- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-2409-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34748-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“
- Atsakovas
- UAB „DOMINAS“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DOMINAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5062-931/2021 pagal ieškovės UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ ieškinį atsakovei UAB „DOMINAS“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „DOMINAS“ 2 100 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. tarp ieškovės ir OOO „DKD grupp“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovę UAB „DOMINAS“. Atsakovės prievolė kilo iš neapmokėtos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitos–faktūros už pervežimo paslaugas. Atsakovė buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą 2020 m. lapkričio 20 d., nustatant 7 dienų terminą atsiskaitymui, tačiau iki šiol atsakovė neatsiskaitė (CK 6.38 str., 6.101 str., 6.109 str., 6.808 str., 6.813 str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „DOMINAS“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pradinės kreditorės sąskaitoje nurodytos paslaugos „Transporto užsakymas maršrutu Belgija–Baltarusija“ niekada nebuvo užsakytos ir suteiktos, o tokia sąskaita atsakovei niekada nebuvo pateikta. Sąskaita pasirašyta tik pradinės kreditorės, todėl skolos egzistavimo faktas neįrodytas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovei UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ iš atsakovės UAB „DOMINAS“ 2 100 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 140 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdo ir 48 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė OOO „DKD grupp“ ir ieškovė UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ 2020 m. lapkričio 17 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės UAB „DOMINAS“ 2 100 Eur dydžio skolą. OOO „DKD grupp“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitoje Nr. 83/08-Y nurodytos suteiktos paslaugos – transportas maršrutu Belgija–Baltarusija, suma 2 100 Eur, mokėtojas – UAB „DOMINAS“, CMR numeris 5323 ir 181345858. CMR važtaraščiuose Nr. 5323 ir 181345858 nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d.–2020 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu maršrutu Belgija–Baltarusija buvo gabenamos kriaušės. Prekių pradinis siuntėjas – Fruithandel Romain WOUTERS & CO. Sutartyje–paraiškoje vežti krovinį DOM Nr. 25082020-9 nurodyta, kad pradinė kreditorė OOO „DKD grupp“ ir atsakovė UAB „DOMINAS“ susitarė dėl krovinio (kriaušių) transportavimo maršrutu BE38-Minskas. Pradinė kreditorė ir atsakovė susitarė dėl krovinio pervežimo 2 100 Eur kainos, kuri bus sumokėta per 30 dienų negrynaisiais pinigais nuo CMR originalų ir sąskaitų faktūros gavimo. Sutartis–paraiška vežti krovinį pasirašyta ir patvirtinta pradinės kreditorės, atsakovės atstovų parašais ir įmonių antspaudais.
5. Teismas nurodė, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką PVM sąskaita–faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, ji savaime nėra sutartis, tačiau vertintina, kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Pradinės kreditorės išrašytoje sąskaitoje yra pateikti duomenys apie gavėją (paslaugą suteikusį asmenį), mokėtoją (paslaugos gavėją), transporto užsakymo numerį, CMR važtaraščių, patvirtinančių suteiktas paslaugas, numerius, paslaugos kainą ir sutarties, kurios pagrindu suteiktos paslaugos, datą ir numerį.
