- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- e2-411-592/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26347-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Arūnas Merkys
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė ieškinį, kurį patikslinusi, prašo priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei yra išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. vasario 11 d. su AB Rytų skirstomieji tinklai buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 4815491-50120/290494. Sutartyje nurodytas buto adresas – (duomenys neskelbtini). Jokių įrašų apie antrą elektros skaitiklį sutartyje nėra. 2013 m. rugsėjo 3 d. su AB Lesto buvo pasirašyta nauja Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 14815491-51112/2314264. Kontaktinis adresas sutartyje nurodytas tas pats, t. y. (duomenys neskelbtini). Tačiau šios sutarties 1 priede jau išskiriami du objektai – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas Nr. 12163296, ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas Nr. 12163297. Kiekvienam objektui surašytas atskiras elektros tinklų nuosavybės ribų aktas (aktas Nr. 41030-13-6341 ir aktas Nr. 41030-13-6343). Elektros tiekėjas, galimai norėdamas išskirti du elektros skaitiklius, pats jiems sąlyginai suteikė skirtingus adresus, nors faktiškai butas yra vienas. Pažymėjo, kad duomenų apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras duomenų bazėje nėra, ieškovei išnuomotas bei perduotas vienas butas. Ieškovė už elektrą visada mokėjo ir moka tik pagal vieno elektros skaitiklio parodymus, t. y. pagal to, kurį atsakovė priskiria butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kito skaitiklio (414) duomenys nekinta jau daug metų (pvz., 2018 m. kovo 14 d. buvo 1378,4, šiuo metu, nors elektra butui jau įjungta, nurodyto elektros skaitiklio parodymai yra tokie patys).
Elektros tiekimas į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl susidariusios skolos buvo nutrauktas 2017 m. kovo 21 d. Ieškovė skolą už suvartotą elektros energiją ir kitus mokesčius sumokėjo 2018 m. spalio 8 d. Vartotojui visiškai apmokėjus skolas, t. y. pašalinus trūkumus, dėl kurių elektros tiekimas buvo nutrauktas, bei apmokėjus išjungimo ir įjungimo išlaidas, pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 145 punktą (Taisyklių redakcija galiojusi nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d.) elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas jam atnaujinamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pranešimo operatoriui gavimo (šiuo metu galiojančios Taisyklių redakcijos 144 punktas). Taigi, elektros tiekimas butui turėjo būti atnaujintas ne vėliau kaip 2018 m. spalio 10 d. Kažkas galimai buvo padaryta su elektros skaitikliu, identifikuotu, kaip (duomenys neskelbtini), tačiau dėl to elektra bute neatsirado. Po daugkartinių prašymų ir raginimų elektra bute atsirado tik 2018 m. spalio 25 d. Ieškovė dėl atsakovės nerūpestingumo elektros bute faktiškai neturėjo nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 25 d.
Tik dėl atsakovės neveikimo ar netinkamo veikimo (įjungus vieną skaitiklį net nebuvo įsitikinta, ar bute yra elektra) ieškovei nebuvo laiku atstatytas elektros energijos tiekimas ir dėl to ji patyrė neturtinę žalą. Gyvenimas be elektros ieškovei sukėlė papildomų rūpesčių. Ypač skaudu buvo ir dėl to, kad ieškovei jau ir taip ilgą laiką gyvenus be elektros, labai dėl to pavargus ir pagaliau sumokėjus skolas, ilgai lauktas elektros tiekimas dėl nesuprantamų priežasčių dar daugiau nei dvi savaites (17 dienų) nebuvo atnaujintas. Dėl to ieškovė jautėsi pažeminta, įskaudinta. Ieškovė negalėjo suprasti, kodėl taip su ja elgiamasi, patyrė didžiulį stresą, dvasinį sukrėtimą. Patyrė ir nepatogumų, kurių jau neturėjo būti – gyvenimas patamsyje, be galimybės prisijungti elektros prietaisus ir jais naudotis. Dėl to nukentėjo ir bendravimo, pažinimo