- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-28
- Bylos Nr.
- eAS-389-492/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09550-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) generalinio direktoriaus 2023 m. spalio 19 d. įsakymą (1PE-2235) „Dėl K. M. pripažinimo pažeminusiu muitinės pareigūno vardą“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti į tarnybą Muitinės kriminalinės tarnybos Technikos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo datos iki grąžinimo į tarnybą dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Departamento 2023 m. spalio 10 d. „Tarnybinio patikrinimo išvada dėl K. M. veiksmu?“ (10TTE-572) (toliau – ir Išvada) pareiškėjas pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą, šia savo veika nevykdė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnio 1 dalyje nustatytu? pareigūno pareigu?, šiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 7.1.1, 7.4.1, 7.8.3, 7.8.6, 7.8.7, 22.1 ir 22.3 punktų reikalavimus ir sulaužė 2011 m. sausio 3 d. duotą muitinės pareigūno priesaiką. Departamento generalinio direktoriaus Įsakymu pripažintas atleistu iš Muitinės kriminalinės tarnybos Technikos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigu? pažeminus pareigūno vardą.
Pareiškėjas manė, kad buvo atleistas neįvertinus susiklosčiusios situacijos pavojingumo ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo, taip pat neatsižvelgus į kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas atleidimą iš tarnybos motyvavo tuo, jog pareiškėjas buvo padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Skunde teigė, kad Departamentas nesivadovavo Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, kad „Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.“ Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas jo atleidimą iš tarnybos motyvavo tuo, jog pareiškėjas buvo padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pareiškėjas tvirtino, kad ikiteisminiame tyrime (01-1-18187-23) nepripažino jam pareikštu? įtarimu? padarius veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir atsisakė duoti parodymus. Pareiškėjas akcentavo, kad ikiteisminiame tyrime (be nukentėjusiosios pareiškimo) nebuvo kitu? liudininku?, kurie būtu? patvirtinę aplinkybę, jog pareiškėjas būtu? sudavęs smūgį V. M. K. per jos ranką. Pareiškėjas paaiškino, kad incidento metu buvo dvi Vaiku? teisiu? apsaugos tarnybos specialistės, kurios teigė nemačiusios suduoto smūgio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2023 m. gegužės 24 d. išvadoje (G 1568/2023 (01) užfiksuota, kad V. M. K. po 2023 m. gegužės 19 d. įvykio kūno sužalojimu? nekonstatuota. Nors V. M. K. teigė apie incidento metu jai suduotą smūgį, pareiškėjas tai neigė, o kartu buvusios Vaiku? teisiu? apsaugos tarnybos specialistės nepatvirtino. Pareiškėjas teigė, kad ikiteisminį tyrimą nutraukus dėl mažareikšmiškumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) 212 str. 4 p., 214 str. 2 d.), negalėjo pasinaudoti teise būti išklausytam, pateikti savo poziciją teisiamojo posėdžio metu teisme dėl incidento aplinkybių? ir savo nekaltumo. Tarp pareiškėjo ir buvusios sutuoktinės vyksta net kelios civilinės bylos dėl nepilnamečiu? vaiku? priežiūros ir matymosi su jais, santuokoje įgyto bendro turto padalinimo. Pareiškėjas teigė, kad santykiai yra konfliktiški, todėl manė, kad tarp šaliu? kilę incidentai turi būti įvertinami itin atidžiai, jog nebūtu? dirbtinai kriminalizuoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) 2023 m. birželio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18187-23 nutrauktas dėl mažareikšmiškumo. Pareiškėjo manymu, Departamentas tinkamai neįvertino ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18187-23 duomenis, pagrindą, kuriuo pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pareiškėjo vertinimu, Įsakyme nenurodyta jokiu? faktiniu? aplinkybių?, tik abstrakčios frazės bei teisės