- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-432-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11354-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- J. R.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Ugniaus Trumplio, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. R. paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 19 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. R. nuteistas už tai, kad jis padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo nenustatytu asmeniu, šį netikrą pažymėjimą laikė ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, jį panaudojo. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. R., 2018 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tyrimo metu nenustatytą dieną, prekybos centro „Akropolis“, esančio Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, patalpose susitiko su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pravarde „Doncia“, su juo susitarė, kad šis už 180 eurų atlygį pagamins J. R. netikrą vairuotojo pažymėjimą, pateikė savo nuotrauką ir 180 eurų kaip atlygį. 2019 m. sausio 31 d., tiksliau nenustatytu laiku, Prienuose, (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens, pravarde „Doncia“, gavo netikrą Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta savo nuotrauka ir šį pažymėjimą laikė,
tęsdamas nusikalstamą sumanymą, J. R. panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą: jis, 2019 m. kovo 19 d., apie 16.50 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš automobilių nuoma užsiimančios UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomodamas automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį atgabenusiam UAB (duomenys neskelbtini) atstovui M. M. pateikė žinomai netikrą Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta savo nuotrauka, šį netikrą vairuotojo pažymėjimą toliau laikė iki 2019 m. kovo 19 d., apie 18.10 val., kol netoli Sakalaičių Sodų 6-osios g., Vilniuje, esančių miško masyvų, bėgdamas nuo policijos pareigūnų, jį išmetė.
Šiais veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis J. R. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 2 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę bausmę.
3. Apeliantas nurodo, kad pats netikro vairuotojo pažymėjimo neklastojo ir nepadėjo to padaryti kitiems, apie tai byloje duomenų nėra. Netikrą vairuotojo pažymėjimą jam pasiūlė įsigyti 2019 m. sausio 31 d. ir jį įgijęs turėjo iki 2019 m. kovo 19 d. Jau turint minėtą vairuotojo pažymėjimą jį policijos pareigūnai tris kartus sulaikė vairuojant ir jis netikro pažymėjimo nepanaudojo ketindamas išvengti atsakomybės, o tai rodo, kad pažymėjimo neketino naudoti nusikalstamai veikai. 2019 m. kovo 19 d. ketino pasivažinėti po Vilnių automobiliu su mergina, todėl su netikru pažymėjimu išsinuomojo automobilį 10 dienų, sumokėjo 270 Eur nuompinigius ir 400 Eur užstatą, tą dieną ir buvo sulaikytas.
4. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtas gynėjas nepaaiškino inkriminuojamų straipsnių reikšmės, kurie neatitiko to, ką jis buvo padaręs. Nebuvo suteikta galimybė bendradarbiauti su teisėsauga. Nebuvo tirta kurioje tiksliai vietoje jis susitiko Akropolyje su netikro dokumento gamintoju, kad jį identifikuoti pagal vaizdo kamerų įrašus, neklausta kaip atrodė minėtas žmogus, neklausta kur jis padėjo netikrą pažymėjimą. Prokurorė buvo priešiškai nusiteikusi jo atžvilgiu ir nors jis pripažino ir galėjosi, tačiau dėl teisinių žinių stokos nemokėjo tinkamai apsiginti nuo kaltinimų, todėl prašo veiką perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį.
5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius paaiškinimus ir parodymus. Žala nepadaryta, nukentėjusiųjų nėra. Iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, mokėsi dažytojo specialybės, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį – taisė automobilius.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo J. R. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-788/2019), turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 15 d. ir kiti nutarimai).
8. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė, BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantys duomenys visumoje jungiasi į nuoseklią, chronologinę bei logišką įrodymų grandinę, kuri patvirtina, kad J. R. padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo nenustatytu asmeniu, šį netikrą pažymėjimą laikė ir jį panaudojo, jo veika kvalifikuota tinkamai ir už ją paskirta bausmė yra proporcinga ir teisinga.
