- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- eB2-1249-896/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00596-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Britanika”
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, akcinė bendrovė „LTG Cargo“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Britanika” skundą Dėl 2025 m. rugpjūčio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 2-uoju darbotvarkės klausimu 1,2 ir 4 punktų ir 3-iuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „AVE-MATROX“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, akcinė bendrovė „LTG Cargo“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-622-896/2024 atsakovei UAB „AVE-MATROX“ iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 18 d. gautas kreditorės UAB „Britanika“ (toliau – ir pareiškėja, kreditorė) skundas (DOK-18712) panaikinti likviduojamos UAB „AVE-MATROX“ 2025 m. rugpjūčio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 2-uoju darbotvarkės klausimu 1, 2 ir 4 punktus ir 3-iuoju darbotvarkės klausimu, priteisti kreditorei bylinėjimosi išlaidas iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja nurodo, kad balsavimo raštu biuletenyje siūlomas nutarimo projektas 2-ojo darbotvarkės klausimo pirmuoju punktu buvo išdėstytas sekančiai: „Pakeisti 2025-06-18 kreditorių susirinkime priimtą 3 nutarimą. Tęsti turto, nurodyto priede prie protokolo Nr. 1 „Naftos terminalas (duomenys neskelbtini)“, kaip vieno turtinio vieneto pardavimą iš varžytynių teisės aktų nustatyta tvarka. Trečiose varžytynėse turto pardavimo kainą nustatyti 3 860 000 Eur. Ketvirtose varžytynėse – kainą mažinti 10%. Kainos didinimo intervalas abejose varžytynėse – 1 000 Eur. Nustatyti, kad kiekvieno Turto (duomenys neskelbtini) komplektą sudarančio turtinio vieneto individuali kaina bus nustatoma (dalijama) proporcingai pagal numatytas įkeitimo vertes. Nepardavus turto ketvirtose varžytynėse, dėl tolimesnės turto realizavimo tvarkos spręsti kreditorių susirinkime“. Pareiškėjos nuomone, toks pasiūlymas neatitinka JANĮ nuostatų. Teikiant atitinkamą siūlymą nebuvo pateikta pakankamai motyvų, kas apriboja galimybes priimti ekonomiškiausią sprendimą. Didžiausias kreditorius, kurio balsas yra lemiamas, teikdamas alternatyvius pasiūlymus, kuriais koreguojami nemokumo administratoriaus pasiūlyti nutarimai, taip pat nepateikia papildomų argumentų, todėl susidaro įspūdis, kad kai kurie sprendimai bankroto procese priimami skubotai. Kreditorės nuomone, turto pardavimas iš varžytynių šiuo atveju būtų saugiausias. Tačiau dvejopi nemokumo administratoriaus argumentai ir informacijos trūkumas, verčia abejoti dėl parenkamo pardavimo būdo tikslingumo ir ekonominio naudingumo. Turtas yra labai specifinis, todėl ir jo kainos nustatymas yra itin jautrus. Bankroto metu buvo atsisakyta pasitelkti turto vertintoją, kad išvengti didelių kaštų, o taip pat dėl abejotino rezultato vertinant turtą (sudėtingumo įvertinti tokį turtinį objektą rinkoje apskritai). Tačiau, tai nereiškia, kad pardavimo kaina galėtų būti mažinama drastiškai. Kasacinio teismo praktikoje vieningai pripažįstama, kad turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina. Sprendžiant dėl turto pardavimo iš varžytynių 2024 m. buvo nustatyta, kad pradinė pardavimo kaina yra 6 028 788 Eur. Šiuo atveju, tokia kaina mažinama kone per pusę. Tokia kaina, kokia yra nustatyta, leistų iš esmės padengti tik dalį VMI kreditorinio reikalavimo, jeigu turto pardavimas būtų sėkmingas, o kitų kreditorių reikalavimai liktų nepatenkinti visiškai.