Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. ir atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apygardos prokuratūra) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. P-88 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorei E. S.“ (toliau – ir Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos); 2) panaikinti Generalinio prokuroro 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. P-89 „Dėl prokurorės E. S. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo); 4) grąžinti pareiškėją E. S. į buvusias prokurorės pareigas; 5) priteisti pareiškėjai E. S. vidutinį darbo užmokestį (tarnybinį atlyginimą) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra, atsakovas) pareiškėjos E. S. naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) priteisti iš Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškėjos E. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji nuo 2005 m. spalio 3 d. pradėjo dirbti prokuroro pareigose, o nuo 2012 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje prokuroro pareigose.

3. Pareiškėja, 2023 m. vasario 20 d. grįžusi iš atostogų ir laisvos dienos, sužinojo apie Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo. Pareiškėja pažymėjo, jog iki atleidimo nebuvo supažindinta su Generalinės prokuratūros 2023 m. vasario 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės E. S. veiksmų“ Nr. VT-66 (toliau – ir Išvada, Tarnybinio patikrinimo išvada) ir negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų dėl Išvadoje klaidingai nurodytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Pareiškėja nurodė, jog su Išvada nesutinka ir laiko ją nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėja 2023 m. vasario 20 d. taip pat sužinojo apie Generalinės prokuratūros 2023 m. vasario 9 d. teikimą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Nr. VT-84 (toliau – ir Teikimas), su Teikimu iki atleidimo nebuvo supažindinta ir negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų. Teikimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

4. Pareiškėja pažymėjo, jog su 2022 m. lapkričio 9 d. pranešimu apie galbūt padarytą tarnybinį pranešimą nesutiko, todėl 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad jos vertinimu, veiksmai buvo teisėti, elgesio ir moralės normų ji nepažeidė.

5. Pareiškėja akcentavo, jog apie paskirtą drausminę nuobaudą ir atleidimą iš tarnybos atsakovas paskelbė viešai savo interneto svetainėje www.prokuraturos.lt. Remiantis šiuo pranešimu spaudai visi šalies naujienų portalai išplatino informaciją: „Kauno diena“ (paskelbė straipsnį (duomenys neskelbtini)); portalas „15min.lt“ (paskelbė straipsnį (duomenys neskelbtini)); portalas „delfi.lt“ paskelbė straipsnį (duomenys neskelbtini)); portalas „lrytas.lt“ (paskelbė straipsnį (duomenys neskelbtini)).

6. Pareiškėja teigė, jog nepagrįstai ir neteisėtai paskyrus griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą, ir vėliau išplatinus informaciją visuose naujienų portaluose apie jos privatų gyvenimą, pareiškėjai buvo sukelti sunkūs išgyvenimai, pažemintas jos vardas ir padaryta neturtinė žala.

7. Pareiškėjos įsitikinimu, Išvada, Teikimas, Įsakymas dėl nuobaudos ir Įsakymas dėl atleidimo yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi yra priimti nesilaikant esminių procedūrinių reikalavimų bei viešojo administravimo principų ir yra šališki, pernelyg griežtai ir neadekvačiai įvertinta situacija, dėl kurios nepagrįstai pritaikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

8. Pareiškėja nurodė, jog atsakovas Išvadoje nepagrįstai nurodė, kad esą pareiškėja neteisėtus veiksmus atliko tyčia. Šios aplinkybės yra neteisingos ir nepagrįstos. Atsakovė, parengdama Išvadą, klaidingai nustatė reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjos veiksmai negali būti laikomi tyčia, nes pareiškėja siekė įgyvendinti savo teisę į savigyną.

9. Pareiškėjos vertinimu, Išvada yra neteisėta ir nemotyvuota, kadangi atsakovas realiai neatliko jokio tarnybinio tyrimo, o tik nukopijavo 2022 m. gruodžio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31093-22“ (toliau – ir Nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo) nurodytas aplinkybes. Nurodytas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo.

10. Pareiškėja su Įsakyme dėl nuobaudos nurodytu vertinimu ir išvada nesutiko ir laikė juos nepagrįstais ir neteisėtais, kadangi pareiškėjos veiksmų nevertino Etikos komisija, todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo būtent etikos normų pažeidimą.

11. Pareiškėja nurodė, jog atsakovas pareiškėjos veiksmus, kurie buvo pripažinti mažareikšmiais, nepagrįstai vertino kaip šiurkštų tarnybinių pareigų pažeidimą. Atsakovas nepagrįstai nevertino, kad pareiškėjos veiksmai nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių, t. y. atsakovui nebuvo padaryta jokia reali žala. Atsakovas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja per 17 darbo prokurore metų jokių tarnybinių pažeidimų nėra padariusi, tarnyba buvo vertinama tik gerai, ji yra gavusi už gerą tarnybą ne vieną apdovanojimą.

12. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarką, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą dėl nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo, kadangi tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepagrįstai ir šališkai, nes visus klausimus dėl galimo etikos reikalavimo pažeidimo turi nagrinėti Etikos komisija, tačiau skundžiamu atveju Etikos komisija pareiškėjos elgesio atitikimo etikos reikalavimams nevertino. Išvadoje nurodyta, kad „tarnybinį patikrinimą atliko Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras V. U.“. Išvada yra nepagrįsta ir šališka, kadangi ją parengė vienintelis asmuo, o ne Etikos komisija. Teikimą pasirašė Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras V. U., kuris nedalyvavo rengiant atliekant tarnybinį tyrimą ir rengiant Išvadą, todėl šis teikimas yra nepagrįstas.

13. Pareiškėja pabrėžė, jog jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Išvada, todėl ji negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų dėl Išvadoje ir teikime nurodytų aplinkybių. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisę į gynybą ir tyrimo nešališkumo be objektyvumo principai. Įsakymas dėl nuobaudos ir Įsakymas dėl atleidimo buvo priimti pareiškėjos atostogų metu. Apie paskirtą nuobaudą pareiškėja sužinojo tik grįžusi į tarnybą, kuomet nebegalėjo naudotis darbo priemonėmis ir elektroniniu paštu, kuriuo buvo susirašinėjama su V. U. dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Tokiais veiksmais buvo tyčia apsunkinta pareiškėjos teisę į gynybą ir sąžiningą procesą.

14. Pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kadangi atsakovas žinojo ir negalėjo nežinoti, kad tarnybinį tyrimą atlieka netinkamai ir šališkai, todėl parengė nepagrįstą ir neteisėtą Išvadą ir nepagrįstai pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Atsakovas Įsakymą dėl nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo priėmė pareiškėjos atostogų metu, nesudarydami pareiškėjai galimybės susipažinti su Išvada ir pateikti paaiškinimų dėl Išvadoje klaidingai nurodytų aplinkybių. Atsakovas apie paskirtą tarnybinę nuobaudą paskelbė viešai savo interneto svetainėje ir Facebook paskyroje. Šią informaciją išplatino visos informacinės priemonės: „Kauno diena“, portalas „15min.lt“; portalas „delfi.lt“. Dėl šių paskelbtų duomenų pareiškėjai buvo apribota galimybė įsidarbinti kitoje vietoje ir dalyvauti konkursuose. Pareiškėja 3 mėnesius po atleidimo negauna nedarbo išmokos, todėl buvo pažemintas pareiškėjos vardas, atsirado netikrumo dėl ateities jausmas. Tokiais veiksmais atsakovas pažemino pareiškėjos vardą ir sukėlė jai neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjos įsitikinimu, ji patyrė sunkius neigiamus išgyvenimus, nevilties jausmą, netikrumą dėl ateities, kadangi pareiškėja išlaiko du mažamečius vaikus.

15. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas nurodė, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galbūt neteisėtų veiksmų, esant juose tarnybinio nusižengimo požymių, kuomet pastaroji artimoje aplinkoje prieš savo sutuoktinį M. K. naudojo fizinį smurtą ir tuo padarė jam sveikatos sutrikdymą, buvo pradėtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu (rezoliucija), gavus Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinį pranešimą. Atlikus tarnybinį patikrinimą, jis buvo užbaigtas Tarnybinio patikrinimo išvada. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2023 m. vasario 9 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. VT-84, kuriame konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pakanka duomenų išvadai, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, ir pasiūlė jai skirtį tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Generalinė prokurorė pritarė teikimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

17. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, jog ginčo įsakymai nepagrįsti ir neteisėti bei, kad buvo pažeisti objektyvumo ir skaidrumo principai, bei pažeistos esminės procedūros. Atsakovo nuomone, skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje, nėra. Atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu nebuvo padaryta esminių ginčijamų įsakymų priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu gauti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą, ginčijami įsakymai priimti kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą įvertintos reikšmingos tarnybinei atsakomybei taikyti aplinkybės, priimti įsakymai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

18. Be kita ko, atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skundo teiginiai, jog pareiškėjos veiksmuose nėra nustatyta tarnybinio pažeidimo sudėties (kaltės) yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovas pabrėžė, jog, priešingai nei skunde teigia pareiškėja, visuose tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose (tiek skundžiamuose įsakymuose, tiek teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje) konkrečiai ir aiškiai nurodyta pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo sudėtis ir visi kiti duomenys, inter alia (be kita ko) pagrindžiantys pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą, nurodyti ir įvertinti tarnybinio patikrinimo išvadoje.

19. Atsakovas nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu išvada dėl tarnybinio pažeidimo sudėties buvo atlikta atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką, Tai, kad tarp pareiškėjos veiksmų bei atsiradusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys konstatuota ir teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, kuriame be kita ko, įvertinus padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios prokurorės kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, prokurorės tarnybinė atsakomybė buvo individualizuota įvertinant ir turimus duomenis apie tarnybą, pažymint, kad prokuroro elgesys ne tik tarnyboje, bet ir bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje formuoja visuomenės nuomonę apie teisėtumo užtikrinimą, teisingumo vykdymą valstybėje, todėl prokurorui keliami aukštesni nepriekaištingo elgesio reikalavimai nei eiliniam piliečiui, o jo teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Einant prokuroro pareigas nepakanka vien tinkamai atlikti savo tiesiogines funkcijas, bet privalu savo pavyzdžiu kurti teisingo, teisines vertybes gerbiančio ir ginančio prokuroro, kaip valstybės pareigūno, įvaizdį. Atsakovas įvertino pareiškėjos tarnybą prokuroro pareigose ir pasisakė, kad nepakanka vien tinkamai atlikti pavestas užduotis, tačiau labai svarbu laikytis prokuroro priesaikos bet kuriose kitose gyvenimiškose situacijose ir nepažeidinėti įstatymų reikalavimų.

20. Pažymėjo, jog padariniai irgi yra konkrečiai įvardinti ir detalizuoti skundžiame įsakyme ir kituose tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose, nurodant, kad dėl nurodytų pažeidimų kilę neigiami padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su E. S. veiksmais, t. y. pareiškėja padarė įstatymų pažeidimus, kurie buvo kvalifikuoti kaip tyčinė nusikalstama veika. Ir nors baudžiamoji atsakomybė jai nebuvo taikyta, nes padaryta veika teismo buvo pripažinta mažareikšme, tačiau toks E. S. padarytas tarnybinis pažeidimas laikytinas šiurkščiu, juo buvo sulaužyta prokuroro priesaika bei pažeisti Prokurorų etikos kodekso reikalavimai. Padaryto tarnybinio pažeidimo pasėkoje reikšmingi neigiami padariniai atsirado: 1) tiek asmenims (M. K. padarytas sveikatos sutrikdymas, mažamečiams dviem vaikams sutrikdyta emocinė, psichologinė sveikata); 2) tiek tarnybai – buvo diskredituotas ir pažemintas prokuroro, kaip pareigūno, vardas bei prokuratūros, kaip institucijos, autoritetas.

21. Atsakovas akcentavo, jog nagrinėjamoje situacijoje įvertinus nurodytas aplinkybes buvo padaryta išvada, kad toks E. S. elgesys yra nesuderinamas su prokuroro statusu ir pareigomis, nes prokurorai padėdami vykdyti teisingumą, dalyvauja baudžiamajame procese taikant griežčiausią – baudžiamąją atsakomybę asmenims, taip pat ir tiems, kurie kaltinami dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai. Dėl to E. S. pagrįstai buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, nes tolimesnė tarnyba prokuratūroje keltų pagrįstą visuomenės pasipiktinimą ir nepasitikėjimą tokios prokurorės dalyvavimu baudžiamajame procese bei sprendimais.

