamų, t. y. iš prekybos dyzeliniu kuru nuo 2013 m. birželio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d., rodiklis buvo 3,3 proc. Ekspertė D. Aleknienė pateikė išvadą, kad UAB ,,VVM Servis“ gauta nauda, įvertinus tik apeliantų klientais tapusius buvusius ieškovės klientus, 2013 m. birželio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo 1 579 300 Lt (457 397 Eur). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė vykdė prekybą tik dyzelinu, todėl sumažino nustatytą UAB ,,VVM Servis“ naudą, gautą iš prekybos benzinu. Taip pat teismas sumažino apeliantės iš kliento „Global petro traf-js sp.z.o.c“ gautą naudą laikotarpiu nuo sutarties datos (2013 m. birželio 10 d.) iki ginčo laikotarpio pradžios (2013 m. birželio 18 d.). UAB ,,VVM Servis“ ginčo aktualiu laikotarpiu gavo 45 514 000,50 Lt (13 181 765,50 Eur) pajamų iš sutampančių klientų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB ,,VVM Servis“ gavo 383 879 Eur naudos.

57. Aplinkybė, kad ekspertės M. Orintės išvados palankesnės apeliantams, nes nustatytas mažesnis ieškovės patirtos žalos dydis, nepatvirtina šios išvados teisingumo. Tai, kad teismo ekspertės D. Aleknienės ekspertinio tyrimo laikotarpis yra 2013 m. birželio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d., o bylos ginčo laikotarpis – 2013 m. birželio 18 d.–2015 m. rugpjūčio 31 d., nėra pagrindas teigti, kad ši ekspertė įvertino apeliantų pajamas ginčui neaktualiu laikotarpiu (jis yra trumpesnis ir jį apima ieškovės nurodytas laikotarpis), todėl pateikė neteisingą išvadą. Ekspertinio tyrimo laikotarpis apima ginčo laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi D. Aleknienės ekspertizės aktu.

58. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir aptartų nagrinėjamos bylos aplinkybių visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovei atlygintinos žalos dydį, o apeliantai neįrodė, kad atlygintina žala turėjo būti apskaičiuota kitu būdu ar buvo pagrindas sumažinti jos dydį.

Dėl priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, ir atsakovų solidariosios atsakomybės

59. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

60. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 9 punkte nurodyta aplinkybė, jog apeliantė V. M. neturėjo galimybių atskleisti ieškovės komercinių paslapčių, todėl civilinė atsakomybė jos atžvilgiu negalima, prieštarauja apskųsto sprendimo 31 punkto išvadoms, kad nesąžiningos konkurencijos byloje teismas turėjo remtis netiesioginiais įrodymais, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančius apeliantus V. M. ir V. M. su UAB „VVM Servis“ ir jos veikla. Teismas nepasisakė dėl priežastinio ryšio (tiesioginio ar netiesioginio) tarp apeliantės V. M. nurodytų neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.

61. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantų nurodytame apskųsto sprendimo punkte pirmosios instancijos teismas pateikė būtent apeliantų teiginių santrauką. Aptariamoje teismo sprendimo dalyje teismas nekonstatavo jokių aplinkybių ir nepadarė išvadų. Dėl to apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismo sprendime nustatytos aplinkybės prieštarauja teismo sprendimo 31 punkte, kuris yra motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje, padarytai išvadai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą bei dėl tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). UAB ,,LIT-INVEST“, negalėdama vykdyti veiklos dėl jai taikytų areštų, išnuomojo ieškovei Švenčionėlių kuro bazę ir perdavė savo patirtį, sukauptą prekiaujant naftos produktais, dokumentus, žinias, klientų, tiekėjų sąrašus, infrastruktūrą. Visi Švenčionėlių kuro bazės darbuotojai toliau dirbo UAB ,,LIT-INVEST“ ir teikė paslaugas ieškovei. Apeliantai V. M. ir V. M., dirbdami UAB „Ecoil“ ir UAB ,,LIT-INVEST“ Švenčionėlių kuro bazėje, 2011 m. vasario 18 d. įsteigė ir pradėjo dirbti UAB ,,VVM Servis“. Jie dalyvavo vykdant konkuruojančių su ieškove įmonių UAB ,,VVM Servis“ ir ,,Afford Trade“ OU veiklą. Apeliantai, pasinaudojo ieškovės komercinėmis paslaptimis, prekiaudami naftos produktais per susijusią įmonę UAB „VVM Servis“. Apeliantas V. M. privalėjo saugoti ieškovės komercines paslaptis, jomis nesinaudoti, bet neįvykdė šio įsipareigojimo, nustatyto jo darbo sutartyje.

