Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1067-253/2011

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-11-07
Bylos Nr.: 2A-1067-253/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06862-2010-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
Trečiasis asmuo: A. K. Z., A. U., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: L. Ž.
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1067-253/2011

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-06862-2010-6)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.2; 30.10; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. lapkričio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovui T. B., trečiajam asmeniui A. K. Z., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei L. Ž., dėl savavališkos statinių statybos padarinių pašalinimo, tretiesiems asmenims A. U., A. K. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę L. Ž. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvoros dalį, esančią ne statytojai L. Ž. priklausančio sklypo dalyje, ir sutvarkyti statybvietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini); jei atsakovė šio įsipareigojimo neįvykdytų – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą tvoros dalį ir sutvarkyti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės L. Ž.. Nurodė, kad 2010-04-20 atlikus šiltnamio ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini)statybos patikrinimą, buvo nustatytas savavališkos statybos faktas, t. y. atsakovė savavališkai pastatė tvorą, kuri neatitinka suderintame projekte nurodytos vietos ir patenka į besiribojančių žemės sklypų teritoriją. L. Ž., turėdama LR Statybos įstatyme nustatytas rangovo pareigas ir teises, nesilaikydama įstatymo reikalavimų, vykdė savavališką statybą, t. y. pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-23 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovę L. Ž. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvoros dalį, esančią ne statytojai L. Ž. priklausančio sklypo dalyje (t. y. A. K. Z. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir A. U. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad jeigu atsakovė L. Ž. per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdys, leisti tai padaryti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės L. Ž.. Teismas nustatė, kad atsakovė pripažino, jog dalis jos pastatytos tvoros įeina į trečiųjų asmenų A. U. ir A. K. Z. sklypų teritorijas, tačiau pateisino tai jos ir minėtų trečiųjų asmenų 2008-05-20 pasirašytu raštišku susitarimu dėl būsimos tvoros vietos. Teismas sprendė, kad minėtas 2008-05-20 raštiškas susitarimas yra dviprasmiškas, nes nurodoma, kad tvora įrengiama ant senosios sklypo ribos, tačiau taip pat nurodoma, kad tai daroma patvirtintais nuosavybės dokumentais S/B „(duomenys neskelbtini)“ planais ir tikslais matavimais, kurie patvirtina, kad dalis L. Ž. įrengtos tvoros pateko ne į jos sklypo teritoriją. Teismas, remdamasis LR CK 1.74 str. bei 1.80 str. 1d., 2008-05-20 raštišką susitarimą dėl būsimos tvoros vietos pripažino niekiniu ir negaliojančiu. Teismas nustatė, kad atsakovė pastatė dalį tvoros, žemės sklypuose, kuriuose ji, kaip statytoja, neturi nuosavybės teises, taip pat neturi valdymo ar naudojimo teisės kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Teismas pripažino nurodytą statybos taisyklių pažeidimą esminiu, kadangi jis pažeidžia trečiųjų asmenų A. K. Z. ir A. U. teises.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė LR Statybos įstatyme nustatytos tvarkos pateikti atsakovei įstatyme nustatytą sprendimą, įpareigojantį atsakovę savo lėšomis nugriauti ginčo tvorą. Taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė LR Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nuostatas bei LR CK 4.103 str. 3 d. 2 p. nustatytą sankciją, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimu, paskelbtu prieš skundžiamo sprendimo priėmimą, minėtos normos pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apeliantės teigimu, pats savavališko statybos akto surašymas atsakovei jokių pasekmių nesukėlė, todėl atsakovė neturėjo pagrindo skųsti ieškovo surašyto 2010-04-20 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-100420-00002, tol kol ieškovė nepateikė šio akto pagrindu priimto sprendimo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojanti LR Statybos įstatymo redakcija numato naują savavališkos statybos sąvoką bei nustato asmens, kuriam pateikti inspekcijos reikalavimai, teisę per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Apeliantė pažymi, kad ieškovės nurodytas tariamas pažeidimas – tvoros pastatymo vieta neatitinka suderintame projekte nurodytos vietos – yra visiškai nepagrįstas. Nurodo, kad tvoros vieta nustatyta UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo 2006 m. sudaryto atsakovės sklypo toponuotraukos-plano pagrindu, statinio vieta pažymėta neperžengiant atsakovės sklypo ribų. Statant tvorą vadovautasi senaisiais nuo 1958 m. išlikusiais riboženkliais, fotofiksacijos buvo padarytos prieš statant tvorą ir kaimynai A. U. bei A. K. Z. buvo pakviesti pareikšti savo nuomonės ir jokių pretenzijų neturėjo. Be to, teismas nepagrįstai 2008-05-20 raštišką susitarimą pripažino niekiniu ir negaliojančiu dėl notarinės formos nesilaikymo, nes A. U. vienašalis sutikimas negali būti laikomas sandoriu ir jam netaikoma notarinė forma, jis nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis. Pažymi, kad nėra jokių įrodymų, kad tretieji asmenys A. K. Z. ir A. U. būtų pateikę atsakovei kokius reikalavimus dėl ginčo tvoros.