Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

V. P. (V. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2005 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnį galutine 1 000 Lt bauda;

2. 2005 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 1 dalį galutine 1 500 Lt dydžio bauda;

3. 2005 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, ir 1 500 Lt bauda, 2007 m. birželio 7 d. išbrauktas iš įskaitos

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent:

jis būdamas tėvu ir žinodamas apie pareigą pagal 2006 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą, kuriuo priteista iš jo nepilnametės dukros K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 72,41 eurų (250 litų) iki dukros pilnametystės (2021 m. gruodžio 12 d.), ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, šios pareigos laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. birželio 13 d., nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2014 m. kovo 2 d., nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. spalio 14 d., nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d., nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. vasario 1 d., nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. vengė, nors turėjo objektyvias galimybes ją vykdyti,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad su įtarimu susipažino, įtarimo esmė jam aiški. 2002 m. vedė O. (O. G.). Tuo metu jos pavardė buvo J., tačiau gali ir klysti. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K. P. Su O. G. išsiskyrė 2005 m. Teismas 2006 m. priteisė jam mokėti alimentus po 250 litų į mėnesį. Apie metus laiko šiuos pinigus į rankas paduodavo O. G., tačiau ji susirado kitą vyrą ir, kai jis buvo atėjęs pasimatyti su vaiku ir perduoti pinigus, O. G. vyras pagrasino jam dujiniu pistoletu (iššovė į viršų), vos nekilo muštynės. Nuo to laiko O. G. jam uždraudė matytis su dukra, motyvuodama tuo, kad nei ji, nei vaikas nenori jo matyti. Tada ir nustojo mokėti alimentus. Po poros metų, 2008 ar vėliau, O. G. jį „padavė į antstolius“. Jam atėjo laiškas į jo deklaruojamą gyvenamą vietą. Jau tiksliai nepamena, bet maždaug prieš 6-7 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kur nuo jo algos pervesdavo apie 180 litų antstoliams (kuriems pervesdavo nežino). Jam likdavo minimalios pajamos pragyventi. Taip pat dirbo dar keliose įmonėse, kurių pavadinimų nepamena, tačiau neilgai. Jose algą mokėdavo „į rankas“. Nuo 2014 ar 2015 m. įsigijo verslo liudijimą ir dirbo pagal jį. Dirbo statybose. Savo pajamas deklaruodavo. Seniau yra turėjęs banko kortelę, tačiau jau kuris laikas jos neturi, nes antstoliai greitai nuskaičiuodavo pinigus ir neturėdavo už ką gyventi. Jo pajamos litais būdavo nuo 1 000 iki 2 000 litų, eurais - 600. 