- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-139-823/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00979-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Artūras Driukas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Harimanas“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1103-413/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Harimanas“ dėl pradinės įmokos (avanso) ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilęs ginčas dėl netesybų pagal tarp šalių sudarytą preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Agrokoncernas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Harimanas“ 200 000 Eur pradinę įmoką (avansą), 100 000 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2017 m. balandžio 11 d. pasirašė preliminarią negyvenamų patalpų (keturių žvaigždučių viešbučio komplekso) su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį Nr. H-17-04-10 (toliau – ir preliminari sutartis), kuria susitarė iki 2017 m. birželio 7 d. sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė įsipareigojo nupirkti turtą už preliminarios sutarties 2 punkte nurodytą kainą (1 750 000 Eur nekilnojamasis turtas ir 300 000 Eur kilnojamasis turtas). Sutarties pasirašymo dieną ieškovė sumokėjo atsakovei 200 000 Eur pradinę įmoką, kuri pagal preliminarios sutarties sąlygas pripažįstama dalies turto kainos sumokėjimu (avansu).
4. Pasirašius preliminarią sutartį, ieškovė, įgyvendindama preliminarios sutarties 1.4 papunktyje numatytą teisę atlikti turto patikrinimą, 2017 m. gegužės 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti informaciją ir dokumentus dėl viešbučio kompleksą sudarančių pastatų. 2017 m. gegužės 10 d. el. laišku ieškovės atstovas dar kartą detaliai nurodė, kokia informacija ir dokumentai yra reikalingi, ir paaiškino, jog neturi informacijos dėl laikinų statinių (6 poilsio namelių) statybos (t. y. kokie statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, ar pasibaigus laikinų statinių naudojimo terminui buvo kreiptasi dėl šio termino pratęsimo, ar terminas buvo pratęstas ir t. t.). 2017 m. gegužės 17 d. atsakovės atstovas telefonu, o vėliau ir el. paštu nurodė, kad poilsio namelių statybai papildomų statybos leidimų prašoma nebebuvo, kadangi jie patenka į I grupės nesudėtingų statinių kategoriją, kuriems statybos leidimas apskritai nereikalingas.
5. Įvertinus patikrinimo metu gautus dokumentus ir informaciją paaiškėjo, kad viešbučio komplekso dalį sudarantys poilsio nameliai valstybei priklausančiame žemės sklype stovi neteisėtai. Šį faktą patvirtino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija), kuri savo 2017 m. birželio 8 d. rašte nurodė, kad „statytojas 6 laikinus poilsio namelius ir prie namelių įrengtus laikinus inžinerinius tinklus (lietaus, vandentiekio ir nuotekų) pastatė turėdamas statybą leidžiantį dokumentą, šiuos laikinus statinius privalėjo nugriauti 2010 m. sausio 8 d. Duomenų apie šių laikinų statinių naudojimo termino pratęsimą ar įteisinimą nėra gauta, todėl minėti nenugriauti laikini statiniai žemės sklype, kurio kadastro Nr. 1201/0004:6, yra neteisėti“.
6. Paaiškėjus šiai informacijai ieškovė 2017 m. birželio 5 d. raštu pranešė atsakovei nutraukianti preliminarią sutartį, atsisakanti sudaryti pagrindinę sutartį dėl atsakovės kaltės ir pareikalavo grąžinti 200 000 Eur pradinę įmoką (avansą). Atsakovė 2017 m. birželio 22 d. raštu ieškovei nurodė nepripažįstanti preliminarios sutarties nutraukimo ir atsisakė grąžinti ieškovei pradinę įmoką.
7. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė tiek iki preliminarios sutarties pasirašymo, tiek po to elgėsi nesąžiningai. Šalys tarėsi dėl viso viešbučio kompleksą sudarančio turto, taip pat ir poilsio namelių, pardavimo. Nameliai buvo aiškiai įvardinti viešame UAB „Ober-Haus“ pasiūlyme įsigyti viešbučio kompleksą kaip ženkli komplekso dalis ir privalumas, jie užima ženklią dalį žemės sklypo. Netrukus po preliminarios sutarties pasirašymo atsakovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę. Nacionalinė žemės tarnyba perleido nuomos teisę visam 0,9314 ha dydžio sklypui, taigi, tai reiškia, kad šalys tarėsi dėl viso viešbučio kompleksą sudarančio turto pardavimo. Be to, iš ieškovės dokumentų matyti, kad buvo suskaičiuotas ir aprašytas viešbučio pastatuose esantis turtas, įskaitant ir poilsio nameliuose esantį turtą. Šios aplinkybės įrodo, kad abi šalys suprato, jog ieškovė ketino pirkti, o atsakovė – parduoti visus viešbučio kompleksą sudarančius pastatus. Tačiau į preliminarią sutartį, kurios projektą rengė atsakovės atstovas, poilsio nameliai nebuvo įrašyti. Dėl šių namelių atsakovė ieškovei buvo paaiškinusi, kad šie statiniai VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre yra neregistruojami. Ieškovės nuomone, atsakovė tikėjosi sudaryti pagrindinę sutartį ieškovei nesužinojus apie problemas dėl poilsio namelių teisinio statuso.
