- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- 1-1409-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12463-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- K. Č.
- Advokatai
- Vaidotė Radvilavičienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Švenčionyse, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, VRM pensininkas, neteistas;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (kaltinimas prokuroro prašymu pakeistas iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies (redakcija nuo 2019 m. balandžio 1 d.) į BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d.)), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Č. 2019 m. kovo 26 d. apie 20.19 val. Vilniuje, Mechanikų-Sakalaičių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,96 promilių etilo alkoholio).
K. Č. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiškė, kad kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pripažįsta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėja, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Č. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo veiksmų. Parodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku vairavo žmonos automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad važiavo iš Salininkų Mechanikų gatve link namų ir, kai buvo prieš kalniukus, kur „gulintis policininkas“, jį kažkaip apakino priešais atvažiuojančio automobilio šviesos, o ten netoli autobuso sustojimas, jis nepamatė ten stovinčio automobilio (pilkos spalvos automobilis, gal „Opel“). ir į jį atsitrenkė. Kai atsitrenkė, tai iškart sustojo, išlipo iš automobilio, nuėjo ir paklausė kito automobilio vairuotojo, ar nėra sužalotų žmonių. Jis sakė, kad nėra, sakė, kad jau iškvietė policiją. Sutinka su nustatytu girtumo laipsniu, tuo metu buvo pavargęs ir net nepagalvojo, kodėl išgėręs sėdo už vairo. Prieš sėdant už vairo buvo vartojęs alaus ir degtinės. Tai, kad uždrausta vairuoti neblaiviam, žino, dėl savo veiksmų labai gailisi. Nurodė, kad vairavo automobilį, kadangi norėjo nuvažiuoti iki namų, nors galėjo ir pėsčias nueiti, tik vienas kilometras nuo namų buvo. Pažymėjo, kad su alkoholio vartojimu susijusių problemų neturi. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra VRM pensininkas, turi nepilnametę dukrą iš pirmos santuokos, moka alimentus. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant sutuoktinę J. Č..
Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja J. Č. parodė, kad sutinka būti laiduotoja. Jos nuomone, kadangi ji yra vyresnė už sutuoktinį, todėl privers jį elgtis sąžiningai, kad jis nedarytų nusikalstamų veikų. Galės jam daryti teigiamą įtaką gyvendama su juo kartu, kiekviename žingsnyje stebėdama. Pažymėjo, kad jis niekada taip nesielgdavo ir jai buvo netikėta, kad įvyko toks įvykis. Jie santuokoje yra nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio, gyvena kartu, nors būna dienų, kai ji lieka Rumšiškėse, nes ten dirba. Šeimoje nėra problemų dėl alkoholio vartojimo ar kitokių problemų. Jos sutuoktinis yra paslaugus, sąžiningas, darbštus. Automobilis, kurį sutuoktinis vairavo, yra jos nuosavybė, automobilis įgytas iki santuokos sudarymo. Nurodė, kad ji uždirba 500 eurų, sutuoktinio pensija – 320 eurų, jie turi išlaikytinių: ji – nepilnametę 14 metų dukrą, o sutuoktinis moka alimentus.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. Č. parodė, jog šiuo metu yra neblaivus, parodymus duos blaivus atvykęs pas tyrėją (b. l. 45).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas K. Č. parodė, jog psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, nėra registruotas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, įtarimo esmę supranta. 2019 m. kovo 26 d. apie 20.00 val. jo žmonai priklausančiu automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ji įgijo dar iki jų santuokos, važiavo namo. Automobiliu važiavo vienas. Nuo maždaug 18.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus: degtinę ir alų. Degtinės išgėrė apie 150 g., o alaus apie 0,5 l. Važiuojant Mechanikų g. ties 19 maršruto autobuso žiedu, jį apakino priešais važiuojančio automobilio šviesos, todėl nepastebėjo, netoli sustojimo jo važiavimo kryptimi prie kairio kelio krašto stovinčio automobilio ir jo vairuojamo automobilio priekine dešine puse atsitrenkė į stovinčio automobilio kairę pusę. Bandė išvengti susidūrimo sukdamas vairą į kairę, tačiau buvo per vėlu. Po smūgio automobilis sustojo, o jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio „Renault“, į kurį atsitrenkė. Sėdinčio už vairo automobilio „Renault“ vairuotojo pasiteiravo, ar jis nesusižalojo. Jis atsakė, kad nesusižalojo. Jis grįžo prie savo automobilio ir būdamas lauke šalia jo laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Nieko nevalgė ir negėrė. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino jo blaivumą ir nustatė 1,72 promilių girtumą. Po to jį nuvežė į „narkologinį“, kur paėmė kraujo, o iš ten pristatė į Kelių policiją (b. l. 52-53).