22. Nurodė, kad E. S. įteikiant pranešimą apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą, tarnybinio patikrinimo išvadą, teikimą bei įsakymus dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos, procedūrinių pažeidimų, kurie būtų suvaržę pareiškėjos teises, padaryta nebuvo.

23. Atsakovas pažymėjo, jog vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 „Dėl Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 18 punktu, tarnybinio patikrinimo duomenimis gali būti ir procesinių dokumentų kopijos, kurias tikrintojas turi teisę naudoti tarnybinio patikrinimo medžiagoje ir išvadoje. Atliekant tarnybinį patikrinimą ir tiriant, ar pareiškėjos veiksmais, kuomet artimoje aplinkoje, tarpusavio konflikto metu prieš sutuoktinį naudojo fizinį smurtą nebuvo padarytas tarnybinis pažeidimas buvo svarbūs faktiniai duomenys, kurie buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu, nes jie buvo betarpiškai susiję su tarnybinio patikrinimo metu tiriamomis aplinkybėmis. Kita vertus, anot atsakovo, nebuvo pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje gautų faktinių duomenų patikimumu, nes proceso dalyviai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų duomenų (parodymų, išvadų) suteikimą. Dėl to tarnybinio patikrinimo metu ikiteisminį tyrimą organizavusiam ir jam vadovavusiam Kauno apygardos prokuratūros prokurorui 2022 m. spalio 11 d. buvo pateiktas prašymas dėl duomenų (apklausos protokolų ir kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų, specialisto išvadų ir kt.) pateikimo. Prokuroras 2022 m. spalio 17 d. raštu leido tarnybinio patikrinimo metu naudoti visus ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie yra Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje. Akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo metu duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo gauti pagrįstai ir teisėtai – Nuostatuose numatyta tvarka ir būdu, todėl be jokios abejonės jie yra tarnybinio patikrinimo sudėtinė dalis ir pagrįstai buvo naudojami pareiškėjos tarnybinei atsakomybei pagrįsti. Atsakovas pažymėjo, kad gauti duomenys buvo reikšmingi ir svarbūs išsamiam ir objektyviam pareiškėjos veiksmų vertinimui tarnybinės atsakomybės taikymo kontekste, ir nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos subjektyvaus pobūdžio skundo teiginiais, kad atsakovas neva neatliko jokio realaus tyrimo. Pabrėžė, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytų procedūrų ir pagrįstai E. S. už padarytą tarnybinį pažeidimą buvo taikyta drausminė nuobauda.

24. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja savaip interpretuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo ir kitų prokuratūros vidaus norminių aktų nuostatas, jog visus klausimus dėl galimo prokurorų etikos reikalavimų pažeidimų turi nagrinėti Etikos komisija. Prokuratūroje yra nustatyta aiški tvarka, kaip nagrinėjami galbūt prokurorų padaryti Prokurorų etikos kodekso pažeidimai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, tai gali būti daroma tiek atliekamo tarnybinio patikrinimo metu, tiek Etikos komisijos posėdžio metu. Iš tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų matyti, kad juose nustatyta tarnybinio patikrinimų pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo tvarka dėl prokurorų galbūt padarytų įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių ar Prokurorų etikos kodekso pažeidimų. Atsakovo vertinimu, tokios nuostatos akivaizdžiai patvirtina, kad prokurorų padalyti norminių aktų pažeidimai tarnybinio patikrinimo metu gali būti vertinami Prokurorų etikos kodekso nuostatų kontekste.

25. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjos prašymu priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėjo, jog Generalinė prokuratūra jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu neatliko. Tarnybinis patikrinimas, kuriame buvo vertinami E. S. veiksmai, buvo pradėtas ir atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Užbaigus tarnybinį patikrinimą buvo priimtas generalinio prokuroro sprendimas. Pareiškėjos skundo argumentai, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, atsakovo vertinimu yra paneigti tarnybinio patikrinimo medžiaga. Pareiškėja savo skunde neįrodė neteisėtų, t. y. priešingų teisei, Generalinės prokuratūros veiksmų. Be to, atsakovas nesutiko ir su tuo, kad pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala tuomet, kai apie pareiškėjai paskirtą drausminę nuobaudą ir atleidimą iš tarnybos atsakovas paskelbė viešai savo interneto svetainėje www.prokuraturos.lt., o vėliau, remiantis šiuo pranešimu, šalies naujienų portalai išplatino šią informaciją apie jos privatų gyvenimą ir tuo, anot pareiškėjos, jai buvo sukelti sunkūs išgyvenimai ir pažemintas jos vardas.

26. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta pagrįstai, ir atsakovas, skelbdamas apie tai informaciją, pareiškėjai neturtinės žalos nepadarė, nes ji buvo valstybės pareigūnė ir informuojant visuomenę apie viešąjį asmenį, kuris savo veiksmais daro žalą kitiems asmenims ir valstybei, negali būti pažeidžiamas asmens privatumas ir dėl to kilti neturtinė žala. Atsakovas taip pat akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei.

II.

27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo, grąžino pareiškėją į ankstesnes Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas ir priteisė pareiškėjai iš Generalinės prokuratūros vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2023 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu tokia buvo išmokėta); likusią skundo dalį atmetė.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylos aplinkybes:

28.1. Pareiškėja nuo 2005 m. spalio 3 d. pradėjo dirbti Kauno miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės pareigose, nuo 2006 m. balandžio 3 d. dirbo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje, nuo 2012 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje prokurorės pareigose.

28.2. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, ėjusio generalinio prokuroro pareigas, G. I. 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu (rezoliucija), gavus Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2022 m. rugpjūčio 17 d., tarnybinį pranešimą buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galbūt neteisėtų veiksmų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu sutuoktinio atžvilgiu.

28.3. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 9 d. buvo įteiktas pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą. Pareiškėja su pranešimu nesutiko ir 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė paaiškinimą nurodydama, kad jos vertinimu veiksmai buvo teisėti, elgesio ir moralės normų nepažeidė.