Šalies argumentai
8. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė preliminarios sutarties 1.5 papunkčio nuostatas, t. y. pateikė neteisingą patvirtinimą, esą nėra gresiančių bylų, arbitražo, civilinių, administracinių ar baudžiamųjų procesų, tyrimų ar panašių procesinių veiksmų, kurie gali turėti įtaką preliminarios sutarties sudarymui, galiojimui ar jos vykdymui; neatskleidė visos atsakovei žinomos informacijos, turinčios esminę reikšmę sutarties sudarymui ir jos vykdymui. Atsakovei sąmoningai pateikus klaidinančią informaciją, jai kyla sutartinė atsakomybė dėl preliminarios sutarties nutraukimo ir pagrindinės sutarties nesudarymo, kadangi: (a) nameliai, kurių naudojimo terminas pasibaigė maždaug prieš 7 metus, valstybei priklausančiame žemės sklype stovi neteisėtai ir privalo būti nugriauti; (b) atsakovė nepateikė ieškovei informacijos apie namelių teisinį statusą, t. y. neinformavo, kad nameliai valstybei priklausančiame žemės sklype stovi neteisėtai ir pateikė neteisingą patvirtinimą dėl esą negresiančių ginčų ir teisminių procesų.
9. Ieškovė pažymėjo, kad preliminarios sutarties 5.1 papunktyje įtvirtinta, jog pirkėjos sumokėta avansinė įmoka (200 000 Eur) jai negrąžinama ir laikoma sumokėta bauda pardavėjai už prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pažeidimą tuo atveju, jeigu pirkėja (ieškovė) pagrindinę sutartį sudaryti atsisako nepagrįstai. Jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, ieškovė neatliko, nes pagrindinę sutartį pasirašyti atsisakė pagrįstai. Priešingai, nesąžiningus veiksmus, neatskleisdama ieškovei visapusiškos informacijos ir ją klaidindama, atliko atsakovė, todėl, kaip numatyta preliminarios sutarties 5.2 papunktyje (t. y. kai pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės), atsakovė privalo grąžinti visą iš ieškovės gautą pradinę 200 000 Eur įmoką ir sumokėti 100 000 Eur baudą.
10. Atsakovė UAB „Harimanas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę preliminarios sutarties 1.5 punkto pažeidimu ir informacijos apie 6 poilsio namelių teisinį statusą neatskleidimu, kadangi ieškovės veiksmai rodo, jog ji nuo pat pradžių neketino sudaryti pagrindinės sutarties. Ieškovės atstovas 2017 m. kovo 31 d. apžiūrėjo visą viešbučio kompleksą ir jokių klausimų ar pastabų dėl laikinų statinių (6 poilsio namelių) neuždavė, o administracinę procedūrą dėl neva neteisėtai pastatytų laikinųjų statinių 2017 m. gegužės 19 d. pradėjo pati ieškovė, bandydama surasti bet kokį trūkumą, dėl kurio galėtų atsisakyti pagrindinės sutarties sudarymo. Iki preliminarios sutarties sudarymo ieškovę atstovavę asmenys esminį dėmesį derybose skyrė parduodamo turto sąrašui ir jo sudėčiai, preliminarios sutarties sąlygas pildė ir derino ne tik ieškovės buhalterinės apskaitos, turto inventorizavimo ir statybos specialistai, bet ir kvalifikuoti teisininkai. Nameliai buvo pažymėti planuose ir įtraukti į įvairius preliminarios sutarties derinimo variantus. Pagal preliminarios sutarties 1.5 papunktį ieškovė buvo patvirtinusi, kad yra gavusi visą žinomą informaciją apie turtą ir kitą informaciją, turinčią reikšmės sandorio sudarymui ir neteikė jokios ypatingos reikšmės laikiniems statiniams. Ieškovė nevykdė preliminarios sutarties 7.2 ir 7.3 papunkčiuose nustatytos pareigos tarp šalių kilusius ginčus spręsti derybomis, inicijuoti preliminarios sutarties pakeitimus ir papildymus, liečiančius namelių kadastro duomenų parengimą ir jų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Taigi, būtent ieškovė elgėsi nesąžiningai, nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, pažeidė preliminarios sutarties 5.1 papunktį, todėl jos atsakovei sumokėta 200 000 Eur dydžio avansinė įmoka pagal preliminarios sutarties 2.3 papunktį neturi būti grąžinama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Agrokoncernas“ iš atsakovės UAB „Harimanas“ 90 000 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; priteisė iš ieškovės UAB „Agrokoncernas“ atsakovei UAB „Harimanas“ 1 508 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nustatė, kad šalys (UAB „Agrokoncernas“, kaip pirkėja, ir UAB „Harimanas“, kaip