- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 2K-428/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-02012-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Vytautas Piesliakas (pran.), Albinas Sirvydis
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 6 d. nuosprendžio.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m spalio 26 d nuosprendžiu M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 6 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m spalio 26 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: M. K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį areštu keturiasdešimčiai parų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 19 d. N. S. automobilyje „Audi 100“ laikė žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 20650599 ir žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. R0342423, išduotus V. P. (V. P.) vardu, ir juos gabeno iki tos pačios dienos 17.30 val., kol buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų Klaipėdos rajone, Saulažolių kaime, prie baro „Kilena“.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Pasak kasatoriaus, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį jis nuteistas nepagrįstai. Byloje nesurinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nes nenustatyta, kad jis suklastojo ar kokiu nors būdu prisidėjo prie dokumento klastojimo (pavyzdžiui, gavo suklastotų dokumentų ruošinius), taip pat nėra duomenų, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. kad žinojo, suprato ir norėjo gabenti suklastotą dokumentą. Kasatorius mano, kad net ir pripažinus faktą, jog kaltinime nurodyti dokumentai paimti iš jo, nėra būtinojo nusikaltimo sudėties požymio – kaltės.
Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai, atlikdami asmens kratą ir poėmį, nesilaikė BPK 149 straipsnio 7 ir 9 dalyse nustatytos šio procesinio veiksmo atlikimo tvarkos. Kasatorius teigia nežinojęs, už ką buvo sulaikytas 2010 m. kovo 19 d., apie tai, kad neva iš jo buvo paimti kaltinime nurodyti suklastoti dokumentai, jis sužinojo tik tada, kai 2010 m. kovo 22 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Kasatorius pažymi, kad į bylą neva iš kasatoriaus paimti suklastoti dokumentai pateko tyrėjui R. N. surašius tarnybinį pranešimą. Kasatorius mano, kad tokiu pačiu būdu pareigūnai galėjo „pakišti“ jam narkotinių medžiagų, ginklų ir kitų ribotai civilinėje apyvartoje esančių daiktų, su kuriais jis nesusijęs. Kasatoriaus įsitikinimu, šioje byloje šiurkščiai pažeistas įrodymų leistinumo principas, kurio esmė ta, kad tik teisėtais būdais surinkti faktiniai duomenys gali būti pripažįstami įrodymais. Pasak kasatoriaus, teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų „sąžiningumu“, nekreipdamas dėmesio į tai, kad juos apklausė tos pačios ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėja ir sulaikyme dalyvavę pareigūnai turėjo galimybę tarpusavyje suderinti parodymus, be to, jų apklausos protokolai beveik identiški, o tai leidžia manyti, kad parodymai buvo tiesiog kopijuojami.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.
Kasatorius ginčija nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad nenustatyta, jog jis suklastojo ar kokiu nors būdu prisidėjo prie dokumento klastojimo. BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pavojingos veikos požymiai numatyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka bent vieno iš jų. Pažymėtina, kad kasatorius nuteistas tik už suklastoto dokumento laikymą ir gabenimą, o ne už jo klastojimą. Taigi šis kasacinio skundo motyvas nepagrįstas.
Be to, kasatorius teigia, kad nėra duomenų, jog jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. kad jis suprato ir norėjo gabenti suklastotą dokumentą. Kaltė yra asmens psichinis santykis su padaryta veika, o, esant materialiai nusikaltimo sudėčiai, – ir su padariniais bei priežastiniu ryšiu. Tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog jis suprato, kad laiko ir gabena suklastotą dokumentą, ir norėjo tokį dokumentą laikyti bei gabenti. Byloje nustatyta, kad kasatorius pats pateikė policijos pareigūnams voką, kuriame buvo Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 20650599 ir vairuotojo pažymėjimas Nr. R0342423, išduoti V. P. vardu. Vėliau, patikrinus šiuos dokumentus, išaiškėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 20650599 yra suklastotas, t. y. įklijuota kito asmens nuotrauka bei surašyti kiti negu pirminiai duomenys, o vairuotojo pažymėjimas Nr. R0342423, išduotas V. P. vardu, – netikras. Keista, kad kasatorius padavė ne savo, o kito asmens dokumentus. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, sunku įsivaizduoti, kad kasatorius nesuvokė, ką pateikia pareigūnams. Apeliacinės instancijos teismas detaliai atsakė į šį nuteistojo apeliacinio skundo argumentą ir teisėjų kolegija sutinka su tokiais teismo motyvais.
Kasatorius taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, kaip antai įrodymų leistinumo principą. Dėl šio kasatoriaus teiginio apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje detaliai paaiškino savo sprendimo motyvus. Tai, kad pareigūnų parodymai panašūs, nėra nieko nuostabaus. Juk visi apklausti pareigūnai dalyvavo tuo metu, kai kasatorius perdavė voką su dokumentais. Teisėjų kolegija nenustatė byloje baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kurie įtakotų teisėto sprendimo priėmimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. K. kasacinį skundą atmesti.