- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-1811-773/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00456-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- asociacijos Eržvilko medžiotojų
- Ieškovas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.8Asociacijos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos Eržvilko medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei asociacijai Eržvilko medžiotojų būreliui dėl asociacijos visuotinio narių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti atsakovės asociacijos Eržvilko medžiotojų būrelio 2018 m. kovo 25 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl R. S. pašalinimo iš Eržvilko medžiotojų būrelio, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio dirba tarptautinių krovinių pervežimo vairuotoju, todėl įgaliojo savo tėvą V. V. S. atstovauti ieškovą medžiotojų būrelio valdymo organų veikloje. 2018 m. kovo 26 d. ieškovas iš įgaliotinio sužinojo, kad 2018 m. kovo 25 d. įvykusio visuotinio Eržvilko medžiotojų būrelio narių susirinkimo metu R. S. buvo pašalintas iš būrelio narių, nes nemokėjo nario mokesčio. 2018 m. balandžio 5 d. ieškovas kreipėsi į būrelio vadovą dėl dokumentų nuorašų gavimo ir 2018 m. balandžio 21 d. gavo 2018 m. kovo 9 d. valdybos posėdžio protokolą bei 2018 m. kovo 25 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą. 2018 m. kovo 9 d. valdybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo tolesnės narystės būrelyje, tačiau šis valdybos posėdžio protokolas iki visuotinio narių susirinkimo ieškovui įteiktas nebuvo ir apie valdybos posėdyje fiksuotus tikslius pasiūlymus ieškovui nebuvo žinoma iki 2018 m. balandžio 21 d. Visuotinio būrelio narių 2018 m. kovo 25 d. susirinkimo protokolą ieškovas gavo el. paštu tik 2018 m. gegužės 2 d. Ieškovo nuomone, pasiūlymas jį pašalinti iš medžiotojų būrelio buvo suformuluotas tik visuotinio būrelio narių susirinkimo metu. Pažymi, kad ieškovo iš Eržvilko medžiotojų būrelio yra neteisėtas ir turi būti panaikintas tiek dėl esminių procedūrinių pažeidimų, tiek dėl paskirtos griežčiausios visuomeninės poveikio priemonės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė asociacija Eržvilko medžiotojų būrelis atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Pažymėjo, kad R. S. kaip Eržvilko medžiotojų būrelio narys privalėjo mokėti nustatyto dydžio nario mokestį. 2015 m. kovo 29 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu pritarta diferencijuoto nario mokesčio principo taikymui Eržvilko medžiotojų būrelyje, 2015 m. balandžio 30 d. būrelio valdybos posėdyje patvirtinta metinio nario mokesčio apskaičiavimo ir jo mokėjimo tvarka. Ieškovas dalyvavo 2015 m. kovo 29 d. visuotiniame būrelio susirinkime ir žinojo apie priimtą mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau jos nesilaikė , nesumokėjo 468 Eur nario mokesčio. 2018 m. kovo 9 d. vyko Eržvilko medžiotojų būrelio posėdis, kuriame ieškovas pats pripažino, kad dalies mokesčio nėra sumokėjęs. Valdybos posėdžio metu buvo nutarta būrelio nario R. S. tolesnės narystės būrelyje klausimą perduoti svarstyti visuotiniams būrelio susirinkimui. 2018 m. kovo 23 d. buvo gautas ieškovo prašymas panaikinti priskaičiuotą ir nesumokėtą diferencijuoto nario mokesčio dalį – 468 Eur, tačiau 2018 m. kovo 25 d. valdybos posėdyje nutarta ieškovo prašymo netenkinti. 