28.4. Atlikus tarnybinį patikrinimą generalinei prokurorei buvo pateikta 2023 m. vasario 2 d. Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje siūloma pripažinti, kad prokurorė E. S. padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą ir taikyti jai tarnybinę atsakomybę – paskirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Generalinės prokurorės 2023 m. vasario 6 d. sprendimu Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui pavesta surašyti motyvuotą teikimą.

28.5. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2023 m. vasario 9 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. VT-84, kuriame konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pakanka duomenų išvadai, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, ir pasiūlė jai skirtį tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

28.6. Generalinė prokurorė pritarė teikimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. P-88 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorei E. S. “ pripažino, kad E. S. padarė tarnybinį pažeidimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

28.7. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2023 m. vasario 20 d. (reg. Nr.17.9.-1590) tarnybiniu pranešimu informavo, kad pareiškėja su nurodytais dokumentais buvo supažindinta pasirašytinai 2023 m. vasario 20 d., kuomet grįžo iš kasmetinių atostogų.

28.8. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimu „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31093-22“ ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pripažįstant, kad E. S. ir E. A. padaryta veika – M. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra mažareikšmė. 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu (rezoliucija) prokuroro nutarimas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjos skundas. Šioje nutartyje, be kita ko, konstatuota, jog: „tarp E. S. ir M. K. tarpusavio santykiai yra priešiški, vyksta skyrybų procesas. Visa tai lėmė, jog įvykio metu jie abu vienas kito atžvilgiu elgėsi agresyviai, neadekvačiai reagavo į susiklosčiusią situaciją, provokavo vienas kitą. <...>. Kilusio konflikto, peraugusio į fizinį susistumdymą, metu sužalojimus patyrė tiek nukentėjusysis M. K., tiek ir E. S., kuriai konstatuoti – (duomenys neskelbtini), kurie, bendroje visumoje, yra daug didesni ir gausesni nei nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad sužalojimai M. K. buvo padaryti ne gyvybiškai svarbiose kūno vietose, visi sužalojimai – smulkūs ir nežymūs ((duomenys neskelbtini)), iš IBPS esančių nuotraukų Nr. 7, 8, 9 įžiūrimi tik atidžiai žiūrint. Šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog E. S. ir E. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nėra pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrįstas baudžiamosios atsakomybės jiems taikymas.“

29. Teismas, aptaręs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nurodė, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl prokurorės atleidimo iš tarnybos būtina išaiškinti, koks pareiškėjos veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareiškėja yra kalta dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas pažymėjo, jog šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį, jos kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt., bei į tai, ar pareiškėjos padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš prokurorų.

30. Teismas pažymėjo, jog Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos, be kita ko, nurodoma, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 17.45 val., savo namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų kilus žodiniam konfliktui su sutuoktiniu M. K., namuose taip pat esant mažamečiams vaikams B. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. M. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir jiems matant bei girdint, konflikto metu garsiai šaukdama tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš M. K. – jį stumdė, rankomis sudavė jam į veido ir krūtinės sritis ir taip sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o mažamečiams vaikams – psichologinę traumą. Tokiais savo veiksmais E. S. sulaužė valstybei duotą priesaiką, pažemino prokuroro vardą ir sumenkino prokuratūros autoritetą, t. y. pažeidė Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų, 39¹ straipsnio 1 dalies, Prokurorų etikos kodekso 5.1.1, 5.9.1 papunkčių ir 6 punkto reikalavimus ir nuostatas. Dėl padaryto pažeidimo kilo reikšmingų neigiamų padarinių tiek asmenims (M. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dviem mažamečiams vaikams sutrikdyta emocinė, psichologinė sveikata), tiek tarnybai (diskredituotas ir pažemintas prokuroro, kaip pareigūno, vardas ir prokuratūros, kaip institucijos, autoritetas). Kilę neigiami padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su prokurorės veiksmais.

31. Teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjos argumentus, kad Įsakymas dėl nuobaudos skyrimo ir Išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi pareiškėjos veiksmų nevertino Etikos komisija, todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo būtent etikos normų pažeidimą. Teismas, remdamasis Prokuratūros įstatymu, Prokurorų etikos komisijos nuostatais, priėjo prie išvados, jog tarnybinį tyrimą, priešingai nei teigia pareiškėja, atliko tam įgaliotas tinkamas subjektas.

32. Teismas nesutiko ir su pareiškėjos teiginiais, jog atsakovas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3535-1040/2021. Anot pareiškėjos, teismo buvo nutarta: „uždrausti atsakovui M. K. lankytis nepilnametės dukters B. K., gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name ir žemės sklype (kuriame yra gyvenamasis namas)“, taip pat neįvertino, jog pareiškėjos veiksmai buvo savigyna, kadangi pareiškėja, negalėdama laiku sulaukti pagalbos, pati mėgino apsiginti, siekdama apsaugoti savo sveikatą, šeimos narių ramybę ir būsto ir privataus gyvenimo neliečiamumą. Teismas pažymėjo, jog minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties 10 punkte taip pat nurodyta, kad ,,Vaiko tėvas gali dalyvauti švenčiant vaiko gimtadienį bet kurioje vaiko buvimo vietoje“. Taigi, dukros gimimo dieną pagal teismo nutartį M. K. turėjo teisę atvykti į pareiškėjos ir jos nepilnametės dukros gyvenamąją vietą. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai (nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis ir kt.) paneigia pareiškėjos argumentus dėl savigynos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties 16 punkte konstatuota, jog pareiškėjos buvo veikta neapibrėžta tyčia.

33. Teismas taip pat įvertino, jog pareiškėjos argumentai, kad atsakovas padarė esminį procedūrinį pažeidimą, kadangi su Tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėja susipažino tik 2023 m. vasario 20 d. ir iki atleidimo iš tarnybos ji nebuvo supažindinta su Išvada ir negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų dėl Išvadoje klaidingai nurodytų aplinkybių ir padarytų išvadų, todėl su Išvada nesutinka ir laiko ją nepagrįsta ir neteisėta, yra nepagrįsti. Išanalizavęs Nuostatų reikalavimus dėl tarnybinių pažeidimų tyrimų procedūrų, taip pat įvertinęs faktą, kad pareiškėjai 2022 m. lapkričio 9 d. buvo įteiktas pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą ir pareiškėja, susipažinusi su pranešimu apie galbūt padarytą tarnybinį pranešimą, nesutiko ir 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė paaiškinimą atsakovui, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, padarė esminius procedūrinius pažeidimus.