aktu? normos, nevertintas Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimas. Manė, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies keliamu? reikalavimu?, kad Departamentas neatliko jokio pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimo ir neindividualizavo Įsakymo. Toks individualus administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas nesutiko su Departamento išvada, jog dėl jo veiksmu? kilo tokio laipsnio pasekmės, dėl ko būtu? konstatuota, kad akivaizdžiai žeminamas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas vidaus reikalu? įstaiga arba ji kompromituojama. Pareiškėjas nesutiko ir su tuo, kad jis siuntė grasinančius laiškus buvusiai sutuoktinei. Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje nurodomas el. susirašinėjimas, nors ir galėtu? būti vertinamas, kaip neetiškas, tačiau negalėtu? būti pripažintas kaip garsinančio pobūdžio. Pareiškėjo tarnybos stažas yra beveik 13 metu?, per šį laiką pareiškėjui nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos, jis charakterizuojamas teigiamai, jokiu? atsakomybę sunkinančiu? aplinkybių? nenustatyta, jis ne kartą skatintas. Pareiškėjas manė, kad atleidimas iš pareigu?, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, turėtu? būti taikoma tik kraštutiniu atveju, bei pažymėjo, kad Išvadoje nepagrįsta, kodėl kitokios, švelnesnės atsakomybės priemonės būtu? nepakankamos individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo situacijai reikšmingas aplinkybes (realiu? pasekmių? nebuvimą, teigiamas charakteristikas, ilgametį darbą ir kt.). Pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje nėra siūloma konkreti tarnybinė nuobauda ir motyvuojamas jos griežtumas, Įsakyme taip pat nenurodyta. Departamentas nepateikė įrodymu?, kaip ir kokiu būdu buvo padaryta reputacinė žala (pvz., buvo plačiai aptarinėjamas masinės informacijos priemonėmis ir pan.).
Šalies argumentai
Atsakovas Departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, kad Departamento generalinis direktorius ginčijamu Įsakymu atleido pareiškėją iš Muitinės kriminalinės tarnybos Technikos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų pažeminus pareigūno vardą. Nurodė, kad pareiškėjas iš minėtų pareigų atleistas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1PE-1603, su šiuo įsakymu pareiškėjas susipažino pasirašytinai 2023 m. rugsėjo 14 d. Akcentavo, kad ginčijamu Įsakymu vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 4 dalimi ir 8 dalies 2 punktu, atsižvelgus į tarnybinį patikrinimą (2023 m. spalio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10TTE-572 „Dėl K. M. veiksmų“), pareiškėjas buvo pripažintas pažeminusiu muitinės pareigūno vardą.
Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, kad teikia skundą nepraleisdamas vieno mėnesio skundo padavimo termino, numatyto ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad pareiškėjas su ginčijamu Įsakymu susipažino 2023 m. spalio 19 d. 15 val. 12 min., tai patvirtina iš jo el. pašto gautas patvirtinimas, kad siųstą Įsakymą gavo.
Departamentas manė, kad pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimu ir jame priimtu sprendimu dėl Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto prieštaravimo atitinkamiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniams, nes šioje byloje šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra visiškai neaktualus, kadangi Įsakymu nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pareiškėjas buvo pripažintas pažeminęs muitinės pareigūno vardą, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 4 dalyje ir 8 dalies 2 punkte bei Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš pareigų atleistas Departamento generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1PE-1603, o nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. ginčijamu Įsakymu buvo pripažintas pažeminęs muitinės pareigūno vardą, tačiau iš pareigų neatleistas, nes jau nebedirbo Muitinės kriminalinės tarnybos Technikos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose.
