Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja E. S. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. P-88 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorei E. S.“ (toliau – ir Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos); panaikinti Generalinio prokuroro 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. P-89 „Dėl prokurorės E. S. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo); grąžinti pareiškėją E. S. į buvusias prokurorės pareigas; priteisti pareiškėjai E. S. vidutinį darbo užmokestį (tarnybinį atlyginimą) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo Generalinės prokuratūros pareiškėjos E. S. naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovų Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškėjos E. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja nurodo, kad ji nuo 2005 m. spalio 3 d. pradėjo dirbti prokuroro pareigose, nuo 2012 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje prokuroro pareigose.

2023 m. vasario 20 d. pareiškėja, grįžusi iš atostogų ir laisvos dienos, sužinojo apie Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo. Pareiškėja iki atleidimo nebuvo supažindinta su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. vasario 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės E. S. veiksmų“ Nr. VT-66 (toliau – ir Išvada, Tarnybinio patikrinimo išvada) ir negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų dėl Išvadoje klaidingai nurodytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Pareiškėja su Išvada nesutinka ir laiko ją nepagrįsta ir neteisėta. 2023 m. vasario 20 d. pareiškėja taip pat sužinojo apie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. vasario 9 d. teikimą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Nr. VT-84 (toliau – ir Teikimas), su Teikimu iki atleidimo nebuvo supažindinta ir negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų. Teikimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėja su 2022 m. lapkričio 9 d. pranešimu apie galimai padarytą tarnybinį pranešimą nesutiko, todėl pateikė 2022 m. lapkričio 14 d. paaiškinimą. Pareiškėja nurodė, kad jos vertinimu veiksmai buvo teisėti, elgesio ir moralės normų pareiškėja nepažeidė.

Apie paskirtą drausminę nuobaudą ir atleidimą iš tarnybos atsakovė paskelbė viešai savo interneto svetainėje www.prokuraturos.lt. Remiantis šiuo pranešimu spaudai visi šalies naujienų portalai išplatino informaciją: „Kauno diena“ (paskelbė straipsnį „Iš pareigų dėl elgesio šeimyninio konflikto metu atleista Vilniaus prokurorė“); portalas „15min.lt“ (paskelbė straipsnį „Iš pareigų dėl elgesio šeimyninio konflikto metu atleista Vilniaus prokurorė“); portalas „delfi.lt“ paskelbė straipsnį „Už šiurkštų tarnybinį pažeidimą – atleidimas iš tarnybos prokuratūroje“); portalas „lrytas.lt“ (paskelbė straipsnį „N. G. iš pareigų atleido Vilniaus apylinkės prokurorę“).

Pareiškėjos įsitikinimu, nepagrįstai ir neteisėtai paskyrus griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą, ir vėliau išplatinus informaciją visuose naujienų portaluose apie pareiškėjos privatų gyvenimą, pareiškėjai buvo sukelti sunkūs išgyvenimai, pažemintas pareiškėjos vardas ir padaryta neturtinė žala.

Pareiškėjos įsitikinimu, Išvada, Teikimas, Įsakymas dėl nuobaudos ir Įsakymas dėl atleidimo yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi yra priimti nesilaikant esminių procedūrinių reikalavimų bei Viešojo administravimo principų ir yra šališki, pernelyg griežtai ir neadekvačiai įvertinta situacija, dėl kurios nepagrįstai pritaikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Įsakymas dėl nuobaudos, Įsakymas dėl atleidimo, Išvada ir teikimas yra neteisėti, kadangi juos priimant buvo pažeisti objektyvumo ir skaidrumo principai bei pažeistos esminės procedūros.

Atsakovė Išvadoje nepagrįstai nurodė, kad esą pareiškėja neteisėtus veiksmus atliko tyčia. Šios aplinkybės yra neteisingos ir nepagrįstos. Atsakovė, parengdama Išvadą, klaidingai nustatė reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjos veiksmai negali būti laikomi tyčia, nes pareiškėja siekė įgyvendinti savo teisę į savigyną.

Išvada yra neteisėta ir nemotyvuota, kadangi atsakovas realiai neatliko jokios tarnybinio tyrimo, o tik nukopijavo 2022 m. gruodžio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31093-22“ (toliau – ir Nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo) nurodytas aplinkybes. Nurodytas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo.

Atsakovė nepagrįstai pareiškėjos veiksmus vertino kaip šiurkštų pažeidimą.

Pareiškėja su Įsakyme dėl nuobaudos nurodytų vertinimu ir išvada nesutinka ir laiko juos nepagrįstais ir neteisėtais, kadangi pareiškėjos veiksmų nevertino Etikos komisija, todėl atsakovė nepagrįstai konstatavo būtent etikos normų pažeidimą;

Atsakovė pareiškėjos veiksmus, kurie buvo pripažinti mažareikšmiais, nepagrįstai vertino kaip šiurkštų tarnybinių pareigų pažeidimą. Atsakovė nepagrįstai nevertino, kad pareiškėjos veiksmai nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių, t.y. atsakovei nebuvo padaryta jokia reali žala. Atsakovė nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja per 17 darbo prokurore metų jokių tarnybinių pažeidimų nėra padariusi, tarnyba buvo vertinama tik gerai, pareiškėja yra gavusi už gerą tarnybą ne vieną apdovanojimą.