pardavėja) 2017 m. balandžio 11 d. pasirašė preliminarią negyvenamų patalpų su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį Nr. H-17-04-10. Pagal preliminarios sutarties 1.1 papunktį pardavėja (atsakovė) įsipareigojo parduoti pirkėjai (ieškovei) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (išskyrus nuomos sutarties pagrindu valdomą valstybės žemės sklypą), sudarant atskirą pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį iki 2017 m. birželio 7 d. imtinai. Pirkėja įsipareigojo nupirkti turtą už preliminariosios sutarties 2 punkte nurodytą kainą (1 750 000 Eur nekilnojamasis turtas ir 300 000 Eur kilnojamasis turtas). Šalys pareiškė, kad šia Sutartimi yra išreikšta jų valia, aiškiai rodanti jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, turto pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminarios sutarties 2.3 papunktyje šalys susitarė, kad šios sutarties pasirašymo dieną pirkėja sumoka pardavėjai 200 000 Eur pradinę įmoką, kuri pripažįstama dalies kainos sumokėjimu (avansu) už visą turtą ir kuri bus įskaičiuota į sumą, mokėtiną už turtą pagrindinėje sutartyje. Avanso sumokėjimą patvirtina mokėjimo dokumentas. Preliminarios sutarties 1.4 papunkčiu šalys susitarė, kad parduodamo turto patikrinimo metu, kuris abiems šalims priimtinu laiku įvyks iki pagrindinės sutarties sudarymo, išaiškėjus kitam kilnojamajam turtui, esančiam nekilnojamajame turte, toks papildomai išaiškėjęs turtas bus perleistas ieškovės nuosavybėn už tą pačią šia preliminaria sutartimi aptartą bendrą turto kainą. Preliminarios sutarties 1.5 papunktyje atsakovė patvirtino, kad turtas neareštuotas, nėra iškeltų ir (ar) pradėtų, nagrinėjamų ar gresiančių bylų, arbitražo, civilinių, administracinių ar baudžiamųjų procesų, <...>, kurie gali turėti įtakos šios preliminarios sutarties sudarymui, galiojimui ar jos vykdymui. Šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios Sutarties sudarymui ir jos vykdymui, ir sąmoningai nepateikė viena kitai jokios klaidinančios informacijos. Preliminarios sutarties 5.1 papunktyje šalys nustatė, kad jeigu pirkėja (ieškovė) nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, jos sumokėta avansinė įmoka (200 000 Eur) jai negrąžinama ir laikoma pirkėjos sumokėta bauda pardavėjai (atsakovei) už prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pažeidimą. Jeigu pardavėja (atsakovė) nepagrįstai vengia ar atsisako parduoti turtą pirkėjai, arba nepateikia visų reikalingų pagrindinės sutarties sudarymui dokumentų, arba neįvykdo kitų savo įsipareigojimų pagal šią preliminarią sutartį ir dėl to pagrindinė sutartis sutartu laiku (iki 2017 m. birželio 7 d.) nesudaroma, pirkėja (ieškovė) turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį. Šiuo atveju pardavėja privalo gražinti avansą, t. y. 200 000 Eur ir sumokėti 100 000 Eur baudą (netesybas) (preliminarios sutarties 5.2 papunktis).
13. Teismas taip pat nustatė, kad šalių derybų procesas dėl preliminarios sutarties sudarymo prasidėjo gerokai anksčiau (2017 m. kovo 27 d.), nei ji buvo pasirašyta (2017 m. balandžio 11 d.). Preliminarios sutarties sudaryme aktyviai dalyvavo abi šalys. Ieškovė (pirkėja) aktyviai dalyvavo aprašant, inventorizuojant ir įtraukiant į preliminarią sutartį nekilnojamąjį turtą. Į preliminarios sutarties 1.2 papunktį įtraukti parduodamo Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma (turėjo būti žinoma), jog į minėtą turtą nėra įtraukti laikini statiniai – 6 poilsio nameliai. Teismo vertinimu, preliminarios sutarties 1.4 papunkčio nuostatos leidžia teigti, kad ieškovei buvo žinomas ir šių namelių teisinis statusas. Teismas konstatavo, kad ieškovė iki preliminarios sutarties pasirašymo turėjo visas galimybes įvertinti tiek fizinę, tiek teisinę norimo pirkti objekto būklę, tačiau tokių veiksmų (objekto statybos teisėtumo tikrinimo) ėmėsi tik 2017 m. gegužės 3 d., t. y. jau po preliminarios sutarties pasirašymo. Šiuos ieškovės veiksmus teismas vertino kaip nepakankamai atidžius ir rūpestingus siekiant įgyvendinti preliminarios sutarties 1.1 papunkčio nuostatą – susitarimo sudaryti pagrindinę sutartį pažeidimą.
14. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad pagrindinės sutarties nesudarymo priežastimi buvo tik ieškovės nesąžiningi veiksmai (išankstinis nenoras sudaryti pagrindinę sutartį) pažymėdamas, kad preliminarios sutarties sudaryme aktyviai dalyvavo abi šalys, ieškovė pagrindinei sutarčiai užtikrinti sumokėjo atsakovei 200 000 Eur avansą, kurio dėka (šios aplinkybės neginčija ir pati atsakovė) atsakovė galėjo įgyvendinti šalių preliminarų susitarimą dėl ginčo objekto pardavimo. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė siekė kuo greičiau turtą perparduoti tretiesiems asmenims, teismo vertinimu, tėra asmeninė atsakovės nuomonė, neparemta jokiomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
15. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, jog ieškovė iki preliminarios sutarties sudarymo buvo informuota apie laikinų statinių (poilsio namelių) statybos galiojimo pabaigą (2010 m. sausio 8 d.), nors tokia padėtis atsakovei buvo žinoma, nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu yra pasikeitęs atsakovės nurodomas teisinis reglamentavimas, suteikiantis laikino statinio savininkui (valdytojui) teisę kreiptis į statinio laikino naudojimo terminą nustačiusį subjektą su prašymu pratęsti laikino statinio naudojimo terminą. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės argumentais, kad minėtos aplinkybės neatskleidimas gali būti vertinamas kaip preliminarios sutarties 1.5 papunkčio pažeidimas. Tokie atsakovės veiksmai, teismo vertinimu, galėjo sukelti ieškovei abejonių dėl atsakovės sąžiningumo ir turėti įtakos preliminarios sutarties vykdymo nutraukimui. Teismas sprendė, kad atsakovė elgėsi nevisiškai sąžiningai, todėl ji taip pat privalo prisiimti dalį atsakomybės dėl savo patirtų nuostolių pagal preliminarią sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.259 straipsnis).
16. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra 70 proc. ieškovės ir 30 proc. atsakovės kaltės (CK 1.5 straipsnis). Dėl to teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas jai iš atsakovės 60 000 Eur pradinės įmokos (avanso) ir 30 000 Eur netesybų, iš viso 90 000 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškinį tenkinęs iš dalies, teismas pagrįstu pripažino ir ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Agrokoncernas“ prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismo motyvai, jog apeliantė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga siekdama įgyvendinti 2017 m. balandžio 11 d. preliminarios sutarties Nr. H-17-04-10 1.1 papunktį, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė esminę reikšmę tam, kada apeliantė atliko perkamo objekto tikrinimo veiksmus.
17.2. Ne apeliantė, kaip pirkėja, privalėjo rinkti ir tikrinti visą informaciją apie įsigyjamą objektą, o atsakovė, kaip pardavėja, turėjo įstatymo (CK 6.327, 6.333 straipsniai) nustatytą bei sutartinę (preliminarios sutarties 1.5 papunktis) prievolę atskleisti apeliantei visą esminę informaciją. Pardavėjos pareiga atskleisti informaciją negali būti perkeliama pirkėjai. Atsakovės iki preliminarios sutarties sudarymo neatskleistas faktas, kad 6 poilsio nameliai buvo pastatyti kaip laikini statiniai ir turėjo būti nugriauti iki 2010 m. sausio 8 d., buvo pakankamas pagrindas ieškovei atsisakyti sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą. Apibendrindamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo apeliantė kalta 70 proc., o atsakovė – 30 proc. Sprendime nenurodoma, kuo remiantis padaryta tokia išvada. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatytos kaltės laipsnio proporcijos neatitinka ne tik paties teismo nustatytų aplinkybių, tačiau ir prieštarauja teismų praktikai bei teisingumo ir sąžiningumo principams.
17.4. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame sprendime, apeliantė elgėsi sąžiningai – operatyviai atliko planuojamo įsigyti viešbučio komplekso apžiūrą, pasirašė preliminarią sutartį ir ją vykdė – sumokėjo 200 000 Eur avansinę įmoką. Būtent atsakovė nuslėpė esminę informaciją apie viešbučio komplekso trūkumus. Atsakovės nesąžiningus veiksmus nustatė ir pats pirmosios instancijos teismas.
