Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1013-123/2012

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. A. (N. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui N. A. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, kai nuo atsakovui priklausančio statinio nuslinkusi sniego nuošliauža sugadino ieškovei priklausančią tvoros dalį. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu – ginčija padarytos žalos dydį, mano, kad žala kilo dėl nenugalimos jėgos, o priežastinio ryšio tarp atsakovo veikimo ar neveikimo bei atsiradusios ieškovei žalos nėra. Apeliantas taip pat mano, kad pateikti kadastriniai registracijos duomenys neįrodo, kad tvora yra pastatyta teisėtai ieškovei priklausančiame žemės sklype.

Šalys yra gretimų žemės sklypų savininkai (t. 1, b. l. 8). Ieškovė prašo taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę ir priteisti iš jo nuostolius, kurie buvo padaryti, kai nuo atsakovo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovinčio šiltnamio stogo nuslinkusi sniego nuošliauža deformavo ieškovės tvoros dalį. 2011-02-14 antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad tvoros dalis, esanti ties stikliniu šiltnamiu, kuris yra sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra pavirtusi į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pusę. Šioje vietoje esančiame sniege yra matomos stiklo šukės. 2011-05-17 antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad tvoros stulpeliai kartu su tinklo tvora pasvirę į besiribojančio sklypo pusę per visą (duomenys neskelbtini) sklype esančio šiltnamio ilgį (t. 1, b. l. 14–21, 31–37).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas, šiltnamio valdytojas, turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei rūpintis, kad dėl netinkamo statinio priežiūros neatsirastų žala, tačiau atsakovas neįvykdė įstatyme numatytos pareigos rūpintis savo šiltnamiu taip, kad dėl jo nepriežiūros kitiems asmenims neatsirastų žala (CK 6.246 str. 1 d.). Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nevertino atsakovo įrodymų ir atsisakė juos tirti, tačiau šie apelianto argumentai yra deklaratyvūs, atsakovas nenurodo, kokių konkrečiai įrodymų teismas neištyrė ir neįvertino. Aplinkybė, kad teismas priėmė nepalankų atsakovui sprendimą negali būti vertinama kaip netinkamas teismo atliktas įrodymų vertinimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-14 nutartimi atsisakė priimti nagrinėti atsakovo priešieškinį dėl kadastrinių žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) S/B (duomenys neskelbtini) matavimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, taip pat ieškovės įpareigojimo išmontuoti tvorą, skiriančią ieškovės ir atsakovo sklypus S/B (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis proceso koncentracijos principu, tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pirmosios instancijos teisme buvo pagrįstai nustatyta, kad ieškovės tvora stovi ieškovės sklype pagal VĮ Registrų centre įregistruotus ieškovės sklypo kadastrinius matavimus. VĮ Registrų centre įregistruoti nekilnojamojo daikto duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Pagal teismų praktiką šie duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 str. 2 d.); įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Todėl nustačius, kad žalos kilimo metu (2011-02-14) ieškovės tvora stovėjo jai priklausančiame žemės sklype, ir žalos kilimo dieną VĮ Registrų centre įregistruoti ieškovės sklypo kadastriniai matavimai nuginčyti nebuvo, laikytina, kad ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių sąlygoti žalos atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių teisiškai nereikšmingu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovė tvorą statė po to, kai buvo įregistruoti žemės sklypo kadastriniai duomenys, ir, kad matininkas, matavęs ieškovės žemės sklypą, yra nuteistas, nes vykdė matavimus neturėdamas licencijos.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada buvo sugadinta ieškovės tvora, o ieškovės paaiškinimai teismo posėdyje buvo nenuoseklūs. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad tvoros sugadinimo faktas ieškovei tapo žinomas 2011-02-14, tą pačią dieną jis buvo užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Apeliantas iš esmės neginčija tvoros sugadinimo fakto, nenurodo, kokią įtaką teismo sprendimui gali turėti tvoros sugadinimo datos nustatymas, todėl šis apelianto argumentas dėl tikslios tvoros sugadinimo datos neturi teisinės reikšmės.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš UAB „PER CONTRA“ pateiktos lokalinės sąmatos Nr. 11-01 nematyti, kada ši sąmata sudaryta, rangos sutarties laikas pasibaigęs, tvora nesuremontuota, sąskaita faktūra neapmokėta. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, pagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais įrodymais – UAB „PER CONTRA“ lokaline sąmata Nr. 11-01, 2011-07-04 rangos darbų sutartimi ir 2011-07-07 PVM sąskaita faktūra. Atsakovas nenuginčijo ieškovės pateiktų įrodymų dėl tvoros remonto kainos, neįrodė, kad tvoros remontas gali kainuoti mažesnę sumą, savo atsikirtimus iš esmės grindžia tik žodiniais samprotavimais dėl žalos dydžio (CPK 178 str.).