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo A. K. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2011-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad buvo atlikti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai negalimi, t. y. atsakovė pastatė dalį tvoros žemės sklypuose, kuriuose ji, kaip statytoja, neturi nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisių bei trečiųjų asmenų A. K. Z. ir A. U. sutikimo. Todėl, kai statiniai apskritai negalimi, teismo reikalavimas juos pašalinti nugriaunant ar perstatant statinį neprieštarauja apeliantės minimam Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimui ir šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas. Nurodo, kad UAB „Inžineriniai tinklai“ privalėjo ant topografinio plano pažymėti statinio sklypo ribas pagal tikslius kadastrinius matavimus, o ne preliminarius matavimus, kurie buvo atlikti seniau, kai nebuvo tikslių prietaisų. Taigi atsakovė, statydama tvorą pagal sklypo preliminarią ribą, nukrypo nuo techninio projekto, kuriame nebuvo nurodyti jokie statiniai už statinio sklypo ribos. Be to, atsižvelgiant į LR Statybos įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. bei LR CK 1.74 str. 1 d. 1 p., apeliantei statant tvorą kaimyno sklype, kurio ji nevaldė nuosavybės teise, sandoriai dėl daiktinių teisių perleidimo ar jų suvaržymo turėjo būti sudaryti notarine forma. Pažymi, kad jis teisme aiškiai išreiškė savo valią, jog nesutinka, kad dalis atsakovės tvoros patektų į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo A. U. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad buvo atlikti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai negalimi, todėl, teismo reikalavimas juos pašalinti nugriaunant ar perstatant statinį neprieštarauja apeliantės minimam Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimui. Taip pat nurodo, kad atsakovė, statydama tvorą pagal sklypo preliminarią ribą, o ne remdamasi tiksliais kadastriniais matavimais, nukrypo nuo techninio projekto, kuriame nebuvo nurodyti jokie statiniai už statinio sklypo ribos. Pažymi, kad apeliantei statant tvorą kaimyno sklype, kurio ji nevaldė nuosavybės teise, sandoriai dėl daiktinių teisių perleidimo ar jų suvaržymo turėjo būti sudaryti notarine forma. Taip pat pažymi, kad teisme aiškiai išreiškė savo valią, jog nesutinka, kad dalis atsakovės tvoros patektų į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti 2011-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad 2010-04-20 atsakovei surašytame savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-100420-00002 buvo nustatyta, kad šiltnamio ir tvoros pastatymo vieta neatitinka suderintame projekte nurodytos vietos – šiltnamis pastatytas arčiau nei 1 m. iki gretimo sklypo ribos, dalis tvoros pastatyta ne statytojai nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Nurodo, kad faktinių aplinkybių, nustatytų ir užfiksuotų oficialiame rašytiniame įrodyme – savavališkos statybos akte, atsakovė neginčijo ir neskundė šio akto nustatyta tvarka ir terminais. Nurodo, kad kreipimosi į teismą metu galiojusio LR Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 p. buvo numatyta alternatyvi nuostata, suteikianti galimybę valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai tiesiogiai kreiptis į teismą. Taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas vadovavosi teisės normomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo pripažintomis prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi šiuo atveju ginčo statyba buvo negalima, nes atsakovė pastatė dalį tvoros žemės sklypuose, kurių savininkai – tretieji asmenys – nesutinka, kad jų žemės sklypuose stovėtų svetimi statiniai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl savavališkos statybos – atsakovės L. Ž. tvoros, pastatytos tretiesiems asmenims A. U., A. K. Z. priklausančiuose žemės sklypuose – padarinių pašalinimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010-04-20 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius dėl nustatytos savavališkos šiltnamio ir tvoros statybos (duomenys neskelbtini), statytojai atsakovei L. Ž. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100420-00002 (t. 1, b. l. 20-24). Šiuo aktu konstatuota, kad dalis tvoros yra pastatyta (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), ne statytojai nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. U., o žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K. Z. (t. 1, b. l. 153-156).