17.5. Sprendime nepasisakyta dėl kitų atsakovės veiksmų, pagrindžiančių jos nesąžiningumą ir pastangas nuslėpti problemas dėl namelių teisinio statuso. Atsakovė, vertindama riziką, kad problemos gali išaiškėti, tyčia neįrašė namelių į preliminarią sutartį, kurios projektą pateikė apeliantei. Sužinojusi, kad apeliantė atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovė iš anksto pasiruošusi (t. y. 2017 m. balandžio 19 d. nuvykusi į notaro biurą ir vienašališkai pasirašiusi pagrindinę sutartį dėl viešbučio komplekso įsigijimo, kurios nė nebuvo pateikusi apeliantei), pareiškė, esą šalys jau buvo suderinusios pagrindinę sutartį (kurios pasirašyti apeliantė neatvyko), į kurios objektą ir kainą nameliai nė neįėjo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės kaltės faktą, tačiau nepagrįstai konstatavo ir apeliantės kaltę. Dėl šios priežasties sprendime neteisingai nustatytas šalių kaltės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo laipsnis.
17.6. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminari sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas pagal CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalis. Apeliantė pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, dėl to iš atsakovės apeliantės naudai pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti apeliantės sumokėtą 200 000 Eur pradinį įnašą. Be to, kaip numatyta preliminarios sutarties 5.2 papunktyje, jei pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjos (atsakovės) kaltės, pastaroji ne tik privalo grąžinti visą iš apeliantės gautą pradinę įmoką (200 000 Eur), bet ir sumokėti 100 000 Eur baudą.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Harimanas“ prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Apeliantė nutyli, kad ji dar 2017 m. kovo 27 d. – 2017 m. balandžio 11 d. aprašė, inventorizavo ir įtraukė į preliminarią sutartį parduodamą turtą. Ieškovė nesivadovavo preliminarios sutarties 7.3 papunkčiu ir neinicijavo preliminarios sutarties 1.2 papunkčio keitimo, kad įtraukti į turto sąrašą ir 6 poilsio namelius ir taip padaryti juos būsimos pagrindinės negyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutarties objektu. Pardavėja šių namelių neslėpė, pirkėja juos matė, pardavėja planą, kuriame buvo pavaizduoti nameliai, įtraukė į preliminarią sutartį. Tai, kad ieškovė tikrino visą turtą – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, buvo geros pardavėjos valios pademonstravimas pirkėjos atžvilgiu siekiant bendradarbiauti, įvykdyti visas pareigas pagal preliminarią sutartį. Po preliminarios sutarties sudarymo 2017 m. balandžio 11 d. šalių bendravimas ir susirašinėjimas išliko, pirkėja savo jėgomis ir sąskaitą atliko ketinamo pirkti turto inventorizaciją. Šias aplinkybes pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
18.2. Po 2017 m. balandžio 19 d. ieškovė pradėjo ieškoti bet kokio teisinio pagrindo, kuris leistų nesudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. 2017 m. gegužės 19 d. pirkėjos atstovas inicijavo administracinę procedūrą Statybos inspekcijoje dėl 6 poilsio namelių pastatymo valstybinėje žemėje teisėtumo, melagingai nurodydamas, kad ieškovė planuoja įsigyti šiuos poilsio namelius savo nuosavybėn ir dėl neaiškaus šių namelių teisinio statuso gali iškilti ginčų. Nors pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškovės motyvu, kad laikinų poilsio namelių galiojimo pabaigos neatskleidimas vertintinas kaip preliminarios sutarties 1.5 punkto pažeidimas, tačiau ši aplinkybė faktiškai ieškovei nesukėlė jokių pasekmių. Jei ieškovė iš tikrųjų būtų geranoriška pirkėja, ji būtų ieškojusi problemos sprendimo būdų (prašiusi sumažinti kainą, įteisinti, išardyti namelius, ar pan.). Ieškovės melavimas Statybos inspekcijai apie ketinamą įsigyti turtą, namelių neįtraukimas į preliminarios sutarties 1.2 papunktyje nurodytą parduodamo turto sąrašą pagrindžia, kad ieškovė nelaikė šių poilsio namelių turtu, kurį ji vertino ir apskirtai ketino įsigyti ateityje. Ieškovė pasinaudojo nameliais kaip priežastimi inicijuoti preliminarios sutarties nutraukimą ir pagrindinės sutarties nesudarymą.
18.3. Pirmosios instancijos teismas apibendrino motyvus ir pateiktas išvadas, įvertino, kokias procentines dalis kaltės turi prisiimti kiekviena iš bylos šalių, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
19. Apeliacinėje byloje kilęs ginčas dėl šalių atsakomybės pagal tarp jų sudarytą preliminarią sutartį. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis.
Dėl atsakomybės už preliminarios sutarties pažeidimą
20. Preliminari sutartis yra organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminarios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
21. Sprendžiant dėl atsakomybės už preliminarios sutarties pažeidimą būtina turėti omenyje tai, kad ikisutartiniai santykiai yra specifiški. Pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalį šalys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas. Taigi ir baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant preliminariąją sutartį – dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Todėl, sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turi šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Laikoma, kad derybos pradedamos arba deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
22. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminarios sutarties nutraukimo taisyklių (bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, preliminariai sutarčiai netaikytinos), tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Taigi, sprendžiant dėl preliminarios sutarties šalies atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, reikia nustatyti, ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį konkrečiu atveju buvo pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015). Šiuo atveju ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas atsakovui įrodžius, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.
