Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. K., S. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. P. 2024 m. vasario 7 d. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus su pareiškimu (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)), prašydama pratęsti praleistą įstatymo nustatytą terminą E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui pagal testamentą priimti.

Pareiškėja pareiškime (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir suinteresuotų asmenų (D. K. ir S. K.) sesuo – E. B. E. B. vaikų neturėjo, gyveno viena. Paskutiniu metu pareiškėjos ir sesers E. B. santykiai buvo pašliję, todėl manė, jog yra nesąžininga kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Nors ji su suinteresuotais asmenimis yra vieninteliai 4 (ketvirtos) eilės įpėdiniai. 2024 m. sausio 29 d. pareiškėja buvo iškviesta į (duomenys neskelbtini) notaro biurą, kuriame jai buvo paskelbtas mirusios sesers E. B. testamentas, pagal kurį atitenka 1/2 jos vardu registruoto nekilnojamojo turto (namų valdos ir žemės). Apie testamentą pareiškėjai tapo žinoma, praėjus įstatymo nustatytam 3 (trijų) mėnesių terminui dėl palikimo priėmimo. 2024 m. vasario 5 d. jai buvo įteiktas (duomenys neskelbtini) notaro biuro informacinis pranešimas, kuriame nurodytas terminas iki vasario 15 d. kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, kadangi šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Suinteresuoti asmenys S. K. ir D. K. atsiliepimais į pareiškimą (procesinis dokumentas Nr. DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini)) nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Pareiškėja D. P. sąmoningai nesikreipė dėl palikimo priėmimo. E. B. testamentą pasirašė (duomenys neskelbtini). Apie jį buvo informuotos visos seserys. D. P. neprisidėjo ir organizuojant E. B. laidotuves, jose nedalyvavo. D. P. visai nesirūpino savo seserimi E. B. Nebuvo nė karto nuvykusi aplankyti sesers į (duomenys neskelbtini) senelių namus, nors gyvena (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. P. pareiškimą palaikė pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad savo seserį E. B. lankė, apiprekindavo, vežė pas gydytojus, rūpindavosi tyrimais ir vaistais, nuveždavo šilto maisto. Namus tvarkydavo socialinė darbuotoja. Prieš tris metus, tikslesnio laiko neprisimena, atvykus pas seserį E. B. ir atvežus šilto maisto, sesuo pasakė, kad ji turi išeiti ir daugiau nebeateiti, o jei ateis, tai kvies policijos pareigūnus. Klausydama sesers nurodymų, daugiau pas ją nesilankė. Kai ji nelankė E. B., kitos seserys jos neslaugė ir greitai ją išvežė į (duomenys neskelbtini) senelių namus, kur E. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Apie testamentą žinojo iš kitos sesers – K., tačiau pati E. B. apie tai jai nesakė. Testamento ji nematė. Kai susipyko su E. B., tai galėjo testamentą ir pakeisti. Sesuo K. ją perspėjo, kad testamentas negaliojantis. Pati asmeniškai E. B. slaugyti neturėjo galimybės, nes slaugo neįgalų sūnų. Į laidotuves nevažiavo, tačiau E. B. palaidojo šeimos kape, kurį ji prižiūri. Nežinojo, kad yra įrašyta į testamentą. S. K. pasakė, kad yra įrašyta, bet per tiek metų galėjo testamentą pakeisti, todėl į notarą nesikreipė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos D. P. atstovas advokatas pareiškimą palaikė pilna apimtimi.

Suinteresuoti asmenys D. K., S. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai. 2024 m. kovo 29 d. ir 2024 m. balandžio 4 d. gauti pranešimai dėl nedalyvavimo teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Iš pareiškėjos paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad jos ir suinteresuotų asmenų (D. K. ir S. K.) sesuo – E. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po sesers mirties, (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas palikėjos testamentas, į kurio paskelbimą pareiškėją pakvietė (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė. Testamento paskelbimo protokolą pasirašė (Notarinio Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2024 m. vasario 5 d. parnešimu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo nurodyta, kad iki 2024 m. vasario 15 d. ji turi pranešti notarei ar kreipėsi/kreipsis į teismą dėl terminui palikimui priimti atnaujinimo bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi mirusi sesuo E. B., (duomenys neskelbtini) pasirašytą testamentą galėjo pakeisti. Tarp jos ir sesers santykiai buvo pašliję. Prieš tris metus, tarp jos ir sesers kilus konfliktui, jos daugiau nebelankė. Pareiškėja patvirtino, jog iš sesers K. jai buvo žinoma apie sesers sudarytą testamentą, tačiau nebuvo žinomas jo turinys. Pati E. B. apie testamentą ir jo turinį jai nesakiusi. Susipykus su seserimi, testamentas galėjo būti pakeistas ar panaikintas. (Duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei V. V. pasikvietus pareiškėją ir pagarsinus testamentą, ji sužinojo apie palikimą, testamentas kaip ir minėta anksčiau buvo paskelbtas – (duomenys neskelbtini), po to pareiškėja 2024 m. vasario 7 d. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad dėl mirusiosios E. B. palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą terminą nebuvo kreiptasi dėl svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių. Pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas terminas palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Be to, pareiškėja sužinojusi apie testamentą ir palikėjos valią, kurią išreiškė, nedelsiant kreipėsi į teismą (2024 m. vasario 7 d.), prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti.

Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimą patenkinus terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578, 582 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po sesers E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nustatant trijų mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.