Atsakovas manė, kad pareiškėjas iš esmės nepagrįstai ginčija ikiteisminiame tyrime nustatytas faktines aplinkybes, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir vėliau negalėjo pasinaudoti teise būti išklausytam. Pažymėjo, kad pareiškėjo veikoje įrodyti subjektyvūs požymiai veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad jis suprato, jog savo smurtiniais veiksmais sukelia skausmą nukentėjusiajai ir siekė jį sukelti, o teismo nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimus ir pasinaudoti teise būti išklausytam ne tik dėl 2023 m. gegužės 19 d. apie 14.35 val. skausmo sukėlimo savo buvusiai sutuoktinei, bet ir dėl 2023 m. gegužės 18 d. – 2023 m. gegužės 21 d. laikotarpiu iš savo el. pašto dėžutės į sutuoktinės el. pašto dėžutę siųstų grasinančio, žeminančio ir įžeidžiančio pobūdžio laiškų, tačiau pareiškėjas nė į vieną pranešimą savo paaiškinimų nepateikė.
Departamentas pažymėjo, jog ginčijamo Įsakymo preambulėje nurodyta, kad Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Departamento Imuniteto tarnybos 2023 m. spalio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-572 „Dėl K. M. veiksmų“, o pagal susiklosčiusią teismų praktiką, tarnybinio patikrinimo išvada – priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamosios dalies pagrindas. Manė, kad yra akivaizdu, jog nebuvo pažeistos ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes Įsakyme nurodytas sprendimo teisinis pagrindas ir kiti privalomi duomenys, o sprendimo faktinis pagrindas, motyvai bei kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės išdėstytos Įsakymo preambulėje nurodytoje Išvadoje, kuri yra Įsakymo sudedamoji dalis.
Atsakovas pažymėjo, kad pareigūno vardo pažeminimo institutas klaidingai maišomas su tarnybinės atsakomybės ir už tai taikomų tarnybinių nuobaudų institutu.
Atsakovas prašė nutraukti šią bylą, nes skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo 1 (vieno) mėnesio padavimo terminus arba atmesti skundą kaip nepagrįstą.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad:
1. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu pareigūnu – Muitinės kriminalinės tarnybos Technikos skyriaus vyriausiuoju tyrėju – 2023 m. gegužės 19 d. apie 14.35 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą per ranką buvusiai sutuoktinei ir sukėlė fizinį skausmą, tyčia 2023 m. gegužės 18 d. – 2023 m. gegužės 21 d. laikotarpiu iš el. pašto dėžutės adresu (duomenys neskelbtini) buvusiai sutuoktinei į el. pašto dėžutę adresu (duomenys neskelbtini) siuntė grasinančio, žeminančio ir įžeidžiančio pobūdžio laiškus. Nustatyta, kad šia savo veika (veikimu) pareiškėjas nevykdė Statuto 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigūno pareigų, šiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 7.1.1., 7.4.1., 7.8.3., 7.8.6., 7.8.7., 22.1. ir 22.3. punktų reikalavimus ir sulaužė 2011 m. lapkričio 3 d. duotą muitinės pareigūno priesaiką.
2. Departamento generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1PE-1603 pareiškėjas atleistas iš Muitinės kriminalinės tarnybos Technikos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų.
3. Departamento generalinio direktoriaus Įsakymu, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 4 dalies ir 8 dalies 2 punktu, pareiškėjas pripažintas pažeminęs muitinės pareigūno vardą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 23 d. per EPP sistemą padavė teismui skundą, kuriame prašė teismo panaikinti Įsakymą ir grąžinti pareiškėją į tarnybą Muitinės kriminalinės tarnybos Technikos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teismui teigė, jog skundą teikia vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 29 straipsnio 1 dalimi, nepraleisdamas skundui paduoti nustatyto termino (t. y. vieno mėnesio nuo Įsakymo gavimo dienos). Kaip įrodymą apie skundžiamo Įsakymo sužinojimą, prideda 2023 m. spalio 23 d. el. laišką, kuriuo gavo skundžiamą Įsakymą.
