Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

JONAS ANDRIUŠKA, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), susituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiais savo veiksmais kaltinamasis J. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. A. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą be kaltinamojo visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Iš 2019-04-19 transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto matyti, kad 2019-04-19 transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta į (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37).

281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio nagrinėjimo metu gautas S. J. prašydamas paskirti jį kaltinamąjį J. A. laiduotoju. Teisiamojo posėdžio metu S. J. paaiškino, kad jis yra kaltinamojo draugas, artimas kaimynas, su J. A. kartu vienoje įmonėje dirbo apie 30 metų. Žino, kuo J. A. yra kaltinamas. Jis yra vedęs, vaikai yra suaugę, jo išsilavinimas – vidurinis, įmonėje apie 40 metų dirbo vairuotoju, apie metus laiko nebedirba, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, iki šiol gavo 190 Eur socialinę išmoką, nuo birželio mėnesio jam bus mokama 280 Eur kas mėnesį, sutuoktinė niekur nedirba, jai mokama 100 Eur neįgalumo išmoka. Supranta, kad būdamas laiduotoju turės užtikrinti, kad J. A. daugiau nenusikalstų. Supranta laidavimą, kaip galimybę daryti teigiamą poveikį J. A., kad jis daugiau taip nesielgtų, nenusikalstų. Ketina su J. A. kalbėtis. J. A. elgesį vertina neigiamai, apie padarytą nusikalstamą veiką su juo kalbėjosi, skatino J. A. nebevartoti alkoholio. Pažymėjo, kad J. A. pergyvena dėl savo poelgio, tiki, jog jis pasitaisys.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. J. nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 116), kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjęs (b. l. 107-108).

Nagrinėjamoje byloje prokuroras sutiko, jog kaltinamasis J. A. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnyje numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai: J. A. nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė pirmą kartą, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Duomenų apie jo atžvilgiu pradėtą kokį ikiteisminį tyrimą nėra, administracine tvarka nebaustas (b. l. 58-59), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 64), Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (b. l. 109). Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad J. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką, išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų buvimą ar nebuvimą, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

Teismas, spręsdamas apie S. J. galimybę daryti teigiamą poveikį kaltinamajam vertina šias aplinkybes: S. J. yra kaltinamojo ilgametis draugas, kaimynas, ilgus metus dirbęs vienoje įmonėje su kaltinamuoju ir dirbęs būtent vairuotoju, neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, jo santykiai su kaltinamuoju geri, draugiški. Iš S. J. paaiškinimų matyti, kad jis gyvenadamas kaiminystėje J. A. galės daryti teigiamą įtaką. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. J. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam asmeniui, atsižvelgiant į S. J. asmenybę, turtinę padėtį, yra pagrindas atleisti J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato, perduodant jį laiduotojo S. J. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

J. A. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, jam 2016-02-03 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2021-02-03. J. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukėlė didelę grėsmę ne tik paties vairuotojo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad J. A. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), į tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus sukėlė eismo įvykį, yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam 2 metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. A. vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis nebejotinai yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Pateiktas registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas J. A. vardu. Esant tokioms aplinkybėms, automobilis konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 1–3 punktai). Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas taikant jam BK 40 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo jam priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad J. A. nepaisė draudimo vairuoti automobilį esant neblaiviam, vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, tai neabejotinai kėlė didelę grėsmę ne tik paties vairuotojo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. M. 2019-04-20 nutarimu J. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina įsiteisėjus šiam nuosprendžiui (b. l. 85-86).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

– pagal 2019-04-19 transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas (duomenys neskelbtini) aikštelėje (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn (b. l. 36-37);

– automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamoje byloje, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuotina transporto priemone;

– VĮ Regitra 2016-02-03 J. A. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamoje byloje, perduotinas VĮ Regitra.

Dėl proceso išlaidų.

Remiantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo organizavimo skyriaus vyresniosios specialistės N. A. 2019-04-29 tarnybiniu pranešimu dėl patirtų išlaidų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16054-19 (b. l. 40) bei 2017-05-25 Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (b. l. 41-50), nustatyta, kad transporto priemonės transportavimo įkainis už Akmenės rajono savivaldybės ribų yra 0,85 Eur/km, įskaitant PVM, o transporto priemonės saugojimo (duomenys neskelbtini) aikštelėje vienos paros įkainis – 0,80 Eur. Atsižvelgiant į nurodytus įkainius, šioje byloje Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą patyrė 63,75 Eur išlaidų (0,85 Eur/km x 75 km) ir 21,60 Eur išlaidų už automobilio saugojimą laikotarpiu nuo 2019-04-19 iki nuosprendžio priėmimo 2019-05-15 (nuosprendžio priėmimo dienos) (0,80 Eur/d. x 27 d.), iš viso patyrė 85,35 Eur išlaidų. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas

nusprendžia:

Joną andriušką, padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant J. A. laiduotojo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, J. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, J. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant J. A. vardu įregistruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. A. 85,35 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 35 ct) išlaidas už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą nuo 2019-04-19 iki 2019-05-15 (nuosprendžio priėmimo dienos) Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Šios priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

J. A. 2019-04-20 nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus šiam nuosprendžiui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– pagal 2019-04-19 transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) aikštelėje (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamoje byloje, perduoti valstybės nuosavybėn – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuotina transporto priemone;

– VĮ Regitra 2016-02-03 J. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamoje byloje, perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti J. A., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti S. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.