Apeliantės argumentas, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, atmestinas kaip nepagrįstas. Nustatyta, kad 2010-04-20 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-100420-00002 surašymo metu galiojusi LR Statybos įstatymo 28 str. 2 d. redakcija numatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, pagal šio įstatymo jiems priskirtą kompetenciją išnagrinėjusi savavališkos statybos aktą, ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statinio statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai statomą ar pastatytą statinį arba savavališkai statomą ar pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Konstatuotina, kad ieškovė, nepažeisdama tuo metu galiojusios įstatymo nuostatos, 2010-05-20 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl savavališkos statinių statybos padarinių pašalinimo. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su 2010-04-20 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-100420-00002 išdėstyta išvada bei manydama, kad ginčo statinys yra pastatytas teisėtai, galėjo ginčyti minėtą savavališkos statybos aktą, tačiau šia teise aktyviai nesinaudojo (t. 2, b. l. 6).

LR Statybos įstatymo 3 str. 1 d. reglamentuoja, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Kaip viena iš šios teisės įgyvendinimo sąlygų numatytas reikalavimas, kad statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudotis kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Pagal ginčo tvoros dalies statybos bei savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusį LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ tvora priskirtina nesudėtingiems statiniams. Minėto statybos techninio reglamento 21.2 p. numatė, kad statytojas, organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype. 2010-04-20 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-100420-00002 surašymo metu galiojusi LR Statybos įstatymo 2 str. 71 p. redakcija numatė, kad savavališka statinio statyba yra laikytina ir statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype ir kt. Ši nuostata iš esmės atitinka šiuo metu galiojančias LR Statybos įstatymo 2 str. 71 p. bei 93 p. nuostatas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pateiktais argumentais dėl trečiųjų asmenų duoto sutikimo dėl tvoros statybos vertinimo skundžiamame teismo sprendime. Apeliantė nurodė, kad 2006 m., rengiant projektą tvorai statyti, UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ sudarė atsakovės sklypo toponuotrauką–planą, kuri buvo pagrindas atsakovės sklypo plano ir jame projektuojamų statinių išdėstymui. Apeliantė pažymėjo, kad nustatant ginčo tvoros pastatymo vietą vadovautasi senaisiais 1958 m. sklypo riboženkliais ir ginčo tvoros dalis tuo metu neperžengė atsakovės sklypo ribų. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų – 2008-05-20 atliktos senojo metalinio 1958 m. riboženklio ir bendro tako tarp kaimyninių sklypų fotofiksacijos – matyti, kad 2008-05-20 ginčo tvoros dalis dar nebuvo pradėta statyti (t. 1, b. l. 125). Nustatyta, kad 2008-05-20 sudarytu susitarimu gretimų sklypų savininkai, tarp jų atsakovė L. Ž., tretieji asmenys A. U. ir A. K. Z., susitarė dėl tvoros ant bendros sklypų ribos įrengimo. Šiuo susitarimu pasirašiusieji susitarė, kad tvora įrengiama ant bendros senosios sklypo ribos, patvirtintos nuosavybės dokumentais, S/B „(duomenys neskelbtini)“ planais ir tiksliais matavimais (t. 1, b. l. 126). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2008-05-20 sudaryto susitarimo turinys yra prieštaringas, kadangi susitarime aptariama, jog tvora bus įrengiama ant senosios sklypo ribos, tačiau nurodoma, kad ši riba patvirtinta ir tiksliais matavimais. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu parodė, kad nauji sklypo ribų matavimai patvirtinti 2008-08-27 ar 2008 m. spalio mėnesį ir atlikus šiuos matavimus pasikeitė atsakovės sklypo riba ir sklypas susiaurėjo (t. 1, b. l. 52, 74). Taigi, atlikus tikslius sklypo ribų matavimus, tvoros ginčo dalis, numatyta 2006 m. plane, pateko į tretiesiems asmenims A. K. Z. bei A. U. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (t. 1, b. l. 39, 124). Nustatyta, kad tvora šiaurinėje apeliantės sklypo dalyje, t. y. tvoros ginčo dalis, buvo pastatyta 2009-04-01 – 2009-04-15 (t. 1, b. l. 9). Remiantis LR CPK 4.254 str. 1 p., juridiniai faktai, susiję su sandoriais, kuriais būtų keičiamas sklypų teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais galimybės viešajame registre trečiųjų asmenų A. K. Z. bei A. U. žemės sklypams neįregistruoti (b. l. 153-156). Daiktinių teisių į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), perleidimo ar daiktinių teisių bei nekilnojamųjų daiktų suvaržymo sandoriai, remiantis LR CK 1.74 str. 1 d. 1 p. nuostata bei LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. reikalavimais, notarine tvarka nesudaryti. Negalima