Pareiškėjo įsitikinimu, Atsakovas pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarką, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą dėl nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo, kadangi tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepagrįstai ir šališkai, kadangi visus klausimus dėl galimo etikos reikalavimų turi nagrinėti Etikos komisija, tačiau skundžiamu atveju Etikos komisija pareiškėjos elgesio atitikimo etikos reikalavimams nevertino. Išvadoje nurodyta, kad „tarnybinį patikrinimą atliko Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras V. U.“. Išvada yra nepagrįstai ir šališka, kadangi ją parengė vienintelis asmuo, o ne Etikos komisija. Teikimą pasirašė Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras V. U., kuris nedalyvavo rengiant atliekant tarnybinį tyrimą ir rengiant Išvadą, todėl šis teikimas yra nepagrįstas.

Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti Išvada, todėl pareiškėja negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų dėl Išvadoje ir teikime nurodytų aplinkybių. Todėl buvo pažeista pareiškėjo teisę į gynybą ir tyrimo nešališkumo be objektyvumo principai.

Įsakymas dėl nuobaudos ir Įsakymas dėl atleidimo buvo priimti pareiškėjos atostogų metu. Apie paskirtą nuobaudą pareiškėja sužinojo tik grįžusi į tarnybą, kuomet nebegalėjo naudotis darbo priemonėmis ir el. paštu, kuriuo buvo susirašinėjama su V. U.dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Tokiais veiksmais buvo tyčia apsunkinta Pareiškėjos teisę į gynybą ir sąžiningą procesą.

Pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kadangi atsakovė žinojo ir negalėjo nežinoti, kad tarnybinį turimą atlieka netinkamai ir šališkai, todėl parengė nepagrįstą ir neteisėtą Išvadą ir nepagrįstai pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Asakovė Įsakymą dėl nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo priėmė pareiškėjos atostogų metu, nesudarydami pareiškėjai galimybės susipažinti su Išvada ir pateikti paaiškinimų dėl Išvadoje klaidingai nurodytų aplinkybių. Atsakovė apie paskirtą tarnybinę nuobaudą paskelbė viešai savo interneto svetainėje ir Facebook paskyroje. Šią informaciją išplatino visos informacinės priemonės: „Kauno diena“, portalas „15min.lt“; portalas „delfi.lt“. Dėl šių paskelbtų duomenų pareiškėjai buvo apribota galimybė įsidarbinti kitoje vietoje ir dalyvauti konkursuose. Pareiškėja 3 mėnesius po atleidimo negauna nedarbo išmokos, todėl buvo pažemintas pareiškėjos vardas, atsirado netikrumo dėl ateities jausmas. Tokiais veiksmais atsakovė pažemino pareiškėjos vardą ir sukėlė jai neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjos įsitikinimu, ji patyrė sunkius neigiamus išgyvenimus, nevilties jausmą, netikrumą dėl ateities, kadangi pareiškėja išlaiko du mažamečius vaikus.

Atsakovė Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galimai neteisėtų veiksmų, esant juose tarnybinio nusižengimo požymių, kuomet pastaroji artimoje aplinkoje prieš savo sutuoktinį M. K. naudojo fizinį smurtą ir tuo padarė jam sveikatos sutrikdymą, buvo pradėtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo ėjusio generalinio prokuroro pareigas G. I. 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu (rezoliucija), gavus Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2022 m. rugpjūčio 17 d. (reg. Nr. 17.9.-9436) tarnybinį pranešimą. Atlikus tarnybinį patikrinimą jis buvo užbaigtas Tarnybinio patikrinimo išvada. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2023 m. vasario 9 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. VT-84, kuriame konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pakanka duomenų išvadai, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, ir pasiūlė jai skirtį tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos. Generalinė prokurorė pritarė teikimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, jog ginčo įsakymai nepagrįsti ir neteisėti bei, kad buvo pažeisti objektyvumo ir skaidrumo principai, bei pažeistos esminės procedūros. Atsakovės nuomone, skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje, nėra. Atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu nebuvo padaryta esminių ginčijamų įsakymo priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu gauti ir tarnybinio pktikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą, ginčijami įsakymai priimti kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą įvertintos reikšmingos tarnybinei atsakomybei taikyti aplinkybės, priimti įšakymai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. !

Be kita ko, atsakovė mano, kad pareiškėjos skundo teiginiai, jog pareiškėjos veiksmuose nėra nustatyta tarnybinio pažeidimo sudėties (kaltės) yra deklaratyvaus pobūdžio. Priešingai, nei skunde teigia pareiškėja, visuose tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose (tiek skundžiamuose įsakymuose, tiek teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje) konkrečiai ir aiškiai nurodyta pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo sudėtis ir visi kiti duomenys, inter alia pagrindžiantys pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą, nurodyti ir įvertinti tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Tarnybinio patikrinimo metu išvada dėl tarnybinio pažeidimo sudėties buvo atlikta atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką, Tai, kad tarp pareiškėjos veiksmų bei atsiradusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys konstatuota ir Teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, kuriame be kita ko, įvertinus padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios prokurorės kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, prokurorės tarnybinė atsakomybė buvo individualizuota įvertinant ir turimus duomenis apie tarnybą, pažymint, kad prokuroro elgesys ne tik tarnyboje, bet ir bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje formuoja visuomenės nuomonę apie teisėtumo užtikrinimą, teisingumo vykdymą valstybėje, todėl prokurorui keliami aukštesni nepriekaištingo elgesio reikalavimai nei eiliniam piliečiui, o jo teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Einant prokuroro pareigas nepakanka vien tinkamai, atlikti savo tiesiogines funkcijas, bet privalų savo pavyzdžiu kurti teisingo, teisines vertybes gerbiančio ir ginančio prokuroro, kaip valstybės pareigūno, įvaizdį. Atsakovė įvertino pareiškėjos tarnybą prokuroro pareigose ir pasisakė, kad nepakanka vien tinkamai atlikti pavestas užduotis, tačiau labai svarbų laikytis prokuroro priesaikos bet kuriose kitose gyvenimiškose situacijose ir nepažeidinėti, įstatymų reikalavimų.

