- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- e2A-1233-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00505-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- B. J. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora”
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. J. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-675-374/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora” ieškinį atsakovei B. J. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gelvora” kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės B. J. M. 151,73 Eur skolą, 46,54 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinė kreditorė AB „Telia Lietuva“ (buvusi – UAB) „Omnitel“) ir atsakovė 2006 m. balandžio 25 d. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 630940, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atsakovei suteikė mobiliojo skaitmeninio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas. AB „Telia Lietuva” pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. UAB „Gelvora“ ir AB „Telia Lietuva“ 2012 m. gruodžio 28 d. pasirašė Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią pradinis kreditorius AB „Telia Lietuva” atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę. Ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir susidariusios skolos nepadengė. Atsakovės įsiskolinimą ieškovei sudaro 151,73 Eur skola ir 46,54 Eur palūkanos, iš viso – 198,27 Eur.
3. Atsakovė B. J. M. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.
4. Nurodė, kad ji niekada nebuvo skolinga už UAB „Omnitel“ paslaugas, nes įmonė skolininkams naujų telefono aparatų nebūtų davusi, ar suteikusi kitų lengvatų. Jos nuomone, ji už 2006 m. įsigytą telefono aparatą yra visiškai sumokėjusi. Atsakovė taip pat teigia, kad nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimo sutartį ir tuo pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus, užkirto kelią įrodyti ir apsiginti. Už įsigytą telefono aparatą „Samsung" ieškovas turėjo teisę skolos, jei tokia ir buvo, atsakovės įsitikinimu, išieškojimą vykdyti ne ilgiau nei dešimt metų, o ne keturiolika, kaip šiuo metu vyksta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės B. J. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“151,73 Eur skolą, 46,54 Eur palūkanas, viso 198,27 Eur, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 55 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, jog ieškovė paaiškino, kad atsakovė klysta, galvodama, kad skola yra už 2006 metais įsigytą telefono aparatą. Ieškovė nurodė, kad prašo priteisti atsakovės nesumokėtas sumas už jai suteiktas ryšio paslaugas, nes atsakovė neapmokėjo visos 2011 m. rugsėjo mėnesį jai pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. 5097159735, nesumokėtas sąskaitos likutis – 153,34 Lt. Ieškovė 2012 m. gruodžio 28 d. UAB „Gelvora“ ir AB „Telia Lietuva“ pasirašytos Skolų portfelio prikimo–pardavimo sutarties Nr. TR3700-12218/12-20-78 pagrindu įgijo visas reikalavimo teises į atsakovės 2011 m. rugpjūčio – 2011 m. gruodžio mėnesiais atsiradusias nesumokėtas skolas, tai patvirtinama ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis faktūromis.
7. Ieškovė dėl skolų priteisimo iš atsakovės į teismą pirmą kartą kreipėsi 2019 m. vasario 12, t. y. praėjus 8 metams nuo ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos. Todėl ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido.
8. Atsakovės teismui pateikti pranešimai patvirtina, kad apie 2012 m. gruodžio 28 d. reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu. Taigi, atsakovė žinojo, kad yra skolinga pradiniam kreditoriui UAB „Omnitel“ ir kad reikalavimo teisė į skolą pradinio kreditoriaus perleista ieškovei. Atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, nes tinkamai neatsiskaitė už jai suteiktas paslaugas.
9. Šiuo atveju pradinis kreditorius 2012 m. gruodžio 28 d. sutartimi atsakovės skolos reikalavimo teisę perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ – ieškovei. Ieškovė patvirtino, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu.
10. Ieškovė pateikė aukščiau minėtus įrodymus apie reikalavimo teisę į atsakovės ginčijamos skolą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos visišką atsiskaitymą su AB „Telia“ už suteiktas paslaugas. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad atsakovė savo sutartines prievoles įvykdė tinkamai, vadovaujantis CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.71, 6.72, 6.101, 6.109, 6.200, 6.205, 6.245, 6.256, 6.258, 6.260, 6.261 straipsniais, yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 151,73 Eur skola.
11. Nustačius, jog atsakovė piniginės prievolės neįvykdė laiku, pažeidė savo sutartinę prievolę, todėl yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. vasario 14 d. paskaičiavo 46,54 Eur palūkanas. Nustačius, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovei iš atsakovės priteistinos kompensacinės 46,54 Eur dydžio palūkanos.
12. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Šioje byloje ieškovė papildomai kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų, nurodytų 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2070-399/2019, nepateikė, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei priteistina 40,00 Eur kelionės išlaidų ir 15,00 Eur žyminis mokestis, viso – 55,00 Eur. bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovė B. J. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:
1.1. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nes ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra netikros. Už telefono aparatą „Samsung E 330“ atsakovė visiškai atsiskaitė 2008 metais. Atsakovė nebuvo kviesta, ieškovei su AB „Telia Lietuva“ sudarant perleidimo sandorį, todėl ieškovė neišsiaiškino tikrųjų faktinių aplinkybių.
1.2. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, kuris suėjo 2018 m. balandžio 25 d.
15. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė: sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, skolų suderinimo akto, GSM abonento prašymo, UAB „Gelvora“ pranešimo dėl įsiskolinimo, kvitų kopijas, PVM sąskaitas faktūras, pensininko pažymėjimo, telefono aparato pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutarties kopijas.