sutikti ir su apeliantės argumentu, kad ji iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas. 2008-05-20 sudarytu susitarimu pasirašiusieji atsakovės sklypui gretimų sklypų savininkai iš esmės išreiškė sutikimą planuojamą tvorą statyti ant bendros sklypų ribos, tačiau akivaizdžiai nedavė sutikimo šį statinį statyti jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose. Esant tokioms nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad 2010-05-20 susitarimas dėl statomos tvoros vietos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ir pagrįstai pripažino šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu LR CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad tikslūs atsakovės sklypo ribų kadastriniai matavimai buvo atliekami 2008 m., o atsakovės tvoros ginčo dalies statyba vyko 2009 m. Atlikus ir įregistravus tikslius kadastrinius matavimus, patvirtinta pasikeitusi atsakovės žemės sklypo riba. Duomenų, kad šių kadastro duomenų teisingumas yra nuginčytas nėra. Įvertinus bylos duomenis ir paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad 2008 m. tikslių kadastrinių matavimu pagrindu pasikeitus apeliantei nuosavybės teise priklausančio sklypo riboms ir nesant įstatyme nustatytų sąlygų statinį statyti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, atitinkamai turėjo pasikeisti ir planuojamo statyti statinio – tvoros dalies – vieta atsakovės sklype, kuri turėjo nekirsti nustatytų atsakovės sklypo ribų.

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinį įrodymą – 2011-11-15 A. U. sutikimą dėl tvoros statybos ant senosios sklypų ribos, einančios per bendrą taką ir kuri po patikslintų matavimų iš dalies bus jos sklypo ribose (b. l. 50). Tačiau 2011-11-28 pareiškimu minėto sutikimo atsisakė ir nurodė, kad nesuprato sutikimo pasirašymo pasekmių. Taigi trečiųjų asmenų A. U. ir A. K. Z. rašytiniai sutikimai, patvirtinantys šių asmenų neprieštaravimą atsakovės tvoros dalies statybai jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, apeliantės nėra gauti (LR CK 4.93 str. 2 d. 2 p.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino faktą, kad nustatytas statybos taisyklių pažeidimas yra esminis ir pažeidžia trečiųjų asmenų A. U. ir A. K. Z. teises, bei pagrįstai įpareigojo statytoją nugriauti ginčo tvoros dalį.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto teisės normų, pripažintų prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taikymo. 2011-01-31 nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad LR CK 4.103 str. (2006 m. spalio 17 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 116-4403) 3 d., LR Statybos įstatymo 28 str. (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 144-6352) 3 d. ta apimtimi, kuria šiose normose nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą nei įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.) ar įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti ar patvirtinti atitinkamus kompetentingų institucijų įpareigojimus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Pažymėtina, kad 2011-01-31 nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tos situacijos, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, iš esmės skiriasi nuo tų situacijų, kai yra statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo, sprendžiančio dėl įpareigojimų vykdymo pagal LR Statybos įstatymo 28 str. 3 d. tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, galimybės įvykdyti teisingumą ir priimti teisingą sprendimą buvo apribotos, nes ginčijamu teisiniu reguliavimu nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų skirtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.). Taigi tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, įstatymo įpareigojimas šiuos statinius pašalinti nepripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje tvoros statybos darbai tretiesiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju nebuvo galimi ir, nesant įstatymo numatytų sąlygų, nustatyti pažeidimai gali būti pašalinami tik nugriaunant tvoros dalį, esančią ne apeliantei priklausančio sklypo dalyje, šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasi nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais bei anksčiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo ir esant trečiojo asmens prašymui bei išlaidų dydį patvirtinantiems įrodymams (t. 2, b. l. 25-26), trečiajam asmeniui A. K. Z. iš apeliantės L. Ž. priteistinos 250 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Prašomų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė ne advokatas, kurio įkainiai yra nustatyti teisės aktais, o UAB, atsiliepimo apimtis nėra didelė, o turinys iš esmės atkartoja teismo sprendimo argumentus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. Ž. trečiojo asmens A. K. Z. naudai 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas Padvelskis