2018 m. kovo 25 d. įvyko visuotinis Eržvilko medžiotojų būrelio susirinkimas, kuriame dalyvavo ieškovo atstovas V. V. S. Jo metu buvo nuspręsta pašalinti ieškovą iš būrelio narių dėl nario mokesčio nemokėjimo. Atsakovė pažymi, kad ieškovas dalyvavo būrelio valdybos posėdyje, kur buvo svarstomas klausimas dėl jo galimo pašalinimo iš būrelio, žinojo, jog šis klausimas perduotas svarstyti visuotiniam būrelio susirinkimui, įvykusiam 2018 m. kovo 25 d., kuriame dalyvavo ieškovo įgaliotas asmuo, be to visa informacija apie valdybos posėdžius ir susirinkimus skelbiama viešai būrelio internetiniame puslapyje. Ieškovo aiškinimas, kad jis nežinojo apie tai, jog visuotiniame būrelio susirinkime bus svarstomas klausimas dėl jo pašalinimo iš būrelio neatitinka faktinių aplinkybių. Švelnesnės poveikio priemonės skirti R. S. nebuvo galima taikyti, nes už tokio pobūdžio pažeidimus įstatuose numatyta poveikio priemonė – pašalinimas iš medžiotojų būrelio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2018 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Teismas panaikino asociacijos Eržvilko medžiotojų būrelio 2018 m. kovo 25 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl būrelio nario R. S. pašalinimo iš Eržvilko medžiotojų būrelio narių. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 9 d. įvyko Eržvilko medžiotojų būrelio valdybos posėdis, kuriame dalyvavo ir pats ieškovas, o šio posėdžio metu nutarta „teikti visuotiniam narių susirinkimui klausimą dėl būrelio nario R. S. tolesnės narystės būrelyje ir už būrelio įstatų 19.7.3 ir 19.7.5 punktų pažeidimus R. S. pašalinti iš būrelio“. Teismas sprendė, kad 2018 m. balandžio 5 d. būrelio vadovo el. laiško kopija, kuriame nurodyta, jog „kovo 9 d. 18 val. (duomenys neskelbtini) pas G. B. organizuojamas būrelio valdybos posėdis. Bus svarstomas klausimas dėl nesumokėto jūsų nario mokesčio už 2015/2016 finansinius metus“ patvirtina, jog ieškovas nežinojo, kad šio valdybos posėdžio metu bus svarstomas klausimas dėl jo pašalinimo iš būrelio. Teismas darė išvadą, kad prieš valdybos posėdį toks ieškovui pateiktas informacijos kiekis nėra pakankamas, jog būtų užtikrinta asociacijos nario teisė tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė procedūrinius reikalavimus, nes iš anksto ir aiškiai nesuformulavo valdybos posėdyje svarstomo klausimo dėl R. S.
5. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. kovo 9 d. valdybos posėdžio protokolas ir 2018 m. kovo 25 d. visuotinio susirinkimo dienotvarkė R. S. įteikta tik 2018 m. balandžio 21 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors valdybos posėdžio protokolas buvo paskelbtas medžiotojų būrelio tinklapyje ir ieškovas galėjo susipažinti su jo turiniu, atsakovės įstatuose nenumatyta, kad valdybos posėdžio protokolai skelbiami būrelio tinklapyje, todėl R. S. apie priimtus valdybos nutarimus turėjo būti pranešta kita tvarka.
6. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 25 d. Eržvilko medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo dienotvarkėje buvo įtrauktas klausimas „dėl R. S. tolesnės narystės būrelyje”. Visuotinio susirinkimo metu tik svarstant ieškovo nesumokėtų mokesčių klausimą, V. V. pasiūlė pašalinti ieškovą iš būrelio už įstatų 19.7.3 ir 19.7.5 punktų nesilaikymą, pasiūlymui buvo pritarta. Teismas darė išvadą, kad atsakovė, 2018 m. kovo 25 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo darbotvarkėje nenurodydama, jog bus svarstomas klausimas dėl R. S. pašalinimo iš būrelio pažeidus konkrečius įstatų punktus, pažeidė procedūrinius reikalavimus, dėl ko tiek ieškovas, tiek jo įgaliotas asmuo negalėjo tinkamai pasiruoši svarbaus ieškovui klausimo nagrinėjimui.
