- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-1314-779/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26347-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei yra išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis vieno kambario butas, (duomenys neskelbtini). 2009 m. vasario 11 d. su AB Rytų skirstomieji tinklai buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartyje nurodytas buto adresas – (duomenys neskelbtini). Jokių įrašų apie antrą elektros skaitiklį sutartyje nėra. 2013 m. rugsėjo 3 d. su AB Lesto buvo pasirašyta nauja Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Kontaktinis adresas sutartyje nurodytas tas pats, t. y. (duomenys neskelbtini). Tačiau šios sutarties 1 priede jau išskiriami du objektai – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). Kiekvienam objektui surašytas atskiras elektros tinklų nuosavybės ribų aktas (aktas Nr. 41030-13-6341 ir aktas Nr. 41030-13-6343). Elektros tiekėjas, galimai norėdamas išskirti du elektros skaitiklius, pats jiems sąlyginai suteikė skirtingus adresus, nors faktiškai butas yra vienas. Pažymėjo, kad duomenų apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras duomenų bazėje nėra, ieškovei išnuomotas bei perduotas vienas butas. Ieškovė už elektrą visada mokėjo ir moka tik pagal vieno elektros skaitiklio parodymus, t. y. pagal to, kurį atsakovė priskiria butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kito skaitiklio (414) duomenys nekinta jau daug metų.
2. Elektros tiekimas į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl susidariusios skolos buvo nutrauktas 2017 m. kovo 21 d. Ieškovė skolą už suvartotą elektros energiją ir kitus mokesčius sumokėjo 2018 m. spalio 8 d. Vartotojui visiškai apmokėjus skolas, t. y. pašalinus trūkumus, dėl kurių elektros tiekimas buvo nutrauktas, bei apmokėjus išjungimo ir įjungimo išlaidas, pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 145 punktą (Taisyklių redakcija galiojusi nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d.) elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas jam atnaujinamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pranešimo operatoriui gavimo (šiuo metu galiojančios Taisyklių redakcijos 144 punktas). Taigi, elektros tiekimas butui turėjo būti atnaujintas ne vėliau kaip 2018 m. spalio 10 d. Po daugkartinių prašymų ir raginimų, elektra bute atsirado tik 2018 m. spalio 25 d. Ieškovė dėl atsakovės nerūpestingumo elektros bute faktiškai neturėjo nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 25 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovės teigimu, tik dėl atsakovės neveikimo ar netinkamo veikimo ieškovei nebuvo laiku atstatytas elektros energijos tiekimas ir dėl to ji patyrė neturtinę žalą. Gyvenimas be elektros ieškovei sukėlė papildomų rūpesčių. Ypač skaudu buvo ir dėl to, kad ieškovei jau ir taip ilgą laiką gyvenus be elektros, labai dėl to pavargus ir pagaliau sumokėjus skolas, ilgai lauktas elektros tiekimas dėl nesuprantamų priežasčių dar daugiau nei dvi savaites (17 dienų) nebuvo atnaujintas. Dėl to ieškovė jautėsi pažeminta, įskaudinta. Ieškovė patyrė didžiulį stresą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumų, kurių jau neturėjo būti – gyvenimas patamsyje, be galimybės prisijungti elektros prietaisus ir jais naudotis. Dėl to nukentėjo ir bendravimo, pažinimo galimybės. Pažymėjo, kad spalio mėnesį elektra apšvietimui reikalinga jau nuo ankstaus vakaro. Taigi, ilgą laiką nepagrįstai buvo sudarytos kliūtys skaityti, laisvai naudotis mobiliuoju telefonu, šaldytuvu bei tenkinti kitus norus bei realizuoti tikslus. Tokiu būdu nepagrįstai buvo suvaržyta ieškovės laisvė, sugniuždytas pasitenkinimo gyvenimu jausmas. Be to, tik elektros pagalba namuose gaminamas maistas, nes dujos yra atjungtos. Teko valgyti šaltą maistą arba mokėti brangiau ir pirkti jau pagaminto šilto ar šildyto maisto pusgaminius. Ieškovė negalėjo paskambinti sūnui. Daug nerimo ir streso sukelia nežinojimas, ar artimam žmogui viskas gerai. Dėl tokių atsakovės veiksmų dar labiau krito pasitikėjimas kitomis komunalines ir / ar panašias paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškove buvo sudaryta 2009 m. vasario 11 d. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, kuri vėliau buvo atnaujinta sudarant 2013 m. rugsėjo 3 d. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 14815491-5112/2314264 (toliau – Sutartis) dėl elektros energijos tiekimo į du objektus, Sutarties 1 priede įvardintus, kaip butai, esantys (duomenys neskelbtini) (objektui suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (objektui suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė neturi ir neprivalo turėti duomenų apie vartotojų vidaus tinklo įrengimą, o apskaitos prietaisai į objektus įrengiami pagal objektų savininko (nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės) ar teisėto valdytojo (objekto nuomininko ar namo administratoriaus) užsakymus, įskaitant ir nurodomą poreikį dėl apskaitos prietaisų skaičiaus. