- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-645-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06363-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- J. J., J. B.
- Kategorijos
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
- 2.6.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-723-868/2021 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei J. J. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės J. J. ieškinį atsakovui J. B. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių, 47,69 kv. m ploto, butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei J. J. priteisiant asmeninės nuosavybės teise 3/16 dalis buto, priklausančias ieškovui J. B., bei priteisti ieškovui iš atsakovės J. J. 9 836 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
2. J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu kitoje byloje, kuri buvo prijungta prie pagal ieškovo ieškinį inicijuotos bylos, prašydama priteisti iš ieškovo 3 776,83 Eur nuostolių bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi buvo patvirtinta J. B. ir J. J. 2021 m. birželio 28 d. sudaryta taikos sutartis.
Šalies argumentai
4. Ieškovas teikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo J. J. nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovo J. B. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestas.
5. Atsakovė J. J. kreipėsi į teismą prašydama išdėstyti likusią nesumokėtą 3 000 Eur sumą 15 mėnesių. Atsakovė nurodė, kad tapo bedarbe ir pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimą atsakovei skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri bus mokama iki 2022 m. spalio mėn. Nurodė, kad ieškovui yra sumokėjusi iš viso 6 000 Eur: 2021 m. liepos 25 d. – 1 500 Eur, 2021 m. rugsėjo 5 d. – 1 500 Eur, 2021 m. spalio 14 d. – 1 500 Eur ir 2021 m. spalio 31 d. – 1 500 Eur. Pažymėjo, jog yra įvykdžiusi didžiąją dalį nutartimi patvirtintos taikos sutarties, tačiau yra likęs 3 000 Eur likutis, kurį atsakovė turėtų sumokėti ieškovui per 2 mėnesius. Sumokėti visą įsiskolinimą iš karto negali dėl sunkios finansinės padėties.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepime su atsakovės prašymu dėl skolos išdėstymo nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų ir aplinkybių apie savo tariamai sunkią finansinę padėtį ir negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pridėtus rašytinius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsakovės J. J. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties įvykdymo išdėstymo tenkino visiškai – išdėstė atsakovei J. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi likusios nesumokėtos sumos sumokėjimą 15 mėnesių, atsakovei mokant ieškovui kas mėnesį periodines įmokas – 15 įmokų lygiomis dalimis po 200 Eur. Nurodė, kad įmokas atsakovė privalo atlikti iki kiekvieno mėnesio 31 d., pirmąją įmoką privalės sumokėti iki 2022 m. sausio 31 d., priteisė ieškovui J. B. iš atsakovės J. J. 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7.1. Teismas atsižvelgė į atsakovės poziciją, jog yra tikslinga likusios nesumokėtos sumos mokėjimą išdėstyti 15 mėnesių. Teismas nurodė, kad likusios sumos išdėstymas galėtų palengvinti atsakovės turtinę padėtį, apsaugoti jos interesus. Teismas, atsižvelgdamas į susidariusio įsiskolinimo likutį ir būtinumą sudaryti atsakovei kuo palankesnes sąlygas teismo nutarties geranoriškam įvykdymui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), sprendė, kad likusios nesumokėtos sumos įvykdymą atsakovės atžvilgiu bus teisinga išdėstyti prašomam laikotarpiui, kuris, teismo vertinimu, atitinka protingumo, proporcingumo bei ekonomiškumo kriterijus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas J. B. atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas ir išdėstytas teismo sprendimo vykdymas, dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo likusios dalies vykdymo išdėstymo atmesti, priteisti iš atsakovės J. J. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
Atsiliepimas
