- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- 1-1384-992/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11354-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- J. R.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), praeityje teistas devynis kartus, iš jų paskutinį kartą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 16 parų arešto bausmė, kurią 2019 m. sausio 25 d. atliko,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo nenustatytu asmeniu, šį netikrą pažymėjimą laikė ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, jį panaudojo. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. R., 2018 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tyrimo metu nenustatytą dieną, prekybos centro „Akropolis“, esančio K. M. pr. 49, Kaune, patalpose susitiko su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pravarde „D.“, su juo susitarė, kad šis už 180 eurų atlygį pagamins J. R. netikrą vairuotojo pažymėjimą, pateikė savo nuotrauką ir 180 eurų kaip atlygį. 2019 m. sausio 31 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) , iš tyrimo metu nenustatyto asmens, pravarde „D.“, gavo netikrą Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta savo nuotrauka ir šį pažymėjimą laikė,
tęsdamas nusikalstamą sumanymą, J. R. panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą: jis, 2019 m. kovo 19 d., apie 16.50 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Vilniaus oro uosto terminalo adresu (duomenys neskelbtini), iš automobilių nuoma užsiimančios UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomodamas automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį atgabenusiam UAB (duomenys neskelbtini) atstovui M. M. pateikė žinomai netikrą Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta savo nuotrauka, šį netikrą vairuotojo pažymėjimą toliau laikė iki 2019 m. kovo 19 d., apie 18.10 val., kol netoli (duomenys neskelbtini), esančių miško masyvų, bėgdamas nuo policijos pareigūnų, jį išmetė.
Kaltinamasis J. R. teismui teigė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad prieš metus papasakojo pažįstamam asmeniui, su kuriuo kartu atliko laisvės atėmimo bausmę, jog neturi vairuotojo pažymėjimo, tas asmuo pasiūlė įsigyti netikrą pažymėjimą. Jį tai sudomino, norėjo turėti vairuotojo pažymėjimą, kad galėtų važinėti ir sustabdytas nebūtų nubaustas pareigūnų, kad važinėja be pažymėjimo, todėl tam asmeniui davė savo nuotrauką ir sumokėjo 180 Eur už pagaminimą. 2019 m. sausio 31 d. susitiko su šiuo pažįstamu savo namuose (duomenys neskelbtini), kur gavo vairuotojo pažymėjimą, su šiuo žmogumi daugiau nebesimatė. Ilgą laiką vairuotojo pažymėjimo nenaudojo, vėliau susipažino su mergina, sutarė susitikti, todėl nusprendė panaudoti netikrą vairuotojo pažymėjimą ir išsinuomoti automobilį. Pagal skelbimą internete susirado nuomos firmą, susitarė dėl automobilio „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos. Vilniuje atvykęs į sutartą vietą išsinuomojo automobilį dešimčiai dienų; sudarė nuomos sutartį, kurią užpildė atvykęs vyras pagal jo pateiktą netikrą vairuotojo pažymėjimą; kaltinamasis pasirašė sutartį, sumokėjo 270 Eur nuomos mokestį ir 400 Eur užstatą, gavo automobilio raktus. Vėliau važiuodamas pamatė jį stabdantį policijos automobilį su švyturėliais, dar pavažiavęs 800 m sustojo ir išlipęs iš automobilio iškėlė rankas, tačiau pareigūnai paleido šunį, todėl jis (J. R.) pradėjo bėgti, peršoko tvorą, šuo jį pavijo. Vairuotojo pažymėjimą išmetė, tada buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Savo veiksmus vertina blogai, supranta, kad pasielgė negerai įsigydamas netikrą pažymėjimą, gailisi. Netikrą vairuotojo pažymėjimą įsigijo tik norėdamas vairuoti automobilį. Jis nedirba, užsiima automobilių perpardavimu. Analogiškus parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (55-58 b.l.).