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas kaip vienas vienetas, yra įrengti du apskaitos prietaisai. Tokiais atvejais yra suteikiami skirtingi objektų numeriai, todėl sublokuoto buto kambariams ar kitoms atskiroms patalpoms yra suteikiami skirtingi adresai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam yra įrengti du skaitikliai, galimai yra (arba buvo) dviejų kambarių. 2006 m. gegužės 26 d. buvo įrengtas skaitiklis Nr. 006810, priskirtas objektui, esančiam Kalvarijų g. 57A-414, Vilnius, ir 2006 m. gegužės 26 d. buvo įrengtas skaitiklis Nr. 0062351, priskirtas objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad su ja sudarytoje 2009 m. vasario 11 d. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nėra jokių įrašų apie antrą elektros skaitiklį, tai savaime nepaneigia faktinės aplinkybės, kad į viešame registre įregistruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), elektros energija yra apskaitoma dviem dar 2006 metais įrengtais elektros apskaitos prietaisais. Pažymėjo, kad Sutartyje nėra jokių įrašų apie du skaitiklius, o šie duomenys nurodyti tik Sutarties prieduose. Ieškovei buvo žinoma ir suprantama, kad elektros energijos tiekimui į butą buvo įrengti du elektros apskaitos prietaisai.
5. Sudarant sutartį su ieškove, buvo remiamasi ieškovės arba buto savininko pateiktais dokumentais. Mokėtinų sumų priskaitymai pagal abu skaitiklius buvo atliekami pagal vidurkį ir nurašytus apskaitos prietaisų rodmenis, o ieškovei buvo išrašoma viena bendra sąskaita už abu objektus. Ieškovė nei karto nesikreipė nei į atsakovę (iki 2018 m. spalio 1 d.), nei į UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (nuo 2018 m. spalio 1 d. iki šiol), kad skola pagal atskirus skaitiklius yra paskaičiuota nepagrįstai ir kad jai į nuomojamą butą yra tiekiama elektros energija tik per vieną apskaitos prietaisą. Ieškovė (arba buto savininkas) turėjo teisę kreiptis į atsakovę su prašymu demontuoti vieną apskaitos prietaisą, jei juo elektros energija nevartojama, tačiau tokio prašymo atsakovė nėra gavusi. Informaciją, kokioms reikmėms naudojama elektros energija, apskaitoma vienu ar kitu skaitikliu, gali pateikti tik ieškovė, buto savininkas arba namo administratorius, kadangi atsakovė duomenų apie vartotojų vidaus tinklus neturi.
6. Nuo 2018 m. spalio 1 d. visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklą vykdo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, kuri perėmė teises bei pareigas, kylančias iš elektros energijos pirkimo– pardavimo sutarčių, sudarytų su elektros energijos vartotojais. Atsakovė vykdo elektros energijos skirstymo veiklą kaip elektros energijos skirstymo sistemos operatorius. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, vartotojui apmokėjus skolą, dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo teikia pranešimą atsakovei, o atsakovė įvykdo elektros energijos atnaujinimo darbus. Ieškovei apmokėjus skolas už elektros energiją bei išjungimo ir įjungimo išlaidas, 2018 m. spalio 9 d. buvo atnaujintas elektros tiekimas į ieškovės objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė atnaujino elektros energijos tiekimą, vykdydama 2018 m. spalio 8 d. gautą UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pranešimą atnaujinti elektros tiekimą objektui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2018 m. spalio 25 d. buvo atnaujintas elektros tiekimas į ieškovės objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ buvo pateikusi atsakovei 2018 m. spalio 15 d. pranešimą atnaujinti elektros tiekimą objektui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Elektros energijos tiekimas turėjo būti atnaujintas 2018 m. spalio 16 d., tačiau dėl žmogiškos klaidos, atsakovės darbuotojams neįvertinus aplinkybės, jog ieškovei priklauso du objektai, atnaujinimo darbai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (pajungiant elektros energijos tiekimą per šiam objektui priskirtą skaitiklį Nr. 0062351), nebuvo įvykdyti. Gavus ieškovės 2018 m. spalio 23 d. el. laišką, kad elektros energijos tiekimas nebuvo atnaujintas, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pateikė atsakovei 2018 m. spalio 24 d. pakartotiną pranešimą dėl elektros energijos atnaujinimo į objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė elektros energijos tiekimą šiame objekte atnaujino 2018 m. spalio 25 d.