6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo susiformavę teisiniai santykiai dėl krovinio vežimo. Tiek sutarties–paraiškos, tiek sąskaitos turinys turi duomenų apie paslaugų pobūdį, įkainį ir pan., t. y. atskleidžia šalių suderintą valią suteikti ir gauti atlygintines krovinio vežimo paslaugas. Pareiga įrodyti, kad krovinio vežimo paslaugos iš tikrųjų nebuvo suteiktos ir perduotos, teko atsakovei, kuri turėjo pareigą nuginčyti sutartį–paraišką vežti krovinį DOM Nr. 25082020-9 ir sąskaitą Nr. 83/08-Y, tačiau šių dokumentų nenuginčijo. Teismas vertino ieškovės pateiktą sąskaitą ir sutartį–paraišką vežti krovinį DOM Nr. 25082020-9, kaip rašytinius įrodymus, patvirtinančius krovinio vežimo paslaugų teikimo teisinius santykius, krovinio vežimo paslaugų suteikimą ir perdavimą atsakovei. Teismas nenustatė, kad pradinės kreditorės atstovo pasirašyta sąskaita būtų fiktyvi, todėl atmetė atsakovės argumentus, jog krovinio vežimo paslaugos atsakovei nebuvo suteiktos (CK 6.37–6.38 str., 6.101 str., 6.109 str., 6.200 str., 6.808 str., 6.813 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „DOMINAS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovei pradinė kreditorė buvo suteikusi pervežimo paslaugas. Vieninteliai byloje esantys įrodymai apie dokumentų siuntimą atsakovei yra pranešimas, kad buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis ir pasikeitė pradinė kreditorė. Atsakovė nebuvo sudariusi susitarimo dėl pervežimo ir apie užsakytas paslaugas jai nebuvo žinoma bei nebuvo išreiškusi valios dėl paslaugų teikimo. CMR važtaraščiai Nr. 5323 ir 181345858 UAB „DOMINAS“ nėra nurodyta siuntėja, gavėja ar kitokiu asmeniu, kuris iš įvykdyto pervežimo gautų kažkokią naudą. Sutartimi–paraiška vežti krovinį DOM Nr. 25082020-9 buvo susitarta, kad krovinys bus pristatytas į Lenkiją. Apeliantė savo komercinę veiklą vykdo Lietuvos Respublikoje, todėl neturi galimybės priimti gabenamų prekių, toks krovinio pervežimas jai yra komerciškai nenaudingas. CMR važtaraštyje Nr. 18134585 nurodyta, kad siuntėjas kartu perduoda dokumentus BO06027 FAKTŪRA 202149, o byloje yra tik sąskaita Nr. 83/08-Y, 2020.08.25, kurios pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą. CMR važtaraštyje Nr. 5323 nurodyta, kad prie jo pridedami dokumentai yra sąskaita 017/Aug/2020, Fito: EB/LT/250323, t. y. vėl nesutampa su ieškinio pagrindu esančia sąskaita Nr. 83/08-Y, 2020.08.25. CMR važtaraštyje taip pat nurodyta, kad ypatingos suderintos sąlygos yra „sutartis nr 29, data 2020-08-19“, t. y. neatitinka sutarties–paraiškos vežti krovinį DOM Nr. 25082020-9. Sutartyje-paraiškoje nurodyta, kad buvo susitarta vežti krovinį į Lenkijoje esantį miestą, tačiau antrasis pakrovimas vyksta Lietuvoje, UAB „LUITA“, su kurios vykdoma veikla apeliantė nėra susijusi, juolab, pakrovimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), o apeliantė savo veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad pačios ieškovės pateikti CMR važtaraščiai paneigia aplinkybes, susijusias su krovinio pristatymu ar pervežimo paslaugų teikimu apeliantei, nes važtaraščiuose krovinio gavėjai yra kiti juridiniai asmenys, važtaraščiai sudaryti dėl kitų sąskaitų–faktūrų, vykdant kitus sutartinius įsipareigojimus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir apeliantės nebuvo krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas (važtaraštis), todėl net jei ir buvo sudaryta sutartis–paraiška dėl krovinio pervežimo, tai ji neįrodo, jog apeliantė privalo sumokėti už krovinio pervežimą, nes pati sutartis yra tik ketinimas, pirminis užsakymas, o važtaraštis yra dokumentas, patvirtinantis krovinio pervežimą ir jo perdavimą gavėjui. CMR važtaraščiuose skiriasi net pervežamo krovinio skaičius ir svoris, t. y. pirmajame nurodyta, jog yra pervežamos 25 paletės, svoris 21 300 kg, o antrajame CMR važtaraštyje – 199 968 kg ir viso 26 paletės. Pagal sutartį–paraišką vežti krovinį DOM Nr. 25082020-9 krovinio iškrovimo vieta yra kaimas Lenkijos rytuose Koroščinas. Pirmame važtaraštyje nurodyta, kad pristatymas (vieta, valstybė, data, laikas) yra UGA TRANSPORT OU SNA WOC GM TRESPOLIS PL 300000FZ000, OPERATORIUS WOC ADAMPOL S.A., o antrame važtaraštyje krovinio iškrovimo vieta nurodyta ul. Laka, Skidelis, Gardino apskritis, Orša, D. Osinovka, ul. Skladnala 11, Minsko apskritis, Dzierzinskis, Stankovo kaimas, 98/136, Baltarusija. Tai reiškia, kad nei vieno iš važtaraščių krovinio pervežimo tikslas nebuvo Koroščino kaimas Lenkijoje. CMR važtaraščiai nėra siejami su sutartimi–paraiška vežti krovinį DOM Nr. 25082020-9, juolab, kad PVM sąskaita–faktūra išrašyta 2020 m. rugpjūčio 25 d., o pagal sutartį–paraišką vežti krovinį DOM Nr. 25082020-9 pakrovimo data yra 2020 m. rugpjūčio 26 d., t. y. sąskaita buvo išrašyta iki krovinio pakrovimo ir užsakymo atlikimo. Akivaizdu, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 4 str.; CK 6.807–6.823 str.; CPK 178 str., 185 str.).