7. Teismas pažymėjo, kad Eržvilko medžiotojų būrelio įstatų 33, 33.1.1., 33.1.2. punktuose numatyta, jog būrelio valdyba svarsto pažeidėją už šių įstatų 19.7.2-19.7.6. punktuose numatytus atvejus ir būrelio nariams gali skirti įspėjimą, sustabdymą teisės medžioti būreliui priskirtame medžioklės vienete nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Teismas darė išvadą, kad atsakovė, taikydama R. S. griežčiausią visuomeninio poveikio priemonę – pašalinimą iš medžiotojų būrelio, neatsižvelgė į ieškovo ilgametę narystę ir aktyvią veiklą būrelyje, susiklosčiusias dabartines jo gyvenimo ir darbo sąlygas (gyvena kitame mieste, dirba tolimųjų reisų vairuotoju).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė asociacija Eržvilko medžiotojų būrelis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė pažeidė procedūrinius reikalavimus, nes iš anksto ir aiškiai nesuformulavo 2018 m. kovo 9 d. valdybos posėdyje dėl R. S. svarstomo klausimo, o R. S. prieš valdybos posėdį pateiktas informacijos kiekis nebuvo pakankamas, kad būtų užtikrinta asociacijos nario teisė tinkamai pasirengti svarbaus klausimo nagrinėjimui. Apeliantė pažymi, kad teismas nenurodė, kokie konkretūs reikalavimai buvo pažeisti ir kur yra įtvirtintas reikalavimas aiškiai suformuluoti svarstomą klausimą. Nurodo, kad R. S. nuosekliai ir kategoriškai atsisakė mokėti jam 2016 m. priskaičiuotą diferencijuotą nario mokesčio dalį, šis klausimas buvo svarstomas keletą kartų. R. S. priskaičiuoto mokesčio neginčijo ir suvokė, kad piktybiškai nemokėdamas jam priskaičiuoto nario mokesčio gali būti šalinimas iš asociacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. kovo 9 d. atsakovės valdybos posėdis R. S. jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, kadangi šio susirinkimo metu priimtas sprendimas tik perduoti klausimą nagrinėti visuotiniam narių susirinkimui.
1.2. Be to, 2018 m. kovo 25 d. vykusio visuotinio būrelio narių susirinkimo metu R. S. turėjo galimybę būrelio nariams išdėstyti savo poziciją dėl siūlymo jį šalinti iš būrelio narių, nes tik visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl nario šalinimo. Nuo atsakovės valdybos posėdžio, kuriame dalyvavo ieškovas praėjo daugiau nei 10 dienų, todėl ieškovas turėjo protingą laiko tarpą pasirengti visuotinio būrelio narių susirinkimui. Apeliantė pažymi, kad R. S. į visuotinį narių susirinkimą neatvyko, tačiau visuotiniame susirinkime dalyvavo jo įgaliotas atstovas, todėl R. S. turėjo visas galimybes tinkamai įgyvendinti savo teises.
1.3. Teismas, spręsdamas, jog R. S. apie priimtus nutarimus turėjo būti informuotas kita tvarka, šios tvarkos nenurodė. Atsakovės įstatuose nėra detalizuota dokumentų ir kitos informacijos apie asociacijos veiklą pateikimo nariams tvarka, todėl būtina vadovautis 2013 m. gruodžio 13 d. Eržvilko medžiotojų būrelio valdybos posėdžio metu nustatyta tvarka, t. y. kad valdymo organų priimti nutarimai bei kita būrelio nariams reikalinga medžiaga skelbiama internetinėje svetainėje erzvilkomedziotojuburelis.jimdo.com. Apeliantės teigimu, Asociacijų įstatymo nuostatos neįtvirtina draudimo asociacijoms nusistatyti dokumentų ir kitos informacijos apie asociacijos veiklą pateikimo nariams tvarką bei neįtvirtina privalomos asociacijos narių informavimo formos. Nei įstatuose, nei Asociacijų įstatyme nėra imperatyviai įtvirtinta, kad valdybos posėdžių protokolai ar visuotinio narių susirinkimo protokolai turi būti įteikti asmenims ar jų įgaliotiems atstovams, kurie dalyvavo posėdžiuose (susirinkimuose).