Teismas pažymėjo, kad byloje ginčijamas Departamento generalinio direktoriaus Įsakymas, priimtas vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 4 dalimi ir 8 dalies 2 punktu ir skundžiamas per vieną mėnesį ABTĮ nustatyta tvarka. Rašytinė bylos medžiaga patvirtino, kad Įsakymas priimtas 2023 m. spalio 19 d. ir tą pačią 2023 m. spalio 19 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pareiškėjui susipažinti. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjas įsakymą gavo ir su juo susipažino 2023 m. spalio 19 d. 15 val. 12 min., patvirtindamas, kad įsakymą gavo, todėl vieno mėnesio terminas skundui dėl ginčijamo Įsakymo paduoti baigėsi 2023 m. lapkričio 20 d. Skundą teismui pareiškėjas padavė 2023 m. lapkričio 23 d. 10.13 val. per EPP sistemą (ant skundo nurodyta 2023 m. lapkričio 21 d.), teismui deklaruodamas, kad su Įsakymu susipažino 2023 m. spalio 23 d., ir kaip įrodymą, pateikė 2023 m. spalio 23 d. el. laišką.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei nesiekė ginti savo galbūt pažeistų teisių, todėl, konstatavo, kad terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis, teigdamas teismui, kad skundžiamą Įsakymą neva gavo vėliau, nei įrodyta bylos duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad teismo posėdis rašytinio proceso tvarka vyko 2024 m. vasario 28 d., procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, todėl 2024 m. kovo 28 ir 29 dienomis, per EPP sistemą pateiktų pareiškėjo rašytinių paaiškinimų teismas nevertino, kaip gautų po bylos išnagrinėjimo.
Teismas akcentavo ir tai, kad pareiškėjas atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, todėl turėjo visas galimybes būti supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, ginant jas teisme ir laiku paduodant skundą arba praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, prašyti juos atnaujinti.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas panaikinti Departamento generalinio direktoriaus Įsakymą; grąžinti į tarnybą Muitinės kriminalinės tarnybos Technikos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose; priteisti iš atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo datos iki grąžinimo į tarnybą dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismui yra paduotas praleidus terminą šiam skundui paduoti. Prašymas atnaujinti terminą skundui paduotas nebuvo, todėl administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo teismo nutraukta. Atitinkamai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir perduoti nagrinėti Regionų administraciniam teismui.
Pareiškėjo vertinimu, jis termino skundui paduoti pareikšdamas skundą nepraleido. Pareiškėjas skundui 1 (vieno) mėnesio terminą pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį skaičiavo nuo 2023 m. spalio 23 d., kai jis gavo el. laišką iš Departamento su Departamento Imuniteto tarnybos 2023 m. spalio 20 d. raštu (6.31Mr)3BE-7781, Departamento generalinio direktoriaus Įsakymu ir Išvada. Departamento 2023 m. spalio 19 d. el. laišku buvo atsiųstas tik Įsakymas be jo būtinų sudėtinių dalių, t. y. motyvų ir lydinčio Departamento rašto. Atsižvelgiant į tai, laikė, kad pareiškėjui Įsakymas tinkamai įteiktas 2023 m. spalio 23 d., o ne 2023 m. spalio 19 d. el. laišku.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl termino skundui paduoti termino pradžios ir termino atnaujinimo sprendė formaliai. Svarbu tai, jog byloje buvo pateikti pareiškėjo 2024 m. vasario 23 d. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose buvo suformuluotas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu bus laikoma, jog jis praleistas. Dėl techninių trukdžių dokumento įkėlimas per EPP sistemą buvo kartojamas kelis kartus. Tai parodo, kad pareiškėjas šioje byloje teikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje jo skundas buvo priimtas nagrinėti teismo 2023 m. lapkričio 27 d. rezoliucija, o pasirengimas bylos nagrinėjimui baigtas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi, nenustačius kliūčių nagrinėti administracinę bylą. Nagrinėjamu atveju susiklosto faktinė situacija, jog pareiškėjas laikomas praleidęs terminą skundui paduoti viena diena.