Dėl šalių veiksmų (ne)teisėtumo ir reikalavimo grąžinti avansą
24. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal šalių sudarytos preliminarios sutarties nuostatas apeliantės sumokėtas avansas atlieka ne tik mokėjimo – atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Taip pat neginčijama, kad apie preliminarios sutarties nutraukimą, t. y. atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, pareiškė būtent apeliantė. Esminis nesutarimas tarp bylos šalių kilęs dėl kitos šalies elgesio ikisutartinių santykių metu ir kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo: atsakovės vertinimu, ieškovė pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti nepagrįstai, tuo tarpu, ieškovės įsitikinimu, jos atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo teisėtas, o dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta atsakovė, nuslėpusi nuo ieškovės informaciją, turinčią esminę reikšmę pagrindinės sutarties sudarymui ir pateikusi melagingus patvirtinimus preliminarioje sutartyje.
25. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškinį tenkinti iš dalies, nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė pažeidė preliminarios sutarties sąlygas, todėl abi turi prisiimti dalį atsakomybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Kaip neteisėtus ieškovės veiksmus, lemiančius jos civilinę atsakomybę, pirmosios instancijos teismas įvardijo nepakankamą ieškovės atidumą ir rūpestingumą, pasireiškusį tuo, kad veiksmų, kuriais siekta įvertinti fizinę ir teisinę ketinamo įsigyti objekto būklę, ieškovė ėmėsi tik po preliminarios sutarties pasirašymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
26. Kaip jau minėta, teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra ne bet koks, o būtent nesąžiningas šalies elgesys. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė būtų pradėjusi derybas neturėdama tikslo sudaryti pagrindinę sutartį ar būtų atlikusi kitus veiksmus, kurie galėtų būti teismo vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo kriterijų, tuo tarpu nepakankamas ikisutartinių santykių šalies rūpestingumas, net jei toks būtų nustatytas, savaime negali būti prilygintas šalies nesąžiningumui, kuris įprastai reiškia į kitą šalį nukreiptus tyčinius veiksmus. Be to, pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškovei civilinę atsakomybę, tinkamai neįvertino, ar šiuo atveju pavėluotas (pirmosios instancijos teismo vertinimu) apeliantės sužinojimas apie ginčo namelių teisinį statusą savaime lemia ir apeliantės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstumą, kuris taip pat yra būtina sąlyga atsakomybei už preliminarios sutarties pažeidimą kilti, t. y. nevertino, ar pagal tegu ir pavėluotai paaiškėjusios informacijos pobūdį iš ieškovės konkrečiu atveju galėjo būti pagrįstai reikalaujama sudaryti pagrindinę sutartį.
27. Kaip pagrįstai pažymi apeliantė, pagal įstatymo nuostatas pirkėjas turi teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 straipsnis), o pardavėjas ne teisę, o pareigą patvirtinti ir garantuoti parduodamo daikto kokybę, taip pat informuoti pirkėją apie visus, o ne selektyviai atrinktus, parduodamo daikto trūkumus. Minėtą išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pirkėjo ir pardavėjo teisių ir pareigų santykio aiškinimo praktika, kurioje nurodoma, jog būtent pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės, kurių neturi kiti panašūs daiktai, gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017).
28. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, svarbu, kad šie trūkumai buvo nežinomi pirkėjui sudarant preliminarią sutartį ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų sudaręs preliminarios sutarties, arba nebūtų sutikęs už daiktą tiek mokėti. Sudarius preliminarią sutartį ir paaiškėjus paslėptiems trūkumams, kiekvienu atveju vertinama, ar pirkėjas turėjo pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017).