Pažymi, jog padariniai irgi yra konkrečiai įvardinti ir detalizuoti skundžiame įsakyme ir kituose tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose, nurodant, kad dėl nurodytų pažeidimų kilę neigiami padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su E. S. veiksmais, t. y. pareiškėja padarė įstatymų pažeidimus, kurie buvo kvalifikuota kaip tyčinė nusikalstama veika. Ir nors baudžiamoji atsakomybė jai nebuvo taikyta, nes padaryta veika teismo buvo pripažinta mažareikšme, tačiau toks E. S. padarytas tarnybinis pažeidimas laikytinas šiurkščiu, juo buvo sulaužyta prokuroro priesaika bei pažeisti Prokurorų etikos kodekso reikalavimai. Padaryto tarnybinio pažeidimo pasėkoje reikšmingi neigiami padariniai atsirado: 1) tiek asmenims (M. K. padarytas sveikatos sutrikdymas, mažamečiams dviems vaikams sutrikdyta emocinė, psichologinė sveikata); 2) tiek tarnybai - buvo diskredituotas ir pažemintas prokuroro, kaip pareigūno, vardas bei prokuratūros, kaip institucijos autoritetas.

Nagrinėjamoje situacijoje įvertinus nurodytas aplinkybes buvo padaryta išvada, kad toks E. S. elgesys yra nesuderinamas su prokuroro statusu ir pareigomis,- nes prokurorai padėdami vykdyti teisingumą, dalyvauja baudžiamajame procese taikant griežčiausią - baudžiamąją atsakomybę asmenims, taip pat ir tiems, kurie kaltinami dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai. Dėl to E. S. pagrįstai buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos, nes tolimesnė tarnyba prokuratūroje keltų pagrįstą visuomenės pasipiktinimą ir nepasitikėjimą tokios prokurorės dalyvavimu baudžiamajame procese bei sprendimais.

Nurodo, kad E. S. įteikiant pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, tarnybinio patikrinimo išvadą, teikimą bei įsakymus dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš tarnybos, procedūrinių pažeidimų, kurie būtų suvaržę pareiškėjos teises, padaryta nebuvo.

Vadovaujantis Nuostatų 18 punktu, tarnybinio patikrinimo duomenimis gali būti ir procesinių dokumentų kopijos, kurias tikrintojas turi teisę naudoti tarnybinio patikrinimo medžiagoje ir išvadoje. Atliekant tarnybinį patikrinimą ir tiriant, ar E.S. veiksmais, kuomet artimoje aplinkoje, tarpusavio konflikto metu prieš sutuoktinį naudojo fizinį smurtą nebuvo padarytas tarnybinis pažeidimas buvo svarbūs faktiniai duomenys, kurie buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu, nes jie buvo betarpiškai susiję su tarnybinio patikrinimo metu tiriamomis aplinkybėmis. Kita vertus, anot atsakovės, nebuvo pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje gautų faktinių duomenų patikimumu, nes proceso dalyviai buvo įspėti dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už melagingų duomenų (parodymų, išvadų) suteikimą. Dėl to tarnybinio patikrinimo metu ikiteisminį tyrimą organizavusiam ir jam vadovavusiam Kauno apygardos prokuratūros prokurorui A.Kiuršinui 2022 m. spalio 11 d. buvo pateiktas prašymas dėl duomenų (apklausos protokolų ir kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų, specialisto išvadų ir kt.) pateikimo. Prokuroras A.Kiuršinas 2022 m. spalio 17 d. raštu leido tarnybinio patikrinimo metu naudoti visus ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie yra Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS). Akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo metu duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo gauti pagrįstai ir teisėtai - Nuostatuose numatyta tvarka ir būdu, todėl be jokios abejonės jie yra tarnybinio patikrinimo patikrinimo sudėtinė dalis ir pagrįstai buvo naudojami pareiškėjos tarnybinei atsakomybei pagrįsti. Pažymėtina, kad gauti duomenys buvo reikšmingi ir svarbūs išsamiam ir objektyviam pareiškėjos veiksmų vertinimui tarnybinės atsakomybės taikymo kontekste, ir nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos subjektyvaus pobūdžio skundo teiginiais, kad atsakovė neva neatliko jokio realaus tyrimo. Kaip minėta aukščiau tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytų procedūrų ir pagrįstai E. S. už padarytą tarnybinį, pažeidimą buvo taikyta drausminė nuobauda.