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes juo apeliantė siekė iš esmės suklaidinti teismą. Byloje yra pačios apeliantės paruošta ir pasirašyta paslaugų užsakymo sutartis, kurios pagrindu buvo suteiktos pervežimo paslaugos ir išrašyta sąskaita. Apeliantė neįrodė, kad nurodyta sutartis nebuvo pasirašyta, o paslaugos nebuvo suteiktos. Apeliantė tyčia nenurodė sutarties sudarymo fakto, kadangi tai yra esminis dokumentas, patvirtinantis paslaugų užsakymą ir suteikimą. Teismui pateiktuose dokumentuose yra atsakovės parašai ir antspaudai, dokumentų autentiškumu nėra suabejota, nėra įrodymų, patvirtinančių dokumentų netikrumą, todėl nesuprantamas apeliantės faktų neigimas, kurie yra akivaizdūs ir teisėti. Sutartyje apeliantė nurodoma, kaip ekspeditorė, kurios pagrindinis tikslas yra organizuoti krovinių pervežimą siuntėjo ir gavėjo naudai ir gauti už tai užmokestį. Apeliantė vykdo ekspedijavimo paslaugas, todėl tai paaiškina, kodėl CMR važtaraštyje ji nėra nurodyta, kaip krovinio gavėja, kadangi pagal CMR konvencijos nuostatas važtaraštyje nurodomi prekių siuntėjas ir gavėjas, vežėjas, tarpiniai perkrovimo punktai, pasienio kirtimo informaciją, bet ne tarpininkas, kuris organizuoja pervežimą bei tiesiogiai nedalyvauja krovinio vežime. Tai, kad krovinys buvo užsakytas ir nugabentas tiesioginiam užsakovui, patvirtina CMR važtaraštyje esantys antspaudai. Pirmajame CMR važtaraštyje nurodomas sąskaitos numeris, kurios pagrindu krovinio siautėjas perduoda krovinį krovinio gavėjui. Nurodyto dokumento pagrindu yra deklaruojama krovinio vertė, kertant sieną, o jos pagrindu nustatomas muitų ir kitų mokesčių dydis. Sąskaita BO06027 FAKTŪRA 202149 nebuvo ir nėra skirta reguliuoti santykiams tarp šalių. CMR konvencija nustato, kad tik prekių gavėjui patvirtinus prekių gavimą, gali būti pateikiami dokumentai už suteiktas pervežimo paslaugas. Krovinio pervežimo sutartis patvirtina, kad apeliantė užsakė pervežimą iš pradinės kreditorės, pervežimo maršrutas – BE38-Minskas, t. y. krovinys turėjo būti vežamas iš Belgijos ir pristatytas į Minską (Baltarusijoje esančius muitinės sandėlius „Korošči“). Pervežimo užsakymo data 2020 m. rugpjūčio 26 d. Transporto priemonės, turėjusios vežti krovinį valstybinis (duomenys neskelbtini). CMR važtaraštyje 181345858 nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pakrautas kroviniu 2020 m. rugpjūčio 26 d., pakrovimo vieta Kasteellaan 21 3454, Rumenas, Belgija. Krovinys pagal maršrutą buvo pristatytas į užsakyme numatytą pasienio punktą Terespol, t. y. Lenkijos Respublikos pusėje esantį muitinės punktą, kuris Baltarusijos Respublikos teritorijoje vadinamas Korošči. Visi byloje esantys dokumentai patvirtina, kad užsakyme nurodyta informacija atitinka CMR važtaraščio 181345858 informaciją. Jau pervežimo metu vežėjui atsakovė nurodė į galutinį punktą vykti per Lietuvos Respublikos teritoriją, o šią aplinkybę patvirtina CMR važtaraštis Nr. 5323. Nepaisant maršruto pakeitimo ir papildomo CMR važtaraščio Nr. 5323, pagrindinis dokumentas, kuris pagrindžia prekių pristatymą, yra CMR važtaraštis Nr. 181345858, kuris atitinka užsakyme pateiktą informaciją. Apeliacinio skundo argumentai, kad krovinys buvo gabentas ne pagal sutartą maršrutą, neatitinka tikrovės, kad užsakymas dėl pervežimo niekada nebuvo pateiktas, yra visiškai nepagrįsti.