2008 m. atsiradus krizei pajamos krito. Būdavo, kad tik mėnesį per metus dirbo. Tada pragyveno iš aplinkinių pagalbos, žmona padėdavo. Prieš 2-3 metus, „ėjo darbo komisiją“, kuri nustatė, kad jis turi 5 išvaržas stuburo apačioje ir 3 kakle, todėl fizinio darbo atlikti negali. Operacijai nesiryžta, kadangi gydytojų prognozės nėra geros. Paskutinį kartą dukrą matė prie 6 metus. Jis slapčia, padedant O. G. motinai, su ja susitikdavo. Slapta, nes O. G. draudė, o jei sužinodavo, gaudavo barti ir dukra, ir uošvienė. Kai susitikdavo, dukrai duodavo ir pinigų ir pirko, ko norėjo, pirko ir rūbus. Vėliau jos O. G. sakydavo, kad uošvė nupirko. Jis su dukra norėjo matytis, tačiau jų santykiams kenkė O. G.. Jis mielai mokėtų pinigus dukrai juos pervesdamas tiesiai į jos sąskaitą, tačiau O. G. - ne, nes O. G. yra materialistė, jai rūpi tik pinigai. Nuo 17 metų nebegyvena deklaruojamoje vietoje. Namiškiai pranešdavo, kad yra gaunami antstolio laiškai, tačiau jis nenuvykdavo pas juos. Manė, kad neturi tai prasmės, vis tiek neturi iš ko mokėti. Paskutinį kartą laiškas buvo gautas gal prieš 3 metus. Taip metus laiko 2015-2016 m. gavo nedarbo išmoką, tačiau nepamena kiek, lyg ir 100-200 litų. Ją pasiimdavo pašte, nes neturi kortelės. Taip pat nori pasakyti, kad 2019 m. deklaruojant pajamas jam valstybė turėjo grąžinti 600 eurų. Pareigūnai sakė, kad šie pinigai gali būti pervedami tik į banko kortelę, o kadangi jis tokios neturi, sakė, kad pervestų pinigus antstoliams. Nežino, ar jiems pervedė. Taip pat yra areštuotas jo turtas: 1/5 namo dalies. Automobilių neturi. Seniau turėjo Mazdą, kuri jau seniai priduota į metalo laužą. Daugiau nieko pasakyti neturi. Pripažįsta, kad vaiką išlaikyt galėjo, tačiau buvusiai žmonai duoti pinigų ar juos pervesti nenorėjo ir nenori. Kodėl dukra sako, kad jai nieko nepirko, pinigų nedavė, negali paaiškinti. Gal būti, kad ir nedavė. Savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, ketina susisiekti su antstoliu dėl vaiko išlaikymo, kad po truputį mokėtų susidariusią skolą (b. l. 102-105, 110-111).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios O. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jos ir V. P. santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. P.. Nesusiklosčius šeimyninėms aplinkybėms su sutuoktiniu sutarė nutraukti santuoką ir 2006 m. sausio 18 d. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo ir pasekmių, kuri 2006 m. kovo 14 d. buvo patvirtinta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu. Sutartyje nurodyta, kad V. P. įsipareigoja kas mėnesį iki dukros K. P. pilnametystės periodiškai mokėti po 250 litų (72,40 eurų), o vaiko išlaikymui skirtų pinigų valdytoja uzufrukto teisėmis yra numatyta ji. Nuo 2006 metų iš V. P. nėra gavusi nei vienos įmokos vaiko išlaikymui. Prie pareiškimo pridėjo 2020 m. rugsėjo 1 d. antstolio R. Vižainiškio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. Jai padaryta turtinė žala yra 12 671 euras be indeksavimo. Apie indeksuotą sumą pažymą pateiks vėliau. Nori pažymėti, kad po skyrybų, buvęs sutuoktinis su dukra bendravo apie 3-4 kartus, nupirko jai drabužių maždaug už 100 litų (29 eurai), daugiau jokių dovanų ar paramos neteikė. Jos buvusio sutuoktinio V. P. gyvenamoji vieta jai nėra žinoma, tik iš pažįstamų sužinojo jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), bet niekada juo neskambino. V. P. visada žinojo, kur jos su dukra gyvena, tačiau niekada nerodė noro bendrauti su dukra, pagalbos ar paramos dukrai neteikė. Mano, kad V. P. veiksmuose yra akivaizdus vengimas išlaikyti savo dukrą, todėl prašo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už vengimą išlaikyti vaiką (b. l. 60-62);

