- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-542-790/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės energija“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Rasos Gudžiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės energija“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei „Biofuture“, uždarajai akcinei bendrovei „Mineraliniai vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei „MV GROUP“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Pramonės energija“ prašė teismo: 1) pripažinti bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BAB) „Biofuture“ ir UAB ,,Mineraliniai vandenys“ 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 papunktį negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo dienos); 2) pripažinti BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. gegužės 16 d. sudarytą maksimalios hipotekos sutartį negaliojančia ab initio; 3) pripažinti BAB „Biofuture“ 2014 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus atsakovei UAB „MG Baltic Trade“ (pakeistas pavadinimas į UAB „MV GROUP“) negaliojančiais ab initio; 4) pripažinti BAB „Biofuture“ 2014 m. balandžio 17 d.–2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ negaliojančiais ab initio; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „MG Baltic Trade“ (pakeistas pavadinimas į UAB „MV GROUP“) grąžinti atsakovei BAB „Biofuture“ 11 050 336,82 Eur (38 154 603 Lt); taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinti atsakovei BAB „Biofuture“ 1 674 872,57 Eur (5 783 000 Lt); priteisti BAB „Biofuture“ iš UAB „MG Baltic Trade“ (pakeistas pavadinimas į UAB „MV GROUP“) ir UAB „Mineraliniai vandenys“ 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-755-265/2016 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2017 m. kovo 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai dėl 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 papunkčio ir hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančiais, paliko nepakeistą, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2017 Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
3. Ieškovė, reikalaudama mokėjimus pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu, nurodė, kad BAB „Biofuture“ vėlavo atsiskaityti už ieškovės tiektą šilumos energiją bei galią, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-374-265/2016 patvirtintas jos 1 084 470,35 Eur finansinis reikalavimas šios atsakovės bankroto byloje. Ieškovė teigė, kad šalių nesąžiningumą sudarant ginčijamus sandorius patvirtina aplinkybė, jog BAB „Biofuture“, UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MV GROUP“ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo tos pačios „MG Baltic“ įmonių grupės bendrovės, o UAB „MV GROUP“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo tiek BAB „Biofuture“, tiek ir UAB „Mineraliniai vandenys“ akcininkė. BAB „Biofuture“ gautus 1 674 872,50 Eur ginčijamais mokėjimais grąžino tai pačiai įmonių grupei, priklausančiai UAB „Mineraliniai vandenys“, taip buvo sumažinta BAB „Biofuture“ turto sudėtis.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiais BAB „Biofuture“ atliktus mokėjimus UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ gali būti tenkinamas ir kaip reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nes BAB „Biofuture“ ginčijamus mokėjimus atliko pažeisdama imperatyvias CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas dėl mokėjimų eiliškumo tvarkos bei selektyviai pasirinkdama kreditorius, su kuriais ketina atsiskaityti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad BAB „Biofuture“ ir UAB „MV GROUP“ 2009 m. vasario 24 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 72, iš kurios kylančias teises ir pareigas 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo pagrindu perėmė UAB „Mineraliniai vandenys“. 2014 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Mineraliniai vandenys“ suteikė BAB ,,Biofuture“ 50 000 000 Lt paskolą, o jos priede Nr. 1 išdėstė paskolos grąžinimo grafiką. Ieškovė byloje šių sandorių neginčijo ir teismo posėdžio metu visos šalys pripažino, kad šių sandorių sudarymo metu 38 154 603 Lt sumos mokėjimo terminai buvo suėję. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo daliai, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas BAB ,,Biofuture“ ir UAB ,,Mineraliniai vandenys“ 2014 m. balandžio 17 d. sudarytos paskolos sutarties 2.4 papunktį ir 2014 m. gegužės 16 d. sudarytą maksimalios hipotekos sutartį pripažinti negaliojančiais ab initio, šioje byloje ieškovė CK 6.66 straipsnio ir 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčijo BAB „Biofuture“ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“ (1 674 872,57 Eur) ir UAB „MV GROUP“ (11 050 336,82 Eur).
7. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad BAB „Biofuture“ tuo metu, kai buvo atlikti ginčijami mokėjimai, nebuvo pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo, taip pat dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, ar egzistavo tuo metu pateikti priverstiniam vykdymui vykdomieji dokumentai kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti. Teismas pažymėjo, jog darbo užmokesčio suskirstymas ir mokėjimas du kartus per mėnesį nelaikytinas pradelstais mokėjimais, kadangi įmonėje darbo užmokestį sudarė pastovioji darbo užmokesčio dalis ir darbo užmokesčio priedas pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytų priedų skyrimo ir mokėjimo tvarką (CK 6.930¹ straipsnis).
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad 2013 m. gruodžio 31 d. balansas ir teismo nutartis, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, įrodo, jog ginčijamų mokėjimų dienomis BAB „Biofuture“ turėjo pradelstų mokėjimų aukštesnės eilės kreditoriams. 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys yra per daug nutolę nuo ginčo mokėjimų datų ir neparodo ieškovės finansinės situacijos ginčijamų mokėjimų metu, o nutartimi patvirtinti aukštesnės eilės kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Iš bylos duomenų matyti, kad veiklą vykdančioje įmonėje turimų lėšų kiekis ir skolinių įsipareigojimų suma nuolat kito.
9. Teismas konstatavo, kad BAB „Biofuture“ 2014 m. balandžio 17 d. mokėjimu UAB „MV GROUP“ (38 154 603 Lt) ieškovės ir kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos, kadangi po atlikto mokėjimo UAB „MV GROUP“ BAB „Biofuture“ turto apimtis ir teisinis režimas nepasikeitė, finansiniai įsipareigojimai nepadidėjo, priešingai, 38 154 603 Lt mokėjimas buvo išdėstytas.
10. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad BAB „Biofuture“ atsiskaitymai su UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kitais kreditoriais iš esmės buvo vykdomi proporcingai. Ginčo laikotarpiu BAB „Biofuture“ su UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiskaitė 52,62 proc., su ieškove – 50,98 proc., vidutinis visų įsipareigojimų kreditoriams vykdymas – 66,74 proc., todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad BAB „Biofuture“ atlikti mokėjimai BAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MV GROUP“ gali būti pripažįstami pažeidžiančiais CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, jog dėl ginčijamų mokėjimų atsakovė BAB „Biofuture“ netapo nemoki, teismas sprendė, kad nėra pagrindo ginčo mokėjimus pripažinti negaliojančiais vadovaujantis CK 6.66 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą ir ieškinį dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad neegzistuoja visos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Teismas ignoravo tai, kad BAB „Biofuture“ didžiąją dalį ginčijamų mokėjimų atliko būdama faktiškai nemoki, šiais mokėjimais suteikiant prioritetą atsakovėms UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“. Tuo metu, kai BAB „Biofuture“ atliko ginčijamus mokėjimus, ji turėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų ir ieškovei, ir jie nuolat didėjo ir buvo beveik visiškai nedengiami. Ginčijamų mokėjimų atlikimo metu BAB „Biofuture“ turėjo pradelstų įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams.
11.3. UAB „Mineraliniai vandenys“ atsakovei BAB „Biofuture“ suteiktos piniginės lėšos laikytinos BAB „Biofuture“ turtu. Tačiau ginčijamais mokėjimais buvo selektyviai atsiskaitoma su pavieniais kreditoriais (tai pačiai įmonių grupei priklausančiomis bendrovėmis UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MV GROUP“, kuri yra BAB „Biofuture“ akcininkė), jais sumažinant skolininkės turimą turtą, iš kurio BAB „Biofuture“ galėjo atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Teismas padarė esminę klaidą, nes apie tariamą mokėjimų teisėtumą sprendė vertindamas aplinkybes (atsiskaitymo lygį su ieškove ir atsakovėmis) už visus 2014 metus, nors nagrinėjamu atveju objektyviai ir logiškai turi būti vertinamos aplinkybės, buvusios ginčijamų mokėjimų atlikimo metu.
11.5. Teisiniai argumentai ir byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčijamais mokėjimais, selektyviai atsiskaitinėjant tik su „MG Baltic“ įmonių grupės bendrovėmis ir nedengiant vis didėjančio pradelsto įsiskolinimo ieškovei bei kitiems kreditoriams, buvo pažeistos ieškovės ir kitų kreditorių teisės CK 6.66 straipsnio 1 dalies kontekste, t. y. kad egzistuoja actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga.
11.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad BAB „Biofuture“ privalėjo atlikti ginčijamus mokėjimus ir nevisapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, susijusias su BAB „Biofuture“ pareiga atlikti mokėjimus.
Žemesnės instancijos teismas
11.7. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimas, priimtas civilinę bylą nagrinėjant pirmąjį kartą pirmosios instancijos teisme, negali būti vertinamas kaip patvirtinantis tariamą atsakovių sąžiningumą. Šiuo sprendimu ir jame nurodytu aplinkybių vertinimu negalima remtis pakartotinai nagrinėjant civilinę bylą dėl ginčijamų BAB „Biofuture“ mokėjimų pripažinimo negaliojančiais.
11.8. Ginčijami mokėjimai buvo atlikti po to, kai BAB „Biofuture“ net 4 metus veikė nuostolingai, ir po to, kai įmonė buvo faktiškai nutraukusi ūkinę komercinę veiklą, todėl atsakovės buvo nesąžiningos. Atsakovių nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad didžioji dalis mokėjimų buvo atlikta BAB „Biofuture“ esant faktiškai nemokiai, be to, ginčijamus sandorius sudarė tos pačios įmonių grupės bendrovės.
11.9. BAB „Biofuture“ nepakankant lėšų atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais, iš turimų lėšų pirmiausia turėjo būti padengiami įsiskolinimai, susiję su darbo santykiais, paskui padengiami įsiskolinimai valstybės biudžetui. Taigi atsiskaičius su darbuotojais, valstybės biudžetu ir likus lėšų, atsakovė BAB „Biofuture“ turėjo atsiskaityti su tuo kreditoriumi, kuriam įsiskolinimas buvo senesnis (ankstesnis), o ne selektyviai pasirinkti, kuriam kreditoriui dengti įsiskolinimus. Tačiau BAB „Biofuture“ šios imperatyvios mokėjimų atlikimo tvarkos nesilaikė.
11.10. Priešingai nei sprendė teismas, BAB „Biofuture“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu turėtas lėšų likutis buvo nepakankamas visiems pradelstiems įsiskolinimams padengti.
11.11. Mokėjimus atsakovėms BAB „Biofuture“ atliko pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą eiliškumo tvarką. BAB „Biofuture“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu turėjo pradelstų įsiskolinimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, kurie, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, turėjo būti dengiami antrąja ir trečiąja eilėmis. Tačiau BAB „Biofuture“ atliko mokėjimus, kurie galėjo būti dengiami penktąja eile. Be to, buvo pažeista ir CK 6.930¹ straipsnio dalis, nes ieškovės mokėjimo dokumentą BAB „Biofuture“ gavo anksčiau.
11.12. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos civilinę bylą Nr. e2A-106-157/2017 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė BAB „Biofuture“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Byloje ieškovė neginčija sandorių, iš kurių kilo atsakovės BAB „Biofuture“ prievolės, todėl negali būti laikomi pagrįstais ir ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiais ginčijamus mokėjimus.
12.2. Ieškovė neįrodė visų CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo:
12.2.1. Trišalis susitarimas ir jo pagrindu sudaryta naujos redakcijos paskolos sutartis negali būti laikomi sandoriais, pažeidusiais kreditorių teises. Mokėjimai buvo įvykdyti trišalio susitarimo pagrindu, dėl kurio sudarymo atsakovės BAB „Biofuture“ turto atžvilgiu neįvyko jokių pokyčių. Trišalio susitarimo pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis ir jos priedas Nr. 1, kuriuo buvo naujai išdėstytas paskolos sumos grąžinimo grafikas. Po ginčijamo mokėjimo UAB „MV GROUP“ įvykdymo, t. y. 2014 m. balandžio 17 d., atsakovė BAB „Biofuture“ turėjo pakankamai turto atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.
12.2.2. Vertinant ieškovės argumentus dėl galimo atsakovės BAB „Biofuture“ kreditorių teisių pažeidimo, kai nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. atsakovė BAB „Biofuture“ vykdė mokėjimus atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“, turi būti vertinama būtent tai, kad ginčijamų mokėjimų vykdymo UAB „Mineraliniai vandenys“ laikotarpiu BAB „Biofuture“ dar nebuvo iškelta bankroto byla. Kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatyme nenustatyta bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai.
12.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės BAB „Biofuture“ pagal 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį gautos lėšos laikytinos BAB „Biofuture“ turtu. Ieškovė nutyli apie 2014 m. balandžio 17 d. pasirašytą trišalį susitarimą. Pagal trišalio susitarimo sąlygas įvyko reikalavimo perleidimas ir asmenų pasikeitimas prievolėje. UAB „Mineraliniai vandenys“ atsakovei BAB „Biofuture“ pervesta lėšų dalis turėjo aiškią tikslinę paskirtį ir pagal savo esmę gali būti laikoma tiksline paskola, skirta paskolai UAB „MV GROUP“ grąžinti. Suteikta paskolos suma laikytina atsakovės BAB „Biofuture“ įsipareigojimu.
12.4. Vien ieškovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovė BAB „Biofuture“ galimai pažeidė CK 6.930¹straipsnio 1 dalyje numatytą mokėjimų eiliškumą, negali būti savarankišku pagrindu pripažinti mokėjimus UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ negaliojančiais.
12.5. Ieškovė neįrodė, kad ginčijamų mokėjimų metu šalys turėjo kokių nors nesąžiningų ketinimų. Nėra įrodyta ir tai, kad, vykdant ginčijamus mokėjimus, šalys sumažino atsakovės BAB „Biofuture“ turtą.
12.6. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė BAB „Biofuture“ neprivalėjo vykdyti ginčijamų mokėjimų.