Apeliantas mano, kad žala gali būti laikoma kilusia dėl nenugalimos jėgos (force majeure) (CK 6.212 str.), tačiau atsakovo pateikta pažyma apie hidrometeorologines sąlygas neįrodo, kad buvo nenugalimos jėgos aplinkybės, kurios galėjo lemti tvoros sugadinimą, be to, tvora buvo nulenkta tik ties atsakovo šiltnamiu. Tvoros konstrukcija, jos sulaužymo pobūdis ir lokalizacija paneigia galimybę, kad tvora galėjo būti sulaužyta vien dėl stipraus vėjo ar nenugalimos jėgos.

Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-600-639/2011, kuriuo teismas įpareigojo likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvoros dalį, esančią ne L. Ž. priklausančio sklypo dalyje. Konstatuotina, kad nurodytas teismo sprendimas neturi ryšio su nagrinėjama byla, nes minėtame sprendime sprendžiami klausimai dėl tvoros dalies, kuri nesiriboja su atsakovo sklypu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto N. A. apeliacinio skundo argumentu, kad 150 Lt suma už faktinių aplinkybių konstatavimą turi būti priskiriama prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p., t. 1, b. l. 11), ir nuo šios sumos procesinės palūkanos neskaičiuotinos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas priteistą nuostolių atlyginimo sumą sumažinant iki 2 000 Lt ir priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-05 iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 2 p. nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, priteistinų ar ginčijamų turto ar pinigų sumų dydį ir kt. Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos ieškinio sumą (2 150 Lt), aplinkybę, kad civilinė byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, teisinės paslaugos teikiamos kompleksiškai, konstatuotina, jog visų ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų priteisimas (2 067 Lt), kurios iš esmės tokio pat dydžio, kaip ir pareikšto ieškinio suma, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 109 Lt (2 067 Lt + 150 Lt : 2). Teismui iš esmės pripažinus, kad nuostoliai iš atsakovo ieškovei priteisti pagrįstai, tačiau atsižvelgiant į nurodytas rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, bei į aplinkybę, kad teismo sprendimas iš dalies keičiamas atsakovo naudai, ieškovei iš atsakovo priteistina dalis – 605 Lt – jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 3 d.).

Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti apeliacinio skundo nagrinėjimą iki Klaipėdos miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-575-639/2012 dėl L. Ž. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2006-06-16 matavimų pripažinimo neteisėtais, registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir L. Ž. įpareigojimo demontuoti tvorą, besiribojančią su N. A. sklypu. Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Kaip jau buvo nurodyta, žalos ieškovei atsiradimo metu (2011-02-14) VĮ Registrų centre įregistruoti ieškovės sklypo kadastriniai matavimai nuginčyti nebuvo, ieškovės tvora stovėjo jai priklausančiame žemės sklype, todėl civilinės bylos dėl matavimų pripažinimo neteisėtais, registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir kt. nagrinėjimas nesudaro pagrindo stabdyti šią civilinę bylą. Nenustačius, kad šios bylos nebūtų galima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka (CPK 163 str. 3 p.), atsakovo prašymas sustabdyti apeliacinės bylos nagrinėjimą atmestinas.

Pažymėtina, kad LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-4858-639/2012 pagal ieškovo N. A. ir Z. K. ieškinį atsakovei L. Ž., kuriuo ieškovai prašo pripažinti L. Ž. (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo matavimus neteisėtais, panaikinti L. Ž. sklypo 2008-10-09 registraciją Nekilnojamojo turto registre ir įpareigoti ją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos demontuoti tvorą, besiribojančią su N. A. ir Z. K. sklypais, pareikštas tik 2012-03-01, t. y. jau po skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-27 sprendimo priėmimo, kai šioje byloje atsakovo priešieškinį ieškovei dėl iš esmės tapačių, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-4858-639/2012, reikalavimų buvo atsisakyta priimti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-14 nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal jo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, todėl civilinės bylos sustabdymas, kai toks prašymas nebuvo reiškiamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o priešieškinio turinį atitinkantis ieškinys paduotas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, paneigtų apeliacijos, kaip pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdo, esmę.

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistą nuostolių atlyginimo sumą iki 2 000 Lt ir priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-05 iki teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat iki 1 109 Lt mažintinos pirmosios instancijos teismo iš atsakovo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Ieškovei iš atsakovo priteistina dalis – 605 Lt – jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti. Sumažinti ieškovei L. Ž. iš atsakovo N. A. (N. A.) priteistą nuostolių atlyginimo sumą iki 2 000 Lt, priteisiant 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-05 iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sumažinti ieškovei L. Ž. iš atsakovo N. A. (N. A.) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 109 Lt.

Priteisti ieškovei L. Ž. iš atsakovo N. A. (N. A.) 605 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovo N. A. (N. A.) prašymą sustabdyti civilinę bylą atmesti.