34. Teismas sutiko, kad neigiami padariniai dėl pareiškėjos elgesio kilo M. K. ir tarnybos atžvilgiu, tačiau teismas taip pat įvertino, jog atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad buvo sutrikdyta dviejų mažamečių vaikų emocinė ir psichologinė sveikata. Teismas pažymėjo, kad emocinei ir psichologinei vaiko sveikatai įtaką daro tėvų nuolatinė konfliktinė situacija, tačiau įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog būtent ginčo situacija sutrikdė mažamečių vaikų emocinę ir psichologinę būklę, byloje nėra.

35. Atsižvelgęs į nurodytas teisės aktų nuostatas, nustatytas bylos aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą.

36. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika, taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Teismas akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

37. Įvertinęs pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios pareigūnės kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pareiškėjos charakteristiką, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai pareiškėjai pritaikė pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Teismas tokią išvadą padarė vertindamas, jog pareiškėjos ginčo veiksmai nukreipti prieš M. K. kilo esant įtemptai, ilgalaikei konfliktinei situacijai neviešoje vietoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio santuokos nutraukimas teisme vyko beveik tris metus, M. K. teismas buvo visiškai apribojęs teisę patekti į pareiškėjos gyvenamąsias patalpas, todėl galbūt pareiškėja, nors pati būdama teisininkė, sąžiningai klydo dėl teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytos specialiosios išimties – dėl vaiko gimtadienio bei uždraudimo sutuoktiniui patekti į pareiškėjos (bei nepilnamečio vaiko) gyvenamąsias patalpas bei vaiko buvimo vietos švenčiant gimtadienį ir neadekvačiai sureagavo. Teismas sutiko su atsakovu, jog prokuroras turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą prokuratūrą ir jos pareigūnus; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir prokuroro reputacija. Tačiau šiuo atveju teismas vertino, jog tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą, todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ginčijamus Įsakymus panaikino.

38. Teismas, remdamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) nuostatomis, sprendė, jog panaikinus pareiškėjos atžvilgiu taikytą tarnybinę nuobaudą – atleidimą, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl grąžinimo į buvusias prokurorės pareigas turi būti tenkintinas.

39. Teismas, pažymėjęs, jog darbdaviui, neteisėtai atleidusiam darbuotoją iš darbo, yra taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai, inter alia, Darbo kodekse įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, priteisė pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2023 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, atskaičius mokesčius valstybei.

40. Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo priteisti neturtinę žalą, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teismas nurodė, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Teismas pabrėžė, jog vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

41. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl neturtinės žalos, vertino, jog neatmestina galimybė, kad atleidimas iš pareigų pareiškėjai sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus, tačiau pareiškėja nepagrindė, jog būtent atleidimas iš darbo, o ne ilgalaikiai konfliktiniai šeimyniniai santykiai, lėmė neigiamus išgyvenimus, todėl teismas priėjo prie išvados, kad Įsakymo dėl atleidimo pripažinimas neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimas yra pakankama satisfakcija, todėl pareiškėjos prašymo dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino.

III.

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Generalinės prokuratūros pareiškėjos naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

43. Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėja pažymi, jog tikrovės neatitinkanti informacija apie pareiškėją buvo paskelbta viešai jau po jos atleidimo iš pareigų. Todėl teismas turėjo taikyti CK normas, reglamentuojančias pareiškėjos teisę į privatų gyvenimą bei garbę ir orumą. Pabrėžia, jog nurodyta kompensacija yra skirta kompensuoti tiesioginius darbuotojo nuostolius dėl negauto užmokesčio, tačiau ši kompensacija nėra atlyginimas už neteisėtą tikrovės neatitinkančių ir žeminančių duomenų pasikliedimą ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimą. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad darbo užmokestis yra laikomas kompensacija už neteisėtą duomenų apie pareiškėją paskleidimą.

44. Pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino aplinkybės, ar atsakovas, viešai paskelbdamas apie paskirtą drausminę nuobaudą, nurodymas pareiškėjos vardą ir pavardę ir atskleisdamas privataus gyvenimo aplinkybes, pažeidė pareiškėjos teisę į privatumą ir pažemino pareiškėjos vardą ir reputaciją. Pažymi, jog darbdavys neturi tiesės viešai skleisti tikrovės neatitinkančių duomenų apie darbuotoją (tarnautoją), nei apie darbuotojo tariamai padarytą tarnybinį pažeidimą, nei duomenų apie darbuotojo (tarnautojo) privatų gyvenimą. Todėl teismas, nusprendęs panaikinti pareiškėjai paskirtą nuobaudą, turėjo įvertinti darbdavio veiksmų teisėtumą ir pasekmes pareiškėjai.

45. Remdamasi CK normomis apie asmens privatų gyvenimą, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pareiškėja teigia, kad atsakovas, viešai paskleisdamas informaciją apie pareiškėjos tariamai padarytą šiurkštų tarnybinių pareigų pažeidimą, paviešindamas detales apie jos privatų gyvenimą, pažeidė pareiškėjos teises ir sukėlė didelį stresą ir išgyvenimus. Pareiškėja akcentuoja, jog ją nuo neteisėto atleidimo iš pareigų momento ir vardo pažeminimo pradėjo kamuoti nuolatiniai uždegimai, pareiškėjai sukeliantys fizinį kūno skausmą ir nuovargį, tą patvirtina jos apsilankymai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. Po atleidimo iš pareigų pareiškėją pradėjo kamuoti nuolatiniai uždegiminiai susirgimai su trumpomis pertraukomis tarp jų.

46. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad atleidus pareiškėją iš užimamų prokurorės pareigų, ji prarado galimybę gauti papildomą valstybinę pensiją už tarnybą prokuratūroje, kadangi jai iki prokuroro pensijos buvo likę dirbti prokuratūroje tik 1 metai 2 mėnesiai ir 5 dienos. Reikalaujamą stažą valstybinei pensijai gauti (20 metų) pareiškėja būtų įgijusi 2024 m. gegužės 5 d.