9. Atsakovė UAB „DOMINAS“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už tarptautinio krovinio pervežimo paslaugas. Apeliaciniame skunde apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė skolą reikalavimo teisę į apeliantę iš pradinės kreditorės perėmusiai kreditorei, nes realiai apeliantei nebuvo suteiktos krovinio pervežimo paslaugos.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101–6.110 str. CK 6.101 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Kreditoriui įstatymo draudžiama perleisti: reikalavimą be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 str. 5 d.); reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 str. 1 d.); reikalavimą, kuris neatskiriamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.) (CK 6.102 str. 3 d.).
13. CK 6.102 str. įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas imperatyviai draudžiamas įstatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 str. 1 d. nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki jos perleidimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2013). CK 6.102 str. 1 d. įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).
14. Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 str.). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).
15. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (6.807–6.823 str.). CK 6.808 str. 1–2 d. nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Už krovinių vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita (CK 6.813 str. 1 d.).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 str.), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti (vežėjas ar jų daugėtas). Nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR Konvencijos prasme. Krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį būtent dėl to, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti, t. y. jei dėl krovinio pervežimo sutartį su vežėju sudaro asmuo, kuris faktiniam krovinio siuntėjui yra įsipareigojęs pervežti krovinį (jo atžvilgiu yra krovinio vežėjas), tai šis asmuo to vežėjo atžvilgiu turi krovinio siuntėjo statusą, tačiau nėra krovinio siuntėjas CMR važtaraščio prasme, jis neturi krovinio siuntėjo teisių, numatytų CMR Konvencijos 12 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013).
17. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnį važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. CMR konvencijos 9 str. 1 d. važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai.
18. CMR konvencijos 6 str. 1 d. nurodyta, kad CMR važtaraštyje turi būti nurodyti tokie duomenys: a) važtaraščio surašymo vieta ir data; b) siuntėjo pavadinimas ir adresas; c) vežėjo pavadinimas ir adresas; d) krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta; e) gavėjo pavadinimas ir adresas; f) krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris; g) krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai; h) krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis; i) su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento); j) muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos; k) nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis šios Konvencijos nuostatomis.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CMR konvencijos 4 str. ir 9 str. 1 p. nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, turintis didesnę įrodomąją galią įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018). CMR konvencijos 4 str. nuostatos suteikia didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, kad, šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-421/2018).
20. CK 6.38 str. 1 d. nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). CK 6.256 str. 1 d. taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).
21. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015).
