- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-463-613/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01660-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos statybos kompanija“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos statybos kompanija“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2023 m. sausio 31 d. parengiamojo teismo posėdžio metu patikslino, ir prašo priteisti iš atsakovo 907,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas neatsiskaitė už jam suteiktas paslaugas.
2. 2023 m. vasario 23 d. teisme gautas atsakovo patikslintas priešieškinis, kuriuo prašoma įpareigoti pateikti atsakovui bendrosios statinio ekspertizės aktą, pasirašytą elektroniniu parašu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovo priešieškinį paliko nenagrinėtą. Nurodė, jog atsakovas teikdamas patikslintą priešieškinį neištaisė 2023 m. vasario 6 d. ir 2023 m. vasario 15 d. teismo nutartyse nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių atsakovo įgaliojimus vesti bylą mirusiosios D. B. vardu, be to, nenurodė priešieškinio dalyko – materialaus reikalavimo, kuris turi įtakos ginčo išsprendimui ir, kuris, gali sukelti teisines pasekmes. Pažymėjo, kad priešieškinyje nurodyti tik procesinio pobūdžio reikalavimai, kurie nesukelia teisinių pasekmių.
4. 2023 m. kovo 13 d. teisme gautas atsakovo V. S. atstovo advokato V. B. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsakovo patikslintas priešieškinis paliktas nenagrinėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
5.1. Teismas nurodė, kad pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
5.2. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundžiama 2023 m. kovo 2 d. nutartimi išspręstas atsakovo V. S. patikslinto priešieškinio priėmimo klausimas, kuria teismas nutarė atsakovo patikslintą priešieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis neskundžiama. Nutartis, kuria išspręstas atsakovo patikslinto priešieškinio priėmimo klausimas, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, neatima iš atsakovo teisės gintis nuo pareikštų reikalavimų.
5.3. Akcentavo, kad atsakovas, ištaisęs teismo nutartimi nustatytus trūkumus, turės teisę reikšti atitinkamus reikalavimus, o nutartis, kuria sprendžiamas atsakovo patikslinto priešieškinio priėmimo klausimas neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, įtvirtinančių galimybę apskųsti teismo nutartis atskiraisiais skundais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas V. S. atstovaujamas advokato V. B. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis kaip nepagrįstas, priimti atsakovo V. S. 2023 m. vasario 23 d. patikslintą priešieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad V. S. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad siekė padėti krikšto mamai ir neturi jos įgaliojimo, be to iš ieškinio matyti, kad V. S. veikė kaip sutarties šalis, teismo nustatytas trūkumas (pateikti D. B. įgaliojimą) yra perteklinis, todėl nepagrįstas, be to nepagrįstai varžo atsakovo teisę naudotis procesinėmis atsakovo teisėmis, tarp jų teise pareikšti priešieškinį.
6.2. Išdėstytu argumentų kontekste pirmosios instancijos teismui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas turi pateikti D. B. atstovavimą patvirtinantį įgaliojimą, nes toks įgaliojimas atsakovui nebuvo išduotas, D. B. į bylą nėra įtrauka, V. S. procesinis statusas civilinėje byloje – atsakovas, todėl jam nereikalingas byloje nedalyvaujančio asmens įgaliojimas jį atstovauti. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas nenurodė priešieškinio dalyko – materialaus reikalavimo, kuris turi įtakos ginčo išsprendimui ir, kuris, gali sukelti teisines pasekmes.
Atsiliepimas
7. Ieškovės atstovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog patikslintame priešieškinyje nurodyti tik procesinio pobūdžio reikalavimai, kurie nesukelia teisinių pasekmių, o kadangi atsakovas teismo nutartimis nustatytų trūkumų nepašalino, priešieškinis paliktas nenagrinėtu.
7.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, jog atsakovas, teikdamas priešieškinį, neištaisė 2023 m. vasario 6 d. ir 2023 m. vasario 15 d. teismo nutartyse nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių atsakovo įgaliojimus veikti mirusiosios D. B. vardu, be to, nenurodė priešieškinio dalyko – materialaus reikalavimo, kuris turi įtakos ginčo išsprendimui ir, kuris, gali sukelti teisines pasekmes.
7.3. Ieškovė pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nutartis, kuria sprendžiamas atsakovo patikslinto priešieškinio priėmimo klausimas neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, įtvirtinančių galimybę apskųsti teismo nutartis atskiraisiais skundais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą ir jį grąžino atsakovui. Nekvestionuotina, jog atskiruoju skundu atsakovas niekaip nepagrindė argumentų, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas atsakovui kliudo gintis nuo pareikšto ieškinio ar kitaip riboja įgyvendinti įstatyme nustatytas teises, tuo labiau, jog atsakovo reikalaujamas bendrosios statinio ekspertizės aktas byloje yra pateiktas, o tolimesnis ginčo nagrinėjamas nėra nutraukiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
12. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio Kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismo nutartis pripažįstama užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos procesas apskritai negali prasidėti arba užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui.
13. Nagrinėjamo atvejo kontekste aktualios teisės normos, reglamentuojančios priešieškinio pateikimo sąlygas. Priešieškinis – tai toje pačioje byloje jau vykstant ginčui pareikštas atsakovo ieškinys ieškovui, kuriuo siekiama apsiginti nuo ieškinio reikalavimų. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
14. Teismas turi patikrinti, ar pateiktas priešieškinis atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 143 straipsnio 2 dalis) ir priimti arba atsisakyti priimti priešieškinį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009). Jeigu teismas priėmęs priešieškinį nustato, kad jis neatitinka keliamų reikalavimų, tuomet priešieškinis paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutarta priešieškinį palikti nenagrinėtu atsakovui neištaisius jo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo skundžiama nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes atsakovui lieka teisė ginti savo teises atskirame procese pareiškiant ieškinį, todėl darytina išvada, jog Klaipėdos apylinkės 2023 m. kovo 2 d. nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas aiškinimas ir apelianto atskirojo skundo nagrinėjimas iš esmės bei procesinio sprendimo dėl jo priėmimas vien formaliai atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutarties formuluotę, tačiau neatsižvelgiant į teisinį skundžiamos nutarties rezultatą ir prasmę, neatitiktų teisingumo sampratos ir civilinio proceso paskirties.
16. Nagrinėjamu atveju apelianto 2023 m. kovo 13 d. atskirasis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektas. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms, teismas gavęs 2023 m. kovo 20 d. apelianto atskirąjį skundą pagrįstai Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi jį atsisakė priimti (334 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Nustačius aukščiau nurodytas esmines aplinkybes, kiti atskirojo skundo argumentai yra nekeičiantys esmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2023 m. kovo 14 d. nutartį, teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.