7. Atsakovė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pranešimą dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), per skaitiklį Nr. 0062351 gavo 2018 m. spalio 15 d., todėl vadovaujantis šiuo metu galiojančių Taisyklių redakcijos 144 punktu, atsakovė elektros energiją turėjo atnaujinti iki 2018 m. spalio 17 d. (imtinai). Todėl laikytina, kad atsakovė dėl žmogiškos klaidos laiku neatnaujino elektros energijos tiekimo, o ieškovė nepagrįstai neturėjo elektros energijos tiekimo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. spalio 25 d. Atsakovė paaiškino, kad vykdant elektros energijos tiekimo atnaujinimą, tais atvejais, kai skaitiklis yra įrengtas ne buto viduje, o išorėje (kaip šiuo nagrinėjamu atveju), atsakovės atstovai papildomai netikrina, ar bute atsirado elektros energijos tiekimas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nurodė, kad ieškovei elektros energijos tiekimas į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas 2017 m. vasario 1 d., o į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas 2017 m. kovo 21 d. dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. neapmokėtos skolos. Taigi ieškovė daugiau nei pusantrų metų bute gyveno be elektros energijos. Dėl šios priežasties ieškovės argumentai, kad ji, neturėdama elektros energijos 7 kalendorines dienas, patyrė didelius nepatogumus ir stresą, turėtų būti vertinami kritiškai. Atsakovės vertinimu, ieškovės neturtinė žala, įvertinta 1 000 Eur, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, taip pat nenurodė įstatymų, kurie numatytų atsakovės pareigą atlyginti neturtinę žalą.
9. Pažymėjo, kad nagrinėjant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina vadovautis galiojančiais teisės aktais, kurie nustato atsakovei pareigą atlyginti vartotojams tik tiesioginius nuostolius. Tai buvo aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojama Taisyklių 150 punkte. Analogiška pareiga atlyginti vartotojui tik tiesioginius nuostolius nustatyta ir UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 patvirtinto Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo 18.6 punktu. Taip pat Taisyklių 156 punkte nustatyta, kad vartotojas prašymą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo turi teisę pateikti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo nuostolių atsiradimo. Ieškovė dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo į atsakovę nesikreipė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovei A. A. 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ į valstybės biudžetą 644,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad dėl ieškovės įsiskolinimo už elektros energiją pastarajai buvo atjungta elektra, t. y. ieškovei elektros energijos tiekimas į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas 2017 m. vasario 1 d., o į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas 2017 m. kovo 21 d.. Ieškovė daugiau nei pusantrų metų bute gyveno be elektros energijos. Taip pat nekilo ginčas, kad UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ buvo pateikusi atsakovei 2018 m. spalio 15 d. pranešimą atnaujinti elektros tiekimą objektui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Elektros energijos tiekimas turėjo būti atnaujintas 2018 m. spalio 17 d., tačiau atsakovės darbuotojams neįvertinus aplinkybės, jog ieškovei priskirti du skaitikliai, atnaujinimo darbai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (pajungiant elektros energijos tiekimą per šiam objektui priskirtą skaitiklį Nr. 0062351), nebuvo įvykdyti. Atsakovė elektros energijos tiekimą šiame objekte atnaujino 2018 m. spalio 25 d.
12. Teismas vertino, kad byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ji apie prievolę pajungti ieškovei elektros energiją sužinojo anksčiau nei iki 2018 m. spalio 15 d.
13. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovės nerūpestingumo, jos (darbuotojų) kaltės ieškovė neturėjo elektros energijos, dėl ko jai buvo padaryta neturtinė žala.
