Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei T. B., jos atstovei advokato padėjėjai Rasai Danilkevičiūtei-Steponavičienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, –

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Susituokus su atsakovu, kurį laiką santuokinis gyvenimas buvo sklandus, gerai sutarė. Laikui bėgant, išsiskyrė požiūriai į santuokinį gyvenimą. Atsakovas prieš daugiau kaip dešimt metų išvyko iš namų, ieškovei nepranešė kur. Dar po išvykimo turėjo galimybę su juo susisiekti telefonu, bet, kai jau bandė susisiekti su atsakovu, kad aptartų santuokos nutraukimą, tai negalėjo prisiskambinti jo paliktais kontaktais. Šalys šeimyninio gyvenimo negyvena daugiau kaip dešimt metų. Santuoka ir sutuoktinių prievolės likusios tik teisiškai.

(duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio mėn. 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k- 3-207/2008 konstatuota, kad sudarydami santuoką abu sutuoktiniai turi tam tikrus teisėtus lūkesčius, todėl vienašališkai atsisakyti vykdyti santuokines pareigas, įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos, nė vienas jų neturi teisės. Remiantis CK 3.26 str., vienas iš pagrindinių sutuoktinių tarpusavio elgesio principų - lygiateisiškumas, reiškiantis, kad sutuoktiniai turi ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas ir atsakomybę už visą šeimą.

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis) ((duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kartu nebegyvena, darytina išvada, kad abu kalti dėl santuokos iširimo. Esant išvardytoms aplinkybėms, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų, yra netikslingas.

A. V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) pilietis), atsiliepimo į ieškinį teismui pateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (CPK 130 str.) (b.l. 7).

Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad atsakovas neatvyko/neprisijungė į teismo posėdį dėl nesvarbių priežasčių, jis pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismui nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šalys nepilnamečių vaikų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, bendrų kreditorių neturi.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodė, kad 2015 metais atsakovas išvyko iš (duomenys neskelbtini), jo gyvenamosios vietos ieškovė nežino. Šalys apie 10 metų bendro ūkio netvarko, santuokinių ryšių nepalaiko, susitaikymas neįmanomas. Atsakovas nekomunikuoja su ieškove. Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo gyveno su atsakovu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes, konfliktų, 2015 metais jis galimai išvyko iš (duomenys neskelbtini). Dėl santuokos nutraukimo yra abiejų sutuoktinių kaltė.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2015 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, 2016 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ((duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius bylos nagrinėjimo teisme ieškovės bei jos atstovės paaiškinimus, spręstina, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem sutuoktiniams trūko tarpusavio supratimo, šiuo metu jie gyvena skirtingose valstybėse, santykiai yra nutrūkę, sutuoktiniai nebendrauja apie dešimt metų. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, pažymėtina, jog nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, nėra svarbu, kurio iš sutuoktinių kaltės yra didesnė. Tokiu atveju santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes su tuo sutiko tiek ieškovas, tiek atsakovė (prieštaravimų nepareiškė).

VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Lietuvos Respublikoje galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturi. Duomenų apie atsakovo asmens kodą, deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje gyventojų registre nėra (b.l.4-6, dok-186707)

Pagal CK 3.54 str. 4 d., jeigu termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio interesams, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas. Šiuo atveju galimybės susitaikyti su atsakovu nebėra ir santuokiniu ryšių atkūrimas yra nebeįmanomas, nes nebeliko bendrų interesų, todėl terminas šalims susitaikyti neskirtinas (CK 3.54 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl kaltės, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių santuoką (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovė teismo prašė po santuokos nutraukimo palikti jai dabartinę pavardę „B.“, atsakovui – „K.“. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodytą prašymą palaikė.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo nebuvo gautas atsiliepimas į ieškinį, tarp šalių nesant ginčo, nutraukus santuoką, šalims paliekamos pavardės: ieškovei – „B.“, o atsakovui – „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas.

Dėl turto bei kreditorinio įsiskolinimo padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, šalys neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris būtų dalintinas nei bendrų kreditorinių įsiskolinimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkintinas visiškai, t.y. 100 procentų.

Ieškovė patyrė 110 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Duomenų apie kitas patirtas išlaidas ieškovė teismui nepateikė.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t.y. vertinant, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl bylinėjimosi išlaidos, sudaro 50 proc. kiekvienai iš šalių (55 Eur žyminio mokesčio).

Byloje patirta 4,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių lygiomis dalimis (po 2,02 Eur) į valstybės pajamas nepritiesiamos, nes nesudaro 8 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,-

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp T. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) piliečio) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei T. B. a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „B.“, atsakovui V. K., gim. (duomenys neskelbtini) d. – „K.“ pavardę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.