Atsakovė nesutinka, jog E. S. veiksmai buvo neva panaudotos savigynos kontekste ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3535-1040/2021 nustatytų apribojimų apimtyje, kuriais M. K. buvo numatytas draudimas lankytis vaiko (dukros) B. K. gyvenamojoje vietoje - gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype (kuriame yra gyvenamasis namas) (duomenys neskelbtini), tarnybinio patikrinimo metu (Išvados 20.2. ir 20.8. punktuose) buvo išanalizuoti ir aptarti. Akcentuoja, kad šių aplinkybių vertinimas glaudžiai susijęs su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartyje padarytu teisiniu vertinimui, kuria buvo patikrintas sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu dėl mažareikšmiškumo pagrįstumas ir kurį, nagrinėjamų aplinkybių kontekste, turi prejudičinę reikšmę. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi spręsdamas pareiškėjos skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo nurodė, kad E. S. padaryta veika formaliai atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius ir nėra pagrindo E. S. padarytų veiksmų laikyti, kad jie būtų atlikti esant būtinosios ginties sąlygoms. Be to, teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartyje nagrinėdamas susiklosčiusią situaciją kartu vertino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3535-1040/2021 nustatytas sąlygas dėl M. K. taikytų apribojimų lankytis tam tikrose vietose ir pažymėjo, jog M. K. ir E. S. skyrybų byloje 2022 m. birželio 3 d. buvo priimta nutartis, kurioje nurodyta, kad: „Vaiko tėvas gali dalyvauti švenčiant vaiko gimtadienį bet kurioje vaiko buvimo vietoje“. Šia nutartimi nustatyta sąlyga yra specialioji draudimo lankytis gyvenamojoje vietoje sąlygos atžvilgių. Priimtoje apygardos teismo nutartyje be kita ko akcentuota, kad pagal 2022 m. birželio 3 d. teismo nutartį, M. K. turi teisę lankyti dukrą bet kurioje vietoje, kur buvo švenčiamas dukros gimtadienis. Teismas atkreipė dėmesį, kad gautais faktiniais duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną, tai yra 2022 m. rugpjūčio 16 d., B. K. gimtadienio šventė vyko, dėl to pagal 2022 m. birželio 3 d. nutartį M. K. turėjo teisę joje dalyvauti, o E. S. turėjo pareigą netrukdyti jam to padaryti. Kartu teismas nutartyje pabrėžė, aplinkybė, kad nukentėjusysis M. K. pagal teismo sprendimą minėtą dieną turėjo teisę aplankyti dukrą, taip pat paneigia versiją, kad E. S. įvykio metu veikė būtinosios ginties sąlygomis. Taigi, esant tokio pobūdžio nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad atsakovė tarnybinio patikrinimo metu E. S. veiksmus vertino tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjos veiksmai, kuomet ji naudojo smurtą sutuoktinio M. K. atžvilgiu, buvo atlikti esant savigynos sąlygoms. Atvirkščiai, iš tarnybinio patikrinimo metu gautų duomenų buvo nustatyta, kad E. S. artimoje aplinkoje smurtaudama sutuoktinio M. K. atžvilgiu veikė tyčia ir pažeidė norminių aktų reikalavimus, tuo padarydama tarnybinį pažeidimą.

Atsakovė atsakydama į šiuos pareiškėjos argumentus pažymi, kad pareiškėja savaip interpretuoja Prokuratūros įstatymo ir kitų prokuratūros vidaus norminių aktų nuostatas, kad visais klausimus dėl galimo prokurorų etikos reikalavimų pažeidimų turi nagrinėti Etikos komisija. Prokuratūroje yra nustatyta aiški tvarka, kaip nagrinėjami galimai prokurorų padaryti Prokurorų etikos kodekso pažeidimai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, tai gali būti daroma tiek atliekanio tarnybinio patikrinimo metu, tiek Etikos komisijos posėdžio metu. Iš tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų matyti, kad juose nustatyta tarnybinio patikrinimų pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo tvarką dėl prokurorų galimai padarytų įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių ar Prokurorų etikos kodekso pažeidimų. Taigi, tokios nuostatos akivaizdžia patvirtina, kad prokurorų padalyti norminių aktų pažeidimai tarnybinio patikrinimo gali būti vertinami Prokurorų etikos kodekso nuostatų kontekste.

Nagrinėjamoje situacijoje, kuomet 2022 m. rugpjūčio 17 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjos galimai padarytų įstatymų pažeidimo, tai ikiteisminio tyrimo įstaigoje, jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-31093-22 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., kuris buvo pradėtas 2022 m. rugpjūčio 16 d., ir ikiteisminio tyrimo metu jau buvo aiškinamasi, ar E. S. nepadarė nusikalstamos veikos (Išvados 2-3 lapai). Todėl kompetentingo subjekto kreipimasis Etikos komisijai tirti E. S. veiksmus pagal Etikos nuostatuose nustatytą reguliavimą negalėjo būti pateiktas. Įvertus gautame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes generalinės prokurorės pavaduotojas G.I., kuris ėjo generalinio prokuroro pareigas, savo sprendimu dėl E. S. veiksmų pradėjo tarnybinį patikrinimį, kurį nustatyta tvarka pavedė atlikti Vidaus tyrimų skyriui, ir atlikto patikrinimo metu ir buvo ištirtos aplinkybės dėl pareiškėjos padarytų įstatymų bei Prokurorų etikos kodekso pažeidimų. Todėl, nors E. S. elgesio atitikimas Prokurorų etikos kodekso reikalavimams ir nebuvo įvertintas Etikos komisijos, tačiau tai nėra pagrindas, anot atsakovės, sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad dėl to tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepagrįstai ir šališkai, nes jos veiksmų teisėtumas buvo įvertintas kito įgalioto subjekto ir tai buvo padaryta nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų.

Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos prašymu priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Generalinė prokuratūra jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu neatliko. Tarnybinis patikrinimas, kuriame buvo vertinami E. S. veiksmai, buvo pradėtas ir atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Užbaigus tarnybinį patikrinimą buvo priimtas šiuose nuostatuose numatytas generalinio prokuroro sprendimas Pareiškėjos skundo argumentai, kad tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai atsakovės vertinimu yra paneigta tarnybinio patikrinimo medžiaga. Pareiškėja savo skunde, atsakovės nuomone, neįrodė neteisėtų, t. y. priešingų teisei, Generalinės prokuratūros veiksmų. Be to, atsakovė nesutinka ir su tuo, kad E. S. buvo padaryta neturtinė žala tuomet, kai apie pareiškėjai paskirtą drausminę nuobaudą ir atleidimą iš tarnybos atsakovė paskelbė viešai savo interneto svetainėje www.prokuraturos.lt. o vėliau remiantis šiuo pranešimu šalies naujienų išplatino šią informaciją apie jos privatų gyvenimą ir tuo anot pareiškėjos jai buvo sukelti sunkūs išgyvenimai ir pažemintas jos vardas.

Pirmiausia atsakovė yra įsitikinusi, kad pareiškėjai tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta pagrįstai ir atsakovė skelbdama apie tai informacija E. S. neturtinė žalos nepadarė, nes ji buvo valstybės pareigūnė ir informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, kuris savo veiksmais daro žalą kitiems asmenims ir valstybei negali būti pažeidžiamas asmens privatumas ir dėl to kilti neturtinė žala. Antra, Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Taigi, remiantis Konstitucinio Teismo aiškinimu, padaręs teisės pažeidimą, ar įtariamas jo darymu asmuo pats atsisako nuo teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daroma teisei priešinga veika.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė teismo skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymo dėl atleidimo, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos grąžinimo į buvusias prokurorės pareigas, priteisimo pareiškėjai vidutinio darbo užmokesčio (tarnybinio atlyginimo) už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. S. nuo 2005 m. spalio 3 d. pradėjo dirbti Kauno miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro pareigose, nuo 2006-04-03 dirbo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje, nuo 2012 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje prokuroro pareigose.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo ėjusio generalinio prokuroro pareigas G. I. 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu (rezoliucija), gavus Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2022 m. rugpjūčio 17 d. (reg. Nr. 17.9.-9436), tarnybinį pranešimą buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galimų neteisėtų veiksmų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu sutuoktinio atžvilgiu.

Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 9 d. buvo įteiktas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą. Pareiškėja su pranešimu nesutiko ir 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė paaiškinimą nurodydama, kad jos vertinimu veiksmai buvo teisėti, elgesio ir moralės normų nepažeidė.

Atlikus tarnybinį patikrinimą generalinei prokurorei buvo pateikta 2023 m. vasario 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-66, kurioje siūloma pripažinti, kad prokurorė E. S. padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą ir taikyti jai tarnybinę atsakomybę – paskirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Generalinės prokurorės 2023 m. vasario 6 d. sprendimu Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui pavesta surašyti motyvuotą teikimą.

Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2023 m. vasario 9 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. VT-84, kuriame konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pakanka duomenų išvadai, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, ir pasiūlė jai skirtį tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos (toliau – ir Teikimas).

Generalinė prokurorė pritarė teikimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. P-88 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorei E. S. “ pripažino, kad E.S. padarė tarnybinį pažeidimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius 2023 m. vasario 20 d. (reg. Nr.l7.9.-1590) tarnybiniu pranešimu informavo, kad pareiškėja su nurodytais dokumentais buvo supažindinta pasirašytinai 2023 m. vasario 20 d., kuomet grįžo iš kasmetinių atostogų.

Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimu „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31093-22“ ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pripažįstant, kad E. S. ir E. A. padaryta veika - M K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas yra mažareikšmė. 2022 m. gruodžio 29 sprendimu (rezoliucija) prokuroro nutarimas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjos skundas. Šioje nutartyje, be kita ko, konstatuota, jog: „tarp E. S. ir M. K. tarpusavio santykiai yra priešiški, vyksta skyrybų procesas. Visa tai lėmė, jog įvykio metu jie abu vienas kito atžvilgiu elgėsi agresyviai, neadekvačiai reagavo į susiklosčiusią situaciją, provokavo vienas kitą. <...>. Kilusio konflikto, peraugusio į fizinį susistumdymą, metu sužalojimus patyrė tiek nukentėjusysis M. K., tiek ir E. S., kuriai konstatuoti – dešinio skruosto sumušimas, poodinės kraujosrūvos dešiniame dilbyje, kairėje rankoje, sėdmenyse, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, kurie, bendroje visumoje, yra daug didesni ir gausesni nei nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad sužalojimai M. K. buvo padaryti ne gyvybiškai svarbiose kūno vietose, visi sužalojimai – smulkūs ir nežymūs (įbrėžimai, kraujosruvos, nubrozdinimai), iš IBPS esančių nuotraukų Nr. 7, 8, 9 įžiūrimi tik atidžiai žiūrint. Šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog E. S. ir E. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nėra pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrįstas baudžiamosios atsakomybės jiems taikymas.“