galimybės. Pažymėjo, kad spalio mėnesį elektra apšvietimui reikalinga jau nuo ankstaus vakaro. Taigi, ilgą laiką nepagrįstai buvo sudarytos kliūtys skaityti, laisvai naudotis mobiliuoju telefonu, šaldytuvu bei tenkinti kitus norus bei realizuoti tikslus. Tokiu būdu nepagrįstai buvo suvaržyta ieškovės laisvė, sugniuždytas pasitenkinimo gyvenimu jausmas. Be to, tik elektros pagalba namuose gaminamas maistas, nes dujos yra atjungtos. Teko valgyti šaltą maistą arba mokėti brangiau ir pirkti jau pagaminto šilto ar šildyto maisto pusgaminius. Ieškovė negalėjo paskambinti sūnui. Daug nerimo ir streso sukelia nežinojimas, ar artimam žmogui viskas gerai. Dėl tokių atsakovės veiksmų dar labiau krito pasitikėjimas kitomis komunalines ir / ar panašias paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškove buvo sudaryta 2009 m. vasario 11 d. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, kuri vėliau buvo atnaujinta sudarant 2013 m. rugsėjo 3 d. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 14815491-5112/2314264 (toliau – Sutartis) dėl elektros energijos tiekimo į du objektus, Sutarties 1 priede įvardintus, kaip butai, esantys (duomenys neskelbtini) (objektui suteiktas Nr. 12163296), ir (duomenys neskelbtini) (objektui suteiktas Nr. 12163297). Atsakovė neturi ir neprivalo turėti duomenų apie vartotojų vidaus tinklo įrengimą, o apskaitos prietaisai į objektus įrengiami pagal objektų savininko (nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės) ar teisėto valdytojo (objekto nuomininko ar namo administratoriaus) užsakymus, įskaitant ir nurodomą poreikį dėl apskaitos prietaisų skaičiaus. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas kaip vienas vienetas, yra įrengti du apskaitos prietaisai. Tokiais atvejais yra suteikiami skirtingi objektų numeriai, todėl sublokuoto buto kambariams ar kitoms atskiroms patalpoms yra suteikiami skirtingi adresai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam yra įrengti du skaitikliai, galimai yra (arba buvo) dviejų kambarių. 2006 m. gegužės 26 d. buvo įrengtas skaitiklis Nr. 006810, priskirtas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir 2006 m. gegužės 26 d. buvo įrengtas skaitiklis Nr. 0062351, priskirtas objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad su ja sudarytoje 2009 m. vasario 11 d. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nėra jokių įrašų apie antrą elektros skaitiklį, tai savaime nepaneigia faktinės aplinkybės, kad į viešame registre įregistruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), elektros energija yra apskaitoma dviem dar 2006 metais įrengtais elektros apskaitos prietaisais. Pažymėjo, kad Sutartyje nėra jokių įrašų apie du skaitiklius, o šie duomenys nurodyti tik Sutarties prieduose. Ieškovei buvo žinoma ir suprantama, kad elektros energijos tiekimui į butą buvo įrengti du elektros apskaitos prietaisai.
Sudarant sutartį su ieškove, buvo remiamasi ieškovės arba buto savininko pateiktais dokumentais. Mokėtinų sumų priskaitymai pagal abu skaitiklius buvo atliekami pagal vidurkį ir nurašytus apskaitos prietaisų rodmenis, o ieškovei buvo išrašoma viena bendra sąskaita už abu objektus. Ieškovė nei karto nesikreipė nei į atsakovę (iki 2018 m. spalio 1 d.), nei į UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (nuo 2018 m. spalio 1 d. iki šiol), kad skola pagal atskirus skaitiklius yra paskaičiuota nepagrįstai ir kad jai į nuomojamą butą yra tiekiama elektros energija tik per vieną apskaitos prietaisą. Ieškovė (arba buto savininkas) turėjo teisę kreiptis į atsakovę su prašymu demontuoti vieną apskaitos prietaisą, jei juo elektros energija nevartojama, tačiau tokio prašymo atsakovė nėra gavusi. Informaciją, kokioms reikmėms naudojama elektros energija, apskaitoma vienu ar kitu skaitikliu, gali pateikti tik ieškovė, buto savininkas arba namo administratorius, kadangi atsakovė duomenų apie vartotojų vidaus tinklus neturi.