Kadangi kaltinamasis J. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos priskiriamos apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. R. kaltė taip pat patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad 2019 m. kovo 19 d., apie 15.00 val., E. V., vadovaujantis įmonei, užsiimančiai automobilių nuoma, jo paprašė automobilį „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvaryti į Vilniaus miestą klientui. Atvyko į Vilniaus oro uostą apie 16.50 val., su nuomininku susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje. Pildydamas sutartį, paprašė kliento pateikti vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę. Asmuo pateikė abu dokumentus, jis vairuotojo pažymėjimą nufotografavo iš abiejų pusių, vairuotojo pažymėjimo pagrindu supildė sutartį, įrašė ir asmens tapatybės kortelės numerį. Klientas su sutartimi susipažino, ją pasirašė. Nuomininko vairuotojo pažymėjimo nuotraukas nusiuntė E. V., kuris asmenį tikrino per „Regitros“ portalą. Asmuo, pasirašęs sutartį, sumokėjo užstatą už automobilį 400 eurų ir 270 eurų už automobilio nuomą. Daugiau jokių dokumentų klientas nepateikė. Atsiskaitęs nuomininkas automobiliu išvyko iš Vilniaus oro uosto teritorijos. Po kelių minučių jam paskambino E. V. ir pasakė, kad pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą tokio asmens kaip Ž. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra ir dokumentas galimai suklastotas. E. V. paskambino policijai ir pagal GPS signalą nurodė, kur stovi automobilis. Apie 18.14 val. jam paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad automobilis rastas R. S. 19-oje gatvėje. Pareigūnų sulaikytą nuomininką atpažino iš bendrų veido bruožų. Automobilis apgadintas, todėl pagal sutartį 400 eurų užstatas negrąžinamas, įmonė automobilį atgavo, pretenzijų asmeniui neturi (32-33 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. V. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, bendrovė nuomoja automobilius. 2019 m. kovo 19 d., apie 15 val., jam į internete paskelbtą numerį paskambino vaikinas, norintis išsinuomoti baltos spalvos „Volvo XC60“ dešimčiai dienų, pageidaujantis jį gauti Vilniuje, susitarė automobilį pristatyti į Vilnių apie 17 val., prie oro uosto. Paprašė M. M. nuvairuoti šį automobilį į Vilnių ir įforminti nuomos sutartį. Apie 17 val. M. M. jį informavo, kad įformino sutartį ir perdavė automobilį vaikinui, kuris pateikė vairuotojo pažymėjimą, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Ž. G. vardu. Pažymėjimo kopija buvo padaryta išnuomojant automobilį, persiųsta jam. Vairuotojo pažymėjimo duomenis patikrino VĮ Regitra internetiniame puslapyje pagal pažymėjimo numerį bei asmens kodą ir nustatė, kad tokio galiojančio vairuotojo pažymėjimo nėra. Asmens, pavaizduoto ant pažymėjimo nuotraukos, nepažįsta, nėra jo matęs. Skambino nuomininkui kelis kartus, susisiekti nepavyko, jam kilo įtarimas dėl apgaulės, todėl pranešė policijai. Pagal automobilio navigaciją nustatė, kur automobilis važiuoja. Policija automobilį sustabdė ir jam grąžino, automobilis buvo apgadintas, tačiau pretenzijų neturi, nes žala atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia (29 b.l.).
2019 m. kovo 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai patvirtina, kad liudytojas M. M. pateikė vairuotojo pažymėjimo nuotraukas iš abiejų pusių Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 2019 m. kovo 29 d. objektų apžiūros protokolais apžiūrėti (35, 38, 39, 41 b.l.).
2019 m. kovo 28 d. VĮ „Regitra“ raštas patvirtina, kad 2017 m. gegužės 11 d., VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Jurbarko grupė, Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išdavė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę vairuoti AM, A1, A2, B1 ir B kategorijų transporto priemones. 2018 m. rugsėjo 22 d. Ž. G. pranešė, kad vairuotojo pažymėjimą Nr. 01032426 prarado ir jam buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (48 b.l.).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Valstybės kaltintojas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, J. R. inkriminavo dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokia veikų kvalifikacija yra neteisinga, J. R. padaryti veiksmai turi būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, turinti vieningą sumanymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vieningą teismų praktiką (pavyzdžiui, nutartis Nr. 2A-4-696/2017), laikosi pozicijos, kad jei alternatyvūs nusikaltimo sudėties požymiai realizuojami dėl to paties dalyko, pripažįstama, kad asmuo padarė vieną nusikaltimą. J. R. inkriminuotos veikos yra susijusios su tuo pačiu dalyku – vairuotojo pažymėjimu, kuris buvo pagamintas, J. R. laikytas ir vėliau panaudotas sudarant automobilio nuomos sutartį. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad visi kaltinamojo veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per sąlyginai neilgą laikotarpį, esant bendram sumanymui turėti vairuotojo pažymėjimą, todėl darytina išvada, kad visas šias nusikalstamas veikas jungė vieninga tyčia.
Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes tikslina J. R. kaltinimą įtraukdamas padėjimo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą aplinkybę, kadangi, kaip matyti iš nuoseklių kaltinamojo parodymų, J. R. veikė bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pravarde „D.“, su kuriuo yra kartu atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, sutarė su šiuo asmeniu savo naudai gauti netikrą vairuotojo pažymėjimą, padėjo padaryti šią veiką duodamas savo nuotrauką. Iš to seka, kad J. R. vaidmuo netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminime buvo padėjėjo, būtent tai, kad jis pateikė savo nuotrauką, aiškiai suvokdamas, kokiu tikslu nuotrauką teikia ir šio tikslo siekdamas, suteikė galimybę tyrimo nenustatytam nusikaltimo bendrininkui pagaminti netikrą Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti J. R. tęstinės nusikalstamos veikos veiksmai padaryti vienasmeniškai.
Teismas tikslina ir pagaminto netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimo vietą – kaltinime buvo nurodyta, kad pažymėjimą J. R. atsiėmė prekybos centre „Akropolis“ Kaune, tačiau šią faktinę aplinkybę kaltinamasis paneigė paaiškindamas, jog pažymėjimą tyrimo metu nenustatytas asmuo, pravarde „D.“, atvežė jam į namus (duomenys neskelbtini).
Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog J. R. padėjimas jo paties naudai pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, šio netikro vairuotojo pažymėjimo laikymas ir panaudojimas nuomojantis automobilį buvo tik tam tikri etapai siekiant pagrindinio tikslo - dokumento suklastojimo ir disponavimo juo, todėl šias nusikalstamas veikas reikia laikyti ne kelių nusikaltimų sutaptimi, o tęstine nusikalstama veika.
Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių
Kaltinamojo J. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino, gailisi.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytą lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. J. R. anksčiau teistas devynis kartus, ne kartą baustas administracine tvarka. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį J. R. charakterizuojančius duomenis – jis darbingas, tačiau nedirba, nėra įgijęs jokios profesijos, legalių pajamų šaltinių neieško. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog J. R. iš ankstesnių teistumų ir baustumų išvadų nepadarė. Teismo vertinimu, už jo padarytą nusikaltimą J. R. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi jokiomis kitomis švelnesnėmis bausmėmis nebūtų užtikrinama BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis, nebūtų pasiektas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei laikydamasis BK 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse suformuluotų bausmių dydžio skyrimo taisyklių, sprendžia, jog J. R. skirtinas laisvės atėmimo bausmės terminas, artimas BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkiui.
Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl J. R. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Dėl kardomosios priemonės įskaitymo į bausmę ir jos tolesnio taikymo
Ikiteisminio tyrimo metu J. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 19 d., 18.10 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. kovo 21 nutartimi J. R. skirta kardomoji priemonė – suėmimas - 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 21 d. (50, 70-74 b. l.). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikino sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmės laiką. Kardomoji priemonė – suėmimas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikos tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- vairuotojo pažymėjimo nuotraukos ir automobilio nuomos sutarties kopija, saugomi byloje (36-37, 40 b. l.), paliktini saugoti byloje;
- kartoninė dėžė, kurioje supakuota lazdynų riešutų įpakavimas, pakelis cigarečių „Winston‘ ir butelis vyno „J.P. C.“, perduoti saugoti į Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20, sunaikintini (BPK 94 str.; 2019 m. kovo 29 d. Kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini); 27 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 19 d.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- vairuotojo pažymėjimo nuotraukas ir automobilio nuomos sutarties kopiją palikti saugoti byloje;
- kartoninę dėžę, perduotą saugoti į Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20, sunaikinti (2019 m. kovo 29 d. Kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.