Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria tenkintas išteisintųjų J. J. ir L. J. prašymas dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-10-448/2022, kurioje J. J. ir L. J. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu J. J. ir L. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmestas Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio kasacinis skundas dėl minėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų.

2. 2023 m. lapkričio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas išteisintųjų J. J. ir L. J. prašymas priteisti jiems patirtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose apmokėti – viso 1 800 Eur.

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi išteisintųjų prašymas patenkintas ir J. J. bei L. J. iš valstybės priteista po 900 (devynis) šimtus Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

4. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jaunutis Vailionis skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir išteisintųjų J. J. ir L. J. prašymą dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo atmesti. Prokuroro teigimu, tenkindamas išteisintųjų prašymą, apylinkės teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog atsižvelgiant į civilinio ieškinio bei patirtų proceso išlaidų atlyginimo civilinio teisinio santykio kilmę (kyla iš turtinių ir ekonominių asmenų santykių), sprendžiant išteisintojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą apskaičiuodama ir pagrįsdama išlaidas. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios neprieštarauja CPK 98 straipsnio nuostatoms, bei teismų praktiką, suformuluotą sprendžiant analogiško pobūdžio prašymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-38-626/2023, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-344-928/2023), išteisintųjų pateikto prašymo laiką, darytina išvada, kad prašymas dėl apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo yra pavėluotas, kadangi toks prašymas nebuvo pateiktas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

6. Įvertinęs pateiktos baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, prokuroro skunde bei išteisintųjų J. J. ir L. J. atsiliepime į skundą pateiktus argumentus bei motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl išteisintųjų turėtų proceso išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo išsprendė netinkamai.

7. Kaip matyti iš 1 šios nutarties punkte nurodyto, J. J. bei L. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinti dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Nesutikdamas su išteisinamuoju nuosprendžiu, prokuroras teikė skundą apeliacinės instancijos teismui. Tiek šis prokuroro skundas, tiek prokuroro kasacinis skundas dėl pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų buvo atmesti, paliekant galioti J. J. bei L. J. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

8. Kaip pagrįstai pastebėta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ buvo konstatuota, jog BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, BPK 106 straipsnis nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Vis tik, nors šiuo metu įstatymas numato galimybę nepagrįstai baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalauti atlyginti jam išlaidas, turėtas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas išteisintųjų J. J. bei L. J. prašymą dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose apmokėti priteisimo, privalėjo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime pateiktus išaiškinimus bei BPK 106 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, bet ir šiuo klausimu aktualią kasacinio teismo praktiką.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-priimtoje nutartyje išaiškino, kad sprendžiant išteisintojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo (priteisimo) klausimą yra pagrindas vadovautis CPK 98 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma ir tai, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

11. Taigi, nagrinėdamas išteisintųjų J. J. ir L. J. 2023 m. lapkričio 30 d. pateiktą prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, apylinkės teismas turėjo įvertinti ir jo pateikimo laiką, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, to nepadarė.

12. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, apygardos teismas nustatė, kad byla, kurioje J. J. ir L. J. buvo kaltinami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl jiems pareikšto kaltinimo išteisinti, apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2022 m. gruodžio 23 d., kasacine tvarka – 2023 m. lapkričio 15 d. Tuo tarpu išteisintųjų prašymas dėl advokato išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose atlyginimo buvo pateiktas tik 2023 m. lapkričio 30 d., t. y. jau po galutinių apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimų priėmimo. Nei išteisintieji, nei jų gynėja advokatė Ona Klinavičienė bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose neprašė spręsti klausimo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, taip pat neteikė dokumentų, pagrindžiančių šias išlaidas, nors apie procesą jiems buvo žinoma (apeliaciniame procese dalyvavo tiek išteisintieji, tiek jų gynėja, o kasaciniame procese išteisintieji buvo atstovaujami tos pačios advokatės) bei jau tuo metu buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas ir įsigalioję BPK 106 straipsnio pakeitimai, ir gynyba turėjo procesines galimybes tai padaryti. Prašymą išteisintieji pateikė tik pasibaigus teisminiam bylos nagrinėjimui visų instancijų teismuose, nuosprendžio vykdymo stadijoje, nors pagal CPK 98 straipsnio 3 dalį bei pirmiau aptartus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, išlaidų atlyginimo už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai bylos teisminis nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs (pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme), kartu atsižvelgus į procesines galimybes išteisintajam (išteisintajam) prašyti iš valstybės priteisti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinimo (įtvirtinimo) laiką, kuris sietinas su pirmiau nurodyto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimu.

13. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuojama, kad tenkinti išteisintųjų prašymą ir priteisti iš valstybės jų naudai po 900 Eur išlaidų advokato paslaugoms atlyginti šiuo atveju pagrindo nebuvo, kadangi prašymas buvo pateiktas pavėluotai. Pasielgęs priešingai, apylinkės teismas nukrypo nuo aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – išteisintųjų prašymas dėl patirtų proceso išlaidų atlyginimo atmetamas.

14. Pagrindo daryti priešingą išvadą ir, atitinkamai, priimti priešingą sprendimą nesudaro ir negali sudaryti J. J. ir L. J. atsiliepime į prokuroro skundą nurodyti argumentai dėl išteisintųjų procesinio statuso įtvirtinimo tik išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, nepagrįsto vadovavimosi CPK nuostatomis sprendžiant proceso išlaidų atlyginimo klausimus. Tokie argumentai akivaizdžiai prieštarauja jau aukščiau aptartai kasacinio teismo praktikai. Tokio pagrindo nesudaro ir kitos atsiliepime nurodytos aplinkybės. Išteisintieji yra teisūs, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-207/313/2015). Tačiau nei prašyme dėl išlaidų advokato išlaidoms atlyginimo priteisimo, nei atsiliepime į prokuroro skundą, J. J. ir L. J. taip ir nenurodo jokių reikšmingų bei objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negalėjo savalaikiai pateikti apeliacinės bei kasacinės instancijos teismams prašymų priteisti išlaidas, atsiradusias dėl būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Tai, jog išteisintieji yra senatvės pensininkai, turintys ribotas pajamas, todėl advokatei už jos darbą apmokėjo dalimis ir paskutinis mokėjimas 600 Eur sumai buvo atliktas jau po kasacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, negali būti pripažįstama reikšminga aplinkybe, sudarančia pagrindą išspręsti išlaidų už advokato darbo apmokėjimą priteisimo išteisintiesiems klausimą taikant papildomo sprendimo institutą. Kaip matyti iš pinigų priėmimo kvitų kopijų (47 t., b. l. 128-130), išteisintieji advokatei, teikusiai jiems teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, sumokėjo viso 1 800 Eur per tris kartus – po 600 Eur sumokėjo 2022 m. lapkričio 23 d., 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. lapkričio 24 d. Taigi, tik vienas mokėjimas (2023 m. lapkričio 24 d.) buvo atliktas jau po galutinio kasacinio teismo sprendimo priėmimo, tačiau nei apeliacinės instancijos teismo, nei kasacinės instancijos teismo nebuvo prašoma priteisti teisminio proceso metu jau sumokėtos pinigų sumos – 1 200 Eur. Be to, išteisintųjų gynėja kasaciniam teismui galėjo pateikti bent jau sąskaitą-faktūrą, pagal kurią 2023 m. lapkričio 24 d. J. J. sumokėjo advokatei Onai Klinavičienei 600 Eur, paaiškindama, jog jos klientai šiai dienai neturi finansinės galimybės šios sąskaitos apmokėti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasacinės instancijos teisme, tačiau tai taip pat nebuvo padaryta.

15. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroro skundas yra pripažįstamas pagrįstu ir skundžiama nutartis naikinama, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti išteisintųjų prašymą priteisti jiems iš valstybės išlaidas, kurias jie patyrė kreipdamiesi į advokatę Oną Klinavičienę dėl atsiliepimo į prokuroro skundą surašymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį, kuria tenkintas išteisintųjų J. J. ir L. J. 2023 m. lapkričio 29 d. prašymas dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo ir priimti dėl skundo naują sprendimą – išteisintųjų J. J. ir L. J. 2023 m. lapkričio 29 d. prašymą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.