12.7. Teismai jau yra įvertinę ieškovės argumentus ir įrodymus byloje dėl visų actio Pauliana sąlygų (ne)egzistavimo, įskaitant atsakovių nesąžiningumą. Vien aplinkybė, kad ginčijami mokėjimai buvo vykdomi tarp susijusių asmenų, savaime nepatvirtina, jog šalys elgėsi nesąžiningai. Ginčijami mokėjimai nesudarė jokių prielaidų atsakovei BAB „Biofuture“ tapti nemokiai, sudaryti sandoriai nepažeidė įmonės kreditorių teisių. Dėl įvykdytų ginčijamų mokėjimų atsakovės BAB „Biofuture“ turtinė padėtis nepakito, priešingai, tai turėjo naudos tolesnei įmonės veiklai.
12.8. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės BAB „Biofuture“ mokėjimai, įvykdyti atsakovėms UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“, neprieštarauja CK 1.80 straipsnyje ir CK 6.930¹ straipsnyje nurodytiems reikalavimams.
12.9. Ieškovės reiškiamo reikalavimo atveju reikalavimai dėl ginčijamų mokėjimų UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 ir CK 6.930¹ straipsnių pagrindu patenka į actio Pauliana taikymo sąlygų įrodinėjimo dalyką. Ginčijami mokėjimai negali būti pripažinti negaliojančiais atskirai (nuo CK 6.66 straipsnio) taikant CK 1.80 ir CK 6.930¹ straipsnius.
12.10. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad skundžiamu sprendimu teismas privalėjo išspręsti ieškovės išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, atlyginimo klausimą, t. y. šias ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovių.
13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Mokėjimai UAB „MV GROUP“ negali būti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. UAB „MV GROUP“ paskolos refinansavimas nepažeidė kitų kreditorių teisių, nes iš esmės visų kreditorių reikalavimai buvo tenkinami proporcingai. Byloje nėra ginčijama trišalio susitarimo ir jo pagrindu pasirašytos paskolos sutarties nauda kreditoriams. Atsakovės BAB „Biofuture“ finansinė padėtis neatitiko faktinio nemokumo būsenos. BAB „MV GROUP“ paskolos refinansavimas padėjo išvengti faktinio nemokumo būsenos.
13.2. Skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-755-265/2016 konstatuota, jog šalys buvo sąžiningos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi ieškovė naujų argumentų, patvirtinančių atsakovių nesąžiningumą, teismui nepateikė, konstatuotina, kad ši actio Pauliana sąlyga neįrodyta.
13.3. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 17 d. mokėjimą, neginčydama 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo, kurio pagrindu atsakovei atsirado pareiga pervesti lėšas konkrečiam kreditoriui. Jeigu ginčijamas mokėjimas bus pripažintas negaliojančiu, liks galioti ieškovės neginčijamas 2014 m. balandžio 17 d. trišalis susitarimas, todėl UAB „Mineraliniai vandenys“ ir BAB „Biofuture“ pareiga sumokėti šias lėšas UAB „MV GROUP“ išliks. Atsakovei UAB „MV GROUP“ grąžinus 11 050 336,82 Eur, BAB „Biofuture“ vėl taps UAB „MV GROUP“ skolininke ta pačia suma, bet toliau bus skolinga tą pačią sumą ir UAB „MV GROUP“ paskolos sutarties pagrindu. Pripažinus mokėjimus negaliojančiais, šiuo atveju būtų visos sąlygos netaikyti restitucijos. BAB „Biofuture“, būdama bankrutuojanti įmonė, negalėtų grąžinti lėšų UAB „Mineraliniai vandenys“, t. y. restitucija faktiškai negalėtų būti įgyvendinta.
13.4. Mokėjimai UAB „Mineraliniai vandenys“ negali būti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nes jais nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Skundžiamame sprendime teisingai įvertinta atsakovės BAB „Biofuture“ turtinė padėtis, atliekant ginčijamus mokėjimus. Šalys turėjo pareigą sudaryti ginčijamus sandorius, nes pagal 2014 m. gegužės 5 d. susitarimu patvirtintą paskolos grąžinimo grafiką BAB „Biofuture“ 2014 metais turėjo grąžinti UAB „Mineraliniai vandenys“ 6 371 640,40 Eur. Kai atsakovė BAB „Biofuture“ grąžino 1 674 872,50 Eur paskolos dalį, pagal minėtą susitarimą turėjo būti grąžinta 4 199 490,20 Eur. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir BAB „Biofuture“ elgėsi sąžiningai.
13.5. Ieškovės reiškiamo reikalavimo dydis gerokai viršija bankroto byloje patvirtintus antrosios ir trečiosios eilių kreditorių reikalavimus. Jei byloje turės būti taikoma restitucija, ji būtų galima tik tokia apimtimi, kiek UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinta paskolos dalis procentine išraiška viršijo kitų kreditorių reikalavimus.
13.6. Atliekant ginčijamus mokėjimus, nebuvo mokėjimų, tenkintinų pirmąja–ketvirtąja eilėmis. Ginčijami mokėjimai taip pat buvo atlikti nepažeidžiant ir penktosios eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo. BAB „Biofuture“ turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl mokėjimus galėjo atlikti nesilaikydama mokėjimų kalendorinio eiliškumo eilės. Be to, BAB „Biofuture“ paskolos refinansavimas UAB „MV GROUP“ nepažeidė ir kalendorinio eiliškumo, nes UAB „MV GROUP“ finansinis reikalavimas buvo pradelstas jau nuo 2014 m. sausio 1 d. ir BAB „Biofuture“ neturėjo kreditorių finansinių reikalavimų, kurių mokėjimo diena būtų ankstesnė nei 2013 m. gruodžio 31 d. Atlikdama ginčijamus mokėjimus, BAB „Biofuture“ aktyviai vykdė ūkinę komercinę veiklą, atsiskaitydavo su savo tiekėjais, klientais, darbuotojais, valstybės biudžetais, taip pat iš dalies buvo atsiskaitoma su ieškove ir UAB „Mineraliniai vandenys“. Taigi, priešingai nei įrodinėja ieškovė, buvo atsiskaitoma su visais, o ne su pasirinktais kreditoriais.
13.7. Nagrinėjamos bylos atveju CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma nelaikytina savarankišku sandorių negaliojimo pagrindu. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas mokėjimų kalendorinis eiliškumas taikytinas sistemiškai su CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu.
13.8. Skundžiamame teismo sprendime bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos tinkamai. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad grąžinimas nagrinėti bylą iš naujo reiškia jos naudai priimtą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
14.1 Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokėjimų atlikimo metu atsakovė BAB „Biofuture“ nebuvo nemoki ar ginčijamais mokėjimais selektyviai atsiskaitinėjo tik su „MG Baltic“ įmonių grupės, kuriai priklauso atsakovės UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“, bendrovėmis, taip suteikdama joms pirmenybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė BAB „Biofuture“, atlikdama ginčijamą 2014 m. balandžio 17 d. mokėjimą atsakovei UAB „MV GROUP“, vykdė įsipareigojimus, kylančius iš 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo, o laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., atlikdama ginčijamus mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“, vykdė 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį, kurios tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas maksimaliąja hipoteka. Ieškovei nepaneigus 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo ir paskolos sutarties privalomumo, nėra teisinio pagrindo teigti, jog atsakovė BAB „Biofuture“ neprivalėjo atlikti ginčo mokėjimų atsakovėms UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“.
14.2 Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnio aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad pirmenybės teisė prieš kitus kreditorius nagrinėjamu atveju nepažeista, nes mokėjimai UAB „Mineraliniai vandenys“ atlikti vykdant 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį, pagal kurią tinkamas prievolių vykdymas užtikrintas 2014 m. gegužės 16 d. maksimaliosios hipotekos sutartimi, todėl UAB „Mineraliniai vandenys“, kaip įkaito turėtoja, turėjo teisę nukreipti išieškojimą tiek į nekilnojamąjį, tiek į kilnojamąjį atsakovės BAB „Biofuture“ turtą ir taip gauti savo reikalavimų patenkinimą, nesilaikydama mokėjimų eilės tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl 2014 m. balandžio 17 d. BAB „Biofuture“ mokėjimo atsakovei UAB „MV GROUP“ atitikties CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuotam imperatyvui, nurodė, kad šis mokėjimas atliktas vykdant tikslinės paskolos sąlygas, todėl, priešingai nei nurodo apeliantė, BAB „Biofuture“ negalėjo savo nuožiūra spręsti, kaip panaudoti pagal tikslinę paskolą gautus pinigus, o privalėjo visiškai atsiskaityti su atsakove UAB „MV GROUP“, todėl ginčijamas mokėjimas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.930¹ straipsnio pagrindu kaip pažeidžiantis imperatyvią įstatyme nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018 Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui.
15.1 Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.66 straipsnio aiškinimo ir taikymo, sutiko su apeliacinės instancijos teismo atliktu vertinimu tiek, kiek jis susijęs su 2014 m. balandžio 17 d. atliktu mokėjimu atsakovei UAB „MV GROUP“, nes būtent šis mokėjimas buvo atliktas tą pačią dieną, kurią buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios 2.4 papunkčio teisėtumo klausimą jau sprendė kasacinis teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017.
15.2 Tačiau kasacinis teismas nesutiko su apeliacinės instancijos teismo atliktu vėlesnių mokėjimų vertinimu ir atkreipė dėmesį, kad sprendžiant, ar įmonė suteikė vienam kreditoriui pirmenybę prieš kitus kreditorius, turi būti nustatomi prievolių įvykdymo kreditoriams pasibaigimo terminai. Jeigu įmonė vykdo atsiskaitymus su kreditoriais laikydamasi sutartyse su jais nustatytų prievolių įvykdymo terminų ir atlieka atsiskaitymus su kreditoriais laikydamasi atsiskaitymo eiliškumo pagal prievolių vykdymo pasibaigimo datas, o nuo 2013 m. spalio 1 d. – nepažeisdama ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo, paprastai nelaikytina, kad toks atsiskaitymas su vienu iš kreditorių suteikia jam pirmenybės prieš kitus kreditorius teisę. Atsižvelgdamas į šį aiškinimą, kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad vertinant mokėjimus, atliktus BAB „Biofuture“ atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., pagal actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, be kita ko, gali turėti reikšmės aplinkybė, ar atlikdama ginčijamus mokėjimus BAB „Biofuture“ laikėsi CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo.
15.3 Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnio aiškinimo ir taikymo, nesutiko su apeliacinės instancijos teismu, kad pagal CK 6.930¹ straipsnį įsipareigojimų, kurių vykdymas užtikrintas maksimaliąja hipoteka ar kurie atliekami vykdant įsipareigojimus, kylančius iš tikslinės paskolos teisinių santykių, vykdymas pats savaime turi pirmenybę prieš kitus mokėjimus. CK 6.930¹ straipsnio turinys suponuoja, jog šio straipsnio taikymo tikslais nepakanka konstatuoti, kad mokėjimas atliktas įstatymo ar sutarties pagrindu ir kad įsipareigojimas užtikrintas maksimaliąja hipoteka ar atliekamas vykdant įsipareigojimus, kylančius tikslinės paskolos pagrindu. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir ar, esant šiai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą.
15.4 Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas actio Pauliana institutas, CK 6.930¹ straipsnį, todėl panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15.5 Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi atskirai pagal actio Pauliana instituto taikymo sąlygas įvertinti kiekvieną iš ginčijamų mokėjimų, atliktų BAB „Biofuture“ atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., taip pat nustatyti, ar atsakovė kiekvieno konkretaus ginčijamo mokėjimo atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir ar, esant šiai sąlygai, atliko kiekvieną iš ginčijamų mokėjimų nepažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto eiliškumo, taip pat išanalizuoti ir atliktą mokėjimą UAB „MV GROUP“.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Siekiant ištirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodytas aplinkybes (žr. šios teismo nutarties 15.5 papunktį), byloje turi būti nustatyta: 1) ar atsakovė BAB „Biofuture“, 2014 m. balandžio 17 d. atlikdama UAB „MV GROUP“ mokėjimus, kuriais pastarajai bendrovei buvo pervesta 38 154 603 Lt suma, laikėsi atsiskaitymų eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnyje; ir 2) ar yra pagrindas atsakovės BAB „Biofuture“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ pripažinti negaliojančiais taikant actio Pauliana institutą kaip sudarytus pažeidžiant ieškovės teises ir (ar) pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip atliktus nesilaikant atsiskaitymų eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnyje.
Dėl BAB „Biofuture“ 2014 m. balandžio 17 d. mokėjimų UAB „MV GROUP“
18. Byloje nustatyta, kad BAB „Biofuture“ veikla iš dalies buvo finansuojama jos akcininkės UAB „MV GROUP“ lėšomis. Šios bendrovės 2009 m. vasario 24 d. sudarė paskolos sutartį, kuria UAB „MV GROUP“ įsipareigojo suteikti BAB „Biofuture“ paskolą, atidarant kredito liniją. Pagal vėliausiai, t. y. 2013 m. balandžio 30 d., sudarytą susitarimą dėl šios paskolos sutarties pakeitimo atsakovė AB „Biofuture“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. grąžinti visą iki 2013 m. gruodžio 1 d. panaudotos paskolos likutį.
19. 2014 m. balandžio 17 d. atsakovės BAB „Biofuture“, UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ sudarė trišalį susitarimą, pagal kurį UAB „Mineraliniai vandenys“ įsipareigojo pervesti BAB „Biofuture“ pagal 2009 m. vasario 24 d. paskolos sutartį susidariusį skolos likutį (38 154 603 Lt), reikalingą UAB „MV GROUP“ reikalavimams patenkinti, atitinkamai perimti kreditoriaus teises, kylančias iš 2009 m. vasario 24 d. paskolos sutarties.
20. 2014 m. balandžio 17 d. BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pastaroji bendrovė įsipareigojo suteikti 50 mln. Lt paskolą, o BAB „Biofuture“ grąžinti paskolą ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus nuo sutarties sudarymo dienos. 2014 m. gegužės 5 d. BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ sudarė sutarties priedą – paskolos grąžinimo grafiką, kuriame išdėstyti paskolos grąžinimo terminai.