1.4. Teismo išvada, kad atsakovė, visuotinio būrelio narių susirinkimo darbotvarkėje nenurodydama, jog svarstomas klausimas dėl R. S. pašalinimo iš būrelio pažeidus konkrečius įstatų punktus, pažeidė procedūrinius reikalavimus, dėl ko ieškovas ir jo įgaliotas asmuo negalėjo tinkamai pasiruošti svarbaus ieškovui klausimo nagrinėjimui, yra nepagrįsta. Teismas neįvertino, kad atsakovės įstatų 19.7 punkte įtvirtinta, jog būrelio nariai gali būti pašalinti iš būrelio tik valdybos teikiamu sprendimu ir visuotinio narių susirinkimo nutarimu šiais atvejais: <...> 19.7.3. kai per būrelio įstatuose nustatytus finansinius metus nesumoka metinio būrelio nario mokesčio ir (arba) kitų būrelio valdymo organų nustatytų tikslinių įmokų: <...> 19.7.5 kai nevykdo visuotinio narių susirinkimo sprendimų, būrelio valdybos nutarimų arba teisėtų medžioklės vadovo medžioklėje reikalavimų. 2018 m. kovo 9 d. vykusio valdybos posėdžio metu buvo nutarta: „1) Teikti visuotiniam narių susirinkimui klausimą dėl būrelio nario R. S. tolimesnės narystės būrelyje; 2) Už būrelio įstatų 19.7.3 ir 19.7.5 punktų pažeidimus siūloma R. S. pašalinti iš būrelio narių. “ Šiame valdybos posėdyje R. S. dalyvavo, buvo supažindintas su konkrečiais įstatų pažeidimais dėl kurių taikomas pašalinimas bei posėdžio metu išdėstė savo poziciją dėl galimo pašalinimo iš būrelio narių. Būrelio valdybai nėra suteikti įgaliojimai priimti sprendinius dėl narių šalinimo, tačiau valdyba, nustačiusi narius, kurie galimai pažeidė būrelio įstatus, teikia šio klausimo svarstymų visuotiniam būrelio narių susirinkimui. Taigi, jau 2018 m. kovo 9 d. ieškovui buvo žinoma, kad visuotinis būrelio narių susirinkimas svarstys klausimą dėl ieškovo tolimesnės narystės asociacijoje už įstatų 19.7.3 ir 19.7.5 punktų pažeidimus.
1.5. Teismas neteisingai sprendė, kad tokio darbotvarkės klausimo suformulavimas, kaip „bus svarstomas klausimas dėl R. S. tolesnės narystės būrelyje“ yra procedūrinis pažeidimas. Apeliantės teigimu, nei įstatuose, nei Asociacijų įstatyme darbotvarkės klausimų formulavimo tvarka nėra nustatyta. Pažymi, kad ieškovas turėjo būti aktyvus ir visuotiniam būrelio narių susirinkimui išdėstyti savo poziciją ar pateikti prašymus, kad būrelio nariai nepriimtų jam nepalankaus sprendimo, tačiau ieškovas buvo pasyvus, noro likti asociacijoje neišreiškė, todėl būrelio nariai priėmė vieningą sprendimą pašalinti R. S. iš būrelio.
1.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad būrelio nariams galima skirti įspėjimų, sustabdymų teisės medžioti būreliui priskirtame medžioklės vienete nuo vieno mėnesio iki vienerių metų (įstatų 33 punktas). Apeliantė nurodo, kad įstatų 33 punkte įtvirtintos nuobaudos yra išimtinai orientuotos į administracinius nusižengimus, už kuriuos gali būti taikomos visuomeninio poveikio priemonės. Šios priemonės būrelio vidiniams santykiams netaikomos. Be to, teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė, neatsižvelgė į ieškovo ilgametę narystę, aktyvių veiklų būrelyje, susiklosčiusias dabartines gyvenimo ir darbo sąlygas. Apeliantė pažymi, kad asociacijos įstatai nenumato alternatyvios visuomeninio poveikio priemonės taikomos situacijai, kai būrelio narys atsisako mokėti nario mokestį. Be to, ieškovui, kaip ir kitiems būrelio nariams buvo suteikta pakankamai laiko sumokėti diferencijuotą nario mokesčio dalį arba patiems priimti sprendimą dėl tolimesnės savo veiklos medžiotojų būrelyje. 2016 m. kovo 20 d. visuotinio susirinkimo metu buvo svarstomas terminas, iki kurio nario mokesčio nesumokėję asmenys privalo tai padaryti. 2017 m. kovo 26 d. visuotinio narių susirinkimo metu nutarta suteikti ieškovui dar vieną galimybę sumokėti nario mokestį iki 2017 m. birželio 1 d., tačiau ieškovas šio visuotinio narių sprendimo nevykdė.
