Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui V. K., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Tarnyba), dėl teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. M. prašė pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo nepilnamečiam sūnui P. K. dydį ir priteisti iš atsakovo V. K. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. K. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 300,00 Eur dydžio išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2023 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės; teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti nepilnamečio P. K. motinai D. M., su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta; priteisti iš V. K. 2 200 Eur dydžio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.; priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei.

Reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė jos ir atsakovo santuoką, patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovas V. K. teismo patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte įsipareigojo teikti nepilnamečiam sūnui P. K. materialinį išlaikymą 100 Eur dydžio periodinėmis kas mėnesį išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; teikiamą išlaikymą vaikui uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti buvo pavesta jai, vaiko motinai. Atsakovas 100 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. perveda, tačiau nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik aštuoneri metai. Santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu sūnui P. buvo vos dveji metai, šiuo metu vaikui jau yra 10 metų. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ne kartą keitėsi minimalios algos dydis. 2015 m. šalyje pasikeitus valiutai, atrodė, kad 100 Eur dydžio išlaikymo pakaks užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius iki jo pilnametystės, tačiau situacija yra labai pasikeitusi. Augant sūnui natūraliai išaugo ir jo poreikiai. Šiuo metu vaikas yra moksleivis, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su vaiko ugdymu, turiningu laisvalaikiu ir pan. Be to, berniukas turi sveikatos problemų, taigi patiria išlaidų, susijusių su vaiko vežiojimu pas gydytojus, vaistų pirkimu, atitinkama priežiūra. Paskutinius metus šalyje itin ženkliai išaugo visų prekių ir paslaugų kainos. Atsakovo pervedamos 100 Eurų sumos nebeužtenka patenkinti net būtiniesiems ir gyvybiškai svarbiems nepilnamečio sūnaus poreikiams. Nuo 2023 m sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 840 Eurų, neatskaičius mokesčių, t. y. apie 634 Eur atskaičius mokesčius, taigi, kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo preliminariai 317 Eurų suma. Norint patenkinti išaugusius nepilnamečio sūnaus P. poreikius jo išlaikymui reikia ne mažiau kaip 600 Eur. Maistui - 300 Eur (vidutiniškai 10 Eur/dieną), vien pietūs mokykloje kainuoja apie 5 Eur, tačiau vien pietų sūnui nepakanka. Ji turi pasirūpinti visaverčiu maistu pusryčiams, vakarienei, savaitgaliais, atostogų metu, užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai vaisių, uogų, daržovių, kas kainuoja tikrai ne pigiai. Mano, kad maistas kainuotų ir dar daugiau, jeigu pati negamintų maisto namuose, neruoštų atsargų žiemai. Vaikas sparčiai auga, todėl drabužiams (įskaitant apatinį trikotažą, kojines, sportinę aprangą) ir avalynei (avalynė pagal sezoną, sportinė, laisvalaikio avalynė, šlepetės ir pan.) per mėnesį reikia vidutiniškai 100 Eur. Higienos prekėms (dantų priežiūros priemonės, šampūnas, skalbimo, valymo priemonės) reikalinga apie 50 Eur, kadangi vaikas yra alergiškas, todėl turi pirkti brangiau kainuojančias, kuo natūralesnes skalbimo ir valymo priemones, kurios nekeltų alergijos. Kirpyklai - apie 15 Eur per mėnesį. Vaikas turi sveikatos problemų, todėl reguliariai vartoja vaistus nuo (duomenys neskelbtini), alergijos. Šie vaistai kainuoja apie 40 Eur, be to, vaikas naudoja įvairius vitaminus ir maisto papildus, susijusius su imuniteto stiprinimu, pasitaiko ir peršalimo, kitų ligų, kai be nuolat vartojamų vaistų tenka pirkti vaistus nuo karščiavimo, gerklės ir pan., kas per mėnesį vidutiniškai kainuoja dar 20-30 Eur. Taigi, vaistams ir maisto papildams per mėnesį reikia apie 70 Eur. Sūnų vežioja pas gydytojus į Kauną. Vienas vaikas į Kauną nenuvažiuos, todėl jį reikia lydėti. Viena kelionė kainuoja ne mažiau 50 Eur, ar važiuotų viešuoju transportu, ar savo automobiliu, nes prie Kauno klinikų visos stovėjimo aikštelės yra mokamos. Mokymosi reikmenys ir lavinimo priemonės per mėnesį atsieina apie 60 Eurų (pratybos, kanceliarinės prekės, kuprinė, medžiagos technologijų pamokoms, knygutės, žurnaliukai, vaiko amžių atitinkantys žaidimai ir pan.). Mokymosi procese vaikui būtinas internetas, kuris šiuo metu kainuoja 7 Eur. Telefono paslaugos kainuoja 6-7 Eur. Vaiko dalis būsto išlaikyme (elektra, vanduo, šildymas, atliekų tvarkymas) sudaro apie 30-40 Eurų per mėnesį. Mokykloje organizuojami renginiai vaikams, ekskursijos yra mokami, be to sūnus turi draugų, nori eiti į draugų gimtadienius, taip pat pati nuveža vaiką į įvairius renginius, kitas pramogas, todėl laisvalaikiui per mėnesį skiria apie 30-40 Eur. Mano, kad sugebės užtikrinti sūnui P. normalias gyvenimo ir ugdymo sąlygas, jei iš atsakovo bus priteista po 300 Eur materialiniam sūnaus P. K. išlaikymui nuo 2023 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymą nuo 2023 m. liepos 1 d. prašo priteisti todėl, kad tuo metu buvo kreiptasi dėl privalomosios mediacijos, į kurią atsakovas neatsiliepė. Mano, kad atsakovas turėtų ir galėtų teikti didesnio dydžio materialinį išlaikymą, kad užtikrintų išaugusius savo sūnaus P. poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas vyras. Jo turimomis žiniomis atsakovas dirba užsienyje. Duomenų apie atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas neturi galimybės pateikti. Be to, žino, kad atsakovas gali turėti dar vieną nepilnametį vaiką. Ji yra dirbanti, gauna išmokas nepilnamečiam vaikui. Turi dar du nepilnamečius vaikus R., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M., gimusį (duomenys neskelbtini), didžiąją dalį gaunamų pajamų skiria būtent P. išlaikymui. Pageidauja, kad iš atsakovo būtų priteistas įsiskolinimas bent už vienerius metus iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. 2022 m. MMA buvo mažesnė, t. y. 730 Eur, todėl įsiskolinimas skaičiuoja nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (4 mėn.) po 250 Eur per mėnesį, o nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. (8 mėn.) po 300 Eur per mėnesį. Bendra įsiskolinimo suma sudaro 3 400 Eur (4x250=1000 Eurų ir 8x300=2400 Eurų) Per šį laikotarpį Atsakovas yra sumokėjęs 1 200 Eur (100x12), taigi, likusi prašoma įsiskolinimo suma sudarytų 2 200 Eur.