62. Apeliantė V. M. buvo UAB „LIT-INVEST“ darbuotoja. Kai pastaroji įmonė perdavė ieškovei prekybos naftos produktais verslą, ši darbuotoja galėjo panaudoti komercines paslaptis, kurios jai tapo žinomos dirbant UAB ,,LIT-INVEST“ Švenčionėlių kuro bazės buhaltere, ir veikti tik ieškovės interesais. Apeliantai V. M. ir V. M. buvo UAB „VVM Servis“ akcininkai ir vadovai. Taigi jie žinojo, kad UAB „VVM Servis“ veikloje naudoja ieškovės komercines paslaptis. Tokie apeliantų veiksmai prieštaravo ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, sumažino ieškovės galimybę konkuruoti. Dėl apeliantų neteisėtų veiksmų, nesąžiningos konkurencijos sumažėjo ieškovės pardavimų apimtys, ji neteko didelės dalies savo klientų užsakymų. Pirmosios instancijos teismas įvertino nurodytas aplinkybes ir teisingai sprendė, kad ieškovė patyrė žalos negautų pajamų forma. Bylos aplinkybių visuma, taip pat tai, kad apeliantė V. M. buvo UAB „LIT-INVEST“, kuri savo veiklą (prekybą naftos produktais), komercines paslaptis perdavė ieškovei, darbuotoja, jai ir sutuoktiniui (taip pat ieškovės darbuotojui) priklausančios įmonės steigimas ir darbas joje, galimybė panaudoti ieškovės komercines paslaptis, ieškovės apyvartos sumažėjimas, UAB „VVM Servis“ sandorių su ieškovės klientais sudarymas, yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantų V. M. ir V. M. neteisėtus veiksmus ir ieškovės patirtą žalą siejo tiek faktinis, tiek teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

63. Apeliantai teigia, kad UAB „VVM Servis“ nedalyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, todėl nurodytoje byloje priimtas procesinis teismo sprendimas nelaikytinas turinčiu prejudicinę galią dėl priežastinio ryšio. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad nurodytoje byloje ginčas kilo iš darbo teisinių santykių, todėl priežastinis ryšys, kaip privalomoji civilinės atsakomybės sąlyga sprendžiant dėl žalos atlyginimo iš UAB „VVM Servis“, nebuvo vertintas. Reikšminga, tai, kad be kita ko aptariamas apeliantų argumentas įvertintas kitoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje atsakovai yra apeliantai nagrinėjamoje byloje (civilinė byla Nr. e3K-3-52-701/2021). Aptariamoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 ir joje konstatuotos nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios UAB „VVM Servis“, bet kitiems atsakovams – V. M. ir V. M.– nurodyta nutartis turi prejudicinę galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021, 47 punktas).

64. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė apeliantei V. M. solidarią atsakomybę. Teismas nenustatė, kad apeliantė V. M. dėl neteisėtų veiksmų būtų asmeniškai praturtėjusi ieškovės sąskaita. Ši apeliantė nevykdė konkuruojančios veiklos, negavo turtinės naudos iš neteisėtų veiksmų. Jos ir ieškovės nesiejo darbo teisiniai santykiai.