14. Teismas sprendė, kad ieškovė, 7 dienas gyvendama be elektros energijos, turėjo pagrindo jaustis pažeminta, įskaudinta, patirti stresą ir nepatogumus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad gana ilgą laiką ieškovė dėl jos pačios kaltės gyveno neturėdama elektros energijos, vertino, kad šiuo atveju ieškovės patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas nebuvo ir negalėjo būti ženklūs. Tuo pačiu netoleruotina, kad dėl gana aplaidaus elektros energijos operatoriaus pareigų (ne)vykdymo, kada būtent pati atsakovė atjungė du skaitiklius, o atnaujinant elektros tiekimą pajungė tik vieną skaitiklį ir vartotojas 7 dienas neturėjo elektros energijos, toks subjektas išvengtų atsakomybės (CK 1.5 straipsnis). Tai suponuoja išvadą, kad vien teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismo vertinimu, protinga ir teisinga suma patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 100 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovės.
15. Teismas, konstatavęs, kad ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti neturtinę žalą, o teismas tik sumažino neturtinės žalos dydį, sprendė, kad teisinga ir protinga priteisti iš atsakovės į valstybės biudžetą tiek 12,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tiek 617,11 Eur už valstybės teisinės pagalbos teikimą, tiek 15 Eur žyminio mokesčio (valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ieškovei sudarė 100 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovės priteisti ne daugiau kaip 10 proc. byloje patirtų valstybės išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas, motyvuodamas skundžiamą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apsiribojo tik tam tikrų sumų išvardijimu, nepateikdamas jokių nuorodų, kad visos šios sumos būtų pagrįstos byloje pateiktais duomenimis. Nors Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-02-03 pažymoje Nr. (12.32Mr) PT-978 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad valstybei priteistina 617,11 Eur suma, skirta apmokėti advokatams už suteikta antrinę teisinę pagalbą ieškovei, tačiau pats teismas skundžiamoje sprendimo dalyje jokio vertinimo, ar ši suma yra pagrįsta, nepateikė, apsiribodamas tik minėtos sumos įvardinimu. Teismas, turėdamas pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, be kita ko, skundžiamą sprendimo dalį, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu, reglamentuojančiu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką, privalėjo įvertinti, ar minėtoje pažymoje nurodyta 617,11 Eur suma yra pagrįsta, tačiau to nepadarė. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos ir advokato prašymų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek laiko konkrečiai paslaugai buvo skirta advokato laiko.
16.2. Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) aiškiai nustatyta imperatyvaus pobūdžio taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, taip pat valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o nukrypti nuo šios taisyklės galima tik išimtiniais atvejais. Teismui priteistus tik 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, tai reiškia, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimo pilna apimtimi, t. y. neįrodė, kad patyrė tokią didelę neturtinę žalą, kad ją būtų pagrindas kompensuoti 1 000 Eur suma.
16.3. Atsakovės elgesys šioje byloje buvo tinkamas – ji nevilkino bylos nagrinėjimo, laiku į bylą teikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose bei rūpestingai ir sąžiningai įgyvendino kitas procesines teises ir pareigas.
16.4. Pirminis ieškovės ieškinys (jo faktinis pagrindas) nebuvo tinkamai pagrįstas, t. y. aiškiai ir tinkamai nenurodytos faktinės aplinkybės, turinčios esminės reikšmės tinkamai bylai išnagrinėti ir teisingam sprendimui byloje priimti (pvz., buvo neaišku, į kokį objektą (kuriuo adresu) elektros energija nebuvo tiekiama ir pan., neaiškus laikotarpis, kurio metu elektros energija nepagrįstai nebuvo tiekta, neaiškios elektros energijos atjungimo ir pajungimo aplinkybės). Todėl teismas per 2021 m. liepos 22 d. vykusį posėdį, kurio metu byla jau turėjo būti nagrinėjama iš esmės, faktiškai bylos nagrinėjimo iš esmės neturėjo galimybės pradėti, o buvo priverstas šio posėdžio metu dar tikslintis tam tikras aplinkybes, nors ieškovė turėjo pareigą tinkamai savo reikalavimą pagrįsti ieškinio ir pasiregimo bylos nagrinėjimui metu. Dėl to teismas buvo priverstas suteikti ieškovei galimybę pateikti patikslintą ieškinį. Būtent dėl ieškovės (jo atstovo) tinkamo neveikimo susidarė papildomos bylinėjimosi išlaidos, kurios ieškovei (jos atstovui) tinkamai veikiant, nebūtų atsiradusios. Ieškovės atstovo ir atsakovo, prašymu teismas sutiko padaryti 2022 m. sausio 27 d. posėdžio pertrauką, kad ginčo šalys susitartų dėl bylos užbaigimo taikiai, sudarant taikos sutartį. Atstovas ieškovei siūlė sumokėti net didesnę kompensaciją, nei galiausiai sprendimu priteisė teismas, tačiau ieškovė nesutiko, reikalaudama nepagrįstai didelės kompensacijos jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Taigi akivaizdu, kad ieškovė šiuo atveju nesielgė sąžiningai, o tai lėmė, kad buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios apskritai galėjo būti nepatirtos. Ieškovės reikalavimas priteisti jai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti akivaizdžiai buvo nepagrįstas. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turėjo įvertinti visas aplinkybes, kurios patvirtina nevisiškai rūpestingą ir sąžiningą ieškovės elgesį, tačiau teismas ne tik kad neatsižvelgė į minėtas aplinkybes, bet ir be jokio pagrindo priteisė iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
17. Byloje keliami procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
18. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Atsakovė skundžia teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuria iš atsakovės valstybės naudai buvo priteistos 617,11 Eur bylinėjimosi išlaidos už byloje ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato suteiktas teisines paslaugas.