21. 2014 m. balandžio 17 d. UAB „Mineraliniai vandenys“ faktiškai pervedė BAB „Biofuture“ 45 mln. Lt sumą pagal paskolos sutartį ir trišalį susitarimą. BAB „Biofuture“, vykdydama trišalio susitarimo sąlygas, tą pačią 2014 m. balandžio 17 dieną atliko mokėjimus UAB „MV GROUP“, kuriais pastarajai bendrovei pervedė visą nurodytą skolos likutį, t. y. 38 154 603 Lt sumą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2017 jau konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti 2014 m. balandžio 17 d. BAB „Biofuture“ su UAB „Mineraliniai vandenys“ sudarytos paskolos sutarties 2.4 papunkčio ir 2014 m. gegužės 16 d. sudarytos maksimaliosios hipotekos sutarties negaliojančiais. Kasacinis teismas šioje nutartyje vertino, kad ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teisių ir, be kita ko, rėmėsi aplinkybėmis, jog šių sandorių sudarymo metu BAB „Biofuture“ nebuvo nemoki, paskola, gauta iš UAB „Mineraliniai vandenys“, buvo reikalinga paskolai, gautai iš AB SEB banko, refinansuoti, atsiskaityti su kitais kreditoriais ir ji nepablogino atsakovės mokumo.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018, spręsdamas dėl ginčijamų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, rėmėsi jau minėta kasacinio teismo nutartimi ir nustatė, kad 2014 m. balandžio 17 d. atliktų mokėjimų UAB „MV GROUP“ nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais taikant actio Pauliana institutą, t. y. kaip pažeidusių ieškovės, kaip kreditorės, teises. Kasacinis teismas nurodė, kad kadangi 2014 m. balandžio 17 d. mokėjimai buvo atlikti tą pačią dieną, kurią buvo sudaryta minėta paskolos sutartis, vertinant atlikto mokėjimo teisėtumą pagal actio Pauliana taikymo sąlygas, turi būti remiamasi kasacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis.
24. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018 perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė įvertinti, ar atsakovė BAB „Biofuture“, 2014 m. balandžio 17 d. atlikdama UAB „MV GROUP“ mokėjimus, kuriais pastarajai bendrovei buvo pervesta 38 154 603 Lt suma, laikėsi atsiskaitymų eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnyje.
25. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta: skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018 20 punktas).
27. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 21–24 punktai).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės BAB „Biofuture“ 2014 m. balandžio 17 d. atliktų ginčijamų mokėjimų UAB „MV GROUP“, teisingai įvertino faktines aplinkybes, kad šių mokėjimų atlikimo metu BAB „Biofuture“ turėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriais pagal mokėjimų atlikimo metu pareikštų reikalavimų apimtį.
29. Tiek iš atsakovės BAB „Biofuture“ 2018 m. sausio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateiktos lentelės apie atliktus mokėjimus ir pinigų likučius sąskaitoje, tiek iš kartu su atsakovės BAB „Biofuture“ atsiliepimu į ieškinį pateikto bendrovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2014 m. balandžio 17 d. pradinis atsakovės sąskaitoje buvusių piniginių lėšų likutis buvo 516 004 Lt, šią dieną atsakovė dar gavo 45 mln. Lt įplaukų iš UAB „Mineraliniai vandenys“ pagal jau minėtą paskolos sutartį, daugiau nei 2 mln. Lt pajamų iš AB „Stumbras“ bei apie 73 tūkst. Lt iš UAB „Selita ir ko“. Taigi, atsakovė ginčijamų mokėjimų atlikimo metu disponavo didesne kaip 47 mln. Lt piniginių lėšų suma.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsiskaitymo metu pareikšti reikalavimai reiškia visus pradelstus (privalomus sumokėti) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018 22 punktas).
31. Kaip matyti iš atsakovės BAB „Biofuture“ 2018 m. sausio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateiktos lentelės apie pradelstų įsipareigojimų dinamiką, ginčijamų mokėjimų momentu atsakovei buvo pareikšti reikalavimai dėl pradelstos skolos UAB „MV GROUP“ sumokėjimo, kurios likutis sudarė daugiau kaip 38 mln. Lt, pradelstos skolos ieškovui, kuri sudarė daugiau kaip 1,7 mln. Lt, bei dėl pradelstų skolų keletui kitų smulkių kreditorių, kurių bendra suma sudarė 1 861 Lt. Duomenų, kad atsakovė tuo metu turėjo vykdyti prievoles pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, ar atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, kuriais nustatomos įmokos į biudžetą ir valstybės pinigų fondus, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė tuo metu turėjo vykdyti prievoles pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti. Iš kartu su atsakovės BAB „Biofuture“ atsiliepimu į ieškinį pateiktos „Įsipareigojimų“ suvestinės matyti, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu atsakovė neturėjo įsipareigojimų darbuotojams, o einamieji įsipareigojimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo atitinkamai 13 676 Lt ir 96 828 Lt, tačiau jie nebuvo pradelsti. Kad atsakovė ginčijamų mokėjimų dieną neturėjo pradelstų įsipareigojimų nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei muitinei, patvirtina šių institucijų pateikti raštai (ieškovės 2018 m. sausio 15 d. rašytinių paaiškinimų priedas). Vadinasi, ginčijamų mokėjimų atlikimo metu bendrovė turėjo pakankamai piniginių lėšų pareikštiems reikalavimams padengti, todėl CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymo eiliškumas neturėjo būti taikomas, taigi jis negalėjo būti pažeistas.
32. Byloje nustatyta, kad BAB „Biofuture“ veikla buvo finansuojama ir AB SEB banko suteikto kredito lėšomis pagal 2006 m. liepos 21 d. sudarytą kreditavimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais. Iš 2014 m. balandžio 28 d. susitarimo dėl kreditavimo sutarties nutraukimo matyti, kad kredito, suteikto pagal kreditavimo sutartį (pagal 20 mln. Lt kredito limitą), grąžinimo terminas buvo 2014 m. gegužės 15 d. BAB „Biofuture“ 2014 m. kovo 25 d. kreipėsi į AB SEB banką, prašydama pratęsti kredito grąžinimo terminą, tačiau bankas 2014 m. kovo 27 d. rašte nurodė, jog kredito limito neketina pratęsti dėl pablogėjusios atsakovės finansinės būklės. Iš kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateikto bendrovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2014 m. balandžio 17 d. BAB „Biofuture“ pervedė AB SEB bankui 9,1 mln. Lt kredito likutį, taip atsiskaitydama su banku pagal minėtą kreditavimo sutartį.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu atsakovės BAB „Biofuture“ 9,1 mln. Lt įsipareigojimas AB SEB bankui 2014 m. balandžio 17 d. būtų įskaičiuojamas į šią dieną atsakovei pareikštų reikalavimų apimtį (tai lemtų išvadą, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti pagal visus pareikštus reikalavimus), ši aplinkybė vis tiek nesudarytų pagrindo konstatuoti, jog ginčijami mokėjimai pažeidė atsiskaitymų eilę, nustatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje. Kaip matyti iš atsakovės BAB „Biofuture“ 2018 m. sausio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateiktos lentelės apie pradelstų įsipareigojimų dinamiką, 2013 m. balandžio 30 d. BAB „Biofuture“ su UAB „MV GROUP“ sudaryto susitarimo dėl 2009 m. vasario 24 d. paskolos sutarties pakeitimo bei kitos bylos medžiagos, įsipareigojimai UAB „MV GROUP“ buvo pradelsti jau nuo 2013 m. gruodžio 31 d., o įsipareigojimai ieškovei buvo pradėti nevykdyti nuo 2014 m. vasario mėn., t. y. UAB „MV GROUP“ reikalavimas kalendorinio eiliškumo tvarka buvo ankstesnis nei ieškovės.
34. Dėl išdėstytų argumentų pripažintina pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais CK 1.80 ir 6.930¹ straipsnių pagrindu atsakovės BAB „Biofuture“ 2014 m. balandžio 17 d. atliktus mokėjimus UAB „MV GROUP“, kuriais pastarajai bendrovei buvo pervesta 38 154 603 Lt suma.
Dėl ieškovės ginčijamų BAB „Biofuture“ mokėjimų UAB „Mineraliniai vandenys“
35. Ieškovė byloje ginčija atsakovės BAB „Biofuture“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. (teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo) atliktus mokėjimus atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“.
36. Ieškinio reikalavime ieškovė tiksliai neįvardija, kuriuos konkrečius mokėjimus, atliktus nurodytu laikotarpiu, ji ginčija. Tačiau ieškinio pagrindime ir ieškinio reikalavime dėl restitucijos taikymo ieškovė nurodo mokėjimų, kuriais buvo grąžinta paskola, bendrą sumą – 5 783 000 Lt. Sugretinus ieškovės pateiktą ieškinio priedą Nr. I-20 „Duomenys apie AB „Biofuture“ paskolos, kreditavimo ar kitos sutarties pagrindu suteiktų piniginių lėšų grąžinimą“ su atsakovės BAB „Biofuture“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikta lentele „Atsiskaitymai su UAB „Mineraliniai vandenys“, spręstina, kad ieškovė byloje pareikštu ieškiniu ginčija šiuos atsakovės BAB „Biofuture“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus, kurių suma sudaro ieškovės nurodomą 5 783 000 Lt sumą: 2014 m. gegužės 7 ir 13 d. 2,5 mln. Lt mokėjimus; 2014 m. birželio 19 d. ir liepos 3 d. 2,6 mln. Lt mokėjimus; 2014 m. liepos 18 d. ir rugpjūčio 7 d. 180 000 Lt mokėjimus; 2014 m. rugpjūčio 13 d. 120 000 Lt mokėjimą ir 2014 m. rugsėjo 30 d. 383 000 Lt mokėjimą.
37. Nors ieškovės nurodoma 5 783 000 Lt suma susidaro sudėjus anksčiau paminėtų mokėjimų sumas, tačiau iš ieškovės kitų pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų turinio galima spręsti, kad ji ginčija ne tik minėtus mokėjimus, bet ir visus kitus minėtu laikotarpiu atsakovės BAB „Biofuture“ atliktus mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“. Tai matoma, pavyzdžiui, iš ieškovės 2018 m. sausio 15 d. pateiktų papildomų paaiškinimų Klaipėdos apygardos teismui, kuriuose ieškovė kaip ginčijamus nurodo ir kitus atsakovės BAB „Biofuture“ atliktus mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“ ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad atsakovės taip pat teikė į bylą duomenis ir argumentus dėl kitų mokėjimų atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ teisėtumo bei BAB „Biofuture“ turėtų pinigų likučių šių mokėjimų dienomis (pvz., atsakovės BAB „Biofuture“ 2018 m. sausio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys, atsakovių 2018 m. sausio 15 d. rašytiniai paaiškinimai pirmosios instancijos teismui). Iš atsakovės BAB „Biofuture“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos lentelės „Atsiskaitymai su UAB „Mineraliniai vandenys“ matyti, kad, be jau minėtų mokėjimų, BAB „Biofuture“ atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ atliko ir šiuos mokėjimus: 2014 m. gegužės 21 d. sumokėjo 25 718 Lt palūkanų; 2014 m. birželio 4 d. sumokėjo 55 374 Lt palūkanų; 2014 m. liepos 15 d. sumokėjo 52 565 Lt palūkanų; 2014 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo 49 007 Lt palūkanų; 2014 m. rugsėjo 5 d. sumokėjo 48 178 Lt palūkanų. Be to, atsakovė 2014 m. spalio 16 d. grąžino 42 498,84 Lt paskolos sumą, 2014 m. spalio 21 d. grąžino 42 583,30 Lt paskolos sumą ir 2014 m. lapkričio 7 d. grąžino 54 265,60 Lt paskolos sumą. Taigi, galima spręsti, kad ieškovė ginčija ir šiuos mokėjimus, o visų ginčijamų mokėjimų bendra suma yra 6 153 189,74 Lt (5 783 000 + 25 718 + 55 374 + 52 565 + 49 007 + 48 178 + 42 498,84 + 42 583,30 + 54 265,60).
38. Iš atsakovės BAB „Biofuture“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos lentelės „Atsiskaitymai su UAB „Mineraliniai vandenys“, spręstina, kad didžioji dalis ginčijamų mokėjimų atlikti BAB „Biofuture“ grąžinant atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. balandžio 17 d. suteiktą 45 mln. Lt paskolą ir mokant palūkanas už naudojimąsi ja. Šie mokėjimai – tai 2014 m. gegužės 7 d. mokėjimas, kuriuo buvo grąžinta 1,5 mln. Lt paskola, 2014 m. gegužės 13 d. mokėjimas, kuriuo buvo grąžinta 1 mln. Lt paskola, 2014 m. gegužės 21 d. mokėjimas, kuriuo buvo sumokėta 25 718 Lt palūkanų, 2014 m. birželio 4 d. mokėjimas, kuriuo buvo sumokėta 55 374 Lt palūkanų, 2014 m. birželio 19 d. mokėjimas, kuriuo buvo grąžinta 0,4 mln. paskola, 2014 m. liepos 3 d. mokėjimas, kuriuo buvo grąžinta 2,2 mln. Lt paskola, 2014 m. liepos 15 d. mokėjimas, kuriuo buvo sumokėta 52 565 Lt palūkanų, 2014 m. liepos 18 d. mokėjimas, kuriuo buvo grąžinta 100 000 Lt paskola, 2014 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimas, kuriuo buvo grąžinta 180 000 Lt paskola, 2014 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimas, kuriuo buvo sumokėta 49 007 Lt palūkanų, 2014 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimas, kuriuo buvo grąžinta 120 000 Lt paskola, 2014 m. rugsėjo 5 d. mokėjimas, kuriuo buvo sumokėta 48 178 Lt palūkanų, 2014 m. rugsėjo 30 d. mokėjimas, kuriuo buvo grąžinta 383 000 Lt paskola.