29. Byloje nustatyta, kad poilsio namelių, dėl kurių kilo ginčas, naudojimo terminas preliminarios sutarties sudarymo metu buvo pasibaigęs, nameliai nebuvo įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad neteisėtas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, taigi, ginčo nameliai, nepaisant vėlesnio jų įteisinimo galimybės, sudarant preliminarią sutartį iš esmės negalėjo būti parduodami. Tokia aplinkybė, kolegijos vertinimu, negali būti laikoma įprasta parduodamo daikto (turto komplekso) savybe, apie kurią turto pardavėjas neturėtų pareigos aiškiai informuoti pirkėjo. Ta aplinkybė, kad ieškovė turėjo galimybes pati išsiaiškinti ginčo namelių teisinį statusą dar iki preliminarios sutarties sudarymo (t. y. jai nebuvo kliudoma to padaryti), neatleidžia atsakovės nuo aptartos jos, kaip turto pardavėjos, pareigos. Taigi, būtent atsakovė turėjo pareigą aiškiai ir tinkamai informuoti apeliantę apie ginčo namelių teisinį statusą (konkrečiai, apie tai, kad šie nameliai turėjo būti nugriauti dar iki preliminarios sutarties sudarymo, nes jų eksploatavimo terminas yra pasibaigęs) kaip apie aplinkybę, galinčią turėti esminės reikšmės turto komplekso, kurio sudėtine dalimi buvo nurodyti ginčo nameliai, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui ir jos vykdymui, o to nepadariusi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pažeidė preliminarios sutarties 1.5 papunkčio nuostatas.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad apeliantei ginčo nameliai, kaip pirkimo objektas, nebuvo reikšmingi ir ji apskritai neketino jų įgyti, kadangi toks tvirtinimas nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančio UAB „Ober-Haus“ pasiūlymo įsigyti viešbučio kompleksą matyti, kad ginčo nameliai buvo įvardyti kaip parduodamo turto komplekso dalis ir privalumas, šie nameliai užima nemažą dalį nuomojamo valstybei priklausančio žemės sklypo. Taigi, turto kompleksą buvo siūloma pirkti kartu su jo dalimi esančiais poilsio nameliais. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad apeliantė vėlesnių šalių derybų metu būtų atsisakiusi įsigyti ginčo namelius kaip perkamo turto komplekso dalį. Nors preliminarios sutarties projekte (kurį, neginčijama, rengė atsakovės atstovas) ginčo nameliai tiesiogiai nėra paminėti, šios sutarties dalimi esančiuose planuose ginčo nameliai pažymėti. Atsakovė neneigia, jog buvo apeliantei nurodžiusi, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo nameliai neregistruotini, tuo tarpu pagrindine sutartimi perleistinas nekilnojamasis turtas preliminarioje sutartyje apibūdintas pridedamais Nekilnojamojo turto registro išrašais. Taigi, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog preliminarios sutarties turinys patvirtina, kad ieškovė neketino pirkti ginčo namelių. Iš šalių susirašinėjimo po preliminarios sutarties sudarymo taip pat galima spręsti, jog šalys derėjosi dėl viso turto komplekso, įkaitant poilsio namelius, pardavimo (t. 1, b. l. 79-80). Galiausiai, UAB „Ober-Haus“ pasiūlyme nurodyta parduodamo turto komplekso (su nameliais) kaina žymiai nesiskiria nuo preliminaria sutartimi šalių sulygtos turto kainos, todėl, kolegijos vertinimu, yra menkai tikėtina, kad apeliantė būtų sutikusi mokėti tokią kainą už turto kompleksą, į kurį ginčo nameliai nėra įtraukti.
31. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė akcentuoja, kad administracinę procedūrą Statybos inspekcijoje dėl 6 poilsio namelių pastatymo valstybinėje žemėje teisėtumo inicijavo pati apeliantė, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė niekaip negali liudyti apeliantės nesąžiningumo. Priešingai, sąžiningas ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis neabejotinai yra suinteresuotas, kad jo įsigyjamas turtas būtų teisėtas ir gali pagrįstai tikėtis, kad sąžiningas turto pardavėjas užtikrins tokį teisėtumą. Perkamo turto teisiniam statusui nekeliant abejonių, administracinės procedūros inicijavimas niekaip negali turėti įtakos šalių galimybei sudaryti sutartį ar pažeisti turto pardavėjo interesų. Kadangi byloje nenustatyta, jog apeliantė būtų atsisakiusi įsigyti ginčo namelius kaip perkamo turto komplekso dalį, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ir atsakovės teiginių, kad į Statybos inspekciją dėl šių namelių apeliantės atstovas kreipėsi be jokio pagrindo, melagingai nurodydamas apie ketinimą įsigyti šį turtą.
32. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų apie apeliantės informavimą apie namelių teisinį statusą iki preliminarios sutarties sudarymo. Esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantė apie namelių teisinį statusą sužinojo tik po preliminarios sutarties sudarymo (t. 1, b. l. 79-81, 203), todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantei jau preliminarios sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie tai, kad ginčo namelių eksploatavimo terminas yra pasibaigęs. Kadangi dalies perkamo turto objektų statybos neteisėtumas neabejotinai yra aplinkybė, turinti įtakos perkamo turto vertei ir galimybėms juo naudotis, šiai aplinkybei paaiškėjus po preliminarios sutarties sudarymo apeliantė turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį ir negali būti laikoma pažeidusia preliminarios sutarties nuostatas net ir tuo atveju, jei sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė taip pat nebuvo pakankamai rūpestinga siekdama išsiaiškinti parduodamo turto teisinį statusą dar iki preliminarios sutarties sudarymo.