20. Atsakovės manymu, iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos visa apimtimi, kadangi teismas nevertino 617,11 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimo pagrįstumo, nesiaiškino, ar visos šios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos šioje byloje, kiek advokato darbo laiko sąnaudų buvo patirta, kokie konkretūs advokato veiksmai buvo atlikti.
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
22. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). CPK 93 straipsnio 1 dalies normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).
23. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
24. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).
25. Bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
26. CPK 96 straipsnio 1 dalyje, kuri taikytina sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, įtvirtina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje ieškovę A. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2020 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1)-TP-20-T-1909-9645 pagrindu atstovavo advokatas A. T. bei vėliau VGTPT 2021 m. liepos 19 d. Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1489-6546 pagrindu – advokatas A. M.
28. Į bylą pateiktoje VGTPT 2022 m. vasario 3 d. Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32Mr)PT-978 nurodyta, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje susidarė 617,11 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Kartu su minėta pažyma pateiktame ieškovę byloje atstovavusio advokato A. M. 2022 m. vasario 1 d. prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo Nr. (12.32Mr)FG-1438 nurodyta, kad iš viso byloje ieškovės atstovavimui buvo skirta 3,75 val. ir dėl to ieškovę atstovavę advokatai patyrė iš viso 617,11 Eur išlaidų (advokatas A. T. – 180 Eur, advokatas A. M. – 437,11 Eur). Prašyme nurodyta, kad advokatai byloje atliko veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. Nr. 364 nutarimu patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.1., 24.3.6.1., 24.3.6.2, 9.3., 9.4. punktuose. Prašyme nurodyta, kad minėti veiksmai buvo atlikti būtent šioje civilinėje byloje pagal aukščiau minėtus VGTPT sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
29. Taisyklių 3.1. punkte nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbą bylos šaliai teikiančiam advokatui mokamas mokama už procesiniams veiksmams atlikti skirtą laiką. Atlyginamos advokato išlaidos už dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimą (24.3.6.1 p.); atstovavimą pirmosios instancijos teisme (24.3.6.2 p.); pasirengimą nagrinėti bylą (9.3 p.); prašymo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį parengimą (9.4 p.).
30. Iš bylos duomenų matyti, kad VGTPT paskirti ieškovės atstovai byloje atliko Taisyklių 3.1., 24.3.6.1., 24.3.6.2, 9.3., 9.4. punktuose nurodytus veiksmus: 2020 m. rugsėjo 15 d. teikė teismui ieškinį, 2021 m. liepos 30 d. – patikslintą ieškinį, rengėsi bylos nagrinėjimui, dalyvavo bylą nagrinėjant 2021 m. liepos 22 d., 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. vasario 3 d. vykusiuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka, 2021 m. liepos 21 d., 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. vasario 3 d. teikė VGTPT prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Prašymuose detalizuotos darbo laiko sąnaudos, nurodant už kokius veiksmus byloje jos patirtos.