Pareiškėjas pakartoja 2024 m. vasario 23 d. rašytinuose paaiškinimuose nurodytą prašymą ir prašo atnaujinti terminą skundui priimti.
Pareiškėjas akcentuoja, kad pripažinus, jog pareiškėjas byloje buvo išreiškęs prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, taip pat nustačius, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių ir yra faktinis ir teisinis pagrindai jį atnaujinti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nutraukti bylos ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte įtvirtintu pagrindu. Nenustačius pareiškėjo veiksmuose nesąžiningumo ir siekio vilkinti proceso, kai terminas skundui paduoti galimai praleistas nežymiai (viena diena), o tokią situaciją lėmė formalios aplinkybės, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais yra pagrindas atnaujinti terminą skundui priimti bei nagrinėti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas iš pradžių skunde nurodė, kad pateikęs 2023 m. lapkričio 21 d. skundą, jis nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio skundo padavimo termino, o vėliau teigė, kad skundo pateikimo termino praleidimą lėmė netinkamai įvertintas apskundimo termino pradžios momentas ir šios aplinkybės gali būti pripažintos svarbioms (objektyviomis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog Įsakymas tą pačią dieną išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) pareiškėjui susipažinti. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas Įsakymą gavo ir su juo susipažino, t. y. sužinojo apie juo pažeidžiamas savo teises, 2023 m. spalio 19 d. 15 val. 12 min., todėl vieno mėnesio terminas skundui dėl ginčijamo Įsakymo paduoti baigėsi 2023 m. lapkričio 20 d. Be to, kaip nurodyta teismo, teismo posėdis rašytinio proceso tvarka vyko 2024 m. vasario 28 d., o pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai per EPP gauti 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. kovo 29 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo, todėl teismas jų nevertino. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei nesiekė ginti savo galbūt pažeistų teisių, todėl terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis, teigiant teismui, kad skundžiamą Įsakymą neva gavo vėliau, nei įrodyta bylos duomenimis.
Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinus paaiškinimus, kuriuose papildomai pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmiausia, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad terminas skundui pateikti buvo praleistas 1 (viena) diena ir nepateiktas prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl ABTĮ 66 straipsnio 3 dalies taikymo. Pirmosios instancijos teismas visai nevertino šioje byloje susiklosčiusios situacijos, jog pareiškėjui atsakovas buvo išsiuntęs 2 (du) skirtingus el. laiškus. Pareiškėjas skundui paduoti terminą skaičiavo nuo 2023 m. spalio 23 d. el. laiško gavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 19 d. el. laiško gavimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, gavęs 2 (du) skirtingus atsakovo el. laiškus buvo objektyviai suklaidintas dėl termino skundui paduoti momento, todėl objektyviai suklydo pasirinkdamas terminą, nuo kurio skaičiuoti skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti nurodytas aplinkybes ir spręsti dėl ABTĮ 66 straipsnio 3 dalies taikymo. Vis dėlto, nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir iš viso nepasisakė dėl ABTĮ 66 straipsnio 3 dalies (ne)taikymo.
Pareiškėjo vertinimu, pasisakant dėl teisingumo principo taikymo, svarbi aplinkybė, jog suformuotas teismo precedentas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjo skundas turėtų būti tenkintas, jeigu jis būtų nagrinėjamas iš esmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-1206-556/2024, kurioje susiklosčiusios faktinės aplinkybės sutampa su šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Administracinėje byloje Nr. eA-1206-556/2024 susiklostė faktinė situacija, jog buvo panaikintas sprendimas dėl valstybės tarnautojos atleidimo iš tarnybos dėl veikos, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mažareikšmiškumo; tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – pakeista į papeikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pradėtas ikiteisminis tyrimas taip pat buvo nutrauktas, kai veika pripažinta mažareikšme. Vis dėlto pareiškėjas buvo atleistas iš valstybės tarnybos.