8.1. Teismas nepasisakė dėl ieškovo atsiliepime pateiktų argumentų, todėl yra pagrįstas pagrindas teigti, kad teismo priimta nutartis yra šališka, nes priimta atsižvelgiant išskirtinai tik į atsakovės prašymą, ignoruojant ieškovo teismui nurodytas aplinkybes ir teisinius argumentus. Šalys taikos sutartimi susitarė ieškovui iš atsakovės priteistą 9 000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovo nekilnojamojo turto dalį išdėstyti dalimis per numatytą laiką nemokant ieškovui už tai kompensacinių palūkanų. Ieškovui priklausančios už atsakovei perleistą turto dalį kompensacijos mokėjimas taikos sutartimi jau buvo išdėstytas. Atsakovė pasiūlė mokėjimo grafiką, o ieškovas sutiko su sąlyga, kad bus griežtai laikomasi taikos sutartyje numatytų sąlygų. Siekiant, kad atsakovė laikytųsi taikos sutarties sąlygų, taikos sutarties 2 punktu šalys sutarė, kad, atsakovei nesumokėjus taikos sutarties 1 punkte nustatyto dydžio įmokos nustatytu terminu ilgiau nei 10 dienų, ieškovas įgyja teisę be atskiro perspėjimo prašyti teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios nesumokėtos kompensacijos sumos. Atsakovė, teikdama prašymą, o teismas, tenkindamas atsakovės prašymą, iš esmės pakeitė 2021 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutartyje numatytą ir šalių suderintą mokėjimo tvarką, nustatant, jog likusios 3 000 Eur sumos sumokėjimas būtų vykdomas ne per 2 mėnesius, bet per 15 mėnesių, mokant ne po 1 500 Eur, bet po 200 Eur kiekvieną mėnesį. Sudarant taikos sutartį ieškovas sutiko sumažinti prašomos priteisti kompensacijos dydį už jam priklausančio turto dalies perleidimą atsakovei tik dėl to, kad atsakovė kompensaciją įsipareigojo sumokėti per 6 mėn. Nurodytą taikos sutarties sąlygą ginčo šalys laikė reikšminga, išsprendžiant taikiai tarp šalių kilusį ginčą. Teismas iš esmės paneigė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas, pažeidė ieškovo interesus ir teisėtus lūkesčius. Tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais.
8.2. Iš byloje esančių atsakovės paaiškinimų ir teiktų mokėjimų matyti, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą teismui nurodė, jog taikos sutartis yra vykdoma ir bus vykdoma pagal sutarties sąlygas. Tai parodo, jog atsakovė jau po įspėjimo apie atleidimą iš darbo dieną buvo įvertinusi savo finansines galimybes ir tuo metu teismui nenurodė, jog yra gavusi įspėjimą apie atleidimą iš darbo ir pan. Atsakovė tyčia piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai ieškovui mokėjimų laiku nevykdė, nes ieškovas ir jo atstovas atsakovei pareiškė pretenzijas dėl netinkamo taikos sutarties vykdymo, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo ir mokėjimus atliko tik ieškovui kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei siekiant išvengti visos likusios kompensacijos sumos priverstinio išieškojimo.
Šalies argumentai
8.3. Ieškovas teismui nurodė, kad yra studentas, todėl lėšų mokėjimas laiku jam yra esminis, nes tokiu būdu planuojamos studijų išlaidos. Teismas nutartyje privalėjo nurodytas aplinkybes įvertinti ir dėl jų pasisakyti, kad būtų išlaikyti abiejų šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principai. Teismas iš esmės paneigė ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius bei paneigė pačio teismo sprendimo privalomumą ir galią.
8.4. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų ir nenurodė aplinkybių apie savo tariamai sunkią finansinę padėtį ir negalėjimą įvykdyti teismo sprendimo: nepateikė bankų ar kitų finansinių įstaigų sąskaitų išrašų, iš kurių būtų galima nustatyti jos turimas pajamas banko sąskaitose už paskutinius 6 mėnesius. Iš atsakovės prašymo neaišku, kokiais pagrindais buvo nutraukta darbo sutartis, ar jai buvo išmokėta išeitinė išmoka. Jeigu darbo sutartis buvo nutraukta jos noru, teismas turėtų į šią aplinkybę atsižvelgti, nes atsakovė, turėdama finansinių įsipareigojimų, galimai tyčia blogina savo finansinę padėtį. Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad atsakovė valdo du butus(duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomodavo ir gaudavo iš jo pajamas. Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos gaunamas kitas pajamas, kitų jos turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų: informacijos apie transporto priemones, vertybinius popierius, indėlius finansinėse įstaigose, kaupiamuosius draudimus, kitą kilnojamąjį turtą. Atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą iš esmės buvo grindžiamas jos nenoru vykdyti savo prievoles ieškovui, todėl toks elgesys teismo neturėjo būti pateisinamas ir toleruojamas. Kreipimasis dėl nedarbo pašalpos mokėjimo ir sprendimas tokį prašymą tenkinti nepatvirtina fakto, kad atsakovė iki sprendimo priėmimo dienos nuolat dirbo ir ją siejo darbo santykiai. Atsakovė nepateikė duomenų apie darbo santykių nutraukimo pagrindą ir datą. Darbdaviui nusprendus nutraukti darbo santykius darbuotojas turi būti įspėtas iš anksto, jam mokama išeitinė pašalpa (DK 57 straipsnio 7 dalis).