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad jos ir atsakovo sūnaus poreikiai padidėjo, jam diagnozuota alerginė (duomenys neskelbtini), būtina periodiškai vykti pas gydytojus. 100 Eur išlaikymą atsakovas teikia, bet jo nepakanka. Mėnesiui vaiko išlaikymui reikia 600 Eur. Nei su vaiku, nei su ja atsakovas ryšio nepalaiko. Jos darbo užmokestis – 900 Eur, daugiausiai skiria lėšų P. išlaikymui, nes jis turi ligų. Atsakovas, kiek žino, dirba, Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi, iš kalbų, lyg turi dar vieną vaiką. Ji turi automobilį, nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas tėvus.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu.

Tarnyba išvadoje nurodė, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, į tai, kad šalyje pasikeitė ekonominė situacija ir nepilnamečiui augant, sparčiai didėja jo poreikiai, didėja jo išlaikymo išlaidos, taip pat atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų, į tai, kad vaikas, lanko mokyklą ir turi būti sudarytos materialinės sąlygos tinkamam ugdymo procesui, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems vaiko gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jo laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Tarnybos Skyriaus nuomone, teismo sprendimu patvirtintos šalių taiko sutarties, kurioje atsakovas įsipareigojo teikti vaikui 100 Eur materialini išlaikymą, yra nepakankamas, neatitinkantis vaiko poreikių, todėl Ieškovės prašymas padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra savalaikis, atitinkantis vaiko interesus.

Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta V. K. ir D. M. (buvusi pavardė – K.) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 2 punktu sutarta, kad V. K. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą sūnui P. K. periodinėmis kas mėnesį mokamomis 100 Eur dydžio išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės; teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti pavesta D. M..

Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.193 straipsnis). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020,).

Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo iki 300,00 Eur iš esmės grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais, pasikeitusia ekonomine situacija šalyje, vis didėjančiu minimaliu mėnesiniu atlyginimu Lietuvoje.

Kaip matyti, išlaikymas nepilnamečiam šalių sūnui priteistas 2015 m., kai jam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, tuo tarpu šiuo metu už poros mėnesių jam sukanka (duomenys neskelbtini) metų. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, aprangos kainos. Be to, kaip nurodo ieškovė, per tą laiką šalių nepilnamečiam vaikui nustatyti specialieji poreikiai, susiję su jo sveikata – (duomenys neskelbtini) (2023 rugpjūčio mėnesį pagal ieškovės pateiktus mokėjimo kvitus vaistams išleista – 120,57 Eur.).