39. Iš byloje surinktų duomenų taip pat matyti, kad atsakovė BAB „Biofuture“ su UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarė kitą paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Mineraliniai vandenys“ įsipareigojo atsakovei BAB „Biofuture“ suteikti 400 000 Lt paskolą. Pagal šią paskolos sutartį UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. spalio 28 d. pervedė į atsakovės sąskaitą 232 100 Lt, o 2014 m. lapkričio 21 d. pervedė 115 000 Lt, kurie buvo panaudoti atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu. Taip pat UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. spalio–lapkričio mėn. sumokėjo paslaugų teikėjoms AB „Lesto“, UAB „Enerty“ už BAB „Biofuture“ suteiktas paslaugas, atitinkamai 129 930,74 Lt ir 10 417 Lt. Iš atsakovės BAB „Biofuture“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos lentelės „Atsiskaitymai su UAB „Mineraliniai vandenys“ matyti, kad atsakovė BAB „Biofuture“ 2014 m. spalio 16 d. grąžino UAB „Mineraliniai vandenys“ 42 498,84 Lt paskolos sumą, kurią ši bendrovė 2014 m. spalio 14 d. buvo sumokėjusi AB „Lesto“, 2014 m. spalio 21 d. grąžino 42 583,30 Lt paskolos sumą, kurią UAB „Mineraliniai vandenys“ tą pačią dieną buvo sumokėjusi AB „Lesto“, taip pat 2014 m. lapkričio 7 d. grąžino 54 265,60 Lt paskolos sumą, kurią UAB „Mineraliniai vandenys“ tą pačią dieną buvo sumokėjusi AB „Lesto“ ir UAB „Enerty“.
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų
40. Kaip minėta, ieškovė mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“ ginčija actio Pauliana instituto pagrindu kaip sudarytus pažeidžiant ieškovės teises bei CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip atliktus nesilaikant atsiskaitymų eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnyje.
41. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.).
42. Sandoriui pripažinti negaliojančiu minėtu teisiniu pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas, o nenustačius bent vienos iš jų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012).
Dėl ieškovės reikalavimo teisės kaip actio Pauliana taikymo sąlygos ginčijant mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“
43. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo ir šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę BAB „Biofuture“.
44. Ieškovė su AB ,,Stumbras“ 2005 m. gegužės 23 d. sudarė šilumos energijos pirkimo–pardavimo ir gamybos atliekų perdirbimo sutartį Nr. 02-2005, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti AB ,,Stumbras“ šilumos energiją, o pastaroji už ją tinkamai atsiskaityti. Ieškovė, AB ,,Stumbras“ ir atsakovė AB ,,Biofuture“ 2006 m. kovo 31 d. pasirašė teisių ir pareigų perleidimo sutartį, kuria AB ,,Stumbras“ visus įsipareigojimus bei teises pagal 2005 m. gegužės 23 d. sutartį perleido AB ,,Biofuture“.
45. Iš ieškovės 2015 m. sausio 26 d. pareiškimo dėl kreditorių reikalavimo patikslinimo priedo ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė BAB „Biofuture“ ėmė tinkamai nevykdyti prievolių pagal sutartį ir laiku nemokėti už tiekiamą šilumos energiją ir galią. Pradelsti atsakovės įsipareigojimai pradėjo formuotis nuo 2014 m. vasario mėn. ir, kaip matyti iš atsakovės BAB „Biofuture“ 2018 m. sausio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateiktos lentelės apie pradelstų įsipareigojimų dinamiką, nuolat augo (pvz., 2014 m. balandžio 17 d. buvo pradelsta 1 795 103 Lt suma, 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo pradelsta 2 967 396 Lt, o 2014 m. lapkričio 7 d. – 3 242 849 Lt suma). Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-67-265/2019 buvo patvirtintas ieškovės 1 084 470,35 Eur finansinis reikalavimas atsakovės BAB ,,Biofuture“ bankroto byloje. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovės finansinis reikalavimas sumažintas iki 907 671,45 Eur. Taigi, egzistuoja pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga.
Dėl ieškovės pažeistų teisių kaip actio Pauliana taikymo sąlygos ginčijant mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“
46. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
47. Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovės veiklos vykdymo aplinkybes laikotarpiu, kai buvo atlikti ginčijami mokėjimai, iš esmės sutinka su ieškovės argumentais, kad ginčijamais mokėjimais buvo pažeistos jos teisės ir nebuvo laikytasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo eiliškumo.
48. Atsakovės BAB ,,Biofuture“ pagrindinė veikla buvo dehidratuoto etilo alkoholio, kuris naudojamas biokuro gamyboje kaip priedas vidaus degimo variklių kurui, bei maistinio spirito gamyba. Nuo 2011 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo bendrovė veikė nuostolingai, kasmet patiriami nuostoliai didėjo (2011 m. apie 16 mln. Lt, 2012 m. apie 22 mln. Lt, 2013 m. apie 29 mln. Lt, o 2014 m. net apie 33 mln. Lt). 2013 m. pabaigoje bendrovė turėjo apie 83 mln. Lt vertės turto, iš kurio – apie 69 mln. Lt vertės ilgalaikio turto, apie 15 mln. Lt vertės trumpalaikio turto. Tačiau įmonė turėjo reikšmingų įsipareigojimų – pagal balanso duomenis ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2013 m. pabaigoje sudarė apie 59 mln. Lt.
49. BAB „Biofuture“ su mokumo problemomis susidūrė 2014 m. pradžioje. 2014 m. sausio mėn. BAB „Biofuture“ pradelsė sumokėti daugiau kaip 38 mln. Lt skolą UAB „MV GROUP“, nuo 2014 m. vasario mėn. ėmė formuotis ir augo pradelsti įsipareigojimai ieškovei, nuo 2014 m. balandžio mėn. buvo pradelstų įsipareigojimų kitiems smulkiems kreditoriams. Be to, kaip minėta, 2014 m. kovo mėn. pabaigoje paaiškėjo, kad AB SEB bankas nepratęs kredito limito, todėl atsakovė turės bankui iki 2014 m. gegužės mėn. sumokėti 9,1 mln. Lt negrąžinto kredito.
50. Vertinant atsakovės BAB „Biofuture“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktus duomenis lentelėse „Atsiskaitymų dinamika“, „Įsipareigojimų ir turto santykis“, „Pinigų judėjimas sąskaitose“ matyti, kad 2014 m. sausio–kovo mėn. atsakovė, nors ir gavo dideles sumas įplaukų (apie 25 mln. Lt), šias įplaukas naudojo atsiskaitymams, o bendra atsakovės įsipareigojimų suma šiuo laikotarpiu didėjo. Iš BAB „Biofuture“ atsakovės bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodytų duomenų matyti, kad nuo 2014 m. balandžio mėn. įmonė nutraukė gamybinę veiklą ir išleido darbuotojus į prastovas.
51. Nors 2014 m. balandžio 17 d. iš UAB „Mineraliniai vandenys“ gauta 45 mln. Lt paskola leido atsakovei atsiskaityti su AB SEB banku, UAB „MV GROUP“, kitais kreditoriais ir atitinkamai buvo nukeltas terminas grąžinti šią UAB „Mineraliniai vandenys“ suteiktą paskolą, o tai sudarė sąlygas bendrovei išvengti nemokumo, tačiau bendrovės veiklos rodikliai negerėjo. Nuo 2014 m. kovo mėn. nuolat mažėjo balansinio turto vertė (2014 m. kovo mėn. turto vertė buvo 88 mln. Lt, o 2014 m. gruodžio 12 d. ji sumažėjo iki 67 mln. Lt). Iš balanso duomenų matyti, kad aptariamu laikotarpiu ypač sumažėjo trumpalaikio turto vertė, t. y. atsargų, išankstinių mokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių, per vienerius metus gautinų sumų bei pinigų, taip pat visiškai neliko kito trumpalaikio turto.
52. Nors BAB „Biofuture“, net ir nutraukusi gamybos veiklą, gavo įplaukų, tačiau jomis buvo dengiami įvairūs bendrovės įsipareigojimai. Nepaisant atliekamų atsiskaitymų, nuo 2014 m. balandžio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo dienos atsakovės turimų įsipareigojimų santykis su balansinio turto verte nuolat didėjo.
53. BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. balandžio 17 d. sudarytoje paskolos sutartyje buvo numatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis grąžinti ne vėliau kaip per vienerius metus (2.2 papunktis). Sutartyje taip pat buvo nustatyta, kad paskolos davėjas gali bet kuriuo sutarties galiojimo metu pareikalauti grąžinti paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis iki paskolos termino pabaigos (2.5 papunktis). Pagal BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. gegužės 5 d. sudarytą sutarties priedą (paskolos grąžinimo grafiką) paskola turėjo būti grąžinama tokiais terminais: iki 2014 m. gegužės 7 d. – 1,5 mln. Lt; iki 2014 m. gegužės 13 d. – 1,5 mln. Lt; iki 2014 m. birželio 19 d. – 1,5 mln. Lt; iki 2014 m. liepos 3 d. – 2,5 mln. Lt; iki 2014 m. liepos 18 d. – 1,5 mln. Lt; iki 2014 m. rugpjūčio 7 d. – 1,5 mln. Lt; iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. – 2,5 mln. Lt; iki 2014 m. rugsėjo 30 d. – 2,5 mln. Lt; iki 2014 m. spalio 10 d. – 1,5 mln. Lt; iki 2014 m. spalio 1 d. (galimai suklysta dėl datos) – 1,5 mln. Lt; iki 2014 m. spalio 20 d. – 2 mln. Lt; iki 2014 m. lapkričio 1 d. – 2,5 mln. Lt, o likusi suma – paskolos sutartyje nurodytu terminu. Pagal šį paskolos grąžinimo grafiką buvo numatyta, kad paskolos gavėjas palūkanas už paskolos naudojimo laikotarpį privalo mokėti pagal paskolos davėjo pateiktas sąskaitas faktūras jose nurodytais terminais.
54. UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. liepos 10 d. raštu pareikalavo atsakovę BAB „Biofuture“ grąžinti likusią paskolos dalį ir palūkanas iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė BAB „Biofuture“ 2014 m. liepos 16 d. raštu atsakė UAB „Mineraliniai vandenys“, kad nuo 2014 m. balandžio mėn. nevykdo veiklos, gaunamas pajamas sudaro tik pinigų sumos už iki prastovos pagamintus ir realizuotus prekių likučius, todėl yra reali tikimybė, kad ji faktiškai neturės pakankamai piniginių lėšų grąžinti likusią paskolos sumą ir priskaičiuotas palūkanas. Atsakovė nurodytą dieną faktiškai negrąžino UAB „Mineraliniai vandenys“ visos pasiskolintos piniginių lėšų sumos, todėl jos įsipareigojimai pagal minėtą paskolos sumą tapo pradelsti. Pagal atsakovės BAB „Biofuture“ 2018 m. sausio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis, tuo metu pradelstų įsipareigojimų UAB „Mineraliniai vandenys“ suma viršijo 39 mln. Lt, pradelstų įsipareigojimų ieškovei suma buvo apie 2,4 mln. Lt, o balansinio turto vertė – apie 72,5 mln. Lt. Taigi, 2014 m. rugpjūčio mėn. bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl bendrovė tapo faktiškai nemoki. Todėl sutiktina su ieškove, kad bendrovė nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. buvo faktinio nemokumo būsenos.
55. Vertinant, ar atsakovė BAB „Biofuture“, atlikdama konkrečius ginčijamus mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“, pažeidė ieškovės teises, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką dėl kreditorių lygiateisiškumo užtikrinimo įmonei turint mokumo problemų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatyme nenustatyta bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).
56. Kasacinis teismas, plėtodamas šią praktiką, taip pat yra pažymėjęs, kad, sprendžiant, ar įmonė suteikė vienam kreditoriui pirmenybę prieš kitus kreditorius, turi būti nustatomi prievolių įvykdymo kreditoriams pasibaigimo terminai. Jeigu įmonė vykdo atsiskaitymus su kreditoriais, laikydamasi sutartyse su jais nustatytų prievolių įvykdymo terminų ir atlieka atsiskaitymus su kreditoriais, laikydamasi atsiskaitymo eiliškumo pagal prievolių vykdymo pasibaigimo datas, o nuo 2013 m. spalio 1 d. nepažeisdama ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo, paprastai nelaikytina, kad toks atsiskaitymas su vienu iš kreditorių suteikia jam pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, įmonei vykdant veiklą, natūraliai gali susidaryti situacijos, kai ji turi verslo ryšius su savo dalininkais (akcininkais), atitinkamai įmonės dalininkai (akcininkai) gali tapti tokios įmonės kreditoriais. Tokiu atveju jie turi būti vertinami vienodai su kitais įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018).
57. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, už 2014 m. vasario mėn. patiektą šilumos energiją ir galios mokestį (bendra mokėtina suma 1 497 877,26 Lt) atsakovė BAB „Biofuture“ atsiskaitė tik iš dalies, 2014 m. vasario 28 d. atlikusi 57 641,60 Lt įskaitymą, 2014 m. kovo 18 d. atlikusi 364 035,88 Lt mokėjimą, 2014 m. balandžio 9 d. atlikusi 200 000 Lt mokėjimą ir 2014 m. gegužės 13 d. atlikusi 200 000 Lt mokėjimą, nors atsiskaitymo terminas buvo suėjęs dar 2014 m. kovo 10 d. Atsakovė BAB „Biofuture“ daugiau jokių mokėjimų ieškovei neatliko, nors, be kita ko, ji turėjo pareigą ne tik padengti susidariusį pradelstą įsiskolinimą už 2014 m. vasario mėn., bet ir atsiskaityti už vėlesniais laikotarpiais ieškovės suteiktas paslaugas. Už 2014 m. kovo mėn. patiektą šilumos energiją ir galios mokestį (bendra mokėtina suma 1 039 692,95 Lt) atsakovė neatsiskaitė, tik 2014 m. balandžio 10 d. atliko 44 590,24 Lt įskaitymą. Už 2014 m. balandžio mėn. buvo apskaičiuotas 275 655,48 Lt galios mokestis, kurio sumokėjimo terminas baigėsi 2014 m. gegužės 20 d., tačiau jis buvo sumokėtas nevisiškai, išskyrus 2014 m. balandžio 30 d. atliktą 1 624,35 Lt įskaitymą. Tokio pat dydžio galios mokesčiai buvo apskaičiuoti ir už 2014 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. (sumokėjimo terminai baigėsi atitinkamo ateinančio mėnesio 20 d.), tačiau jie taip pat nevisiškai buvo dengiami (išskyrus 2014 m. gegužės 31 d. atliktą 1 166,78 Lt įskaitymą, birželio 30 d. atliktą 981,67 Lt įskaitymą, liepos 31 d. atliktą 1 042,66 Lt įskaitymą, rugpjūčio 31 d. atliktą 1 168,42 Lt įskaitymą, rugsėjo 30 d. atliktą 202,84 Lt įskaitymą, spalio 31 d. atliktą 1 142,43 Lt įskaitymą).