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės už jai suteiktas krovinio vežimo paslaugas. Sutartis–paraiška DOM Nr. 25082020-9 patvirtina, kad apeliantė (ekspeditorė) ir Ribotos atsakomybės bendrovė „DKD grupp“ (pradinė kreditorė; vežėja) susitarė dėl krovinio (kriaušių) pervežimo maršrutu BE38 (t. y. Belgija)–Minskas, pakrovimo data 2020 m. rugpjūčio 26 d., pakrovimo vieta pagal koordinates – 44.248494, 20.626624, iškrovimo vieta – Koroščinas, apmokėjimo sąlygos – 2 100 Eur, transporto priemonės valstybinis (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 25 d. pradinė kreditorė išrašė apeliantei sąskaitą Nr. 83/08-Y, kurioje nurodytos suteiktos paslaugos – transportas maršrutu Belgija–Baltarusija, suma 2 100 Eur, mokėtojas – UAB „DOMINAS“, CMR numeris 5323 ir 181345858. CMR važtaraštyje Nr. 18134585 nurodyta, kad siuntėjas kartu perduoda dokumentus BO06027 FAKTŪRA 202149, gavėjas – „UGA TRANSPORT OU. LABUS&BREXIT LP užsakymu, Turi 10d Harju apskritis 11313 Talinas, senamiestis Estija“, gavimo patvirtinimas – Negroni, Latvijos Respublika, svoris 21 300 kg, 25 paletės, krovinys – kriaušės, pristatymas (vieta, valstybė, data, laikas) – UGA TRANSPORT OU SNA WOC GM TRESPOLIS PL 300000FZ000 OPERATORIUS WOC ADAMPOL S.A., Malaševičiai, transporto priemonės valstybinis (duomenys neskelbtini), pakrovimo vieta Kasteellaan 21 3454 Rumenas, Belgija. CMR važtaraštyje Nr. 5323 nurodyta, kad ypatingos suderintos sąlygos yra „sutartis nr 29, data 2020-08-19“, siuntėjas UAB „LUITA“, V. A. Graičiūno 22, svoris 199 968 kg, 26 paletės, iškrovimo vieta – ul. Laka. Skidelis, Gardino apskritis, Orša, D. Osinovka ul. Skladnala 11, Minsko apskritis Dzierzinskis Stankovo kaimas 98/136, Baltarusija, gavėjas OOO „Teritorija jablok“, transporto priemonės valstybinis (duomenys neskelbtini), krovinys kriaušės, prie važtaraščio pridedami dokumentai sąskaita 017/Aug/2020, Fito: EB/LT/250323.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog pagal apeliantės užsakymą (sutartį–paraišką) 2020 m. rugpjūčio mėn. maršrutu Belgija–Baltarusija buvo pervežtas krovinys (kriaušės). Aplinkybės, kad CMR važtaraščiuose nurodyta skirtinga krovinio masė, skirtingi pridedami dokumentai, kad krovinys į Baltarusiją pateko per Lietuvą, o ne tiesiogiai, nepaneigia apeliantės ir pradinės kreditorės sudarytos vežimo sutarties nuostatų, pagal kurias krovinys (kriaušės) transporto priemone, kurios valstybiniai (duomenys neskelbtini), turėjo būti pervežtas maršrutu Belgija–Baltarusija. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės ir CMR važtaraštis Nr. 18134585 patvirtina, kad iš pradžių iš Belgijos krovinys buvo atvežtas į Lenkijos muitinę Terespolyje, t. y. į Lenkijos Respublikos pusėje esančią muitinę, kuri Baltarusijos Respublikos teritorijoje vadinama Koroščinu (t. y. kaip ir tarp atsakovės ir pradinės kreditorės sudarytoje sutartyje). Vėliau krovinys buvo pristatytas į Lietuvą, o po to – į Baltarusiją, Minsko apskritį. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad su pradine kreditore buvo sudariusi vežimo sutartį, taip pat nepateikė duomenų, jog pagal sudarytą sutartį krovinys buvo pervežtas kitu būdu. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė teikia ekspedijavimo paslaugas, todėl aplinkybė, jog CMR važtaraščiuose atsakovė nėra nurodyta, nereiškia, jog krovinio vežimo paslaugos buvo suteiktos ne atsakovės interesais. Pradinės kreditorės sąskaita atsakovei buvo išrašyta po paslaugų suteikimo, todėl aplinkybė, jog CMR važtaraščiuose nurodytos kitos sąskaitos, nepaneigia atsakovei suteiktų paslaugų fakto.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp atsakovės ir pradinės kreditorės sudaryta sutartis ir jos pagrindu išrašyta sąskaita–faktūra nėra nuginčyta, todėl yra galiojanti, o CMR važtaraščiuose nurodyta informacija neprieštarauja sutarties ir sąskaitos–faktūros turiniui. Darytina išvada, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog atsakovė už suteiktas krovinio vežimo paslaugas privalo atsiskaityti su iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovę perėmusia ieškove.
25. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 4 str., 6 str., 9 str.; CK 6.38 str., 6.101–6.110 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.807–6.823 str.; CPK 2 str., 7 str., 178 str., 185 str.).
26. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė neįgijo pareigos atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes nepateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 93 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.