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.). Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu. Pareiškėja yra prokurorė, todėl ji taip pat privalo laikytis prokurorų elgesio ir profesinės etikos (veiklos) reikalavimų, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekse, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-68 (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija) (toliau – ir Prokurorų etikos kodeksas). Tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarką reglamentuoja Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 „Dėl Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 6.2 papunktyje nustatyta, kad parenkant tarnybinę nuobaudą

Atsižvelgiama į padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės formą, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Prokurorų tarnybinė atsakomybė yra įtvirtinta Prokuratūros įstatymo 39¹ - 42 straipsniuose. Įstatymo 39¹straipsnio 2 ir 3 dalys numato, jog už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas. Pagal Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 2 dalį prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, be kita ko, ir atleidimas iš tarnybos. Minėto įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog prokurorui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už kitus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, kuriais diskredituojamas prokuratūros autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas prokuratūra. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Prokuroras privalo tarnybos ir ne tarnybos metu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, Prokurorų etikos kodekso (Prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 39¹ str. 1 d., Prokurorų etikos kodekso 3 p.).

Prokurorų etikos kodekse įtvirtinti pagrindiniai prokurorų profesinės etikos - teisingumo, padorumo ir atsakomybės - principai įpareigoja prokurorą ir ne tarnybos metu visada veikti protingai ir teisingai (5.1.1 p.), elgtis padoriai, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją (5.2.1 p.), vengti savo elgesiu žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą (5.9.1 p.).

Iš ginčijamo Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos, Teikimo ir Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjai griežčiausia tarnybinė nuobauda paskirta konstatavus, jog ji padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą. Taigi, sprendžiant pareiškėjos atleidimo iš tarnybos klausimą taikytinas Prokuratūros įstatymas, kurio 44 straipsnio 2 punkte numatyta, jog pagrindas atleisti prokurorą iš tarnybos yra tuomet, kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, vienas iš pagrindų – prokurorui padarius kitus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, kuriais diskredituojamas prokuratūros autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas prokuratūra (įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pažymėtina, jog šis atleidimo iš tarnybos pagrindas Prokuratūros įstatyme nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, kai savo poelgiu sulaužo priesaiką.

Nagrinėjant administracinius ginčus dėl prokurorės atleidimo iš tarnybos aukščiau minėtu pagrindu yra būtina išaiškinti, koks pareigūnės veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnė yra kalta dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į prokurorės padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar prokurorės padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš prokurorų.

Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos, be kita ko, nurodoma, jog 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 17.45 val., savo namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų kilus žodiniam konfliktui su sutuoktiniu M. K., namuose taip pat esant mažamečiams vaikams B. K. (gim. 2014 m.) ir J. M. (gim. 2014 m.) ir jiems matant bei girdint, konflikto metu garsiai šaukdama tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš M. K. – jį stumdė, rankomis sudavė jam į veido ir krūtinės sritis ir taip sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o mažamečiams vaikams – psichologinę trauma. Tokiais savo veiksmais E. S. sulaužė valstybei duotą priesaiką, pažemino prokuroro vardą ir sumenkino prokuratūros autoritetą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų, 39¹ straipsnio 1 dalies, Prokurorų etikos kodekso 5.1.1, 5.9.1 papunkčių ir 6 punkto reikalavimus ir nuostatus. Dėl padaryto pažeidimo kilo reikšmingų neigiamų padarinių tiek asmenims (M. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dviem mažamečiams vaikams sutrikdyta emocinė, psichologinė sveikata), tiek tarnybai (diskredituotas ir pažemintas prokuroro, kaip pareigūno, vardas ir prokuratūros, kaip institucijos, autoritetas). Kilę neigiami padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su prokurorės veiksmais. Tarnybinis pažeidimas padarytas tyčia.

Tarp šalių nėra ginčo, jog tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio įvyko konfliktinė situacija. Tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai aukščiau minėtą jos padarytą pažeidimą įvertino kaip šiurkštų, todėl nepagrįstai jai buvo paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda.

Pareiškėjos teigimu, Įsakymas dėl nuobaudos skyrimo ir Išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi pareiškėjos veiksmų nevertino Etikos komisija, todėl atsakovė nepagrįstai konstatavo būtent etikos normų pažeidimą.

Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorų galimai padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Prokurorų etikos komisijos nuostatų 21 punktas nustato, jog Etikos komisija nenagrinėja kreipimųsi dėl prokurorų galimai padarytų pažeidimų nebaigtuose ikiteisminiuose tyrimuose ir perduoda juos generaliniam prokurorui (jo nesant – generalinio prokuroro pavaduotojui) spręsti dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog, kaip minėta, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjos galimai padarytų įstatymų pažeidimo, tuo metu ikiteisminio tyrimo įstaigoje, jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-31093-22 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., kuris buvo pradėtas 2022-08-16 dieną, ir ikiteisminio tyrimo metu jau buvo nustatinėjama, ar E. S. nepadarė nusikalstamos veikos. Vadovaujantis Prokurorų etikos komisijos nuostatų 21 punktu, atsakovė dėl pareiškėjos pažeidimų nesikreipė į Etikos komisiją, tačiau laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas G. I. sprendimu dėl E.S. veiksmų buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurį nustatyta tvarka buvo pavesta atlikti Vidaus tyrimų skyriui. Taigi, tarnybinį tyrimą, priešingai nei teigia pareiškėja, atliko tam įgaliotas tinkamas subjektas.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3535-1040/2021. Anot pareiškėjos, teismo buvo nutarta: „uždrausti atsakovui M. K. lankytis nepilnametės dukters B. K., gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype (kuriame yra gyvenamasis namas) (duomenys neskelbtini).“. Be to, pareiškėjos veiksmai buvo savigyna, kadangi pareiškėja, negalėdama laiku sulaukti pagalbos, pati mėgino apsiginti, siekdama apsaugoti savo sveikatą, šeimos narių ramybę ir būsto ir privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovė neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja veiksmus, susijusius su fizinės jėgos panaudojimu, atliko tyčia.

Pažymėtina, jog iš tiesų, minėtoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nutarė dėl draudimo M. K. lankytis minėtoje nepilnametės gyvenamojoje vietoje. Tačiau šios nutarties 10 punktas taip pat numato, jog: „Vaiko tėvas gali dalyvauti švenčiant vaiko gimtadienį bet kurioje vaiko buvimo vietoje“. Taigi, dukros gimimo dieną pagal teismo nutartį M. K. turėjo teisę atvykti į pareiškėjos ir jos nepilnametės dukros gyvenamąją vietą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis ir kt.) paneigia pareiškėjos argumentus dėl savigynos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties 16 punkte konstatuota, jog pareiškėjos buvo veikta neapibrėžta tyčia.

Pareiškėja nurodo, jog atsakovė padarė esminį procedūrinį pažeidimą, kadangi su Tarnybinio patikrinimo išvada ji susipažino tik 2023 m. vasario 20 d. Iki atleidimo iš tarnybos ji nebuvo supažindinta su Išvada ir negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų dėl Išvadoje klaidingai nurodytų aplinkybių ir padarytų išvadų, todėl su Išvada nesutinka ir laiko ją nepagrįsta ir neteisėta.

Pažymėtina, jog siekiant išsiaiškinti galimai padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybes ir tikrinamo prokuroro poziciją, tikrintojas surašo pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą ir jį įteikia tikrinamam prokurorui pasirašytinai arba elektroniniu paštu. Tikrinamas prokuroras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos gali tikrintojui pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio pažeidimo (Nuostatų 20, 21 punktai). Tarnybinio patikrinimo išvados, teikimo, generalinio prokuroro sprendimo kopijos prokurorui, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atliktas tarnybinis patikrinimas, išsiunčiamos, kai generalinis prokuroras priima galutinį sprendimą (Nuostatų 34 punktas). Nuostatai nenumato, jog tikrinamas prokuroras su tarnybinio patikrinimo išvada turėtų būti supažindintas iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai 2022 m. lapkričio 9 d. buvo įteiktas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą. Kaip minėta, pareiškėja susipažinusi su pranešimu apie galimai padarytą tarnybinį pranešimą nesutiko ir 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė paaiškinimą atsakovei. 2023 m. kovo 20 d. pareiškėjai buvo įteikta tarnybinio patikrinimo išvada, teikimas bei ginčijami įsakymai. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo tarp pareiškėjos ir atsakovės nėra. Taigi, atsakovė laikėsi teisės aktų nuostatų reglametuojančių tarnybinių patikrinimų atlikimą, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovė atlikdama tarnybinį patikrinimą padarė esminius procedūrinius pažeidimus.

Pareiškėjos neteisėta veika pasireiškė netinkamu veikimu savo namuose panaudojant fizinę jėgą M. K. atžvilgiu. Tarnybinis nusižengimas buvo padarytas tyčios kaltės forma.

Atsakovė ginčijamame Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nurodo, jog dėl padaryto pažeidimo kilo reikšmingų neigiamų padarinių tiek asmenims (M. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dviem mažamečiams vaikams sutrikdyta emocinė, psichologinė sveikata), tiek tarnybai (diskredituotas ir pažemintas prokuroro, kaip pareigūno, vardas ir prokuratūros, kaip institucijos, autoritetas). Teismas sutinka, jog neigiami padariniai kilo M. K. ir tarnybos atžvilgiu, tačiau šiuo atveju atsakovė nepagrįstai konstatavo, jog buvo sutrikdyta dviejų mažamečių vaikų emocinė ir psichologinė sveikata. Emocinę ir psichologinę vaiko sveikatą galimai įtakoja tėvų nuolatinė konfliktinė situacija, tačiau įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog būtent ginčo situacija sutrikdė mažamečių vaikų emocinę ir psichologinę būklę, byloje nėra.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).

Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėja prokurore dirbo 17 metų. Į bylą yra pateikta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedimino Juknos 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjos tarnybinė charakteristika, kurioje ji charakterizuojama itin teigiamai. Pareiškėjai jos darbiniu laikotarpiu nebuvo taikytos tarnybinės nuobaudos.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika ir taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjai buvo paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą pareiškėjos darbdavio buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės.

Įvertinus pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios pareigūnės kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pareiškėjos charakteristiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai pareiškėjai pritaikė pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju teismas daro tokią išvadą, vertindamas, jog pareiškėjos ginčo veiksmai nukreipti prieš M. K. kilo esant įtemptai, ilgalaikei konfliktinei situacijai neviešoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio santuokos nutraukimas teisme vyko beveik tris metus, M. K. buvo teismo visiškai apribotas patekimas į pareiškėjos gyvenamąsias patalpas, todėl galimai pareiškėja, nors pati būdama teisininkė, sąžiningai klydo dėl teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytos specialiosios išimties – dėl vaiko gimtadienio bei uždraudimo sutuoktiniui pateikti į pareiškėjos (bei nepilnamečio vaiko) gyvenamąsias patalpas bei vaiko buvimo vietos švenčiant gimtadienį ir neadekvačiai sureagavo. Teismas visiškai sutinka su atsakove, jog prokuroras turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą prokuratūrą ir jos pareigūnus; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir prokuroro reputacija. Tačiau šiuo atveju manytina, jog tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ginčijami Įsakymai naikintini.

Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis (ginčui aktuali teisės akto redakcija) numato, jog jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Pagal to paties straipsnio 4 dalį jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia grįžti į buvusias pareigas. Atsakovė, vadovaudamasi Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi, neprašė pripažinus pareiškėjos skundą pagrįstu taikyti alternatyvų pareiškėjos teisių gynimo būdą ir pareiškėjos negrąžinti į tarnybą.

Pareiškėjos grąžinimas į darbą yra galima asmens teisių gynimo priemonė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl atleidimo iš tarnybos pripažinimo neteisėtu, ir nustatęs, kad pareiškėjos atleidimas iš tarnybos neteisėtas, kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš tarnybos padarinių klausimą ir tokiu atveju teismas nėra saistomas pareiškėjos nurodyto skundo dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo pažeistų teisių neteisėtai atleidus iš buvusių pareigų gynimo būdo (neteisėtų padarinių šalinimo būdo) parinkimas, atsižvelgiant į Darbo kodekso 218 straipsnio nuostatas, yra teismo diskrecija, kuri įgyvendinama, vertinant byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į siekį veiksmingai apginti valstybės tarnautojo teises.

Nagrinėjamu atveju teismas panaikino pareiškėjos atžvilgiu taikytą tarnybinę nuobaudą – atleidimą, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl grąžinimo į buvusias prokurorės pareigas tenkintinas.

Pažymėtina, kad darbdaviui, neteisėtai atleidusiam darbuotoją iš darbo, yra taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai, inter alia (be kita ko), Darbo kodekse įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Esant aukščiau nurodytam pareiškėjos atleidimo iš tarnybos pagrindui, pareiškėjai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2023 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, atskaičius mokesčius valstybei.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pagal DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nagrinėdamas darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę priteisti padarytą turtinę ar neturtinę žalą. DK 151 straipsnyje įtvirtinta bendroji darbo sutarties šalių pareiga atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246-6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi, reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas (pavyzdžiui, dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo) neatima ieškovui (darbuotojui) teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Vadovaujantis LVAT praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (žr., pvz., LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Pareiškėja teigia, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ji patyrė sunkius neigiamus išgyvenimus, nevilties jausmą, netikrumą dėl ateities, kadangi pareiškėja išlaiko du mažamečius vaikus. Be to, atsakovė žinojo ir negalėjo nežinoti, kad tarnybinį turimą atlieka netinkamai ir šališkai, todėl parengė nepagrįstą ir neteisėtą Išvadą ir nepagrįstai pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Atsakovė apie paskirtą tarnybinę nuobaudą paskelbė viešai savo interneto svetainėje ir facebook paskyroje. Šią informaciją išplatino visos informacinės priemonės, t.y. „Kauno diena“; portalas „15min.lt“; portalas „delfi.lt“.

Teismo vertinimu, neatmestina galimybė, kad atleidimas iš pareigų pareiškėjai sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus, tačiau pareiškėja nepagrindžia, jog būtent atleidimas iš darbo, o ne ilgalaikiai konfliktiniai šeimyniniai santykiai, lėmė neigiamus išgyvenimus, todėl darytina išvada, jog įsakymo dėl atleidimo pripažinimas neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimas yra pakankama satisfakcija, todėl netenkintinas pareiškėjos prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo tyrimo, tik atsakovė pritaikė šiam pažeidimui neproporcingą tarnybinę nuobaudą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Nuostatų 50 punktas regalentuoja, jog generalinio prokuroro sprendimu apie tarnybinės nuobaudos skyrimą prokurorui gali būti skelbiama viešai.

Kiti šalių argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 132 str., 133 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. P-88 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorei E. S.“.

Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. P-89 „Dėl prokurorės E. S. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“.

Grąžinti pareiškėją E. S. į ankstesnes Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas.

Priteisti E. S. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2023 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu tokia buvo išmokėta).

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.