Atsiliepimas
16. Ieškovė UAB „Gelvora“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą.
17. Atsiliepime nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. AB „Telia Lietuva“ abu perleistus įsiskolinimus, t. y. už laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. suteiktas paslaugas bei už įrangą, susiejo su tuo pačiu mokėtojo kodu Nr. 705793. Atsakovės nurodytas mobilusis telefonas buvo įsigytas 2011 m. birželio 15 d., kai atsakovė įsiskolinimo dar neturėjo. Nurodytas aplinkybes patvirtina pradinio kreditoriaus AB „Telia Lietuva“ skolų suderinimo aktas. Todėl atsakovės teiginys, jog mobilųjį telefoną įsigijo 2011 m. rugsėjo mėn., todėl įsiskolinimo už paslaugas negalėjo būti, yra nepagrįstas. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog ginčo įsiskolinimas yra apmokėtas. Ieškovė savo reikalavimą yra aiškiai detalizavusi.
Šalies argumentai
18. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad senaties terminas yra suėjęs 2018 m. balandžio 25 d. Senaties terminas skaičiuojamas nuo suėjusio sąskaitoje nurodyto termino apmokėti sąskaitą, t. y. 2011 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą reikėjo apmokėti iki 2011 m. gruodžio 31 d., todėl ieškinio senaties terminas baigiasi 2021 m. gruodžio 31 d. Remiantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Atsakovės argumentas dėl senaties termino yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Kartu su apeliaciniu skundu B. J. M. pateikė 2011 m. rugsėjo 13 d., 2011 m. gruodžio 13 d ir 2012 m. vasario 14 d. mokėjimo kvitus.
21. Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 str. 2 d.), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 str.). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
22. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti ir pateikti dėl jų paaiškinimus, todėl atsakovės su apeliaciniu skundu pateikti mokėjimo kvitai priimtini ir vertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
23. Byloje nustatyta, kad AB „Telia Lietuva“ ir atsakovė B. J. M. 2006 m. balandžio 25 d. sudarė Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 630940, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atsakovei suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas.
24. UAB „Gelvora“ ir AB „Telia Lietuva“ 2012 m. gruodžio 28 d. pasirašė Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises į atsakovę (sutarties 2.2 p., sutarties priedo Nr. 2 eilės Nr. 1255). Iš sutarties matyti, kad UAB „Gelvora“ perėmė iš UAB „Omnitel“ atsakovės B. J. M. 523,90 Lt (151,73 Eur) skolą, susidariusią iki 2011 m. spalio 1 d. Dėl reikalavimo perleidimo atsakovei buvo pranešta 2013 m. sausio 16 d. pranešimu, raginant sumokėti 523,90 Lt skolą, 48,83 Lt delspinigių ir 126,78 Lt skolos išieškojimo išlaidas, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog jai nebuvo žinoma apie reikalavimo perleidimą.
Dėl ieškinio senaties
25. Atsakovė teigia, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir prašo jį taikyti.
26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Skola susidariusi 2011 m. spalio 1 d., todėl įvertinus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su teismo išvadomis, o apeliantės nurodyti argumentais nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino.
Dėl skolos priteisimo
27. AB „Telia Lietuva“ už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą JUP Nr. 5097159735 (506,41 Lt sumai (146,67 Eur), nesumokėtas sąskaitos likutis – 153,34 Lt (44,10 Eur)), 2011 m. spalio 1 d. PVM sąskaita faktūra JUP Nr. 5098055947 (140,49 Lt (40,68 Eur) sumai), 2011 m. lapkričio 1 d. PVM sąskaita faktūra JUP Nr. 5098965592 (119 Lt (34,46 Eur) sumai) bei 2011 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra JUP Nr. 5099884887 (111,07 Lt (33,91 Eur) sumai). Iš viso išrašyta sąskaitų 876,97 Lt (253,99 Eur) sumai.
28. Iš kartu su apeliaciniu skundu apeliantės pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad atsakovė už UAB „Omnitel“ suteiktas paslaugas po 2011 m. spalio 1 d. yra sumokėjusi 256,13 Lt (74,18 Eur) pagal 2011 m. gruodžio 13 d. mokėjimo kvitą ir 230,07 Lt (66,63 Eur) pagal 2012 m. vasario 14 d. mokėjimo kvitą. Tokiu būdu, po reikalavimo perleidimo sutarties atsakovė pradinei kreditorei yra sumokėjusi 486,20 Lt (140,81 Eur). Tačiau pagal atsakovės pateiktą telefonų aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis 2011 m. birželio 15 d. sutartį, atsakovė buvo įsipareigojusi naudotis UAB „Omnitel“ paslaugomis 24 mėnesius, t. y. iki 2013 m. birželio 15 d. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė po 2011 m. spalio 1 d. UAB „Omnitel“ paslaugomis nesinaudojo visą sutartyje nurodytą laikotarpį, o atlikti mokėjimai turėtų būti įskaityti kaip skolos dengimas.
29. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jos visa skola pagal ieškovės pateiktas sąskaitas yra pilnai apmokėta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš atsakovės priteistina 151,73 Eur skola, 46,54 Eur palūkanų ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
31. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad byla 2020 m. kovo 27 d. buvo paskelbtas nedalyvaujant atsakovei, nes atsakovė dalyvavo 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdyje ir buvo išklausyta. Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2020 m. kovo 27 d., o dalyvaujančių asmenų neatvykimas, netrukdo teismui paskelbti priimtą procesinį dokumentą (CPK 246 str.).
32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
33. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovės pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą ir ieškinį tenkino, todėl naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.