Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui D. P. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. A. ir atsakovas D. P. yra nepilnamečio vaiko D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Gimus vaikui šalių tarpusavio santykiai pašlijo, atsakovas nuo vaiko gimimo iki šiol nelanko savo sūnaus ir nesirūpina jo išlaikymu. Šalių nepilnametis sūnus D. P. nuo pat savo gimimo dienos iki šiol gyvena kartu su ieškove, jos motinai E. K. socialinio būsto nuomos sutartimi išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi šalims nepavyko gera valia susitarti dėl sūnaus materialinio išlaikymo teikimo, įstatymo nustatyta tvarka ieškovė kreipiasi į teismą, dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktai).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko išmokų suma tėvų teiktinas išlaikymas gali būti nemažinamas.

2025 m. MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius yra 777,39 Eur; nuo 2025 m. sausio 1 d. išmoka vaikui sudaro 122,50 Eur. Tai reiškia, kad esant vienodai vaiko tėvo ir motinos turtinei padėčiai minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti abu tėvai kiekvieną mėnesį turi skirti bent po 327 Eur (orientacinis išlaikymo dydis).

Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vadovaujantis minėtu tėvų valdžios lygybės principu, abu vaiko tėvai, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo po ~327 Eur (654,50 Eur/2).

Bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 40 punktas).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 23 punktas).

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-943/2022, 22 punktas). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

Spręsdamas dėl sūnui iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į šias reikšmingas aplinkybes: 1) atsakovas yra jauno amžiaus (18 m.); byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad jis yra sveikas; darbingumas, bylos duomenimis, jam nėra apribotas; 2) atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, taigi prašomo išlaikymo vaikui dydžio neginčijo; 3) šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri rūpinasi visų jo poreikių tenkinimu; kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, sudėtingų sveikatos sutrikimų), reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. P. priteisimo tenkinamas iš dalies – iš atsakovo priteisiamas išlaikymas po 327,45 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės; darytina išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti didesnę išlaikymo pinigų sumą, nei orientacinis minimalus išlaikymo dydis pagal teismų praktiką (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Ieškovė taip pat prašo priteisti nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymo 3 300 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023, 21 punktas).

Nagrinėjamu atveju pagal ieškovės paaiškinimus nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas atsirado dėl to, kad atsakovas nuo vaiko gimimo gera valia materialinio išlaikymo neteikė. Taip pat iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nuo vaiko gimimo nelankė savo sūnaus, ieškovė viena augina vaiką ir jį išlaiko, todėl nuo vaiko gimimo atsakovui kilo pareiga teikti išlaikymą vaikui.

Teismo vertinimu pagal bylos duomenis, taip pat vadovaujantis teisingumo bei sąžiningumo principais nėra pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nes atsakovas tik (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės; tai reiškia, jog laikotarpiu iki pilnametystės, atsakovas turėjo ribotas galimybes dirbti ir gauti pajamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies – D. P. naudai iš atsakovo priteistinas 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (300 Eur x 6 mėn.).

Ieškovė skirtina D. P. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą – 152 Eur. Už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui mokėtinas žyminis mokestis –97 Eur (360 Eur x 12 mėn. x 3 procentai x 75 proc.). Už reikalavimą priteisti 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą – 74 Eur (3 300 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Pažymėtina, kad nuo 97 Eur ir 74 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Iš viso byloje mokėtinas žyminis mokestis – 323 Eur (152 + 97 + 74). Ieškovė sumokėjo 152 Eur žyminio mokesčio dalį.

Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė 370 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės patirtos išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas.

Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 54,55 proc., todėl ieškovė įgijo teisę į 54,55 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 284,75 Eur (152 Eur + 370 Eur = 522 Eur x 54,55 proc.). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 94 Eur (97 Eur + 74 Eur x 54,55 proc.) žyminis mokestis (nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista) ir 8,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, viso 102,68 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove G. A., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 327,45 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 45 ct) kas mėnesį mokamomis išlaikymo išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 284,75 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 102,68 Eur (vieno šimto dviejų eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662. Išaiškinti, kad mokėjimą valstybei patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams Jonavoje.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.