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Č. parodė, jog 2019 m. kovo 26 d. apie 20.05 val. jis prisisegęs saugos diržu sėdėjo jam nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priparkavęs jį Mechanikų g. prie dešinio kelio borto šiek tiek žemiau viešojo transporto stotelės „Salininkų žiedas“, važiuojant link Sakalaičių g., ir laukė atvažiuojančios autobusu dukros. Buvo tamsus paros metas, kelio danga šlapia, degė gatvės apšvietimo žibintai. Automobilio variklis buvo įjungtas, įjungti priekiniai artimųjų šviesų žibintai. Jo dukra autobusu atvyko ir išlipo viešojo transporto stotelėje „Salininkų žiedas“. Tuo metu ji ketino sėsti į jo automobilį, į priekinę keleivio vietą. Staiga pajuto smūgį į kairę automobilio pusę, į kairės pusės galines dureles. Po to sekė slystantis smūgis per visą kairę automobilio pusę, išmušdamas priekinį kairį automobilio „Renault Scenic“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ratą ir nuplėšdamas priekinį buferį. Nuo smūgio jo automobilis pajudėjo dar arčiau kelio borto ir kliudė jo dukrą, dėl ko ji galva trenkėsi į stulpą, o po to nukrito ant nugaros ant šaligatvio ir galva trenkėsi į šaligatvį. Ji pati atsistojo, tačiau jautė galvos ir kojos skausmą. Jis taip pat išlipo iš automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paskambinęs dukros vyrui pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Tuo metu į jo automobilį atsitrenkęs automobilis sustojo pavažiavęs apie 50 metrų į priekį. Jo vairuotojas, išlipęs iš automobilio, ėmė apžiūrinėti savo automobilio sugadinimus. Jis su dukra priėjo prie minėto automobilio, kad įsidėmėtų valstybinius automobilio numerius, jei jis šalintųsi. Priėjus prie automobilio „Chrysler“ ir pradėjus kalbėti su vairuotoju, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Tai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas yra neblaivus. Netrukus į įvykio vietą atvyko dukros vyras su kaimynu. Tuomet kaimynas paskambino 112 ir iškvietė policiją pranešdamas, kad vairuotojas galimai neblaivus, o jo dukra yra sužalota. Kol laukė policijos pareigūnų, automobilio „Chrysler“ vairuotojas vaikščiojo prie savo automobilio ir kalbėjo telefonu. Nematė, kad jis būtų ką nors gėręs. Po maždaug 10 minučių atvyko policijos pareigūnai. Jie automobilio „Chrysler“ vairuotoją pasodino į tarnybinį automobilį ir davė pūsti į alkotesterį. Jam buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. Po to vairuotoją policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu išvežė duoti kraują. Atvykusi į įvykio vietą greitoji jo dukrą išvežė į ligoninę. Abu apgadintus automobilius iš įvykio vietos išvežė tralai (b. l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. O. parodė, kad 2019 m. kovo 26 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. F., apie 19.46 val. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Mechanikų g. įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus, o vienas iš vairuotojų galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad eismo įvykyje dalyvauja automobilis „Renault Scenic“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Chrysler“, valst nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilio „Renault Scenic“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairo eismo įvykio metu buvo V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad sėdėdamas automobilyje laukė iš autobuso ateinančios dukros S. U., gimęs (duomenys neskelbtini), kai staiga į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Chrysler“, valst nr. (duomenys neskelbtini) o nuo smūgio link kelio borto pajudėjęs automobilis „Renault Scenic“, valst nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir sužalojo S. U.. Moteris skundėsi dešinės kojos ir galvos skausmu. Įvykio vietoje moterį apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos brigada 0822 ir išvežė į VšĮ RVU ligoninę. Automobilį „Chrysler“, valst nr. (duomenys neskelbtini) vairavo K. Č., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis automobilyje buvo vienas. Nuo jo sklidus alkoholio kvapas. K. Č. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. Po to jis buvo pristatytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą tiriamajai medžiagai kraujui paimti. Iš ten automobilio „Chrysler“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo pristatytas į kelių policiją. Eismo įvykio forminimui į įvykio vietą atvyko V1833. Automobilis „Chrysler“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21 (b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. kovo 26 d. 20.38 val. K. Č. nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 64).
Iš byloje esančios 2019 m. kovo 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2795/2019(01) matyti, jog K. Č. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 26 d. 21.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 promilių etilo alkoholio (b. l. 63).
Iš byloje esančio 2019 m. kovo 26 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su fotolentele matyti automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 25-27).
Iš byloje esančio 2019 m. kovo 26 d. Eismo įšvykio vietos plano matyti automobilių „Chrysler“, valst nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Renault Scenic“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 9).
Iš byloje esančios VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė su PVM yra 1810 eurų, be PVM – 1497 eurų (b. l. 23).
Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. B., gimusiai (duomenys neskelbtini). (b. l. 22).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 3 straipsnį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas; bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 str. 1-2 d.).