8.5. Atsakovė 2021 m. lapkričio 10 d. teikė įrodymus, jog vykdo taikos sutartį, nenurodė aplinkybių, jog ji yra bedarbė ir taikos sutarties sąlygų įvykdymas pasunkėjo dėl turtinės padėties ar darbo santykių nutraukimo. 2021 m. lapkričio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendime nurodyta, kad atsakovei yra paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka nuo 2021 m. lapkričio 11 d. Atsakovė nuo 2021 m. lapkričio 16 d. neteikė teismui prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nors jos prašyme nurodytos aplinkybės jau egzistavo ir tokį prašymą pateikė, kai teismo nutartis įsiteisėjo ir pasibaigė mokėjimo terminai pagal taikos sutartį. Tai rodo, kad atsakovė sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina taikos sutarties sąlygų įvykdymą. Nedarbo išmokos terminas nepaneigia fakto, kad atsakovė negali įsidarbinti anksčiau, taip pat nepateikta įrodymų, kokių aktyvių veiksmų atsakovė ėmėsi, kad susirastų darbą, todėl prašymas išdėstyti taikos sutarties sąlygų įvykdymą daugiau nei metams yra nepagrįstas, pažeidžia išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taikos sutarties pagrindu atsakovei atiteko ieškovui priklausiusio turto dalis, iš kurios ji taip pat gali gauti naudą, šį turtą nuomojant ar jį parduodant. Teismas, išdėstydamas teismo sprendimo vykdymą dalimis nemokant ieškovui kompensacinių palūkanų už visą laikotarpį, pažeidė ieškovo, kaip išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes atsižvelgė išskirtinai tik į atsakovės interesus ir nepagrįstai suteikė jai pranašumą bei pagerino jos padėtį. Ieškovo finansinė padėtis yra labiau pabloginta nei atsakovės, nes neatsižvelgta, kad jis yra studentas, neturi nekilnojamojo turto, gyvenamąjį būstą nuomojasi su drauge, o kompensacijos likusios sumos mokėjimo išdėstymas nemotyvuotam beveik pusantrų metų laikui, sudarė sąlygas ieškovui patirti nuostolius dėl infliacijos mokamai kompensacijai su laiku nuvertėti.
Atsiliepimas
9. Atsakovė J. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atmesti ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties ir palikti nutartį nepakeistą, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad:
9.1. Atskirajame skunde iš esmės atkartoti argumentai, kurie buvo dėstomi atsiliepime į atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismo sprendimas atitinka ir ieškovo interesus, nes ieškovui pagal pakeistą sprendimo vykdymo tvarką nustatyta 200 Eur mėnesinė įmoka. Tokią įmoką mokėti atsakovei bus reikalinga visa gaunama socialinio draudimo išmoka bei artimųjų finansinė parama. Pagal teiktus į bylą įrodymus (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimas), atsakovė gaus tik šiek tiek didesnę socialinio draudimo išmoką nei jos dabartinis mėnesinis įsipareigojimas. Siekdama tinkamai vykdyti įsipareigojimus ieškovui, atsakovė privalės prašyti finansinės pagalbos iš savo pilnamečių vaikų ir/ar kitų artimų giminaičių. Tuo atveju, jeigu būtų pradėtas priverstinio vykdymo procesas, antstolis galėtų išskaičiuoti 50-70 Eur kiekvieną mėnesį nuo gaunamos socialinio draudimo išmokos. Likusios sprendimo dalies vykdymas priverstinio vykdymo tvarka neužtikrins ieškovui galimybės atgauti sutartą pinigų sumą per 15 mėnesių, todėl pagrįstai galima teigti, jog teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, kai nustatyta 200 Eur mėnesinė įmoka, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Atsakovė vykdė šalių suderintas ir teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas, tačiau praradus darbą, ji tapo nepajėgi iš gaunamos socialinio draudimo išmokos padengti skolą per sutartyje nustatytą mokėjimo terminą. Teismas nepakeitė mokėtinos skolos sumos, o tik nustatė, jog dėl pasikeitusių aplinkybių suderinta suma bus sumokėta ne per 2 mėnesius, o per 15 mėnesių. Toks termino nustatymas atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovės interesus. Ieškovas neįrodė, kaip toks sprendimo vykdymas pažeis jo teises ir teisėtus interesus, o teismas turėjo atsižvelgti bei įvertinti, jog pajamų, iš kurių atsakovė galėtų vykdyti teismo sprendimą, nebėra ir bus tik ribotas kiekis bei nustatytą laiką. Pasikeitusi atsakovės finansinė situacija ir prarastas darbas bei darbinės pajamos teismo buvo įvertintos kaip išimtinės sąlygos, nustatančios, kad atsakovės dabartinė finansinė padėtis neleidžia įvykdyti viso sprendimo per 2 mėnesius, bet sudaro galimybes tai padaryti per 15 mėnesių.