31. Nenustatyta aplinkybių, kad VGTPT ieškovei atstovauti paskirtų advokatų užmokesčiai už byloje atliktus veiksmus neatitiktų Taisyklėse nurodytų tarifų dydžių ar dėl kitokių priežasčių būtų nepagrįstai dideli. Skirtingai nei nurodė atsakovė, byloje ieškovę atstovavusių advokatų prašymuose jų patirtos išlaidos yra detalizuotos, nurodyta, kiek darbo laiko sąnaudų patirta atliekant konkrečius procesinius veiksmus byloje. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės argumentai, jog byloje nėra 617,11 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, neaišku, ar visos šios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos šioje byloje, kiek advokato darbo laiko sąnaudų buvo patirta, kokie konkretūs veiksmai atlikti, atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių, dėl ko pripažintini nepagrįstais.
32. Nesutiktina ir su atsakovės teiginiu, kad aplinkybės, jog 2021 m. liepos 22 d. teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, ieškovė teikė patikslintą ieškinį sudaro pagrindą teigti, kad teismo posėdis buvo atidėtas dėl ieškovės atstovo netinkamo ir nesąžiningo elgesio procese.
33. Atsižvelgiant į aptartus atsakovės argumentus, darytina išvada, kad, atsakovės manymu, priteisiant bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismas turėjo nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nurodytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (t. y. ieškinį patenkinus visiškai atsakovas atlygina visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas), kadangi ieškovės elgesys procese nebuvo tinkamas.
34. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė CPK 93 straipsnio 1-3 dalių atžvilgiu, pagal kurią teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
35. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių teismas turi aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).
36. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė, teikdama ieškinį, būtų sąmoningai nenurodžiusi bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, pateikusi neautentiškus dokumentus, klaidinusi teismą dėl atitinkamų aplinkybių (ne)egzistavimo, kitaip veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai naudojusis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, neatlikusi jai skirtų procesinių pareigų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybės, kad 2021 m. liepos 22 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas pareikalavo ieškovės patikslinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pateikiant patikslintą ieškinį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė, teikdama ieškinį, elgėsi nesąžiningai, sąmoningai nevykdė jai nustatytų procesinių pareigų.
37. Apibendrinant išdėstytą, pripažintina, kad paskirstant valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nebuvo pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (t. y. „pralaimėjęs moka“).
38. Nesutiktina ir su atsakovės argumentu, kad tai, jog ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas ne visa apimtimi, sudaro pagrindą teigti, kad ieškinys buvo pateiktas nesąžiningai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio (jo dalies) atmetimo faktas nėra analogiškas faktui, jog ieškinys buvo pateiktas nesąžiningai.
39. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Šalis, kurios atžvilgiu priimtas jai nepalankus (iš dalies nepalankus) teismo sprendimas, savaime netampa nesąžininga kitos šalies atžvilgiu. Tokias aplinkybes turi pareigą įrodyti šalis, besiremianti kitos šalies nesąžiningumu (CPK 178 str.). Ieškinio (jo dalies) atmetimas negali būti aiškinamas kaip savaime (lot. ipso facto) atsakovo nesąžiningumo patvirtinimas. Kaip nurodyta šios nutarties 36 punkte, atsakovė neįrodė pagrindų pripažinti ieškovę veikus nesąžiningai šios bylos procese, dėl ko nėra pagrindo ieškovę pripažinti nesąžininga.
40. Nesutiktina ir su atsakovės pateiktu CPK 93 straipsnio 2 dalies aiškinimu, kad ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinus iš dalies, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti priteisiamos proporcingai priteistos neturtinės žalos dydžiui, t. y. iš atsakovės priteisiant ne 100 proc., tačiau 10 proc. valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kadangi ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (prašant priteisti 1000 Eur) buvo patenkintas 10 proc. apimtyje (priteisiant 100 Eur).
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, turi savo specifiką bylose, kuriose reiškimai reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo.
42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui tenkinamas iš dalies, jo naudai iš atsakovo priteisiant mažesnį nei reikalauta ieškiniu neturtinės žalos atlyginimą, vis dėlto ieškovo reikalavimas materialine teisine prasme patenkinus, jam iš atsakovo priteistinas visų jo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį faktą, kad neturtinė žala buvo padaryta, nustato teismas, kartu konkrečiu atveju nustato ir neturtinės žalos dydį. Dėl to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovas prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, bet teismas priteisė jos mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
43. Taigi nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo bylų specifiką, į tai, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, nepriklausomai nuo to, kad sprendimu priteista ne visa ieškinyje nurodyta, tačiau dalis neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidos skirstomos analogiškai kaip ir atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami visiškai. Nurodytų motyvų pagrindu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas, valstybės patirtas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisė iš atsakovės visa apimtimi.
44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
46. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, o ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą neteikė ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.