- nukentėjusiosios K. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su tėvu V. P. seniai nesimatė, net nebendravo. Paskutinį kartą matė, kai buvo maža, 2-3 metai, koks buvo bendravimas, nepamena. Tėvas nėra kažką jai nupirkęs: daiktų, maisto, davęs pinigų. Turi pretenzijų tėvui, nes mama dirbo dvejuose darbuose, stengėsi, kad iš jos išaugtų geras žmogus, grįžusi iš darbo gamindavo maistą. Nežino nieko apie tėtį, nenori jo pažinoti, su juo bendrauti, nes jis paliko ją, mamą. Jis jas labai įskaudino. Apklausos garso ir vaizdo įrašas saugomas prie bylos (b. l. 73-75);

- liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pastoviai gyvena pažymoje nurodytu adresu. O. G. yra jos dukra. V. P. - dukters buvęs vyras, jie kartu turi bendrą dukrą K. P., kuriai greit sueis 17 metų. V. P. apibūdinti negali, nes nelindo į jų santykius. Nepadėjo V. P. susitikti su dukra. Pamena, kad kai K. P. buvo 5 m., jis šiai nupirko ledų. Nori pasakyti, kad V. P. nepadėjo dukrai išlaikyti vaiką. Nesikiša į jų santykius, nesidomi ir daugiau nieko negali pasakyti (b. l. 80-81);

- 2020 m. rugsėjo 10 d. antstolio Rimanto Vižainiškio pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, iš kurios matyti, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. V. P. įsiskolinimas pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-271-486 sudaro 9 776,73 Eur (b. l. 30);

- 2020 m. rugsėjo 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyriaus pateikta pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2019 m. spalio 31 d. V. P. pats ar jo darbdaviai mokėjo draudimines įmokas, išskyrus laikotarpius, kai jam buvo mokama nedarbo draudimo išmoka (2015 m. lapkričio 27-30 d.; 2015 m. gruodžio 1–14 d.; 2015 m. gruodžio 31 d.; 2016 m. sausio 1–31 d., 2016 m. vasario 1 – 8 d., 2016 m. kovo 2 - 13 d.; 2016 m. balandžio 16 - 18 d., 2016 m. gegužės 21 – 23 d.; 2016 m. birželio 1-5 d., 2016 m. birželio 16-26 d.; 2016 m. birželio 27-30 d.; 2016 m. liepos 1-31 d.; 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugpjūčio 13-31 d., 2016 m. rugsėjo 1-20 d., 2016 m. spalio 6-9 d., 2016 m. spalio 22-31 d., 2016 m. lapkričio 1 d.). Taip pat iš šios pažymos matyti, kad laikotarpiais nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. birželio 13 d., nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2014 m. kovo 2 d., nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. spalio 14 d., nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d., nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. vasario 1 d., nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d., už V. P. nebuvo mokamos draudiminės įmokos, arba nors ir buvo mokamos, tačiau asmens pajamos minėtais laikotarpiais buvo lygios 0 Eur arba nesiekė atitinkamais metais nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio - neviršijo 108,87 Eur (b. l. 34-39);

- 2020 m. lapkričio 30 d. antstolio Rimanto Vižainiškio raštu, iš kurio matyti, kad V. P. ne kartą buvo kviestas atvykti į antstolio kontorą, tačiau visi pranešimai grįždavo neįteikti. Apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą skolininkas neinformavo, su antstolio kontora nebendradarbiavo (b. l. 47);

- Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento II skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. V. P. buvo atlikti du grąžinimai 2015 m. birželio 9 d. - 166,60 Eur ir 2016 m. birželio 10 d. 34, 46 Eur. Abu mokėjimai buvo atlikti į jo sąskaitą (b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013, 2K-164-699/2017 kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Teismų praktikoje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis nevykdant šios pareigos derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2005, 2K-124/2008,2K-218/2012, 2K-20/2014, 2K-42/2014).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vengė pareigos pagal 2006 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą išlaikyti vaiką - K. P., nors turėjo objektyvias galimybes ją vykdyti. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 164 straipsnį.

Prokurorė siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam viešuosius darbus. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 112-113).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (teistumai išnykę, b. l. 87-89), baustas administracine tvarka, sumokėjęs ne visas baudas (b. l. 82-83), bedarbis (b. l. 91-94), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 95, 96). Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – viešuosius darbus, jų terminą nustatant didesnį už įstatymo numatytą vidutinį.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106-107) - panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (2 vnt.) – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje ir skirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. P. (V. P.) galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas (2 vnt.) – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. P. (V. P.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.