Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui T. S., atsakovei L. Ž., trečiajam asmeniui A. K. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei L. Ž., dėl savavališkos statinių statybos padarinių pašalinimo, tretiesiems asmenims A. U., A. K. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovę L. Ž., per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius nugriauti tvoros dalį, esančią ne statytojai L. Ž. priklausančio sklypo dalyje ir sutvarkyti statybvietę adresu (duomenys neskelbtini). Jei atsakovė šio įsipareigojimo neįvykdytų – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą tvoros dalį ir sutvarkyti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės L. Ž.. Paaiškino, kad 2010-04-20 atlikus šiltnamio ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini) statybos patikrinimą, buvo nustatytas savavališkos statybos faktas, t.y. atsakovė savavališkai pastatė tvorą, kuri neatitinka suderintame projekte nurodytos vietos ir patenka į šalia besiribojančių žemės sklypų teritoriją. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio l dalį teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Ši teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą vaido nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, ir, kai statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies l

ir 2 punktai) ir statybos darbus vykdo tiksliai juo vadovaujantis, tačiau L. Ž. nesilaikydama šių Statybos įstatymo reikalavimų vykdė savavališką statybą ir nesilaikydama projekto neteisėtai pastatė tvoros dalį. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639) (toliau - Reglamentas), 12.4.2. p. nustatyta, kad tokiam nesudėtingam statiniui (pagalbiniam ūkio pastatui) rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Reglamento 12.4.3. p. nurodyta, jog šiam nesudėtingam statiniui nereikalingas statybos leidimas, o vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 papunktyje, pritarimas. Statybos įstatymo 15 str. 7 d, nurodyta, kad jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio Įstatymo nustatytas rangovo teises ir pareigas. Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p. įtvirtinta pareiga vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Tačiau L. Ž., turėdama Statybos įstatyme nustatytas rangovo pareigas ir teises, nesilaikydama šių Statybos įstatymo reikalavimų vykdė savavališką statybą, t.y. pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, nesilaikydama šių statybos įstatymo reikalavimų vykdė savavališką statybą, t. y. pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. LR statybos įstatymo 2 str. 71 d. nustatyta, kad savavališka statinio statyba, inter alia, yra statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype.

Tretysis asmuo A. U. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta jai nedalyvaujant. Teisme gautas jos atsiliepimas į ieškinį, kuriame ji nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad neprieštarauja dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę nugriauti tvoros dalį, esančią ne statytojai L. Ž. priklausančioje sklypo dalyje. Teigia, kad ieškovė nurodžiusi, esą L. Ž. statybas vykdė nesilaikydama suparastinto projekto. Nurodo, kad atsakovė nėra parengusi ir suderinusi jokio supaprastinto tvoros techninio projekto. Taip pat teigė, kad pagal teisės aktų reikalavimus atsakovei privalomas kaimyninių sklypų raštiškas sutikimas. Ji ir atsakovė pasirašė 2008-05-02 susitarimą, kuriame susitarė, kad tvora turi būti rengiama ant bendros sklypų ribos, patvirtintos nuosavybės dokumentais, s/b „Rūta“ planais ir tiksliais matavimais. Atsakovė įsipareigojo laikytis STR 1.01.07.2002 reikalavimų, o tvoros konstrukciją derinti papildomai tarpusavyje. Kadangi atsakovė neįvykdė nė vieno šio reikalavimo, laiko, kad statybos veiksmai yra neteisėti ir savavališki.

Tretysis asmuo A. K. Z. nurodė, kad sutinka ir palaiko ieškinį iš dalies. Nurodo, kad tvoros statyba neva numatoma kaip sudėtinė kito projekto dalis, tačiau neaišku, ar šiame techniniame projekte išspręsti visi teisės aktų numatyti tvoros statybos klausimai, to atsakovė nėra padariusi. Nurodo, kad 2008-05-02 pasirašė su atsakove susitarimą, kuriame susitarė, kad tvora turi būti rengiama ant bendros sklypų ribos, patvirtintos nuosavybės dokumentais, s/b „Rūta“ planais ir tiksliais matavimais. Atsakovė įsipareigojo laikytis STR 1.01.07.2002 reikalavimų, o tvoros konstrukciją derinti papildomai tarpusavyje. Kadangi atsakovė susitarimo nesilaikė, statybų veiksmai yra neteisėti ir savavališki.

Trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant. Tretysis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį. Nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad iš ieškinio ir priedų medžiagos matyti, jog atsakovė ne jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savavališkai pasistatė tvorą. Tokiais veiksmais pažeidė trečiųjų asmenų A. K. Z. ir A. U. teises.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Šalių paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-04-20 atliko šiltnamio ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini) statybos patikrinimą ir nustatė savavališkos statybos faktą, t.y. tai, jog atsakovės L. Ž. tvoros dalis yra išsikišęs per du gretimus sklypus (b.l. 8). Atsakovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Šio akto atsakovė nustatyta tvarka neginčijo. Tai, kad dalis jos tvoros įeina į trečiųjų asmenų A. U. ir A.K. Z. sklypų teritorijas, pripažino ir pati atsakovė. Pagal LR Civilinio kodekso 4.93 str. 2 d. niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią (šiuo atveju užimti, užstatyti), išskyrus įstatymų numatytus atvejus, taip pat reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybę. Pagal LR Civilinio kodekso 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymu netekimu. Minėta, kad atsakovė pripažino, kad dalis jos tvoros įeina į trečiųjų asmenų A. U. ir A.K. Z. sklypų teritorijas. Tačiau tai ji pateisina tuo, kad minėti tretieji asmenys 2008-05-20 pasirašė raštišką susitarimą dėl būsimos tvoros vietos (b.l. 126). Pagal minėtą byloje esantį susitarimą matyti, kad atsakovė L. Ž. ir tretieji asmenys A. U., A.K. Z. bei kt. Susitarė, kad (a) Tvora įrengiama ant bendros senosios sklypo ribos, patvirtintos nuosavybės dokumentais, S/B „Rūta“ planais ir tikslais matavimais. Toks susitarimas yra dviprasmiškas. Viena vertus nurodoma, kad tvora įrengiama ant senosios sklypo ribos, kita vertus nurodoma, kad tai daroma patvirtintais nuosavybės dokumentais S/B „Rūta“ planais ir tikslais matavimais. Atlikus tikslius matavimus, dalis L. Ž. įrengtos tvoros pateko ne į jos sklypo teritoriją. Tuo tarpu susitarime nurodoma, kad tvora įrengiama patvirtintos nuosavybės dokumentais, S/B „Rūta“ planais ir tikslais matavimais. Kita vertus kaip minėta ant senosios sklypo ribos. Taigi toks susitarimas negali būti priimtinas. Kaip minėta tretieji asmenys A.K. Z. ir A. U. nurodė, kad jie nesutinka su tuo, kad dalis L. Ž. sklypo atsidūrė jų teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.254 straipsnio 1 dalį viešajame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymai bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, tai yra sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamos registruoto daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Taip pat registruojami daikto bedraturčių sutartys dėl bendro daikto. Susipažinus su A.K. Z. ir A. U. sklypų, unikalus Nr. 2101-0013-0003, esantis Dailės g. 4 Klaipėdos m. unikalus Nr. 2101-0013-0001, esantis Dailės g. 2, Klaipėdos m., registro pažymėjimais nustatyta, kad juose nėra įregistruota jokių duomenų apie tai, kad paminėtuose sklypuose būtų įregistruotos kažkokios specialios naudojimosi sąlygos, ar kitos daiktinės teisės, tai yra juose nėra įregistruota L. Ž. teisės minėtuose sklypuose statyti kokius nors įrenginius ar statinius. Pažymėtina, taip pat tai, kad pagal LR Civilinio kodekso 1.74 straipsnį daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaroma notarine forma. Ši norma yra imperatyvi. Pagal LR Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taigi minėtas atsakovės L. Ž. 2008-05-20 raštiškas susitarimas dėl būsimos tvoros vietos yra niekinis ir negalioja, be to kaip minėta jis yra neaiškus ir skirtingai jį sudariusių šalių traktuojamas.

Dėl išdėstyto pripažintina, kad atsakovė pastatė dalį tvoros, žemės sklypuose kuriuose ji kaip statytoja neturi nuosavybės teises, taip pat neturi valdymo ar naudojimo teisės kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Pagal LR statybos įstatymo 2 str. 71 d. nustatyta, kad savavališka statinio statyba, yra statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype. Jau minėta, kad nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, žemės sklypas, kuriame yra dalis atsakovės tvoros, nuosavybės teisėmis priklauso tretiesiems asmenims A.K. Z. ir A. U. ir atsakovė L. Ž. nevaldo šių sklypo jokiais teisėtais pagrindais.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad išnagrinėjusi savavališkos statybos aktą inspekcija turi teisę dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo priimti sprendimą, įpareigojantį per nustatytą terminą statytoją savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pagal to paties įstatymo 28 straipsnio 3 dalį statytojui neįvykdžius per nustatytą terminą įpareigojimo inspekcija teikia teismui pareiškimą dėl įpareigojimų vykdymo. Kadangi atsakovė neįvykdė įpareigojimo iki nurodytos datos ieškovas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi su ieškiniu dėl nurodytų įpareigojimų vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad CK 4.103 straipsnyje nustatytų neteisėtos statybos teisinių pasekmių taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatymo nurodytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Taigi teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo šalių interesų derinimo principo.

Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl ginčo statinių statybos taisyklių pažeidimo teisinių pasekmių, vertintinas taip pat faktas, kad nurodytas statybos taisyklių pažeidimas yra esminis. Jis pažeidžia trečiųjų asmenų A. K. Z. ir A. U. teises. Todėl teismas taiko LR CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą sankciją, t. y. įpareigoja statytoją nugriauti statinį (dalį tvoros), nes juos palikti pagal teisės aktų reikalavimus be minėtų trečiųjų asmenų sutikimo nėra galimybės.

Dėl išdėstytų motyvų patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos valstybės turėtos bylos vedimo išlaidos, 135 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 80, 83, 85 str. 88 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę L. Ž., per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti tvoros dalį, esančią ne statytojai L. Ž. priklausančio sklypo dalyje (t.y. A.K. Z. sklype, unikalus Nr (duomenys neskelbtini)., esantis. ir A. U. sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad jeigu atsakovė L. Ž. per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdys, leisti tai padaryti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės L. Ž..

Priteisti iš atsakovės L. Ž. į valstybės biudžetą valstybei 135,00 Lt (vienas šimtas trisdešimt penki litus ir 00 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.