Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir G. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – P. M., V. M., R. T., A. K., Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarė J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų V. M. ir G. T. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo pareiškėjai prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui po senelio J. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) priimti.

2021 m. gruodžio 15 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas G. T. palaikė pareiškimą ir nurodė, kad apie senelio mirtį sužinojo tik iš notarės J. Š. atsiųsto laiško, kurį gavo 2021 m. gegužės 26 d., kadangi apskritai nežinojo apie tokio senelio buvimą, motina J. T. (M.) niekada apie jį nepasakojo. Pareiškėjas pažymėjo, kad jeigu būtų žinojęs apie senelį bei apie jo mirtį, tai būtų laiku kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Vykusiame teismo posėdyje liudytoja G. G. nurodė, kad pažinojo J. M., kadangi buvo draugės ir kartu dirbo. Taip pat pažinojo ir jos motiną V., tačiau tėvo J. nežinojo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelis J. M., kuris buvo J. T. (anksčiau M.), gim. (duomenys neskelbtini) (mirties data (duomenys neskelbtini)), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini) (mirties data (duomenys neskelbtini)), tėvas. J. T. (anksčiau M.) buvo pareiškėjo G. T., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Tuo tarpu J. M. buvo pareiškėjos V. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Iš Testamentų registro duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) suinteresuoti asmenys P. M., V. M. ir K. M. priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjo J. M., (duomenys neskelbtini), mirties.

2021 m. gegužės 17 d. pranešimu dėl paveldėjimo Nr. 11, Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarė J. Š. pranešė pareiškėjui G. T., kad (duomenys neskelbtini) mirė jo senelis J. M., tačiau pareiškėjas, kaip vaikaitis, per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą nesikreipė, palikimo nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, notarė J. Š. nustatė papildomą 15 darbo dienų procesinį terminą, per kurį paprašė pareiškėjo G. T. patvirtinti notarų biurui apie apsisprendimą nepriimti palikimo po J. M. mirties arba pateikti notarui dokumentus, patvirtinančius, kad buvo kreiptasi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar priėmimo faktiniu valdymu pripažinimo. Taip pat notarė nurodė, kad jei per 15 (penkiolikos) darbo dienų terminą nuo laiško gavimo nebus notarui pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjas tvarkosi dokumentus dėl paveldėjimo po J. M. mirties, bus laikoma, kad palikimas nepriimtas, priimti nepageidaujama ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiajam priklausiusį turtą bus išduotas palikimą priėmusiems įpėdiniams.

2021 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų G. T. ir V. M. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kuris buvo praleistas nežymiai dėl objektyvių priežasčių.

Taip pat iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė suinteresuotas asmuo K. M.. Pagal Testamento registro duomenis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo P. M. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjos K. M., (duomenys neskelbtini), mirties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.12 straipsniu, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Taigi CK 5.12 straipsnyje nustatyta vaikaičio ir provaikaičio teisė paveldėti atstovavimo teise, t. y. vaikaičiai ir provaikaičiai pagal įstatymą paveldėjimo santykiuose atstovauja mirusiam savo tėvui ar motinai. Nors vaikaičiai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldi kaip antros eilės įpėdiniai, bet atstovavimo teise jie gali paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu nėra gyvų jų tėvų, kurie būdami gyvi tokią teisę turėtų. Tai reiškia, kad vaikaičiui, paveldinčiam atstovavimo teise, trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. senelio mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.12 straipsnis, 5.50 straipsnis).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Asmuo, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Be to, paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašydami atnaujinti terminą palikimui priimti pareiškimą grindė tuo, kad terminą praleido dėl nežinojimo apie senelio mirtį, o terminas buvo praleistas nežymiai. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys laikėsi pozicijos, kad nebendravimas su mirusiuoju ir nežinojimas apie atsiradusį palikimą nėra svarbios priežastys, leidžiančios atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pareiškėjams atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjų senelis J. M. mirė (duomenys neskelbtini), o įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys P. M., V. M. ir K. M. palikimą po palikėjo J. M. mirties priėmė (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareiškėjai V. M. ir G. T. į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2021 m. birželio 8 d. Nors šiuo atveju terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai ((duomenys neskelbtini)), tačiau yra būtina įvertinti termino praleidimo priežastis. Pareiškėjai nurodė, kad terminą praleido dėl to, kad nieko nežinojo apie senelio mirtį. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjai patvirtino, kad nepažinojo nei pačio velionio J. M., nei jo šeimos narių (suinteresuotų asmenų) P. M., V. M. ir K. M.. Tačiau pareiškėjai ir nedėjo jokių pastangų, kad sužinoti, ar turi kitų giminaičių, ar su jais susisiekti. Pareiškėjai apie velionio J. M. (duomenys neskelbtini) mirtį ir atsiradusį palikimą sužinojo tik iš notarės J. Š., kas pagrindžia, jog pareiškėjai niekada nesidomėjo ir nesiekė žinoti apie turimus giminaičius. Be to, tikėtina, jog ir suinteresuoti asmenys P. M., V. M. ir K. M. nežinojo apie pirmą velionio J. M. šeimą ir buvo įsitikinę, kad visas turtas po tėvo (sutuoktinio) mirties atiteks tik jiems, kurie visą laiką gyveno kartu tame pačiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, išlaikė. Taip pat yra teisiškai nereikšminga, jog suinteresuoti asmenys pareiškėjams nepranešė apie velionio J. M. mirtį ir palikimą, kadangi teismų praktikoje nurodoma, jog įpėdinis nėra neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Kitų svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas, pareiškėjai nenurodė.

Taip pat šios bylos kontekste yra būtina įvertinti, kaip galimas termino (ne)atnaujinimas paveiktų tiek pačių pareiškėjų, tiek suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad palikėjo J. M. palikimą sudaro butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtą palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė suinteresuoti asmenys P. M., V. M. ir K. M.. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė suinteresuotas asmuo K. M., o jos palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė suinteresuotas asmuo P. M.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo P. M. kito turto, išskyrus žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) neturi. Suinteresuotam asmeniui K. M. priklausė žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), o suinteresuotas asmuo V. M. jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Tiek suinteresuotas asmuo P. M., tiek suinteresuotas asmuo V. M. yra garbaus amžiaus (atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), gaunami darbo užmokesčiai nėra reikšmingai dideli, jokio kito gyvenamojo būsto, išskyrus butą, adresu (duomenys neskelbtini), neturi. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinėje sistemos (toliau – LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad pareiškėjas G. T. turi šeimą, nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, bei taip pat stato vienbutį gyvenamąjį namą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu pareiškėja V. M. yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia teigti, jog neatnaujinus pareiškėjams praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, tai reikšmingai nepaveiktų pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, priešingai nei suinteresuotiems asmenims P. M. ir V. M.. Be to, akcentuotina, kad suinteresuotam asmeniui K. M. priėmus palikėjo J. M. palikimą, o vėliau mirus, bei suinteresuotam asmeniui P. M. priėmus atsiradusį palikimą po K. M., yra būtina išlaikyti palikimą priėmusių asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl teigtina, kad termino atnaujinimas šiomis aplinkybėmis neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių pareiškėjams laiku kreiptis į notarą ir per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, nėra pagrindo pareiškėjams atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 576 – 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų V. M. ir G. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.