47. Pareiškėja nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė sunkius neigiamus išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą ir fizinius skausmus, nevilties jausmą, netikrumą dėl ateities, kadangi pareiškėja išlaiko du vaikus: mažametį vaiką ir dieniniame skyriuje aukštąjį mokslą studijuojantį vaiką. Todėl pareiškėjos prašoma priteisti neturtinė žala – 5 000 Eur yra pagrįsta.

48. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

49. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėja ginčija tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo – dėl neturtinės žalos nepriteisimo, tačiau iš esmės neginčija teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus įsakymus, pagrįstai nustatė, jog pareiškėja inkriminuojamą tarnybinį pažeidimą padarė. Pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinti ginčijami įsakymai, pareiškėjai palanki, visgi teismas šioje sprendimo dalyje konstatavo, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį pažeidimą, atsakovas jokių neteisėtų veiksmų atlikdamas tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu neatliko, o atsakovo priimti įsakymai panaikinti tik todėl, kad, teismo vertinimu, pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga.

50. Atsakovas taip pat nurodo, kad iš pareiškėjos apeliacinio skundo net neaišku, kokių teisės aktų pagrindu pareiškėja įrodinėja jai galbūt atsiradusią neturtinę žalą dėl skirtos tarnybinės nuobaudos.

51. Atsakovas pabrėžia, jog savo interneto svetainėje paskelbdamas apie pareiškėjos – tuometinės prokurorės padarytą tarnybinį pažeidimą ir jai taikytą tarnybinę atsakomybę bei paskirtą nuobaudą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymi, jog Nuostatai numato, kad generalinio prokuroro sprendimu apie tarnybinės nuobaudos skyrimą prokurorui gali būti skelbiama viešai. Nurodo, jog atsakovas apie informaciją apie visus už prokuroro vardo pažeminimą iš tarnybos atleistus asmenis skelbia viešai, tai daroma tarnybinių pažeidimų prevencijos tikslu. Tad pareiškėjos atvejis nebuvo išimtis.

52. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir vertindamas atsakovo veiksmus, netaikė teisės normų, užtikrinančių jos teisę į privataus gyvenimo slaptumą ir draudimą skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos privatų gyvenimą. Atsakovas pažymi, jog savo interneto svetainėje paskelbtoje informacijoje apie pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą ir jai taikytą tarnybinę atsakomybę nebuvo paskalbta informacija apie jos privatų gyvenimą.

53. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai, kad ji būtų patyrusi žymiai mažesnius išgyvenimus, jei atsakovas nebūtų viešai paskelbęs apie pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą, tėra prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Pabrėžia, kad pareiškėja nei pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniu skundu neįrodė, kad jos sveikata pablogėjo dėl atsakovo veiksmų – Nuostatų nustatyta tvarka jos atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo bei Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka paskirtos tarnybinės nuobaudos ar dėl to, kad informacija apie jai, kaip valstybės pareigūnei, taikytą tarnybinę atsakomybę buvo paskelbta viešai.

54. Atsakovas Generalinė prokuratūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti ir Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos bei Įsakymą dėl atleidimo palikti galioti.

55. Atsakovas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nebuvo surinkta įrodymų, jog buvo sutrikdyta dviejų mažamečių vaikų emocinė ir psichologinė sveikata. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad neteisėti pareiškėjos veiksmai – smurtas prieš sutuoktinį – buvo naudojamas artimoje aplinkoje, dviejų mažamečių vaikų kaimynų vaiko akivaizdoje. Tai, kad nurodytoje situacijoje naudotas smurtas mažamečių vaikų akivaizdoje jiems sukėlė didėlį stresą ir darė neigiamą psichologinę įtaką, tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta liudytojų parodymais, kitais tarnybinio patikrinimo duomenimis bei remiantis nustatytu teisiniu reguliavimu.

56. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi panaikinęs atsakovo priimtus ginčijamus įsakymus, bet nepaskyręs kitos, teismo nuomone – adekvačios ir proporcingos padarytam tarnybiniam pažeidimui tarnybinės nuobaudos, sukūrė teisės aktams ir teismų praktikai prieštaraujančią situaciją, kai tarnybinį pažeidimą padariusi pareiškėja grąžinama į ankstesnes prokuroro pareigas, nors atsakovas teisme įrodė jos padarytą tarnybinį pažeidimą. Pažymi, kad už padarytą tarnybinį pažeidimą, kurį teismas savo sprendimu pripažino, pareiškėjai apskritai netaikyta tarnybinė atsakomybė ir neskirta jokia tarnybinė nuobauda.

57. Atsakovo akcentuoja, kad pareiškėja į prokuroro pareigas galėjo būti grąžinta tik tuo atveju, jeigu teismas būtų konstatavęs, jog ji nepadarė tarnybinio pažeidimo arba būtų konstatavęs neteisėtus atsakovo veiksmus atliekant tarnybinį patikrinimą ir (ar) taikant tarnybinę atsakomybę bei skiriant tarnybinę nuobaudą, tačiau tokie veiksmai teismo sprendime nekonstatuoti.

58. Remdamasis LVAT praktika atsakovas pažymi, jog teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Tad teismui nusprendus, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda per griežta, neproporcinga (neadekvati), tačiau kartu konstatavus jos padarytą tarnybinį pažeidimą, teismas turėjo pakeisti atsakovo priimtą Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir paskirti pareiškėjai tarnybinės nuobaudos tikslus atitinkančią tarnybinę nuobaudą.

59. Atsakovas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytas padaryto šiurkštaus tarnybinio pažeidimo veiksmų pobūdis ir kryptingumas rodo, jog buvusioje konfliktinėje situacijoje pareiškėjos, kaip prokurorės veiksmai, kuomet buvo tyčia smurtaujama prieš savo sutuoktinį, aiškiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei pažeidžia prokuroro priesaiką, kuria ji įsipareigojo vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą prokuratūros pareigūno vardą, ginti žmogaus teises ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, sąžininga. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad konfliktinė situacija kilo neviešoje vietoje ir galbūt pareiškėja sąžiningai klydo dėl teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytos specialiosios išimties – dėl galimybės M. K. pasveikinti dukrą gimtadienio proga bet kurioje jos faktinio buvimo vietoje, nepaneigia jos padaryto šiurkštaus Prokurorų etikos kodekso pažeidimo fakto ir negali lengvinti pareiškėjos tarnybinės atsakomybės.