Teismas pažymi, kad bylą perdavus teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, prokuroras K. Č. kaltinimą reiškė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 1 d., teisiamojo posėdžio metu laikydamasis pozicijos, kad nauja įstatymo nuostata švelnina kaltinamojo padėtį, vėliau teismui pareiškė, kad visgi kaltinamajam taikytina veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija, t. y. BK 281 straipsnio 7 dalis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju spręstina dėl K. Č. atsakomybės pagal veikos metu galiojusio įstatymo nuostatas, kadangi nėra pagrindo laikyti, jog naujai įsigaliojusi įstatymo nuostata būtų švelnesnė kaltinamojo atžvilgiu.
BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Nagrinėjamu atveju byloje teisėtai surinkti duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, visiškai sutampa tarpusavyje ir jomis patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko šie duomenys pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, tarp jų – kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, eismo įvykio vietos schema ir kita bylos medžiaga, sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis K. Č. 2019 m. kovo 26 d. apie 20.19 val. Vilniuje, Mechanikų-Sakalaičių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,96 promilių etilo alkoholio). Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Dėl laidavimo instituto taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutą, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. Č. prašė perduoti sutuoktinį K. Č. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad gyvena kartu, ji yra vyresnė, todėl gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui, ji darbe charakterizuojama tik teigiamai. Jos teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ji darys teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Teisiamojo posėdžio metu J. Č. patvirtino, kad sutinka būti laiduotoja. Nurodė, kad privers vyrą elgtis sąžiningai, kad jis nedarytų nusikalstamų veikų, galės daryti įtaką jam gyvendama su juo kartu, kiekviename žingsnyje stebėdama. Pažymėjo, kad sutuoktinis anksčiau niekada nevairuodavo girtas, jai buvo netikėta, kad taip gali įvykti. Jos nuomone, ji sugebės prižiūrėti savo sutuoktinį, daryti jam įtaką, kadangi yra vyresnė, ji sugebės užtikrinti, kad sutuoktinis daugiau nedarytų tokio pobūdžio nusikaltimų.
Kaltinamasis K. Č. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). K. Č. neteistas (b. l. 66), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 67), vedęs, šiuo metu nedirba, tačiau yra VRM pensininkas, buvusioje darbovietėje, kurioje dirbo nuo 1991 m., buvo charakterizuojamas teigiamai (b. l. 81), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoja J. Č. yra kaltinamojo sutuoktinė, su juo kartu gyvena, ji nėra teista ar bausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 78-79), dirba Kaišiadorių r. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 82). J. Č. pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai jos sutuoktinis vairavo būdamas girtas. Jos nuomone, ji sugebės prižiūrėti savo sutuoktinį, daryti jam įtaką, kadangi yra vyresnė, ji sugebės užtikrinti, kad sutuoktinis daugiau nedarytų tokio pobūdžio nusikaltimų. Iš visų šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad K. Č. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).
Byloje nustatyta, jog K. Č. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas vidutinis girtumo (1,96 promilių) laipsnis, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Teismo vertinimu, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio neabejotinai kelia itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Šiuo atveju vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio K. Č. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Sprendžiant klausimą dėl K. Č. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Įvertinus tai, kad K. Č. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kad šiuo atveju K. Č. pasielgė itin neatsakingai, vartojęs stiprius alkoholinius gėrimus sėdo neblaivus už vairo, transporto priemone važiavo namo labai nedidelį atstumą, kai galėjo pareiti pėsčiomis, taigi savo veiksmais akivaizdžiai galėjo sukelti pavojų ir kito žmogaus gyvybei, sukėlė eismo įvykį, todėl, siekiant užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, įvertinant ir K. Č. charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui ir tokio termino taikymas nepažeis aptarto proporcingumo principo. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju spręstina dėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo. Turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, kad K. Č. inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė VĮ „Regitra“ duomenimis, nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei J. Č. (Bružaitei) (b. l. 22). BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. To paties straipsnio 4 dalies 3 punktas numato galimybę konfiskuoti ir kaltininko šeimos nariui priklausantį turtą. Vis tik nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nedrausdama K. Č. pasinaudoti automobiliu, jo sutuoktinė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas bus panaudotas nusikaltimui padaryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, Nr. 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. K. Č. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholinio sėdo už automobilio vairo, K. Č. nesuvaldė automobilio ir dėl jo neteisėtų veiksmų kilo realūs padariniai – buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje – 1497 eurų be PVM. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos (be PVM), t. y. 1497 eurų, konfiskavimas.
Dėl kitų klausimų
K. Č. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00631299) paėmimas (b. l. 57-58) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-56), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas – paliktinas saugoti voke prie baudžiamosios bylos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą K. Č. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti K. Č. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 29 d.;
2) konfiskuoti J. Č. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę (be PVM) atitinkančią pinigų sumą – 1497 (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt septynis) eurus.
Įpareigoti K. Č. per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6610, nurodant, kad laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. 00631299, išduotą K. Č. vardu, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
K. Č. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
J. Č. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.