Nuo 2018 m. spalio 1 d. visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklą vykdo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, kuri perėmė teises bei pareigas, kylančias iš elektros energijos pirkimo– pardavimo sutarčių, sudarytų su elektros energijos vartotojais. Atsakovė vykdo elektros energijos skirstymo veiklą kaip elektros energijos skirstymo sistemos operatorius. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, vartotojui apmokėjus skolą, dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo teikia pranešimą atsakovei, o atsakovė įvykdo elektros energijos atnaujinimo darbus. Ieškovei apmokėjus skolas už elektros energiją bei išjungimo ir įjungimo išlaidas, 2018 m. spalio 9 d. buvo atnaujintas elektros tiekimas į ieškovės objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė atnaujino elektros energijos tiekimą, vykdydama 2018 m. spalio 8 d. gautą UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pranešimą atnaujinti elektros tiekimą objektui Nr. 12163296 ((duomenys neskelbtini)). 2018 m. spalio 25 d. buvo atnaujintas elektros tiekimas į ieškovės objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ buvo pateikusi atsakovei 2018 m. spalio 15 d. pranešimą atnaujinti elektros tiekimą objektui Nr. 12163297 ((duomenys neskelbtini)). Elektros energijos tiekimas turėjo būti atnaujintas 2018 m. spalio 16 d., tačiau dėl žmogiškos klaidos, atsakovės darbuotojams neįvertinus aplinkybės, jog ieškovei priklauso du objektai, atnaujinimo darbai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (pajungiant elektros energijos tiekimą per šiam objektui priskirtą skaitiklį Nr. 0062351), nebuvo įvykdyti. Gavus ieškovės 2018 m. spalio 23 d. el. laišką, kad elektros energijos tiekimas nebuvo atnaujintas, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pateikė atsakovei 2018 m. spalio 24 d. pakartotiną pranešimą dėl elektros energijos atnaujinimo į objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė elektros energijos tiekimą šiame objekte atnaujino 2018 m. spalio 25 d.
Atsakovė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pranešimą dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), per skaitiklį Nr. 0062351 gavo 2018 m. spalio 15 d., todėl vadovaujantis šiuo metu galiojančių Taisyklių redakcijos 144 punktu, atsakovė elektros energiją turėjo atnaujinti iki 2018 m. spalio 17 d. (imtinai). Todėl laikytina, kad atsakovė dėl žmogiškos klaidos laiku neatnaujino elektros energijos tiekimo, o ieškovė nepagrįstai neturėjo elektros energijos tiekimo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. spalio 25 d. Atsakovė paaiškino, kad vykdant elektros energijos tiekimo atnaujinimą, tais atvejais, kai skaitiklis yra įrengtas ne buto viduje, o išorėje (kaip šiuo nagrinėjamu atveju), atsakovės atstovai papildomai netikrina, ar bute atsirado elektros energijos tiekimas.
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovei elektros energijos tiekimas į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas 2017 m. vasario 1 d., o į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas 2017 m. kovo 21 d. dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. neapmokėtos skolos. Taigi ieškovė daugiau nei pusantrų metų bute gyveno be elektros energijos. Dėl šios priežasties ieškovės argumentai, kad ji, neturėdama elektros energijos 7 kalendorines dienas, patyrė didelius nepatogumus ir stresą, turėtų būti vertinami kritiškai. Atsakovės vertinimu, ieškovės neturtinė žala, įvertinta 1 000 Eur, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, taip pat nenurodė įstatymų, kurie numatytų atsakovės pareigą atlyginti neturtinę žalą.
Pažymėjo, kad nagrinėjant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina vadovautis galiojančiais teisės aktais, kurie nustato atsakovei pareigą atlyginti vartotojams tik tiesioginius nuostolius. Tai buvo aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojama Taisyklių 150 punkte. Analogiška pareiga atlyginti vartotojui tik tiesioginius nuostolius nustatyta ir UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 patvirtinto Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo 18.6 punktu. Taip pat Taisyklių 156 punkte nustatyta, kad vartotojas prašymą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo turi teisę pateikti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo nuostolių atsiradimo. Ieškovė dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo į atsakovę nesikreipė.
Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52).
Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (Lopez Ostra v. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011).
Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas, kad dėl ieškovės įsiskolinimo už elektros energiją pastarajai buvo atjungta elektra, t. y. ieškovei elektros energijos tiekimas į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas 2017-02-01, o į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas 2017-03-21. Ieškovė daugiau nei pusantrų metų bute gyveno be elektros energijos.
Taip pat nekilo ginčas, kad UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ buvo pateikusi atsakovei 2018-10-15 pranešimą atnaujinti elektros tiekimą objektui Nr. 12163297 ((duomenys neskelbtini)). Elektros energijos tiekimas turėjo būti atnaujintas 2018-10-17, tačiau atsakovės darbuotojams neįvertinus aplinkybės, jog ieškovei priskirti du skaitikliai, atnaujinimo darbai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (pajungiant elektros energijos tiekimą per šiam objektui priskirtą skaitiklį Nr. 0062351), nebuvo įvykdyti. Atsakovė sutiko, kad gavus ieškovės 2018-10-23 el. laišką, kad elektros energijos tiekimas nebuvo atnaujintas, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pateikė atsakovei 2018-10-24 pakartotiną pranešimą dėl elektros energijos atnaujinimo į objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė elektros energijos tiekimą šiame objekte atnaujino 2018-10-25.
Atsakovė pripažįsta, kad dėl jos darbuotojų klaidos laiku neatnaujino elektros energijos tiekimo, o ieškovė nepagrįstai neturėjo elektros energijos tiekimo laikotarpiu nuo 2018-10-18 iki 2018-10-25. Teismas sutinka su šiuo atsakovės nurodomu laikotarpiu, nes pagal ginčo elektros energijos pajungimo metu galiojančią Taisyklių 145 punkto redakciją vartotojui apmokėjus skolas elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas jam atnaujinamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pranešimo operatoriui gavimo. Byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ji apie prievolę pajungti ieškovei elektros energiją sužinojo anksčiau nei iki 2018-10-15.
Taigi konstatuotina, kad dėl atsakovės nerūpestingumo, jos (darbuotojų) kaltės ieškovė neturėjo elektros energijos nuo 2018-10-18 iki 2018-10-25, dėl ko jai buvo padaryta neturtinė žala, yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.245-6.250 straipsniai).
Iš byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė, 7 dienas gyvendama be elektros energijos, turėjo pagrindo jaustis pažeminta, įskaudinta, patirti stresą ir nepatogumus. Teismas atsižvelgia į tai, kad gana ilgą laiką ieškovė, dėl jos pačios kaltės, gyveno neturėdama elektros energijos, todėl šiuo atveju jos patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas nebuvo ir negalėjo būti ženklūs. Tuo pačiu netoleruotina, kad dėl gana aplaidaus elektros energijos operatoriaus pareigų (ne)vykdymo, kada būtent pati atsakovė atjungė du skaitiklius, o atnaujinant elektros tiekimą pajungė tik vieną skaitiklį ir vartotojas 7 dienas neturėjo elektros energijos, toks subjektas išvengtų atsakomybės (CK 1.5 straipsnis). Tai suponuoja išvadą, kad šiuo atveju vien teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju protinga ir teisinga suma patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 100 Eur.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Konstatavus, kad ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti neturtinę žalą, teismas tik sumažino neturtinės žalos dydį, teisinga ir protinga priteisti iš atsakovės į valstybės biudžetą tiek 12,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tiek 617,11 Eur už valstybės teisinės pagalbos teikimą, tiek 15 Eur žyminio mokesčio (valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ieškovei sudarė 100 proc.) (CPK 83, 87, 88, 92, 93, 96, 99 straipsniai).
Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, ieškovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Atmesti ieškinio kitą dalį.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, į valstybės biudžetą 644,89 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.