60. Atsakovo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėja savo veiksmais sulaužė prokuroro priesaiką, padarydama teisei priešingus veiksmus pažemino prokuroro vardą, jie padaryti tyčiniais sąmoningais veiksmais, kurie akivaizdžiai nesiderina su prokuroro, vykdančio valstybės jam deleguotas funkcijas, statusu bei tarnyba prokuratūroje, visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių tikimasi iš prokurorų, kuriems keliami padidinti reikalavimai, nustatyti nepriekaištingo elgesio standartai, kurių prokurorai turi laikytis, o ne juos pažeidinėti.

61. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

62. Pareiškėja atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, išdėstytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat pakartoja pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes.

63. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais lygiateisiškumo bei objektyvumo principais ir pateikdama pavyzdį, kaip kitas prokuroras, padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo, buvo grąžintas į pareigas, teigia, jog turi teisėta lūkestį, kad pareiškėjos situacija būtų vertinama nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, t. y., analogiškai vertinami pareiškėjos ir kitų prokurorų padaryti teisės pažeidimai. Pareiškėjos veiksmai dėl kilusio konflikto su sutuoktiniu buvo pripažinti mažareikšmiais ir kurie nesukėlė jokių sunkių pasekmių, todėl atsakovas nepagrįstai pareiškėjos situaciją vertino skirtingai nei kito nurodyto prokuroro padarytą pažeidimą.

64. Pareiškėja, remdamasi Prokuratūros įstatymu, nurodo, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepagrįstai ir šališkai, kadangi visus klausimus dėl galimo etikos reikalavimų turi nagrinėti Etikos komisija, tačiau skundžiamu atveju Etikos komisija pareiškėjos elgesio atitikimo etikos reikalavimams nevertino. Todėl, pareiškėjos vertinimu, atsakovas neatliko objektyvaus ir nešališko tarnybinio pažeidimo tyrimo, skundžiamus sprendimus dėl tarnybinės nuobaudos ir atleidimo priėmė Pareiškėjos kasmetinių atostogų metu, pažeidė pareiškėjos lygiateisiškumo principą, nes neprašė Etikos komisijos pateikti savo išvados dėl pareiškėjos veiksmų vertinimo.

65. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo pozicija, jog mažamečiams vaikams buvo sutrikdyta emocinė ir psichologinė sveikata, nurodo, kad, remiantis Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. nutarime „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31093-22“, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo, todėl, jeigu būtų buvę sunkių neigiamų pasekmių vaikų sveikatai, ikiteisminis tyrimas nebūtų nutrauktas.

66. Pareiškėja teigia, jog atsakovas nepagrįstai nevertina aplinkybės, kad pareiškėja vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3535-1040/2021, kuria buvo uždrausta sutuoktiniui patekti į jos būstą. Pareiškėja pabrėžia, jog žinodama, kad vaiko gimtadienio šventimas nevyksta, ir jos sutuoktinis, su kuriuo skyrėsi, negali atvykti ir būti vaiko gyvenamojoje vietoje, siekė apsiginti, apginti šeimos teisę į ramia aplinką, kaip ji buvo įsitikinusi įvykio metu, nuo neteisėtų šio asmens veiksmų. Todėl pareiškėja, negalėdama laiku sulaukti pagalbos, pati mėgino apsiginti, siekdama apsaugoti savo sveikatą, šeimos narių ramybę ir būsto ir privataus gyvenimo neliečiamumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2535-1040/2021 nurodyta – uždrausti atsakovui M. K. lankytis nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name ir žemės sklype (kuriame yra gyvenamasis namas). Šios nutarties 10 punkte nurodoma, kad vaiko tėvas gali dalyvauti švenčiant vaiko gimtadienį bet kurioje vaiko buvimo vietoje.

67. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad M. K. buvo teismo visiškai apribotas patekimas į pareiškėjos gyvenamąsias patalpas, todėl galbūt pareiškėja, nors pati būdama teisininkė, sąžiningai klydo dėl teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytos specialiosios išimties – dėl vaiko gimtadienio bei uždraudimo sutuoktiniui pateikti į pareiškėjos (bei nepilnamečio vaiko) gyvenamąsias patalpas bei vaiko buvimo vietos švenčiant gimtadienį ir neadekvačiai sureagavo.

68. Pareiškėjos vertinimu, svarbu įvertinti pareiškėjos veiksmus įvykus konfliktui. Pareiškėja pabrėžia, jog iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pareiškėja, vos pamačiusi M. K., paprašė sūnaus iškviesti policijos pareigūnus, o jos sūnus, atėjus M. K., pasakė, jog teismas jam uždraudė čia būti ir pasiūlė M. K., kad šis palauktų policijos ir policija nuspręs ar jis gali čia būti, bet M. K. atsakė, nereikia jam policijos leidimo ir toliau brovėsi. Aplinkybę, kad pareiškėja prašė policijos pagalbos konflikto metu patvirtina ir kaimynė, tačiau atsakovas pareiškėjos pagalbos šauksmą iškreiptai atsiliepime į apeliacinį skundą pavadino ,,konflikto eskalavimu“. Iš aukščiau nurodytų ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad pareiškėja nesiekė sukelti konflikto, o tik bandė jo išvengti, nesuvokė, jog pažeidžia įstatymą, buvo įsitikinusi, kad realizuoja savo teisę į būtinąją gintį, šeimos ramybę.

69. Kitaip nei teigia atsakovas, pareiškėjos vertinimu, įvykio metu vaikai nenukentėjo, kadangi nebuvo įvykio liudininkais (tai patvirtinta nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą), įvykio metu vaikai buvo namo antrame aukšte, kambaryje, o konfliktas vyko namo pirmo aukšto prieškambaryje, prie įėjimo durų. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu joks vaikas ar jų tėvai/atstovai nukentėjusiaisiais nebuvo pripažinti, ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras nenustatė žalos vaikams, nes šie nenukentėjo. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroro išvadose žala vaikams nebuvo nurodyta.

70. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas netinkamai ištyrė ir įvertino visas tarnybinės atsakomybės sąlygas, nepagrįstai konstatavo, kad tarnybinį pažeidimą pareiškėja padarė tyčia. Pareiškėjos nuomone, tokios atsakovo nurodomos aplinkybės prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir tarnybinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei suformuotai teismų praktikai.

71. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos E. S. bei atsakovo Generalinės prokuratūros apeliacinius skundus nurodo, kad dėl apeliacinių skundų tenkinimo/netenkinimo pagrindų pasisakyti negali.

72. Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis CK, Prokuratūros įstatymu bei , taip pat Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 patvirtintais Lietuvos Respublikos prokuratūros bei prokurorų kompetencijos nuostatais, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 17 d. įsakymu ,,Dėl atstovavimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai civilinėse bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų, atlygimo tvarkos aprašo“, nurodo, jog Vilniaus apygardos prokuratūra neturi Generalinės prokuratūros išduoto įgaliojimo atstovauti šioje byloje teisme.

73. Vilniaus apygardos prokuratūrai nenustatyta kompetencija spręsti dėl tarnybinių pažeidimų ištyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo negali plačiau pasisakyti dėl Generalinės prokuratūros apeliacinio skundo argumentų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

74. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Generalinio prokuroro 2023 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. P-88 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorei E. S.“ bei Generalinio prokuroro 2023 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. P-89 „Dėl prokurorės E. S. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ teisėtumo ir pagrįstumo.

75. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies (žr. nutarties 27 p.).

76. Apeliacinį skundą pateikė tiek pareiškėja, prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą (žr. nutarties 42 p.), tiek atsakovas, prašydamas palikti galioti Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos bei Įsakymą dėl atleidimo (žr. nutarties 54 p.).

77. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, struktūrine prasme, tikslingiausia pirma pasisakyti dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų: 1) pareiškėja savo veiksmais sulaužė prokuroro priesaiką, todėl taikyta tarnybinė nuobauda visiškai atitinka padaryto pažeidimo pobūdį (žr. nutarties 55 p., 60 p.); pareiškėja grąžinta į pareigas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepaskyrė jokios tarnybinės nuobaudos, nors ir pripažino, kad tarnybinis pažeidimas buvo padarytas (žr. nutarties 35 p., 56 p., 58 p.).

78. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas „priėjo prie išvados, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą“. Pareiškėja neskundė šios teismo sprendimo dalies. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nurodyta apimtimi. Vadinasi, ginčo dėl to, jog buvo padarytas inkriminuotas tarnybinis nusižengimas nėra. Kyla tik paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo klausimas padarytam tarnybiniam nusižengimui.

79. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, nagrinėdamas panašaus pobūdžio administracinis bylas, yra nurodęs, kad vertinant tarnybinės nuobaudos proporcingumą, pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2016 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-760-552/2016). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

80. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio asmens kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į asmens veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

81. Vilniaus apygardos administracinis teismas iš principo pirmiau nurodytus veiksmus atliko bei padarė išvadą, jog atsakovas nepagrįstai pareiškėjai pritaikė pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą (žr. nutarties 37 p.), vertino, jog tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą, todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ginčijamus Įsakymus panaikino ir grąžino pareiškėją į buvusias pareigas (žr. nutarties 37 p.).

82. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutinka, kad padarytas tarnybinis pažeidimas buvo įvertintas neadekvačiai, neatitiko teisingumo ir protingumo kriterijų.

83. Nekyla abejonių, jog pareiškėjos statusas ir profesijos prestižas reikalauja elgtis itin preciziškai laikantis teisinio reguliavimo, etikos bei moralės normų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tačiau gyvenimiškos situacijos, kartais suponuoja elgesį, kuris ne visada būna suderinamas su pirmiau paminėtais reikalavimais. Tokiais atvejais sprendžiant atsakomybės klausimą yra teisiškai reikšminga identifikuoti faktines aplinkybes, kilusias pasekmes. Šiuo konkrečiu atveju veika, kuri buvo pripažinta kaip tarnybinis nusižengimas, padaryta namų aplinkoje, nesėkmingai susiklosčius šeiminiams santykiams. Pareiškėja nebuvo charakterizuota neigiamai. Duomenų apie pirmiau paskirtas administracines nuobaudas nėra. Tarnybinis nusižengimas nesiejamas su netinkamu ar aplaidžiu pareiškėjos pareiginių tiesioginių funkcijų vykdymu. Tai iš esmės yra jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, patvirtinančios pirmosios instancijos teismo išvadas.

84. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, nustatydamas, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas buvo neproporcingas padarytam pažeidimui, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

85. Atsakovas, ginčydamas pareiškėjos grąžinimą į buvusias pareigas nepateikė duomenų, leidžiančių padaryti kitokias išvadas, nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde dėstoma argumentacija nėra tokio pobūdžio ir reikšmingumo, kad galėtų būti vertinama kaip sudaranti galimybę abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl patvirtintina, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos buvo neproporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.

86. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

87. Kita vertus, kaip jau buvo minėta pirmiau, teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Sutiktina, jog atsiranda nesuderinamumas, kai yra pripažįstama, jog buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, tačiau nėra skiriama jokia tarnybinė nuobauda. Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015). Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aptariamu aspektu, todėl atsiradusi teisinė spraga turi būti užpildyta.

88. Prokuratūros įstatymo 40 straipsnyje nurodyta (Įsakymo priėmimo metu), kad prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) perkėlimas į žemesnes pareigas; 4) atleidimas iš tarnybos.

89. Konstatavus, kad tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos buvo paskirta nepagrįstai, atsižvelgiant į jau pirmiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, šiuo konkrečiu atveju, suponuoja skyrimą papeikimo, kaip tarnybinės nuobaudos.

90. Pasisakant dėl pareiškėjos apeliacinio skundo konstatuotina, ką jau ne kartą yra padaręs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

91. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; ir kt.).

92. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018 ir kt.).

93. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

94. Tikrinamoje administracinėje byloje buvo konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta tarnybinė nuobauda. Nors tarnybinė nuobauda ir keistina, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas, pradėjęs tarnybinį persekiojimą ir jį užbaigęs skundžiamais įsakymais, veikė neteisėtai. Vadinasi, nėra vienos iš viešosios atsakomybės sąlygos, o tai paneigia tolimesnį teisinį svarstymą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

95. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

96. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, ji neįgijo teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti ir paskirti E. S. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.