58. Pasisakant dėl konkrečių ginčijamų mokėjimų, atsakovės BAB „Biofuture“ vykdytų atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“, matyti, kad didele jų dalimi buvo dengiami einamieji, o ne pradelsti įsipareigojimai pagal sudarytas paskolos sutartis su UAB „Mineraliniai vandenys“. Antai, 2014 m. gegužės 7 d. mokėjimu, kuriuo buvo grąžinta 1,5 mln. Lt paskolos dalis, 2014 m. gegužės 13 d. mokėjimu, kuriuo buvo grąžinta 1 mln. Lt paskolos dalis, buvo vykdyti būtent einamieji atsakovės įsipareigojimai pagal BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. gegužės 5 d. sudarytą paskolos sutarties priedą – paskolos grąžinimo grafiką. Tas pats pasakytina ir apie palūkanų mokėjimus, t. y. 2014 m. gegužės 21 d. mokėjimą, kuriuo buvo sumokėta 25 718 Lt palūkanų, 2014 m. birželio 4 d. mokėjimą, kuriuo buvo sumokėta 55 374 Lt palūkanų, 2014 m. liepos 15 d. mokėjimą, kuriuo buvo sumokėta 52 565 Lt palūkanų, 2014 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimą, kuriuo buvo sumokėta 49 007 Lt palūkanų. Šios palūkanų sumos buvo sumokėtos iš karto jas UAB „Mineraliniai vandenys“ apskaičiavus, taigi, jos nebuvo pradelstos sumokėti (žr. atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktą lentelę „Atsiskaitymai su UAB „Mineraliniai vandenys“). Kaip mokėjimai, kuriais buvo dengiami einamieji įsipareigojimai UAB „Mineraliniai vandenys“, gali būti vertinami ir atsakovės 2014 m. spalio 16 d. grąžinta 42 498,84 Lt paskolos suma, kurią UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. spalio 14 d. buvo sumokėjusi AB „Lesto“, 2014 m. spalio 21 d. grąžinta 42 583,30 Lt paskolos suma, kurią UAB „Mineraliniai vandenys“ tą pačią dieną buvo sumokėjusi AB „Lesto“, 2014 m. lapkričio 7 d. grąžinta 54 265,60 Lt paskolos suma, kurią UAB „Mineraliniai vandenys“ tą pačią dieną buvo sumokėjusi AB „Lesto“ ir UAB „Enerty“. Visų nurodytų mokėjimų, kuriais buvo dengiami atsakovės BAB „Biofuture“ einamieji įsipareigojimai UAB „Mineraliniai vandenys“, metu atsakovė turėjo pradelstų įsipareigojimų ieškovei, kurie nebuvo dengiami.
59. Atsakovės BAB „Biofuture“ pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties priedą (paskolos grąžinimo grafiką) pradelsti įsipareigojimai atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ ėmė formuotis 2014 m. gegužės 13 d., nes šią dieną atsakovė vietoj 1,5 mln. Lt sumokėjo UAB „Mineraliniai vandenys“ 1 mln. Lt. Pagal tolesnį paskolos grąžinimo grafiką atsakovė iki 2014 m. birželio 19 d. turėjo sumokėti 1,5 mln. Lt, tačiau sumokėjo 0,4 mln. Lt, iki 2014 m. liepos 3 d. turėjo sumokėti 2,5 mln. Lt, tačiau sumokėjo 2,2 mln. Lt, iki 2014 m. liepos 18 d. turėjo sumokėti 1,5 mln. Lt, tačiau sumokėjo 100 000 Lt. UAB „Mineraliniai vandenys“ pareikalavus grąžinti paskolą iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (tuo metu jos likutis buvo 39,8 mln. Lt), 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo sumokėta 80 000 Lt, 2014 m. rugpjūčio 13 d. buvo sumokėta 120 000 Lt, 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo sumokėta 383 000 Lt. Be to, 2014 m. rugsėjo 5 d. buvo sumokėta dar 2014 m. rugpjūčio 1 d. priskaičiuotų 48 178 Lt palūkanų. Šie pradelsti atsakovės BAB „Biofuture“ įsipareigojimai UAB „Mineraliniai vandenys“ ėmė formuotis vėliau nei pradelsti įsipareigojimai ieškovei.
60. Aptartos aplinkybės rodo, kad ginčijamais mokėjimais nebuvo laikomasi atsiskaitymo eiliškumo pagal prievolių vykdymo pasibaigimo datas. Dar daugiau, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčijamais mokėjimais ne tik buvo nesilaikoma atsiskaitymo eiliškumo pagal prievolių vykdymo pasibaigimo datas, bet ir tai, kad šiais mokėjimais nebuvo laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo eiliškumo neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šią išvadą patvirtinantys argumentai pateikiami šios teismo nutarties 80–98 punktuose.
61. Lyginant atsakovės BAB „Biofuture“ atsiskaitymo su ieškove ir UAB „Mineraliniai vandenys“ santykį ginčo laikotarpiu matyti, kad prioritetas buvo teikiamas ne atsiskaityti su ieškove, bet su UAB „Mineraliniai vandenys“. Nuo 2014 m. balandžio 17 d. (kada UAB „Mineraliniai vandenys“ tapo BAB „Biofuture“ kreditore) iki 2014 m. gruodžio 12 d. (bankroto bylos BAB „Biofuture“ iškėlimo) atsakovė UAB „Mineraliniai vandenys“ suteikė atsakovei BAB „Biofuture“ bendrą 45 486 447,70 Lt paskolų sumą ir apskaičiavo 385 143 Lt palūkanų. Taigi, bendra atsakovės BAB „Biofuture“ įsipareigojimų UAB „Mineraliniai vandenys“ suma šiuo laikotarpiu sudarė 45 871 590,70 Lt. Ginčijamais mokėjimais BAB „Biofuture“ įvykdė įsipareigojimų už 6 153 189,74 Lt sumą, tai sudaro 13,41 proc., o BAB „Biofuture“ įsipareigojimai ieškovei 2014 m. balandžio 17 d. sudarė neapmokėtą 876 199,78 Lt sumą už 2014 m. vasario mėn. suteiktas paslaugas ir neapmokėtą 995 102,71 Lt sumą už 2014 m. kovo mėn. suteiktas paslaugas, iš viso 1 871 302,49 Lt. Po šios dienos ieškovė atsakovei BAB „Biofuture“ dar apskaičiavo 1 929 588,36 Lt galios mokesčių už 2014 m. balandžio–spalio mėn. laikotarpį (275 655,48 Lt kas mėnesį). Taip pat ieškovė iki bankroto bylos BAB „Biofuture“ iškėlimo apskaičiavo 227 097,31 Lt delspinigių. Vadinasi, bendra BAB „Biofuture“ įsipareigojimų ieškovei suma laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. sudarė 4 027 988,16 Lt (1 871 302,49 + 1 929 588,36 + 227 097,31). Šiuo laikotarpiu BAB „Biofuture“ sumokėjo ieškovei 200 000 Lt (2014 m. gegužės 13 d.) ir atliko įskaitymų už 7 329,15 Lt sumą, taigi, iš viso įvykdė 207 329,15 Lt įsipareigojimų ieškovei arba 5,15 proc. bendros aptariamu laikotarpiu turėtos įsipareigojimų ieškovei sumos. Šie apskaičiavimai aiškiai įrodo, kad atsakovė BAB „Biofuture“ su atsakove UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiskaitė didesne dalimi nei su ieškove.
62. Pati atsakovė BAB „Biofuture“ pirmosios instancijos teismui 2018 m. sausio 15 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose (9 puslapyje esančioje lentelėje) pateikė apskaičiavimus, kuriais iš esmės patvirtino, jog ginčijamų mokėjimų atlikimo metu (t. y. nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d.) vykdė įsipareigojimus ieškovei daug mažesniu procentu nei UAB „Mineraliniai vandenys“.
63. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė BAB „Biofuture“, 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasiekusi faktinio nemokumo būseną, toliau atsiskaitinėjo su UAB „Mineraliniai vandenys“, nors ieškovei pradelsti įsipareigojimai iš esmės nebuvo dengiami. Antai, BAB „Biofuture“ 2014 m. rugpjūčio 7, 13 d., 2014 m. rugsėjo 30 d. padengė 583 000 Lt paskolos dalį, be to, dar vykdė ir kitus mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“ (pvz., mokėjo palūkanas). Pradelsti įsipareigojimai ieškovei 2014 m. rugpjūčio pradžioje sudarė apie 2,4 mln. Lt, tačiau jie iš esmės visiškai nebuvo dengiami (buvo atliekami tik itin nedideli einamųjų mokėjimų įskaitymai) ir iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo dar žymiai padidėjo dėl kas mėnesį pradelsiamų einamųjų mokėjimų.
64. Atsakovė BAB „Biofuture“ akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu ji atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (išskyrus ieškovę) daug didesne dalimi nei su UAB „Mineraliniai vandenys“. Iš tiesų atsakovės BAB „Biofuture“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų lentelių „Atsiskaitymai su BAB „Biofuture“ kreditoriais <…>“, „Įsipareigojimų suvestinė“ ir „Tiekėjai, su kuriais pilnai atsiskaityta <…>“ duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu vykdė įvairius mokėjimus kitiems kreditoriams, tarp jų ne tik darbuotojams apskaičiuotas sumas, mokesčius į valstybės biudžetus ar mokesčius už energijos išteklius, bet ir mokėjimus įvairiems kitiems ūkio subjektams. Iš duomenų, esančių lentelėje „Įsipareigojimų suvestinė“, matyti, kad BAB „Biofuture“ nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki gruodžio mėn. darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo apie 4 mln. Lt, AB „Lesto“, UAB „Enerty“, UAB „Grifs AG“ – apie 0,5 mln. Lt. Iš duomenų, esančių lentelėse „Atsiskaitymai su BAB „Biofuture“ kreditoriais <…>“ ir „Tiekėjai, su kuriais pilnai atsiskaityta <…>“, matyti, kad BAB „Biofuture“ nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki gruodžio mėn. kreditoriams, su kuriais buvo visiškai atsiskaityta, sumokėjo apie 0,9 mln. Lt, kitiems kreditoriams, su kuriais iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo visiškai atsiskaityta (neskaitant ieškovės ir UAB „Mineraliniai vandenys“), – apie 0,4 mln. Lt.
65. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu atsakovė BAB „Biofuture“ vykdė atsiskaitymus kitiems kreditoriams ir su kai kuriais kitais kreditoriais atsiskaitė didesne dalimi nei su atsakove UAB „Mineraliniai vandenys“, neeliminuoja ieškovės teisių pažeidimo, padaryto būtent ginčijamais mokėjimais atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors atsakovė BAB „Biofuture“ ginčijamais mokėjimais procentine išraiška atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ padengė apie 13,41 proc. visų įsipareigojimų, tačiau pinigine išraiška tai sudarė itin reikšmingą įmonės veiklai 6 153 189,74 Lt sumą, kuri yra netgi didesnė, nei prieš tai nurodyta įvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams suma. Be to, iš atsakovės BAB „Biofuture“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos lentelės „Pinigų judėjimas banko sąskaitose“ matyti, kad BAB „Biofuture“ ginčijamais mokėjimais atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ išmokėta suma sudaro didžiąją dalį visų atsakovės laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki gruodžio mėn. išmokėtų piniginių lėšų. Iš atsakovės BAB „Biofuture“ pateiktų duomenų apie pinigų likučius sąskaitoje matyti, kad, atlikus ginčijamus mokėjimus, BAB „Biofuture“ sąskaitoje likdavo nedideli piniginių lėšų likučiai, kurių nepakako atsiskaityti su ieškove. Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad BAB „Biofuture“ įsipareigojimai atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo užtikrinti 2014 m. gegužės 16 d. maksimaliosios hipotekos sutartimi, o tai lėmė, kad BAB „Biofuture“ bankroto proceso metu su atsakove UAB „Mineraliniai vandenys“ didžiąja dalimi buvo atsiskaityta iš įkeisto turto. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančių duomenų apie BAB „Biofuture“ bankroto bylos eigą (Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. B2-67-265/2019) matyti, kad, su kreditore UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiskaičius iš įkeisto turto, likusi skolos suma yra 3 116 869,67 Eur, ji sudaro tik apie 22 proc. bendros atsakovės BAB „Biofuture“ įsipareigojimų UAB „Mineraliniai vandenys“ sumos ginčo laikotarpiu (t. y. skaičiuojant nuo 45 871 590,70 Lt sumos).
66. Pagal jau aptartą kasacinio teismo praktiką, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymais leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, tačiau tik tada, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka.
67. Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui nepateikė jokių protingų paaiškinimų, dėl kokių priežasčių nesiekė atsiskaityti su ieškove, tačiau vykdė įsipareigojimus kitiems kreditoriams, tarp jų ir atliko ginčijamus mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“. Nėra matyti, kad atsakovės BAB „Biofuture“ sprendimas, nutraukus gamybinę veiklą ir pardavinėjant prekių likučius, o nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. esant faktiškai nemokiai, t. y. žinant apie įmonės veiklos neperspektyvumą, gaunamas įplaukas didesne dalimi naudoti mokėjimams UAB „Mineraliniai vandenys“, o ne dengti pradelstus įsipareigojimus ieškovei, buvo pateisinamas verslo logika, siekiu sąžiningai siekti naudos įmonei, lygia dalimi atsiskaityti su ieškove.
68. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės, kaip BAB „Biofuture“ kreditorės, teisių pažeidimas pasireiškė tuo, jog ginčijamais mokėjimais buvo nesilaikoma atsiskaitymo eiliškumo pagal prievolių vykdymo pasibaigimo datas, CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo eiliškumo neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, prioritetas buvo teikiamas ne pradelstiems įsipareigojimams ieškovei padengti, bet einamiesiems mokėjimams ar vėliau susiformavusiems pradelstiems įsipareigojimams UAB „Mineraliniai vandenys“ dengti. Atsakovė BAB „Biofuture“ įsipareigojimus atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ dengė didesne dalimi nei ieškovei ir ginčijamais mokėjimais pervedė itin reikšmingą įmonės veikai 6 153 189,74 Lt sumą, kuri sudaro didžiąją dalį visų atsakovės BAB „Biofuture“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki gruodžio mėn. išmokėtų piniginių lėšų. Tokiais veiksmais atsakovė BAB „Biofuture“ iš esmės ignoravo ieškovę kaip savo kreditorę, su ja atsiskaitė tik itin mažomis sumomis, tai lėmė ieškovės galimybių atgauti susidariusį įsiskolinimą atsakovei tapus nemokiai sumažėjimą.
69. Nors atsakovė BAB „Biofuture“ akcentuoja, kad ginčijami mokėjimai nepažeidė ieškovės teisių, nes šių mokėjimų atlikimo metu atsakovė turėjo pakankamai turto, tokie argumentai nepagrįsti, nes visas BAB „Biofuture“ turtas buvo įkeistas UAB „Mineraliniai vandenys“ pagal 2014 m. gegužės 16 d. sudarytą maksimaliąją hipotekos sutartį. Taigi, BAB „Biofuture“ bankroto proceso metu būtent UAB „Mineraliniai vandenys“ įgijo pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 34 straipsnis). Iš BAB „Biofuture“ bankroto administratoriaus 2017 m. vasario 15 d. rašte pateiktų duomenų matyti, kad įkeistas turtas kaip verslo kompleksas, reikalingas bioetanolio gamybai, nebuvo parduotas iš varžytynių ir buvo perduotas UAB „Mineraliniai vandenys“ kaip hipotekos kreditorei, iš dalies tenkinant jos reikalavimą. Taigi, ta aplinkybė, kad atsakovė BAB „Biofuture“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu turėjo tam tikro turto, nepaneigia ieškovės teisių pažeidimo. Iš LITEKO duomenų apie BAB „Biofuture“ bankroto bylos eigą matyti, kad bankroto proceso metu su ieškove nėra atsiskaityta.
70. Taigi, teisėjų kolegija išdėstytų argumentų pagrindu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamais mokėjimais nebuvo pažeisti ieškovės, kaip kreditorės, interesai.
Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų ginčijant mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“
71. Byloje ginčas kyla ir dėl kitų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – atsakovės BAB „Biofuture“ privalėjimo atlikti ginčijamus mokėjimus, atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ sąžiningumo, ieškinio senaties termino.
72. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pažymėtina, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).
73. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė BAB „Biofuture“, susidūrusi su mokumo problemomis ir nutraukusi gamybinę veiklą, iš esmės ignoravo ieškovę kaip kreditorę, ginčijamais mokėjimais teikė prioritetą UAB „Mineraliniai vandenys“, lyginant su ieškove, pažeidė atsiskaitymo eiliškumą pagal prievolių vykdymo pasibaigimo datas, CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą eiliškumą. Atsakovė teismui nepateikė jokių protingų paaiškinimų, pateisinančių tokį elgesį, pagrįstų verslo logika, sąžiningu siekiu atsiskaityti su kreditoriais, neišskiriant ieškovės. Pasirinktinis nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos atsiskaitymo su kreditoriais būdas teismų praktikoje vertinamas kaip sąžiningai verslo praktikai prieštaraujantys veiksmai, kurie paneigia tiek privalomumą sudaryti ginčijamą sandorį, tiek skolininko sąžiningumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BAB „Biofuture“ privalėjo atlikti ginčijamus mokėjimus.
74. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama actio Pauliana taikymo sąlyga yra trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad ir trečiasis asmuo, sudarydamas atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
75. Byloje nustatyta, kad BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ akcininkas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo UAB „MV GROUP“. Visos šios bendrovės priklauso tai pačiai „MG Baltic“ įmonių grupei. Ieškovė, įrodinėdama atsakovių nesąžiningumą, pirmiausia rėmėsi CK 6.67 straipsnio 7 ir 8 punktuose įtvirtintomis nesąžiningumo prezumpcijomis, tačiau dėl šių argumentų nepagrįstumo jau pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, nurodęs, kad nėra duomenų, jog BAB „Biofuture“ kontroliuoja UAB „Mineraliniai vandenys“, ar kad šių bendrovių vadovas arba valdymo organo narys yra abiejų bendrovių akcininkas, ar kad sandoriai būtų sudaryti su asociacija, kuriai BAB „Biofuture“ priklausytų (kasacinio teismo nutarties 66 punktas). Vis dėlto kasacinis teismas šioje nutartyje nurodė, kad aplinkybė, jog ginčijamų sandorių šalys priklausė tai pačiai „MG Baltic“ įmonių grupei, yra reikšminga vertinant sandorio šalių sąžiningumą. Tokiu atveju šalių nesąžiningumą turėtų patvirtinti ir kiti bylos įrodymai (kasacinio teismo nutarties 67 punktas).
76. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės argumentais dėl UAB „Mineraliniai vandenys“ nesąžiningumo atliekant ginčijamus mokėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010 ir kt.). Kaip minėta, tiek BAB „Biofuture“, tiek UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo kontroliuojamos tos pačios bendrovės UAB „MV GROUP“, jos priklausė tai pačiai „MG Baltic“ įmonių grupei. Tarp visų šių bendrovių 2014 m. balandžio 17 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas, pagal kurį UAB „Mineraliniai vandenys“ įsipareigojo pervesti BAB „Biofuture“ pagal 2009 m. vasario 24 d. paskolos sutartį susidariusį skolos likutį (38 154 603 Lt), reikalingą UAB „MV GROUP“ reikalavimams patenkinti, ir taip atitinkamai perimti kreditoriaus teises, kylančias iš 2009 m. vasario 24 d. paskolos sutarties. 2014 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ paskolos sutartis, pagal kurią pastaroji bendrovė įsipareigojo suteikti 50 mln. Lt paskolą. 2014 m. balandžio 17 d. UAB „Mineraliniai vandenys“ faktiškai pervedė BAB „Biofuture“ 45 mln. Lt sumą pagal paskolos sutartį ir trišalį susitarimą. Visas BAB „Biofuture“ turtas užtikrinant įsipareigojimų pagal 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį vykdymą buvo įkeistas UAB „Mineraliniai vandenys“. Būtent tai, kad UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. liepos 10 d. raštu pareikalavo atsakovę grąžinti likusią paskolos dalį ir palūkanas iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., nulėmė BAB „Biofuture“ nemokumą. Dėl bankroto bylos BAB „Biofuture“ iškėlimo į teismą kreipėsi UAB „Mineraliniai vandenys“, teismui, be kita ko, pateikdama 2014 m. rugpjūčio 31 d. BAB „Biofuture“ sudarytus finansinės atskaitomybės dokumentus.
77. Pagal minėtas aplinkybes galima teigti, kad tarp atsakovių BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“, kaip įmonių, priklausančių tai pačiai įmonių grupei ir valdomų to paties akcininko bei sudariusių paminėtus sandorius, buvo susiklostę itin glaudūs ryšiai, todėl UAB „Mineraliniai vandenys“ turėjo būti žinomos ir tos aplinkybės, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu BAB „Biofuture“ turi mokumo problemų, nevykdo gamybinės veiklos, realizuoja iki prastovos pagamintus prekių likučius ir kt. Esant tokiai situacijai, UAB „Mineraliniai vandenys“ turėjo pagrindą pasidomėti, ar atliekamais mokėjimais BAB „Biofuture“ nesuteikia jai pirmenybės prieš kitus kreditorius, ar nepažeidžia kitų kreditorių teisių, ar laikosi atsiskaitymų eiliškumo. Kadangi atsakovė UAB „Mineraliniai vandenys“ nepateikė duomenų, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ėmėsi tokių veiksmų, pripažintina, kad ji taip pat veikė nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir netinkamai įvertino kasacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 kaip paneigiančią atsakovių nesąžiningumą.
78. Atsakovė BAB „Biofuture“ byloje kėlė klausimą ir dėl praleisto vienerių metų ieškinio senaties termino, nustatyto CK 6.66 straipsnyje. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsakovės įsitikinimu, ieškinio senaties terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2014 m. spalio 15 d., kai atsakovė buvo informuota apie tai, kad nutraukiama 2005 m. gegužės 23 d. šilumos energijos pirkimo–pardavimo ir gamybos atliekų perdirbimo sutartis Nr. 02-2005. Su tokiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Šiuo atveju atsižvelgtina, kad ieškovė buvo paprasta atsakovės BAB „Biofuture“ kreditorė, kuri neturėjo jokių galimybių išsamiai susipažinti su atsakovės vykdytos veiklos aplinkybėmis, jos atliktais mokėjimais kitiems kreditoriams, įvertinti, ar tam tikrais mokėjimais nebuvo pažeistos jos teisės. Tokia galimybė ieškovei atsirado, kai BAB „Biofuture“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratorius 2015 m. balandžio 23 d. pateikė ieškovei veiklos ataskaitą. Taigi, būtent nuo šios dienos turi būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi nuo šios dienos nepraėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui, priešingi atsakovės argumentai nepagrįsti.
79. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl ginčijami mokėjimai pripažintini negaliojančiais.
Dėl CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo eiliškumo nesilaikymo atliekant mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“
80. Kaip matyti iš atsakovės 2018 m. sausio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateiktos lentelės apie pradelstų įsipareigojimų dinamiką, duomenų apie BAB „Biofuture“ atliktus mokėjimus ir pinigų likučius sąskaitoje, į bylą pateiktų duomenų apie BAB „Biofuture“ įsipareigojimus biudžetui, ginčijamų mokėjimų atlikimo metu BAB „Biofuture“ neturėjo pakankamai piniginių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau ginčijamais mokėjimais nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Teisėjų kolegija, pagrįsdama šią išvadą, pateikia argumentus dėl kiekvieno iš ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvusios faktinės situacijos.
81. Kaip matyti iš atsakovės 2018 m. sausio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateiktos lentelės apie pradelstų įsipareigojimų dinamiką, 2014 m. gegužės 7 d., kada atsakovė BAB „Biofuture“ grąžino UAB „Mineraliniai vandenys“ 1,5 mln. Lt paskolos dalį, pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudarė 1 818 274 Lt sumą (iš jų ieškovei – 1 795 103 Lt). Šią dieną atsakovė dar turėjo prievolę sumokėti UAB „Mineraliniai vandenys“ 1,5 mln. Lt pagal paskolos grąžinimo grafiką. Iš atsakovės 2018 m. sausio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų apie BAB „Biofuture“ atliktus mokėjimus ir pinigų likučius sąskaitoje, dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 1 717 582 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 163 303 Lt. Vadinasi, ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja–ketvirtąja eilėmis, todėl atsakovė likusius reikalavimus turėjo tenkinti mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Kadangi ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį), kurių pagrindu susiformavo pradelsti įsipareigojimai, buvo gauti anksčiau nei dokumentas, kurio pagrindu atliktas ginčijamas mokėjimas, atliekant ginčijamą mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
82. 2014 m. gegužės 13 d., kada atsakovė BAB „Biofuture“ grąžino UAB „Mineraliniai vandenys“ 1 mln. Lt paskolos dalį, pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 069 910 Lt sumą (iš jų ieškovei – 2 069 134 Lt). Taip pat atsakovė turėjo prievolę sumokėti UAB „Mineraliniai vandenys“ 1,5 mln. Lt pagal paskolos grąžinimo grafiką. Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 1 424 046 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 104 766 Lt. Taigi, ir šio ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja–ketvirtąja eilėmis, todėl atsakovė likusius reikalavimus turėjo tenkinti mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Kadangi ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį), kurių pagrindu susiformavo pradelsti įsipareigojimai, buvo gauti anksčiau, nei dokumentas, kurio pagrindu atliktas ginčijamas mokėjimas, pirmiausia turėjo būti atsiskaitoma su ieškove. Atsakovė BAB „Biofuture“ ieškovei 2014 m. gegužės 13 d. sumokėjo tik 200 000 Lt sumą, taigi nepadengė daugiau kaip 1,8 mln. pradelstos skolos. Vadinasi, atsakovė BAB „Biofuture“, atlikdama ginčijamą 1 mln. Lt mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumą.