65. Pasisakydamas dėl solidariosios atsakomybės taikymo, kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: deliktinės civilinės atsakomybės atveju esant skolininkų daugetui ir nustatant veiksmų bendrumą pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis, preziumuojama, kad keli žalą padarę asmenys turi solidariąją žalos atlyginimo prievolę, t. y. įrodinėjant šios prievolės pobūdį iš anksto laikomasi nuostatos, kad žala padaryta bendrais veiksmais ir dėl to žalos atlyginimo prievolė yra solidari. Skolininkas gali solidarumo prezumpciją (kad žala padaryta skolininkų bendrais veiksmais) paneigti vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įrodydamas, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas. Priešingu atveju, nepaneigus prezumpcijos, yra laikoma, kad žala padaryta bendrais skolininkų daugeto veiksmais ir taikoma solidarioji civilinė atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį.

66. Reiškiant ieškinį Konkurencijos įstatymo ir (ar) CK 1.116 straipsnio pagrindu, taikytinos ir bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, taigi ir CK 6.249 straipsnio nuostatos dėl atsakingo asmens gautos naudos ar nukentėjusio asmens negautų pajamų atlyginimo, todėl, vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 55 punktas).

67. Aplinkybės, kad apeliantė V. M. tiesiogiai nebuvo susijusi su ieškove sutartiniais santykiais bei nebuvo sudariusi konfidencialumo ar nekonkuravimo susitarimų, nepanaikina jos atsakomybės dėl sužinotos ieškovės komercinės paslapties naudojimo. Ieškovė naftos produktų prekybos veiklai vykdyti išsinuomojo UAB „LIT-INVEST“ Švenčionėlių kuro bazę, kurios direktoriumi dirbo apeliantas V. M., o jo sutuoktinė V. M. – buhaltere. Apeliantė V. M. ir V. M., vykdydami savo įsteigtų įmonių veiklą, pasinaudojo ieškovės komercinėmis paslaptimis, kurias sužinojo, eidami pareigas būdami ieškovės ir UAB „LIT-INVEST“ darbuotojais. Pirmiau šioje nutartyje nustatyta, kad ieškovė perėmė iš išsinuomotos UAB „LIT-INVEST“ Švenčionėlių kuro bazės visą informaciją, reikšmingą prekiaujant kuru, taip pat ir komercines paslaptis, kurios buvo patikėtos ir aptariamoje įmonėje dirbusiai V. M.. Be to, ją ir ieškovės darbuotoją V. M. sieja šeimos ryšiai, šie asmenys yra sutuoktiniai. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ne tik apeliantas V. M., bet taip pat ir apeliantė V. M. neteisėtai panaudojo ieškovės komercines paslaptis ir taip suteikė nesąžiningą pranašumą savo įsteigtai įmonei nesąžiningai konkuruoti su ieškove. Apeliantai nepaneigė to, kad ieškovės patirta žala nėra taip pat apeliantės V. M. veiksmų rezultatas ir kad pastaroji už padarytą žalą atsako solidariai kartu su kitais neteisėtus veiksmus padariusiais apeliantais.

68. Be to, kasacinis teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi išnagrinėjo bylą, kurioje ieškovė buvo UAB „LIT-INVEST“, o atsakovai – nagrinėjamos bylos apeliantai, dėl komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos atskleidimu padarytos žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e3K-3-52-701/2021). Nurodytoje byloje teismas sprendė, kad atsakovai (nagrinėjamoje byloje apeliantai) yra solidariai atsakingi. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodė, kad kasacinio teismo išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės sutampa, skiriasi tik laikotarpis, už kurį ieškovė prašo atlyginti žalą. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apeliantų civilinės atsakomybės sąlygas ir atsakomybės pobūdį (solidarumą) vertinti kitaip, negu tai įvertino kasacinis teismas aptariamoje nutartyje. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl priežastinio ryšio ir skolininkų solidarumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

69. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, kuriose reglamentuotas žalos atlyginimas, įrodymų vertinimas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KačinskienėGintaras PečiulisTomas Venckus