9.3. Ieškovas, gaudamas pinigines lėšas iš atsakovės, jas priėmė ir laikė jas gautomis pagal 2021 m. liepos 7 d. teismo sprendimą. Ieškovas tik 2021 m. spalio mėnesį kreipėsi dėl negautos įmokos, kuri paaiškėjus bankinio mokėjimo nesusipratimui buvo sumokėta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
15. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas atsakovės prašymas dėl taikos sutartimi nustatytos mokėti sumos išdėstymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria ieškovo J. B. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestas, nėra šios apeliacijos dalykas, todėl teismas plačiau dėl argumentų, kurie siejami su šia nutartimi, nepasisako.
16. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
17. Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-742-370/2021).
18. Nagrinėjamu atveju visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje buvo prašoma išdėstyti jau įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtintą J. B. ir J. J. 2021 m. birželio 28 d. sudarytą taikos sutartį. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad: i) teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama ir galimybė išdėstyti taikos sutartimi patvirtintas sumas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020 20-21 punktai ir juose nurodyta praktika); ii) sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių.
19. Atsakovė prašyme išdėstyti teismo nutarties vykdymą 15 mėnesių rėmėsi aplinkybe, kad 2021 m. lapkričio 16 d. atsakovė tapo bedarbe ir pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimą atsakovei yra paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri bus mokama iki 2022 m. spalio mėnesio (dokumento registracijos Nr. DOK-226328). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės pateikti duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovės finansinė padėtis yra tokia sunki, kad skolos neišdėstymas sukeltų atsakovei itin sunkias pasekmes.
20. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra įvykdžiusi įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties didžiąją dalį – sumokėjusi iš viso 6 000 Eur: 2021 m. liepos 25 d. – 1 500 Eur, 2021 m. rugsėjo 5 d. – 1 500 Eur, 2021 m. spalio 14 d. – 1 500 Eur ir 2021 m. spalio 31 d. – 1 500 Eur. Atsakovė, prašydama išdėstyti likusios skolos sumokėjimą, nurodė, kad tapo bedarbe. Pagal į bylą teiktus įrodymus, atsakovė gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, paskirtą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimą.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Aptariamu atveju pažymėtina, kad: i) atsakovė teikė tik duomenis apie gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką; ii) atsakovė turi nekilnojamojo turto; iii) atsakovė yra sumokėjusi didžiąją dalį sumos pagal taikos sutartį. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė siekia įvykdyti teismo nutartį, tačiau nori tai derinti su esą pasikeitusiomis finansinėmis galimybėmis.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, kuri aktuali dėl sprendžiamo klausimo, sutinka su ieškovo atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad patenkinus atsakovės prašymą dėl 15 mėnesių mokėtinų sumų išdėstymo termino, toks įsiskolinimo padengimas pernelyg išsitęstų ir pažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju esant sudarytai taikos sutarčiai ir jau šalių susitarimu nustatytoms ir paskirstytoms atitinkamoms mokėjimo sumoms (6 mėn. po 1 500 Eur) teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įvykdymo išdėstymas 15 mėnesių po 200 Eur, faktiškai pažeistų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Aptariamu atveju nebuvo įrodyta aplinkybė, kad visas sumas atsakovė dengdavo tik iš gaunamo darbo užmokesčio. Teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įvykdymo išdėstymas tokiam ilgam laikui šiuo atveju neatitiktų skolininkės ir išieškotojo interesų pusiausvyros – ieškovas turėtų nepagrįstai