Pareiškėjo teigimu, nustačius, jog jis praleido terminą skundui paduoti 1 (viena) diena bei atsisakius atnaujinti terminą skundui paduoti, tokiu būdu iš esmės pažeidžiamas teisingumo principas, kadangi būtų paliktas galioti akivaizdžiai neteisėtas (neteisingas) Įsakymas, kuris prieštarauja suformuotai praktikai administracinėse bylose (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1206-556/2024).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartis, kuria administracinė byla nutraukta, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą (ABTĮ 103 str. 8 p.) nustatęs, kad pareiškėjo skundas teismui paduotas praleidus terminą šiam skundui paduoti, o prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nebuvo.
Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad jis termino skundui paduoti nepraleido, nes laiko, kad pareiškėjui Įsakymas tinkamai įteiktas 2023 m. spalio 23 d., kartu su visais priedais, o ne 2023 m. spalio 19 d. elektroniniu laišku. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl termino skundui paduoti termino pradžios ir termino atnaujinimo sprendė formaliai. Taip pat pareiškėjas pakartoja 2024 m. vasario 23 d. (teisme gauti 2024 m. kovo 4 d. DOK-12107) rašytinuose paaiškinimuose nurodytą prašymą ir prašo atnaujinti terminą skundui priimti.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020; 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-442/2023). Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-968/2023).
Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-527-415/2020; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020).
Pareiškėjo skundas panaikinti Departamento generalinio direktoriaus Įsakymą ir grąžinti jį į tarnybą Muitinės kriminalinės tarnybos Technikos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose pirmosios instancijos teisme gautas per EPP sistemą 2023 m. lapkričio 23 d. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Įsakymas priimtas 2023 m. spalio 19 d. ir tą pačią 2023 m. spalio 19 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pareiškėjui susipažinti. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas Įsakymą gavo ir su juo susipažino 2023 m. spalio 19 d. 15 val. 12 min., patvirtindamas, kad įsakymą gavo, todėl vieno mėnesio terminas skundui dėl ginčijamo Įsakymo paduoti baigėsi 2023 m. lapkričio 20 d. Taigi, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui yra paduotas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, jog terminas skundui paduoti praleistas tik vieną dieną, tačiau iš to, kas nustatyta, matyti, kad skundas yra praleistas 3 (tris) dienas ir pareiškėjas iki teismo posėdžio nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.
Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo posėdis rašytinio proceso tvarka vyko 2024 m. vasario 28 d., todėl 2024 m. kovo 28 ir 29 dienomis, per EPP sistemą pateiktų pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, teismas pagrįstai nevertino, kaip gautų po bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjo nurodomi 2024 m. vasario 23 d. paaiškinimai teismui taip pat buvo pateikti po teismo posėdžio – kovo 4 d. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas atskirajame skunde teikia prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo jo svarstyti, nes toks prašymas turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nurodytos priežastys, kad jis negalėjo pateikti tokio prašymo dėl techninių trukdžių, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas, kadangi minėtą prašymą galėjo persiųsti teismui tiek paštu, tiek ir el. paštu.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 103 straipsnio 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, taip pat jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Taigi, ABTĮ nuostatos suponuoja, kad administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme. Tai patvirtina ir administracinių teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-196-552/2018; 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-486-525/2018; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3433-624/2020; 2022 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2984-1047/2022).
Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginčyti Įsakymo, laikantis ABTĮ nustatytų sąlygų ir ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 (vieno) mėnesio apskundimo termino.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais ir operatyviai ginčyti su teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).
Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje turimus duomenis ir nurodė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei nesiėmė laiku ginti savo galbūt pažeistų teisių, bei padarė išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pareiškėjo teiginiai teismui, kad skundžiamą Įsakymą neva gavo vėliau, nei jis buvo priimtas, neatitinka įrodymų byloje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 66 straipsnio 3 dalies nuostatas, formaliai išsprendė skundo priėmimo klausimą ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu (jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą), pagrįstai nutraukė šią administracinę bylą, taip priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.