9. Apeliaciniame skunde J. R. neigė jog padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, tačiau tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu jis nuosekliai nurodė faktines aplinkybes, kurios kvalifikuotinos kaip minėta veika. 2019 m. kovo 20 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. R. parodė, kad neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau norėjo vairuoti automobilį. Iš matymo pažįstamas vaikinas pasiūlė įsigyti netikrą vairuotojo pažymėjimą, kuris atrodo kaip tikras, už 180 eurų. 2018 m. gruodžio pabaigoje vaikinui davė savo nuotrauką, sumokėjo pinigus. Savo duomenų vaikinui nepasakė, nurodė, jog reikia vairuotojo pažymėjimo su panašaus amžiaus duomenimis. Gautą vairuotojo pažymėjimą Ž. G. vardu nešiojo su savimi, kol buvo sulaikytas. Lažybų punkte laimėjęs pinigų, nutarė išsinuomoti automobilį. 2019-03-19 Vilniuje išsinuomojant automobilį pateikė savo netikrą vairuotojo pažymėjimą Ž. G. vardu ir pasirašė sutartį. Sumokėjo užstatą ir nuomą. Netrukus jį sustabdė pareigūnai ir bėgantį sulaikė. (b.l.56-58). 2019 m. kovo 29 d. apklaustas įtariamuoju J. R. pripažino paprašęs už atlygį pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, kurį panaudojo 2019 m. kovo 19 d. pateikdamas UAB (duomenys neskelbtini) atstovui išsinuomodamas automobilį Volvo (b.l.64). Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. R. taip pat pripažino pateikęs nuotrauką ir 180 eurų asmeniui, kurio vardo ir pavardės nenurodė, bei gavęs ne savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Norėjo įsigyti netikrą vairuotojo pažymėjimą tam, kad galėtų važinėti. Sausio 31 d. pažymėjimą gavo. Kai susitiko su žmogumi, kuris atgabeno nuomai automobilį, pastarasis paprašė vairuotojo pažymėjimo ir tuomet netikrą pažymėjimą jam pateikė, žmogus užpildė anketą. Tuomet pasirašė ir davė automobilio raktelius (b.l.104-105). Minėtais parodymais nėra pagrindo nesivadovauti, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo M. M. parodymai, kuris patvirtino įforminęs automobilio nuomos sutartį su asmeniu, pateikusiu vairuotojo pažymėjimą, išduotą Ž. G. vardu, E. V., UAB (duomenys neskelbtini) parodymais, patvirtinančiais automobilio nuomos faktą. Taip pat savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kuriais M. M. pateikė vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini), išduoto Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuotraukas (b.l.35-37), kurios apžiūrėtos (b.l.38) ir automobilio nuomos sutartį Nr.2019-KNS (b.l.39-40). Apžiūros protokole (b.l.38) užfiksuota, kad vairuotojo pažymėjime Ž. G. vardu yra atspausdinta J. R. fotonuotrauka.
10. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliantas nepadėjo pagaminti netikro vairuotojo pažymėjimo, kadangi jis nuosekliai parodė ir paaiškino, kad turėdamas tikslą įsigyti netikrą vairuotojo pažymėjimą pateikė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui savo nuotrauką. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra ir asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, teikdamas priemones; padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-2-895/2017). Akivaizdu, kad nuotrauka buvo netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimo priemonė, kadangi jos atvaizdas buvo atspaustas ant minėto pažymėjimo ir nuteistojo aktyvūs veiksmai pateikiant nuotrauką palengvino vykdytojui padaryti nusikaltimą – pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą. Teismų praktikoje analogiška situacija, kai asmuo, turėdamas tikslą įgyti žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, pateikia savo nuotrauką, kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-91/2009, 2K-229/2010, 2K-98-719/2018). Nenagrinėtinas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis J. R. negamino netikro vairuotojo pažymėjimo, kadangi jis už minėtą veiką nuteistas nebuvo.
11. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis nedisponavo netikru vairuotojo pažymėjimu, nes BK 300 straipsnio 2 dalyje įvardinti netikro vairuotojo pažymėjimo disponavimo būdai: laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas, o byloje nustatyta, kad J. R. netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė (nuo tada, kai jį įgijo) ir panaudojo (pateikė vairuotojo pažymėjimą norėdamas išsinuomoti automobilį). Apeliantas skunde ginčija vairuotojo pažymėjimo (Ž. G. vardu) laikymo priežastis, įgijimo tikslą bei kaip minėta teigia, kad nedisponavo netikru dokumentu. Šis skundo teiginys yra nepagrįstas, nes kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltinamojo parodymais, kaip jis vertina ir motyvuoja savo veiksmus, tačiau vertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurios nustatytos įvertinus įrodymų visumą, matyti, kad nuteistasis suvokė veikos pobūdį, suprato, kad dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys – ne jo vardas ir pavardė, kurie gali sukelti teisinius padarinius, kad jis neturi teisės vairuoti, ir sąmoningai norėjo taip veikti: pateikė savo nuotrauką nenurodydamas anketinių duomenų, padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, jį laikė ir panaudojo; žinojo, kad Ž. G. vairuotojo pažymėjimas yra netikras ir jam svetimas ir turėjo jį savo žinioje. Esant formaliajai nusikalstamos veikos sudėčiai to pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-229/2010). Dar pažymėtina, kad tikslas dėl kurio J. R. laikė ir panaudojo netikrą dokumentą nėra privalomas BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementas, todėl jis įtakos baudžiamosios atsakomybės kilimui neturi.
12. Įvertinus tai, kad netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo metu apeliantas akivaizdu matė ir suvokė, jog vairuotojo pažymėjime yra nurodyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie jo gimimo datą, vardą ir pavardę, kas tik patvirtina, jog J. R. suprato, jog teikė nuotrauką netikram vairuotojo pažymėjimui pagaminti bei žinojo, jog buvo pagamintas netikras vairuotojo pažymėjimas. Netikrą vairuotojo pažymėjimą nuteistasis laikė ilgą laiką, o po to panaudojo. Tokie nustatyti byloje nuteistojo veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, mažareikšmiasi, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valdymo tvarkai ir kitiems teisiniams gėriams. Todėl apeliacinio skundo teiginys, jog nuteistojo disponavimas suklastotu dokumentu nepadarė žalos, yra neteisingas.
13. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pavojingos veikos požymiai numatyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka bent vieno iš jų (kasacinė nutartis 2K-428/2012). BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Taigi, BK 300 straipsnio 2 dalis išskiria tam tikras dokumentų rūšis, kurių pagaminimą, klastojimą ar disponavimą tokių rūšių dokumentais įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika. BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, be kitų dokumentų, nurodytas ir vairuotojo pažymėjimas (kasacinė nutartis 2K-7-153/2012). Apeliantas padėjo pagaminti, laikė ir panaudojo būtent netikrą vairuotojo pažymėjimą, todėl jo veika atitiko nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 300 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį (kasacinė nutartis 2K-91/2009). Pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į BK 300 straipsnio 1 dalį nėra. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nebuvo nustatytas pagaminęs netikrą dokumentą asmuo (apelianto teigimu nebuvo siekta jį nustatyti), nešalina pačio J. R. baudžiamosios atsakomybės.
14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. R. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, J. R. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
15. Nuteistasis J. R. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 300 straipsnio 2 dalis). J. R. asmenybė charakterizuotina neigiamai: jis anksčiau teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs, jo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu nusikalto, buvo teistas laisvės atėmimo bausmėmis, kurias atliko, paskutinį kartą teistas arešto bausme, tačiau išvadų nepadarė, įvykdė nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. J. R. ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, nedirba, užimtumo tarnyboje registruotas.
16. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant J. R. už įvykdytą nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas J. R. paskyrė ne per griežtą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 300 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
17. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Turi būti įvertinta ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-7-5-895/2018).
18. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir vertinant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, J. R. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau minėta, J. R. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo metu jis padarė nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas, be to, J. R. anksčiau teistas 9 kartus, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pradėjo daryti nepraėjus nei mėnesiui po Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
19. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.