1.7. Teismo išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, kadangi teismas visiškai nevertino asociacijos nuoseklumo narių šalinimo klausimu bei kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Akcentuotina tai, kad ieškovas savo ieškiniu pripažino, kad tinkamai nevykdo pareigos mokėti nario mokestį, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo argumentų pagrįstumo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Remiantis atsakovės įstatų 19.7 punktu, „būrelio nariai gali būti pašalinti tik valdybos teikiamu sprendimu ir visuotinio narių susirinkimo nutarimu <...>“. Ieškovas pažymi, kad 2018 m. kovo 9 d. valdybos posėdyje nebuvo svarstomas ieškovo pašalinimo iš asociacijos narių klausimas, todėl negalėjo būti priimtas sprendimas teikti valdybos nutarimą tvirtinti visuotiniam narių susirinkimui. Būrelio valdyba perdavė visuotiniam narių susirinkimui ne sprendimą pašalinti asociacijos narį, tačiau iniciatyvos teisę spręsti dėl narystės asociacijoje. Toks valdybos sprendimas akivaizdžiai prieštarauja įstatuose nustatytai procedūrai.
Šalies argumentai
2.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovas žinojo ir suvokė, jog asociacijos narių visuotinis 2018 m. kovo 25 d. susirinkimas spręs klausimą dėl jo pašalinimo iš asociacijos narių. Nei ieškovas, nei jo įgaliotas asmuo pranešimo, kad visuotiniame susirinkime bus sprendžiamas šis klausimas, negavo, be to, jiems nebuvo įteiktas ir 2018 m. kovo 9 d. valdybos sprendimas. Ieškovui buvo užkirstas kelias žinoti, kuo yra kaltinamas bei galimybė pateikti valdymo organams savo paaiškinimus ar dokumentus. Be to, nei ieškovui, nei jo įgaliotam asmeniui nebuvo pateiktas pranešimas, kad valdyba teikia visuotiniam narių susirinkimui sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio. Ieškovas turėjo teisėtą lūkestį, kad asociacija įgyvendina bendrus interesus bei gina ir saugo kiekvieno asociacijos nario interesus, susijusius su jo dalyvavimu asociacijos veikloje.
2.3. Įstatuose reglamentuota asociacijos nario šalinimo procedūra suponuoja asociacijos pareigą tinkamai ją įgyvendinti ir suteikti asociacijos nariui galimybę aktyviai dalyvauti valdymo organų veikloje ginant savo teises ir teisėtus interesus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad informacijos kiekis, pateiktas R. S. prieš valdybos posėdį nebuvo pakankamas, kad būtų užtikrinta asociacijos nario teisė tinkamai pasirengti svarbaus klausimo nagrinėjimui. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, jei įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti įgyvendinamos konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškelti klausimą dėl narių pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui.
2.4. Asociacijos įstatai yra kvestionuotini, nes jų 33 punkte yra reglamentuotas drausminio poveikio priemonių taikymas tik vienu atveju – asociacijos nariui taikius administracinio nusižengimo kodekse numatytas sankcijas. Asociacijoje turėtų veikti kitokios prigimties poveikio priemonės. Jų nesant, tai nesuponuoja asociacijos teisės taikyti vienintelę sankciją, numatytą įstatų 19.7 punkte. Ieškovas pateikė įrodymus, kad vykdė prievolę mokėti metinį būrelio nario narystės mokestį. Atsakovės argumentas, kad ieškovas mokėjo ne visą nustatytą diferencijuotą mokestį nėra šios civilinės bylos dalykas. Jo paskaičiavimo metodika, tvarka ir principai nebuvo patvirtinti visuotiniame narių susirinkime, todėl šis reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes pagal įstatų 18 ir 22.9 punktus mokėjimo tvarkos klausimas yra aukščiausiojo valdybos organo kompetencijos klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje kilo ginčas dėl asociacijos medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo nutarimo pašalinti narį iš asociacijos teisėtumo.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d.) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, visuotinis narių susirinkimas keičia asociacijos įstatus <...> bei sprendžia kitus šiame įstatyme ir asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
13. Eržvilko medžiotojų būrelio įstatų 19.7. punkte nustatyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinti iš būrelio tik valdybos teikiamu sprendimu ir visuotinio narių susirinkimo nutarimu, „kai per būrelio įstatuose nustatytus finansinius metus nesumoka metinio būrelio nario mokesčio ir (arba) kitų būrelio valdymo organų nustatytų tikslinių įmokų“ (19.7.3. punktas) ir „kai nevykdo visuotinio narių susirinkimo sprendimų, būrelio valdybos nutarimų arba teisėtų medžioklės vadovo medžioklėje reikalavimų“ (19.7.5. punktas). Pagal šių įstatų 22.2 punktą, visuotinis narių susirinkimas priima narius į būrelį ir šalina iš jo (b. l. 6).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertinant pašalinimo teisėtumą svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).
16. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tarp šalių esant ginčui dėl nario mokesčio ir tikslinių mokėjimo, asociacijos valdymo organai nesiėmus spręsti šio ginčo, netaikius švelnesnių poveikio priemonių, pašalinimas iš asociacijos narių neatitinka pašalinimo iš asociacijos narių kaip kraštutinės priemonės taikymo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016).
17. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokius reikalavimus atsakovė pažeidė ir kur yra įtvirtintas reikalavimas aiškiai suformuluoti svarstomą klausimą dėl nario pašalinimo, pažymi, kad remiantis teismų praktika, nors šis reikalavimas norminiuose teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtintas, jį lemia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
18. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė 2018 m. kovo 6 d. el. laišku informavo ieškovą, jog 2018 m. kovo 9 d. 18 val. vyks būrelio valdybos posėdis ir bus svarstomas klausimas dėl ieškovo nesumokėto nario mokesčio už 2015/2016 finansinius metus (b. l. 22). 2018 m. kovo 9 d. atsakovės valdybos posėdžio metu R. S. paaiškino, kad nėra sumokėjęs dalies nario mokesčio, nes jo nuomone, svarstant klausimą dėl mokesčių visuotiniame narių susirinkime, jo dalyvavimas nebuvo priskaičiuotas. Šio valdybos posėdžio metu buvo nutarta teikti visuotiniam narių susirinkimui klausimą dėl tolimesnės R. S. narystės būrelyje, siūlant jį pašalinti iš būrelio narių už būrelio įstatų 19.7.3 ir 19.7.5 punktų pažeidimus (b. l. 23). Teisėjų kolegija, įvertinusi 2018 m. kovo 25 d. atsakovės visuotinio narių susirinkimo protokolą, nustatė, kad 6 klausimu buvo svarstoma „Dėl R. S. tolesnės narystės būrelyje“ (b. l. 33).
19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visų pirma, atsakovė aiškiai nesuformulavo, kad valdybos posėdyje ir visuotiniame narių susirinkime bus sprendžiami klausimi dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės būrelio, nes formuluotės „svarstomas klausimas dėl ieškovo nesumokėto nario mokesčio“ ir „Dėl R. S. tolesnės narystės būrelyje“ nėra pakankamos spręsti, kad susirinkimų metu bus svarstomi klausimai dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, numatydama svarstyti klausimus dėl nario pašalinimo iš būrelio, ieškovui nesuteikė pakankamai laiko pasiruošti šių klausimų nagrinėjimui, nes apie valdybos posėdį informavo prieš 3 darbo dienas elektroniniu paštu, o apie visuotinį narių susirinkimą neinformavo, taip padarydama procedūrinį pažeidimą. Tokiu būdu atsakovė neužtikrino, kad šie reikšmingi ir aiškiai suformuluoti klausimai būtų įtraukti į susirinkimų darbotvarkes, kad nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams būtų suteiktas protingas terminas pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, ką lemia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors 2018 m. kovo 25 d. visuotiniame narių susirinkime dalyvavo R. S. įgaliotas asmuo V. V. S., nustačius, kad R. S. nebuvo tinkamai informuotas apie klausimo dėl jo pašalinimo iš būrelio narių svarstymą, įgalioto asmens dalyvavimas susirinkime nėra laikomas pakankamu R. S. teisių užtikrinimu.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog 2018 m. kovo 9 d. valdybos posėdžio protokolas, kuriame nutarta teikti visuotiniam narių susirinkimui klausimą dėl tolimesnės R. S. narystės būrelyje, siūlant jį pašalinti iš būrelio narių už būrelio įstatų 19.7.3 ir 19.7.5 punktų pažeidimus, ieškovui buvo įteiktas anksčiau nei 2018 m. balandžio 19 d. (b. l. 22). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė teigia, jog 2013 m. gruodžio 13 d. atsakovės valdybos posėdžio metu nustatyta tvarka valdymo organų priimtus nutarimus bei kitą medžiagą skelbti internetinėje svetainėje erzvilkomedziotojuburelis.jimdo.com ir valdybos posėdžio protokolas jame buvo paskelbtas, bylos medžiaga patvirtina, kad minėto valdybos posėdžio metu buvo tik svarstytas klausimas dėl būrelio valdymo organų priimtų dokumentų ir kitos medžiagos įkėlimo į būrelio internetinę svetainę tvarkos nustatymo bei nutarta šį klausimą svarstyti sekančiame būrelio valdybos posėdyje (b. l. 76). Įrodymų, kad valdyba nutarimu būtų nustačiusi sprendimų skelbimo tvarką internetinėje svetainėje ar kad 2018 m. kovo 9 d. valdybos posėdžio protokolas buvo įkeltas į minėtą svetainę, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie vyksiančius posėdžius, suteikiant protingą terminą pasiruošti numatytų klausimų nagrinėjimui.
21. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą kaip nepagrįstą, jog ieškovas turėjo būti aktyvus ir visuotiniam būrelio narių susirinkimui išdėstyti savo poziciją ar pateikti prašymus, kad būrelio nariai nepriimtų jam nepalankaus sprendimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas 2018 m. kovo 19 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovę, kuriame nurodė, jog ieškovas nevengia mokėti metinio būrelio mokesčio, tačiau nesutinka su 2015/2016 metais priskaičiuota diferencijuota nario mokesčio dalimi (468 Eur), prašė ją panaikinti ir taikyti diferencijuoto metinio nario mokesčio apskaičiavimo bei jo priedų mokėjimo tvarkos aprašo 3.1 punktą, t. y. metinį nario mokestį mažinti 0,15 koeficiento (b. l. 69). Atsakovės valdyba 2018 m. kovo 25 d. posėdžio metu šio prašymo netenkino (b. l. 32). Atsakovės pažyma apie ieškovui priskaičiuotą ir jo sumokėtą dalį būrelio metinio nario mokesčio ir tikslines įmokas patvirtina, kad ieškovui už 2015/2016 m. buvo priskaičiuotas metinis nario mokestis 585 Eur, ieškovas sumokėjo 137 Eur ir liko nesumokėjęs 448 Eur, už 2016/2017 m. priskaičiuotas metinis nario mokestis 93 Eur, ieškovas jį sumokėjo, už 2017/2018 m. ieškovui buvo priskaičiuotas 102 Eur metinis nario mokestis ir 100 Eur tikslinė įmoka, kuriuos ieškovas taip pat sumokėjo (b. l. 78). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas moka metinį nario mokestį, tačiau ginčija priskaičiuotą diferencijuotą metinio mokesčio dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pašalinimas iš būrelio narių yra neproporcinga sankcija už atsakovės įstatų 19.7.3. pažeidimą, esant įrodymams, kad ieškovas nuosekliai moka metinį nario mokestį, tačiau nesutinka sumokėti dalies metinio nario mokesčio už 2015/2016 m. laikotarpį. Pažymėtina, kad pagal atsakovės įstatų 19.7. punktą, dėl metinio nario mokesčio nemokėjimo, visuotinio narių susirinkimo sprendimų nevykdymo ir kt. būrelio nariai gali būti pašalinti iš būrelio. Tai reiškia, kad įstatuose nenumatyta imperatyvi sankcija šalinti narius už įstatų 19.7. punkte nurodytus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės valdybai 2018 m. kovo 25 d. posėdžio metu netenkinus ieškovo pareiškimo dėl diferencijuotos nario mokesčio dalies panaikinimo, ieškovas iš būrelio buvo pašalintas tą pačią dieną visuotinio susirinkimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu tai prieštarauja proporcingumo principui, nes ieškovas buvo aktyvus, ginčijo diferencijuotą nario mokesčio dalį, prašyme nurodė motyvus, kodėl ji nario mokesčio dalis yra neteisingai paskaičiuota (CK 1.2 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju, tarp ieškovo ir atsakovės kilus ginčui dėl nario mokesčio diferencijuotos dalies mokėjimo, pašalinimas iš asociacijos narių dėl nario mokesčio nesumokėjimo ir visuotinio narių susirinkimo sprendimų nevykdymo, neatitinka pašalinimo iš asociacijos narių kaip kraštutinės priemonės taikymo tikslų.
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
23. Aukščiau nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nustatyta, kad už 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas patyrė 500 Eur išlaidų (b. l. 112-116). Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteistinas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 106,04 Eur (1,3 x 850,8 Eur). Teisėjų kolegija, atmetusi atsakovės apeliacinį skundą ir atsižvelgdama į tai, kad 500 Eur neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydžio, šias išlaidas priteisia iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
25. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš asociacijos Eržvilko medžiotojų būrelio, į. k (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.