83. 2014 m. gegužės 21 d., kada atsakovė BAB „Biofuture“ sumokėjo UAB „Mineraliniai vandenys“ 25 718 Lt palūkanų, pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 370 462 Lt sumą (iš jų ieškovei – 1 869 134 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 500 000 Lt), taip pat atsakovė turėjo prievolę sumokėti UAB „Mineraliniai vandenys“ minėtą apskaičiuotų palūkanų sumą. Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 329 278 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 250 658 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja–ketvirtąja eilėmis, todėl atsakovė likusius reikalavimus turėjo tenkinti mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Kadangi ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį), kurių pagrindu susiformavo pradelsti įsipareigojimai, buvo gauti anksčiau nei dokumentas, kurio pagrindu atliktas ginčijamas mokėjimas, atliekant šį mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
84. Atsakovei BAB „Biofuture“ 2014 m. birželio 4 d. atliekant mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“, kuriuo buvo sumokėta 55 374 Lt palūkanų, pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudarė 2 369 134 Lt (iš jų ieškovei – 1 869 134 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 500 000 Lt), taip pat atsakovė turėjo prievolę sumokėti UAB „Mineraliniai vandenys“ minėtą apskaičiuotų palūkanų sumą. Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 388 148 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 309 487 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja–ketvirtąja eilėmis, todėl atsakovė likusius reikalavimus turėjo tenkinti mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Kadangi ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį), kurių pagrindu susiformavo pradelsti įsipareigojimai, buvo gauti anksčiau, nei dokumentas, kurio pagrindu atliktas ginčijamas mokėjimas, atliekant šį mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
85. Atsakovei BAB „Biofuture“ 2014 m. birželio 19 d. atliekant mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“, kuriuo buvo grąžinta 0,4 mln. paskolos dalis, pradelsti atsakovės įsipareigojimai jau siekė 3 745 075 Lt (iš jų ieškovei – 2 143 623 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 1,6 mln. Lt), taip pat pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos grąžinimo grafiką BAB „Biofuture“ iki 2014 m. birželio 19 d. privalėjo sumokėti 1,5 mln. Lt paskolos dalį. Be to, iš į bylą pateikto Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 12 d. rašto matyti, kad atsakovė BAB „Biofuture“ šią dieną turėjo 4 058 Lt mokestinę prievolę muitinei. Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo tik 568 188 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 321 526 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja ir antrąja eilėmis. Todėl trečiąja eile turėjo būti atsiskaitoma su muitine, o, nesant duomenų apie vykdytinus atsiskaitymus ketvirtąja eile, likę reikalavimai turėjo būti tenkinami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį) buvo gauti anksčiau, nei dokumentas, kurio pagrindu atliktas ginčijamas mokėjimas. Taigi, atliekant ginčijamą mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
86. Atsakovei BAB „Biofuture“ 2014 m. liepos 3 d. atliekant mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“, kuriuo buvo grąžinta 2,2 mln. Lt paskolos dalis, pradelsti atsakovės įsipareigojimai siekė 4 045 700 Lt (iš jų ieškovei – 2 143 623 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 1,9 mln. Lt), taip pat pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos grąžinimo grafiką BAB „Biofuture“ iki 2014 m. liepos 3 d. privalėjo sumokėti 2,5 mln. Lt paskolos dalį. Be to, iš minėto Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 12 d. rašto matyti, kad atsakovė BAB „Biofuture“ šią dieną turėjo 4 058 Lt mokestinę prievolę muitinei. Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 2 467 764 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 267 763 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja ir antrąja eilėmis. Todėl trečiąja eile turėjo būti atsiskaitoma su muitine, o, nesant duomenų apie vykdytinus atsiskaitymus ketvirtąja eile, likę reikalavimai turėjo būti tenkinami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį) buvo gauti anksčiau nei dokumentas, kurio pagrindu atliktas ginčijamas mokėjimas. Taigi, atliekant ginčijamą mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
87. Atsakovei BAB „Biofuture“ 2014 m. liepos 15 d. atliekant mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“, kuriuo buvo sumokėta 52 565 Lt palūkanų, pradelsti atsakovės įsipareigojimai siekė 4 318 422 Lt (iš jų ieškovei – 2 418 296 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 1,9 mln. Lt). Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 172 670 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 250 712 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja–ketvirtąja eilėmis, todėl atsakovė likusius reikalavimus turėjo tenkinti mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Kadangi ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį), kurių pagrindu susiformavo pradelsti įsipareigojimai, buvo gauti anksčiau nei dokumentas, kurio pagrindu atliktas ginčijamas mokėjimas, atliekant ginčijamą mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
88. Atsakovei BAB „Biofuture“ 2014 m. liepos 18 d. atliekant mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“, kuriuo buvo grąžinta 100 000 Lt paskolos dalis, pradelsti atsakovės įsipareigojimai siekė 5 718 422 Lt (iš jų ieškovei – 2 418 296 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 3 300 000 Lt), taip pat pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos grąžinimo grafiką BAB „Biofuture“ iki 2014 m. liepos 18 d. privalėjo sumokėti 1,5 mln. Lt paskolos dalį. Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 231 542 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 231 246 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja–ketvirtąja eilėmis, todėl atsakovė likusius reikalavimus turėjo tenkinti mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Kadangi ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį), kurių pagrindu susiformavo pradelsti įsipareigojimai, buvo gauti anksčiau nei dokumentas, kurio pagrindu atliktas ginčijamas mokėjimas, atliekant ginčijamą mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
89. Atsakovei BAB „Biofuture“ 2014 m. rugpjūčio 7 d. atliekant mokėjimus, kuriais buvo grąžinta 80 000 Lt paskolos dalis ir sumokėta 49 007 Lt palūkanų, pradelsti atsakovės įsipareigojimai siekė 42 217 254 Lt, kadangi, kaip minėta, UAB „Mineraliniai vandenys“ reikalavimu atsakovė BAB „Biofuture“ iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. negrąžino 39,8 mln. Lt paskolos likučio (iš viso pradelsta skola ieškovei sudarė 2 417 254 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 39,8 mln. Lt). Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 261 686 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 1 501 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja–ketvirtąja eilėmis, todėl atsakovė likusius reikalavimus turėjo tenkinti mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Kadangi ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį), kurių pagrindu susiformavo pradelsti įsipareigojimai, buvo gauti anksčiau nei dokumentas, kurio pagrindu atliktas ginčijamas mokėjimas, atliekant ginčijamus mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
90. Atsakovei BAB „Biofuture“ 2014 m. rugpjūčio 13 d. atliekant mokėjimą, kuriuo buvo grąžinta 120 000 Lt paskolos dalis, pradelsti atsakovės įsipareigojimai siekė 42 493 535 Lt (iš jų ieškovei – 2 692 909 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 39,8 mln. Lt). Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 91 570 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 72 033 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja–ketvirtąja eilėmis, todėl atsakovė likusius reikalavimus turėjo tenkinti mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Kadangi ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį), kurių pagrindu susiformavo pradelsti įsipareigojimai, buvo gauti anksčiau nei dokumentas, kurio pagrindu atliktas ginčijamas mokėjimas, atliekant ginčijamą mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
91. Atsakovei BAB „Biofuture“ 2014 m. rugsėjo 5 d. atliekant mokėjimą, kuriuo buvo sumokėta 48 178 Lt palūkanų, pradelsti atsakovės įsipareigojimai siekė 42 293 035 Lt (iš jų ieškovei – 2 692 909 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 39,6 mln. Lt). Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 274 170 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 72 828 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja–ketvirtąja eilėmis, todėl atsakovė likusius reikalavimus turėjo tenkinti mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Kadangi ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį), kurių pagrindu susiformavo pradelsti įsipareigojimai, buvo gauti anksčiau nei dokumentas, kurio pagrindu atliktas ginčijamas mokėjimas, atliekant šį mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
92. Atsakovei BAB „Biofuture“ atliekant 2014 m. rugsėjo 30 d. mokėjimą, kuriuo buvo grąžinta 383 000 Lt paskola, pradelsti atsakovės įsipareigojimai siekė 42 570 899 Lt (iš jų ieškovei – 2 967 396 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 39,6 mln. Lt). Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 369 556 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 1 007 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja–ketvirtąja eilėmis, todėl atsakovė likusius reikalavimus turėjo tenkinti mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Kadangi ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį), kurių pagrindu susiformavo pradelsti įsipareigojimai, buvo gauti anksčiau nei dokumentas, kurio pagrindu atliktas ginčijamas mokėjimas, atliekant šį mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
93. Atsakovei BAB „Biofuture“ atliekant 2014 m. spalio 16 d. mokėjimą UAB „Mineraliniai vandenys“, kuriuo atsakovė grąžino 42 498,84 Lt paskolos sumą, kurią UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. spalio 14 d. buvo sumokėjusi AB „Lesto“, pradelsti atsakovės įsipareigojimai siekė 42 509 991 Lt (iš jų ieškovei – 3 242 849 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 39 262 567 Lt). Į bylą pateiktu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. raštu patvirtinama, kad šią dieną atsakovė taip pat buvo skolinga 50 331,34 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius. Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 67 608 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 40 463 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja ir antrąja eilėmis. Todėl trečiąja eile turėjo būti atsiskaitoma su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, o, nesant duomenų apie vykdytinus atsiskaitymus ketvirtąja eile, likę reikalavimai turėjo būti tenkinami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį) buvo gauti anksčiau nei dokumentai, pagal kuriuos buvo atliktas ginčijamas mokėjimas UAB „Mineraliniai vandenys“. Taigi, atliekant ginčijamą mokėjimą buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
94. Atsakovei BAB „Biofuture“ atliekant 2014 m. spalio 21 d. mokėjimą, kuriuo buvo grąžinta 42 583,30 Lt paskolos suma, kurią UAB „Mineraliniai vandenys“ tą pačią dieną buvo sumokėjusi AB „Lesto“, pradelsti atsakovės įsipareigojimai siekė 42 535 770 Lt (iš jų ieškovei – 3 242 849 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 39 262 567 Lt). Iš minėto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. rašto matyti, kad šią dieną atsakovė vis dar buvo skolinga 50 331,34 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius. Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 118 638 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 76 053 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja ir antrąja eilėmis. Todėl trečiąja eile turėjo būti atsiskaitoma su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, o, nesant duomenų apie vykdytinus atsiskaitymus ketvirtąja eile, likę reikalavimai turėjo būti tenkinami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį) buvo gauti anksčiau nei dokumentai, pagal kuriuos buvo atliktas ginčijamas mokėjimas UAB „Mineraliniai vandenys“. Taigi, atliekant ginčijamą mokėjimą buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
95. Atsakovei BAB „Biofuture“ atliekant 2014 m. lapkričio 7 d. mokėjimą, kuriuo buvo grąžinta 54 265,60 Lt paskolos suma, kurią UAB „Mineraliniai vandenys“ tą pačią dieną buvo sumokėjusi vykdydama atsakovės BAB „Biofuture“ prievoles AB „Lesto“ ir UAB „Enerty“, pradelsti atsakovės įsipareigojimai siekė 42 568 683 Lt (iš jų ieškovei – 3 242 849 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 39 262 567 Lt). Iš į bylą pateikto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gruodžio 8 d. rašto matyti, kad šią dieną buvo susidariusi 9 735 Lt mokestinė nepriemoka. Dienos pradžioje BAB „Biofuture“ turėjo 63 459 Lt piniginių lėšų, likutis dienos pabaigoje sudarė 9 192 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl atlikdama mokėjimus privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Nėra duomenų, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu atsakovei būtų pareikšti reikalavimai, tenkintini pirmąja ir antrąja eilėmis. Todėl trečiąja eile turėjo būti atsiskaitoma su valstybės biudžetu, o, nesant duomenų apie vykdytinus atsiskaitymus ketvirtąja eile, likę reikalavimai turėjo būti tenkinami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Ieškovės mokėjimo dokumentai (sąskaitos už šilumos energiją ir galios mokestį) buvo gauti anksčiau nei dokumentai, pagal kuriuos buvo atliktas ginčijamas mokėjimas UAB „Mineraliniai vandenys“. Taigi, atliekant ginčijamą mokėjimą buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas.
96. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovei BAB „Biofuture“ atliekant visus byloje ginčijamus mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės BAB „Biofuture“ nurodoma aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos teismas, 2014 m. spalio 8 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, leido atsakovei BAB „Biofuture“ atsiskaityti su UAB „Mineraliniai vandenys“, neatleido atsakovės nuo pareigos atliekant mokėjimus šiai bendrovei laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymų tvarkos.
97. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, todėl, nustačius šios tvarkos pažeidimą, mokėjimas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-611/2017 21–22 punktai, 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018 31 punktas, 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018 20 punktas). Kadangi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė BAB „Biofuture“ ginčijamais mokėjimais nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymo tvarkos, mokėjimai pripažintini prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Atsakovių UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MV GROUP“ argumentai, kad CK 6.930¹ straipsnyje nenumatyti sandorių negaliojimo kaip būtinosios šios normos pažeidimo padariniai, yra nepagrįsti ir neatitinka paminėtos kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo praktikos.
98. Dėl aplinkybės, kad dalis atsakovės BAB „Biofuture“ ginčijamų mokėjimų buvo atlikti vykdant hipoteka užtikrintus įsipareigojimus UAB „Mineraliniai vandenys“, teisinį vertinimą pateikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, nurodęs, jog CK 6.930¹ straipsnis, kuriame nustatytas mokėjimo dokumentų vykdymo eiliškumas, nesuteikia prioriteto patiems savaime mokėjimams, kurių vykdymas užtikrintas maksimaliąja hipoteka (žr. šios nutarties 45 punktą).
Dėl restitucijos taikymo ir procesinių palūkanų priteisimo
99. Konstatavus, kad ginčijami mokėjimai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 ir 6.66 straipsnių pagrindu, būtina spręsti dėl restitucijos taikymo. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymuose nenumatyta kitokių sandorio negaliojimo padarinių.
100. Restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Pagal bendrąjį principą šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pažymėtina, kad restitucijos taikymo actio Pauliana atvejais ypatumas tas, kad skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; kt.).