ilgai (daugiau nei metus) laukti jam taikos sutartimi sutartos išmokėti likusios pinigų sumos, nors pačia taikos sutartimi buvo nustatytas tik šešių mėnesių terminas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, atsakovė yra darbinga, turi galimybę susirasti kitą darbą. Nesant ieškovo sutikimo išdėstyti mokėtinų sumų įvykdymą atsakovės prašomam 15 mėnesių laikotarpiui, laikytina, jog toks įvykdymo išdėstymas nepagrįstai pažeistų jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumo ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į ieškovo interesus, taip pat įvertinus tai, jog atsakovė nors ir turi šiuo metu ribotas finansines galimybes, tačiau teismui nepateikė pakankamai duomenų apie savo sunkią finansinę padėtį (pateiktas tik Panevėžio skyriaus sprendimas skirti atsakovei nedarbo socialinio draudimo išmoką), atsakovė taip pat turi nekilnojamo turto, yra darbinga, turi galimybę susirasti kitą darbą, yra tikslinga, išlaikant abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą, išdėstyti teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įvykdymą 6 mėnesiams, per mėnesį mokant 500 Eur įmokas. Įmokos pradedamos mokėti nuo 2022 m. kovo mėnesio iki kiekvieno einamojo mėnesio 31 dienos. Tuo atveju, jeigu jau yra sumokėta atitinkama suma iš mokėtinos 3 000 Eur sumos, atitinkama jos dalimi yra dengiami turimi mokėti anksčiausi mokėjimai.
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas išdėstyti nesumokėtos sumos įvykdymą, tačiau nustatė pernelyg ilgą terminą sumokėti likusią 3 000 Eur sumą. Egzistuoja pagrindas apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl likusios nesumokėtos sumos išdėstymo termino, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip – išdėstyti atsakovei J. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi likusios nesumokėtos sumos mokėjimą 6 (šešiems) mėnesiams, atsakovei mokant ieškovui kas mėnesį periodines įmokas – po 500 Eur. Įmokas atsakovė privalo atlikti iki kiekvieno mėnesio 31 d., pirmąją įmoką privalės sumokėti iki 2022 m. kovo 31 d. Tuo atveju, jeigu jau yra sumokėta atitinkama suma iš mokėtinos 3 000 Eur sumos, atitinkama jos dalimi yra dengiami turimi mokėti anksčiausi mokėjimai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
10. Ieškovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Teikė įrodymus apie patirtas 121 Eur bylinėjimosi išlaidas – 2022 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DZJ Nr. 220103 ir 2022 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymą (dokumento registracijos Nr. DOK-6833).
11. Atsakovė prašė priteisti 108,90 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Teikė įrodymus, patvirtinančius nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas (dokumento registracijos Nr. DOK-8210).
12. Atsižvelgiant į atskirojo skundo dalyką, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, įvertinant apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo yra pakeistas atitinkamos sumos išdėstymo terminas, darytina išvada, kad nėra pagrindo nei vienai šaliai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties dalį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi likusios nesumokėtos sumos (3 000 Eur) mokėjimo išdėstymo 15 mėnesių pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Atsakovės J. J. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-1406-868/2020 (e2-723-868/2021) patenkinti iš dalies.
Išdėstyti atsakovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi likusios nesumokėtos sumos mokėjimą 6 (šešiems) mėnesiams, atsakovei mokant ieškovui kas mėnesį periodines įmokas lygiomis dalimis po 500 Eur.
Įmokas atsakovė privalo atlikti iki kiekvieno mėnesio 31 d., pirmąją įmoką privalo sumokėti iki 2022 m. kovo 31d.
Tuo atveju, jeigu jau yra sumokėta atitinkama suma iš mokėtinos 3 000 Eur sumos, atitinkama jos dalimi yra dengiami turimi mokėti anksčiausi mokėjimai“.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.