Iš ieškovės ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, kad nepilnamečio P. K. išlaikymui reikalinga apie 739 Eur (300 Eur maistas, 100 Eur drabužiai, avalynė, 50 Eur higienos priemonės, 15 Eur kirpyklai, 70 Eur vaistai, maisto papildai, 50 Eur viena kelionė į Kauną pas gydytojus, 60 Eur mokymosi reikmenys, 7 Eur internetas, 6-7Eur telefono paslaugos, 30-40 Eur – vaiko dalis būsto išlaikyme, 30-40 Eur renginiai, ekskursijos, kitos pramogos). Iš ieškovės teiktų paaiškinimų akivaizdu, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai praėjus 8 metams padidėjo ir iki šiol atsakovo teikiamas 100 Eur materialinis išlaikymas yra per mažas užtikrinti net minimalius šalių sūnaus P. K. poreikius. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 (634 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 (677 Eur atskaičius mokesčius). Ieškovės paskaičiuotas nepilnamečio vaiko P. K. poreikiams patenkinti reikalingas išlaikymas, nepaisant jam diagnozuotų sveikatos problemų, vos didesnis už MMA, todėl pripažintina, kad P. K. poreikiams patenkinti reikalingi 739 Eur

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos <...> skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 85,75 Eur, šeimos, kurios augina 3 ir daugiau vaikų, papildomai gauna 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 50,47 Eur, iš viso – 136,22 Eur/vaikui. Kadangi mokamų išmokų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė/savivaldybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Išdėstyto pagrindu, teismas daro išvadą, kad šalių sūnaus P. K. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės ir savivaldybės mokamas sumas ir galutinę sumą suapvalinus, ginčo laikotarpiu sudarė 603,00 Eur (739 – 136,22 Eur), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. Taigi teismo išvados dėl šiuo metu nepilnamečiam vaikui reikalingų išlaidų jo poreikiams patenkinti dydžio nustatymo sudaro savaiminį pagrindą konstatuoti esminį vaiko poreikių pasikeitimą (padidėjimą), sudarantį pagrindą pakeisti 2015 m. lapkričio 26 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, priteisiant iš atsakovo (vaiko tėvo) didesnį išlaikymą.

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, vertintinas ne tik tėvų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Iš ieškovės pateiktų byloje rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad jos pajamas sudaro išmoka vaikui, gaunamas darbo užmokestis – apie 850,00 Eur, kaip pati nurodė, nekilnojamojo turto neturi, gyvena tėvams priklausančiame būste, be sūnaus P. K. augina dar du nepilnamečius vaikus.

Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra, tačiau iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo matyti, kad santuokos nutraukimo metu jo gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, šiuo metu atsakovas yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), o visuotinai yra žinoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis pragyvenimo lygis, nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko priežiūra ir auklėjimu užsiima tik ieškovė, jai tenka visa kasdieninių rūpesčių vaiku našta, atsakovas su vaiku nebendrauja, jis nepatiria papildomų išlaidų vaiko išlaikymui, bei, nesant byloje duomenų apie atsakovo ribotas galimybes dirbti, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, gyvendamas (duomenys neskelbtini), turi sąlygas gauti didesnį darbo atlyginimą nei MMA Lietuvoje ir teikti sūnaus P. K. išlaikymui ieškovės prašomą 300,00 Eur materialinį išlaikymą. Išdėstyto pagrindu, didintinas Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m lapkričio 26 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalių sulygtas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui P. K. iki 300 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 38 punktas ir kt.). Nagrinėjamu atveju, ieškovė išlaikymo sūnui P. K. padidinimo klausimą atsakovui kėlė inicijuodama mediaciją – 2023 m. liepos 3 d., todėl padidintas išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo šio momento.

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m lapkričio 26 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sulygtą išlaikymą sūnui mokėjo, byloje nekonstatuota, kad ieškovė atsakovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą reiškė anksčiau nei inicijuodama mediaciją, reikalavimas dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m rugpjūčio 31 d. atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškovė nuo reikalavimų padidinti išlaikymo dydį, priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškovės reikalavimus mokėtinas 104 Eur dydžio žyminis mokestis (200 Eur (padidinta išlaikymo dalis) x 12 + 2 200 (įsiskolinimas) = 4600). Teismas patenkino 52,17 proc. ieškinio reikalavimų, t. y. tik dalyje dėl išlaikymo padidinimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 54,26 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš teismui pateiktos 2023 m. spalio 5 d. pažymos Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos yra 236,67 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistina 123,47 Eur už antrinę teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 13,28 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 6,93 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 184,66 Eur.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 268, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo nepilnamečiam sūnui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nuo 2023 m liepos 3 d. iki sūnaus pilnametystės.

Nutraukti materialinio išlaikymo išieškojimą pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 123,47 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 47 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,26 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 26 ct) žyminį mokestį bei 6,93 Eur (šešių eurų 93 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.