101. Kaip nustatyta šios teismo nutarties 37 punkte, visa ginčijamais mokėjimais atsakovės BAB „Biofuture“ pervesta suma atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ yra 6 153 189,74 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant restituciją būtina visą šią sumą priteisti iš atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ atsakovei BAB „Biofuture“. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro todėl, kad nagrinėjamu atveju ieškovės skolininkei BAB „Biofuture“ yra iškelta bankroto byla, dėl to kreditorių reikalavimai, tarp jų ir ieškovės, gali būti tenkinami tik kreditorių reikalavimo tenkinimo eile ir tvarka, nustatyta ĮBĮ. Kasacinio teismo išaiškinta, kad restitucijos taikymas tik tokia apimtimi, kokio dydžio yra kreditorių, kurių teises pažeidė konkretus sandoris, reikalavimai, ir grąžinimas tik tokio dydžio turto dalies (vertės) į bendrą turto masę, kur tas turtas būtų naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka, gali sukelti situaciją, kad tų kreditorių reikalavimai bus nepatenkinti ar patenkinti tik nedidele dalimi ir taip būtų pažeistas actio Pauliana tikslas atkurti skolininko mokumą, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; kt.).
102. Atsakovė UAB „Mineraliniai vandenys“, motyvuodama tuo, kad BAB „Biofuture“ su ja atsiskaitė mažesne dalimi nei su kitais kreditoriais, nurodo, jog restitucijos taikymas visa apimtimi neatitiks sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų, nepagrįstai ir nesąžiningai pablogins UAB „Mineraliniai vandenys“ padėtį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, BAB „Biofuture“ įsipareigojimai atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo užtikrinti 2014 m. gegužės 16 d. maksimaliosios hipotekos sutartimi, o tai lėmė, kad BAB „Biofuture“ bankroto proceso metu su atsakove UAB „Mineraliniai vandenys“ didžiąja dalimi buvo atsiskaityta iš įkeisto turto. Kaip minėta, UAB „Mineraliniai vandenys“ trečiosios eilės finansinis reikalavimas šiuo metu sudaro 3 116 869,67 Eur, taigi, šiam kreditoriui padengta didesnioji jo finansinio reikalavimo dalis. Iš BAB „Biofuture“ bankroto bylos duomenų matyti, kad šiuo metu BAB „Biofuture“ bankroto byloje patvirtintų įkeitimu užtikrintų reikalavimų suma yra apie 18 tūkst. Eur, antrosios eilės kreditorių reikalavimų suma yra apie 460 tūkst. Eur, trečiosios eilės kreditorių reikalavimų suma – apie 4 mln. Eur (iš jos, kaip minėta, 3 116 869,67 Eur reikalavimas yra atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“). Restitucijos taikymas visa apimtimi leis grąžintą į BAB „Biofuture“ turto masę piniginių lėšų sumą, atsiskaičius su aukštesnės eilės kreditoriais, proporcingai paskirstyti trečiosios eilės kreditoriams, įskaitant ieškovę ir atsakovę UAB „Mineraliniai vandenys“. Todėl negalima spręsti, kad restitucijos taikymas visa apimtimi nepagrįstai ir nesąžiningai pablogins UAB „Mineraliniai vandenys“ padėtį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent restitucijos taikymas visa apimtimi, suteiks tiek geriausias galimybes didesne apimtimi pašalinti padarytą ieškovės teisių pažeidimą, tiek leis geriausiai suderinti šalių interesus ir labiausiai atitiks teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
103. Taigi, pripažinus ginčijamus mokėjimus negaliojančiais ir taikant restituciją, iš atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ atsakovei BAB „Biofuture“ priteistina 6 153 189,74 Lt (1 782 086,93 Eur) suma.
104. Ieškovė prašo priteisti atsakovei BAB „Biofuture“ iš atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
105. Procesinės palūkanos reglamentuojamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymuose nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę dėl šios teisės normos taikymo restitucijos atveju – tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Taigi, atsižvelgus į šią teisės aiškinimo taisyklę, ieškovės prašymas priteisti procesines palūkanas iš dalies tenkintinas ir procesinės palūkanos priteistinos nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos.
Dėl procesinės bylos baigties
106. Kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais atsakovės BAB „Biofuture“ 2014 m. balandžio 17 d. atliktus mokėjimus UAB „MV GROUP“, kuriais pastarajai bendrovei buvo pervesta 38 154 603 Lt suma, teisingai taikė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, apskųstojo teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti šie ieškinio reikalavimai, pagrįsta ir teisėta. Tačiau kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais atsakovės BAB „Biofuture“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“, netinkamai įvertino actio Pauliana instituto ir CK 6.930¹ straipsnio taikymo sąlygas ir nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
107. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
108. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje buvo pareiškusi tokius esminius ieškinio reikalavimus: 1) pripažinti BAB „Biofuture“ ir UAB ,,Mineraliniai vandenys“ 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 papunktį bei BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. gegužės 16 d. sudarytą maksimalios hipotekos sutartį negaliojančiais; 2) pripažinti BAB „Biofuture“ 2014 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus atsakovei UAB „MV GROUP“ ir BAB „Biofuture“ 2014 m. balandžio 17 d.–2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ negaliojančiais.
109. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-755-265/2016 ieškinį atmetė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-106-157/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pirmasis ieškinio reikalavimas, paliko nepakeistą, o teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas antrasis ieškinio reikalavimas, panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2017 Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Taigi, šie procesiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovė pirmąjį ieškinio reikalavimą pareiškė nepagrįstai, todėl jai neatlygintina ½ bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-106-157/2017 išnagrinėjimo. Atitinkamai, ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovių BAB „Biofuture“ ir UAB ,,Mineraliniai vandenys“ iki Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-106-157/2017 išnagrinėjimo patirtų bylinėjimosi išlaidų ½ dalį (pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 3K-3-411-611/2017, buvo paskirstytos).
110. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-755-265/2016, ieškovė kartu su 2016 m. gegužės 17 d. prašymu pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 13 791,13 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaidų suma neatitinka kriterijų, nustatytų CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegijos nuomone, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas atitinkančia gali būti pripažinta sumažinta ne didesnė kaip 8 000 Eur išlaidų suma.
111. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-106-157/2017 ieškovė 2017 m. vasario 3 d. pateikė prašymą iš atsakovių priteisti 7 574,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad iš šios sumos dalį išlaidų (2 515,02 Eur) sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi šis prašymas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi nebuvo tenkintas, tokios ieškovės išlaidos negali būti paskirstomos. Likusi prašomų priteisti išlaidų suma (5 059,58 Eur), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neatitinka kriterijų, nustatytų CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijose, todėl skirstant bylinėjimosi išlaidas mažintina iki 4 000 Eur.
112. Kadangi, kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ½ ieškinio reikalavimų, galioti, paminėtų ieškovės bylinėjimosi išlaidų ½ dalis jai neatlygintina, t. y. iš paskirstytinų 12 000 Eur (8 000 + 4 000) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, jai neatlygintina 6 000 Eur šių bylinėjimosi išlaidų dalis. Dėl likusios dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręstina pagal antrojo ieškinio reikalavimo išnagrinėjimo rezultatą.
113. Atsakovės BAB „Biofuture“ ir UAB „MV GROUP“ iki Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė. Atsakovė UAB „Mineraliniai vandenys“ 2016 m. liepos 27 d. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Iš šios atsakovės kartu su prašymu pateiktų dokumentų matyti, kad šios bylinėjimosi išlaidos patirtos apmokant advokatei už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, jų suma atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl ½ jų dalis (1 000 Eur) atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ priteistina iš ieškovės (CPK 98 straipsnis). Dėl likusios dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų spręstina pagal antrojo ieškinio reikalavimo išnagrinėjimo rezultatą.
114. Šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimas pakeičiamas ir antrasis ieškovės ieškinio reikalavimas iš dalies tenkinamas, t. y. pripažįstami negaliojančiais BAB „Biofuture“ nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. atlikti mokėjimai UAB „Mineraliniai vandenys”, o ieškinio reikalavimas pripažinti BAB „Biofuture“ 2014 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus atsakovei UAB „MV GROUP“ netenkinamas. Toks teisinis rezultatas reiškia, kad šis antrasis ieškinio reikalavimas atsakovės UAB „MV GROUP“ ir atsakovės BAB „Biofuture“ atžvilgiu dėl 38 154 603 Lt dydžio mokėjimų (dėl 86,11 proc. visų ginčijamų mokėjimų sumos) atmetamas, o dėl atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ ir BAB „Biofuture“ 6 153 189,74 Lt dydžio mokėjimų sumos (sudarančios 13,89 proc. visų ginčijamų mokėjimų sumos) tenkinamas.
115. Taigi, nagrinėjant Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-755-265/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2A-106-157/2017 ieškovės patirtų 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų 86,11 proc. dalis, sudaranti 5 166,60 Eur, iš atsakovių nepriteistina, o likusi 833,40 Eur dalis priteistina ieškovei iš atsakovių UAB „Mineraliniai vandenys“ ir BAB „Biofuture“ lygiomis dalimis. Kadangi atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ atžvilgiu antrasis ieškinio reikalavimas buvo patenkintas, jai neatlygintina Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-106-157/2017 likusi patirtų išlaidų dalis (1 000 Eur).
116. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrąjį kartą (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-503-253/2018), ieškovė patyrė 6 160,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (dokumentai, pridėti prie ieškovės 2018 m. sausio 20 d. prašymo). Atsakovė UAB „MV GROUP“ patyrė 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (dokumentai, pridėti prie 2018 m. sausio 19 d. prašymo). Atsakovė BAB „Biofuture“ patyrė 1 367,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (dokumentai, pridėti prie 2018 m. sausio 19 d. prašymo). Atsakovė UAB „Mineraliniai vandenys“ duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos iš esmės atitinka kriterijus, nustatytus CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijose, todėl gali būti paskirstomos. Kadangi šia teismo nutartimi tenkinama 13,89 proc. ieškinio reikalavimų, ši ieškovės patirtų išlaidų dalis, sudaranti 855,69 Eur, priteistina iš atsakovių UAB „Mineraliniai vandenys“ ir BAB „Biofuture“ lygiomis dalimis. Kadangi atsakovės UAB „MV GROUP“ atžvilgiu antrasis ieškinio reikalavimas atmetamas, jai iš ieškovės priteistina visa 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Kadangi atsakovės BAB „Biofuture“ atžvilgiu patenkinta 13,89 proc. ieškinio reikalavimų, šiai atsakovei iš ieškovės priteistina 86,11 proc. bylinėjimosi išlaidų dalis, sudaranti 1 177,38 Eur.
117. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovių UAB „Mineraliniai vandenys“ ir BAB „Biofuture“ lygiomis dalimis priteistina 833,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-755-265/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2A-106-157/2017 bei 855,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-503-253/2018, iš viso 1 689,09 Eur (po 844,55 Eur). Atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ iš ieškovės priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2A-106-157/2017. Atsakovei BAB „Biofuture“ iš ieškovės priteistina 1 177,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-503-253/2018. Atsakovei UAB „MV GROUP“ iš ieškovės priteistina 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-503-253/2018. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei BAB „Biofuture“ iš ieškovės priteistina 332,83 Eur, atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ iš ieškovės priteistina 155,45 Eur, o atsakovei UAB „MV GROUP“ iš ieškovės priteistina 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-755-265/2016, Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2A-106-157/2017 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-503-253/2018.
118. Bylą antrąjį kartą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-768-943/2018 atsakovė UAB „MV GROUP“ kartu su 2018 m. balandžio 24 d. prašymu pateikė duomenis, kad patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos iš esmės atitinka kriterijus, nustatytus CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijose, todėl gali būti paskirstomos. Kadangi šia teismo nutartimi atsakovės UAB „MV GROUP“ atžvilgiu antrasis ieškinio reikalavimas atmetamas, šiai atsakovei iš ieškovės priteistina visa turėtų bylinėjimosi išlaidų suma. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie turėtas nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme civilinę bylą Nr. e2A-768-943/2018 bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
119. Bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018 ieškovė kartu su 2018 m. spalio 31 d. prašymu pateikė duomenis apie 5 466,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos neatitinka kriterijų, nustatytų CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijose, todėl mažintinos iki 3 000 Eur. Atsakovė BAB „Biofuture“ kartu su 2018 m. lapkričio 5 d. prašymu pateikė duomenis apie 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, atsakovė UAB „MV GROUP“ kartu su 2018 m. lapkričio 15 d. prašymu pateikė duomenis apie 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, šios atsakovių turėtos išlaidos iš esmės atitinka kriterijus, nustatytus CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijose, todėl gali būti paskirstomos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendė, šį klausimą paliko apeliacinės instancijos teismui. Kadangi šia teismo nutartimi tenkinama 13,89 proc. ieškinio reikalavimų, ši ieškovės patirtų paskirstytinų išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, dalis, sudaranti 416,70 Eur, priteistina iš atsakovių UAB „Mineraliniai vandenys“ ir BAB „Biofuture“ lygiomis dalimis (po 208,35 Eur). Kadangi atsakovės UAB „MV GROUP“ atžvilgiu antrasis ieškinio reikalavimas atmetamas, jai iš ieškovės priteistina visa 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, suma. Kadangi atsakovės BAB „Biofuture“ atžvilgiu patenkinta 13,89 proc. ieškinio reikalavimų, šiai atsakovei iš ieškovės priteistina 86,11 proc. bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, dalis, sudaranti 1 354,51 Eur. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei BAB „Biofuture“ iš ieškovės priteistina 1 146,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme.
120. Lietuvos apeliaciniam teismui bylą nagrinėjant iš naujo dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramonės energija“ ieškinį iš dalies patenkinti.
Pripažinti atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Biofuture“ nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mineraliniai vandenys“ negaliojančiais.
Taikyti restituciją ir priteisti atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Biofuture“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mineraliniai vandenys“ 1 782 086,93 Eur.
Priteisti atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Biofuture“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mineraliniai vandenys“ 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos (2019 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramonės energija“ atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Biofuture“ 332,83 Eur, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mineraliniai vandenys“ 155,45 Eur ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MV GROUP“ 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-755-265/2016, Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2A-106-157/2017 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-503-253/2018.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Pramonės energija“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mineraliniai vandenys“ 208,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramonės energija“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MV GROUP“ 3 146 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-768-943/2018 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramonės energija“ atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Biofuture“ 1 146,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018.