33. Nenustačius, kad ieškovė būtų nepagrįstai atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, nėra pagrindo taikyti ieškovei civilinę atsakomybę, todėl ieškovės pagal preliminarią sutartį sumokėta avanso suma turi būti grąžinta ieškovei (CK 6.237 straipsnis). Ieškovė taip pat turi teisę į 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo jai grąžintinos avanso sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl reikalavimo priteisti baudą
34. Be reikalavimo grąžinti sumokėtą avansą ieškovė taip pat reikalauja priteisti iš atsakovės 100 000 Eur netesybų (baudą) pagal preliminarios sutarties 5.2 papunktį, teigdama, kad pagrindinė sutartis dėl viešbučio komplekso su žemės sklypu pirkimo–pardavimo šiuo atveju buvo nesudaryta dėl pardavėjos (atsakovės) kaltės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.
35. Šalių sudarytos preliminarios sutarties 5.2 papunktyje nustatyta, kad jeigu pardavėja (atsakovė) nepagrįstai vengia ar atsisako parduoti turtą pirkėjai, arba nepateikia visų reikalingų pagrindinės sutarties sudarymui dokumentų, arba neįvykdo kitų savo įsipareigojimų pagal šią preliminariąją sutartį ir dėl to pagrindinė sutartis sutartu laiku (iki 2017 m. birželio 7 d.) nesudaroma, pirkėja (ieškovė) turi teisę vienašališkai nutraukti šią preliminariąją sutartį; šiuo atveju pardavėja privalo gražinti avansą, t. y. 200 000 Eur ir sumokėti 100 000 Eur baudą, t. y. sutarties netesybas; bendra grąžinama pinigų suma pirkėjui yra 300 000 Eur. Taigi, pagal tarp šalių sudarytos preliminarios sutarties nuostatas civilinė atsakomybė netesybų forma atsakovei gali būti taikoma tik tuo atveju, jei jos neteisėti veiksmai lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y., be kita ko, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pagrindinės sutarties nesudarymo.
36. Nagrinėjamu atveju pagrindinę sutartį sudaryti atsisakė ieškovė. Tokį atsisakymą, kaip nustatyta, lėmė po preliminarios sutarties sudarymo paaiškėjusi informacija dėl dalies parduodamą turtą sudarančių objektų teisinio statuso, dėl kurio ieškovė gali būti laikoma teisėtai praradusia interesą įsigyti ginčo turtą. Nors, kaip nustatyta, tinkamai neatskleisdama šios informacijos ieškovei preliminarios sutarties sudarymo metu, atsakovė pažeidė preliminarios sutarties nuostatas ir veikė neteisėtai, ieškovei laikantis nuoseklios pozicijos, kad poilsio namelių teisinis statusas buvo esminė aplinkybė, lėmusi jos atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, akivaizdu, kad šie neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas) nelėmė pagrindinės sutarties nesudarymo, t. y. atsakovei laiku pateikus ieškovei su ginčo poilsio namelių teisiniu statusu susijusią informaciją pagrindinė sutartis vis tiek nebūtų buvusi sudaryta. Nenustačius priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) ir pagrindinės sutarties nesudarymo kaip vienos iš būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė netesybų (baudos) forma atsakovei negali būti taikoma.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovės ieškovei priteisiant 200 000 Eur sumokėtą avansą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį.
39. Pirmosios instancijos teisme ieškovė UAB „Agrokoncernas“ patyrė 5 566 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 3 225 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 8 791 Eur. Atsakovė UAB „Harimanas“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 5 922 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teisme šalių patirtos atstovavimo išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šią aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, šalių ginčo apeliacinės instancijos teisme dėl to nekilo.
40. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinus 67 proc., ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 5 889,97 Eur, o atsakovės naudai iš ieškovės – 1 954,26 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Įskaičius mokėtinas sumas ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 3 935,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
41. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 2 550 Eur žyminį mokestį. Apie išlaidas, patirtas apeliaciniam skundui parengti ir surašyti, duomenų teismui nepateikta. Apeliacinį skundą tenkinus 52 proc., apeliantės naudai iš atsakovės priteistina 1 326 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
42. Atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 780 Eur advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Apeliacinį skundą atmetus 48 proc., atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 374,40 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
43. Įskaičius mokėtinas sumas apeliantės naudai iš atsakovės priteistina 951,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncernas“ (juridinio asmens kodas 133849777) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Harimanas“ (juridinio asmens kodas 157046541) 200 000 Eur (du šimtus tūkstančių eurų) avanso ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncernas“ (juridinio asmens kodas 133849777) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Harimanas“ (juridinio asmens kodas 157046541) 3 935,71 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncernas“ (juridinio asmens kodas 133849777) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Harimanas“ (juridinio asmens kodas 157046541) 951,60 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.