- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-27
- Bylos Nr.
- e2-675-374/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00505-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Atsakovas
- B. J., B. J. M.
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei B. J. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas UAB „Gelvora“, patikslinęs ieškinį, teismo prašo: priteisti iš atsakovės B. J. M. skolą – 151,73 Eur (pagal 2011-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5097159735 – nesumokėtos sąskaitos likutis 153,34 Lt; 2011-10-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5098055947 – 140,49 Lt; 2011-11-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5098965592 – 119,00 Lt; bei 2011-12-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5099884887 – 111,07 Lt); palūkanas – 46,54 Eur (5 proc. palūkanos, remiantis LR CK 6.210 str. 1 d., už laikotarpį nuo 2012-12-28 iki 2019-02-14), viso – 198,27 Eur; priteisti iš atsakovės procesines palūkanas – 5 proc. nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį (15 Eur; 54,28 Eur kelionės išlaidos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2070-399/2019) bei visas kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodo, kad 2006-04-25 AB „Telia Lietuva“ (buvusi - UAB „Omnitel“) ir B. J. M. (toliau - atsakovas) sudarė Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 630940 (toliau - Sutartis), pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atsakovui atsižvelgiant į Sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. AB „Telia Lietuva“ už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras (2011-09-01 PVM sąskaita faktūra Nr. 5097159735 (nesumokėtas sąskaitos likutis 153,34 Lt), 2011-10-01 PVM sąskaita faktūra Nr. 5098055947 (140,49 Lt), 2011-11-01 PVM sąskaita faktūra Nr. 5098965592 (119,00 Lt) bei 2011-12-01 PVM sąskaita faktūra Nr. 5099884887 (111,07 Lt)), tačiau atsakovė jų neapmokėjo.
3. Ieškinyje nurodoma, kad 2012-12-28 UAB „Gelvora” ir AB „Telia Lietuva“ pasirašė Skolų portfelio prikimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią AB „Telia Lietuva” atlygintinai perleido UAB „Gelvora” naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovės atžvilgiu. Ieškovas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė pastarųjų nėra įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dienai. Pabrėžiama, kad pateiktame išraše iš priedo Nr. 2 prie 2012-12-28 Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutarties Nr. TR-3700-12218/12-20-78 skolos susidarymo data nurodyta 2011-10-01, tačiau ši data nėra nurodoma iki kurio laikotarpio ieškovas įgijo reikalavimą. Skolos susidarymo data nurodoma nuo seniausios nesumokėtos sąskaitos apmokėjimo termino. Ši data nurodyta pagal pirmąją PVM sąskaitą faktūrą, iki kurios datos atsakovas turėjo apmokėti 2011-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5097159735.
4. Ieškovas pabrėžė, kad ieškovo reikalavimas ieškinio parengimo dienai yra:
-i pagrindinė skolos suma - 151,73 Eur (pagal 2011-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5097159735 (nesumokėtas sąskaitos likutis 153,34 Lt), 2011-10-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5098055947 (140,49 Lt), 2011-11-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5098965592 (119,00 Lt) bei 12-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5099884887 (111,07 Lt). Palūkanos - 46,54 Eur (5 proc. palūkanos, remiantis LR CK 6.210 str. 1 d.). Visa prašoma priteisti suma - 198,27 Eur.
Šalies argumentai
5. Ieškovas papildomai nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti atsakovės įsiskolinimą už paslaugas, teiktas pagal atsakovės sudarytą neterminuotą sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM630940 (sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM630940 9.1 p.). Kartu su patikslintu ieškiniu pateikta pradinio kreditoriaus pažyma, patvirtinanti, kad 2012-12-28 ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą už paslaugas pagal 2011-09-01, 2011-10-01, 2011-11-01 ir 2011-12-01 PVM sąskaitas faktūras.
6. Ieškovas paaiškino, kad AB „Telia Lietuva“ ieškovui perleido reikalavimo teisę į du atsakovės įsiskolinimus: 2012-12-28 perleista reikalavimo teisė į įsiskolinimą už laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-11-28 suteiktas paslaugas, kurį prašoma priteisti šioje civilinėje byloje; 2016-08-11 perleista reikalavimo teisė į įsiskolinimą už įrangą (2011-06-15 įsigytą mobilųjį telefoną Samsung). Pažymėjo, kad AB „Telia Lietuva“ abu aukščiau minėtus įsiskolinimus susiejo su tuo pačiu mokėtojo kodu Nr. 705793. Atsakovės nurodomas mobilusis telefonas buvo įsigytas 2011-06-15, t.y. įsigydama įrangą atsakovė įsiskolinimo dar neturėjo. Nurodytas aplinkybes patvirtina pradinio kreditoriaus AB „Telia Lietuva“ skolų suderinimo aktas (minėto dokumento kopija teikta į civilinę bylą Nr. e2-2070-399/2019, taip pat pakartotinai pridėta ir šioje byloje). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo nuomone, atsakovės teiginys, jog mobilųjį telefoną įsigijo 2011 m. rugsėjo mėn., todėl įsiskolinimo už paslaugas negalėjo būti, laikytinas nepagrįstu.
7. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Šalies argumentai
8. Atsakovė B. J. M. su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovės nuomone, ji niekada nebuvo skolinga už AB „Telia Lietuva“ (buvusio Omnitel) paslaugas, jos teigimu, skolininkams naujų telefono aparatų nebūtų davę, kaip ir nebūtų suteikę kitų Omnitelio suteikiamų lengvatų. Jos nuomone, ieškovas prašo priteisti už 2006 m. jai parduotą telefono aparatą, atsakovė teigia, jog už jį sumokėjo, jokios skolos negali būti, jau daug metų ją persekioja su šia skola, kurios ieškovas negali pagrįsti.
Atsiliepimas
9. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovas apie tai, kad 2012-12-28 UAB „Gelvora” ir AB „Telia Lietuva“ pasirašė Skolų portfelio prikimo-pardavimo sutartį, atsakovės neinformavo, tuo pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus, užkirto kelią įrodyti ir apsiginti. Už įsigytą telefono aparatą „Samsung" ieškovas turėjo teisę skolos, jei tokia ir buvo, atsakovės įsitikinimu, išieškojimą vykdyti ne ilgiau nei dešimt metų, o ne keturiolika, kaip šiuo metu vyksta. Dėl šių motyvų atsakovė prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
10. Nustatyta, kad 2006-04-25 AB „Telia Lietuva“ ir atsakovė B. J. M. sudarė Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 630940, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atsakovei suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. AB „Telia Lietuva“ už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras (2011-09-01 PVM sąskaita faktūra Nr. 5097159735 (nesumokėtas sąskaitos likutis 153,34 Lt), 2011-10-01 PVM sąskaita faktūra Nr. 5098055947 (140,49 Lt), 2011-11-01 PVM sąskaita faktūra Nr. 5098965592 (119,00 Lt) bei 2011-12-01 PVM sąskaita faktūra Nr. 5099884887 (111,07 Lt)), tačiau atsakovė jų neapmokėjo.
11. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, teigdama, kad ieškovas neturi teisės reikalauti skolos praėjus keturiolikai metų nuo jos atsiradimo.
12. Ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 86 straipsnis).
13. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes - šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112- 313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų - užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą - pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).
14. Nagrinėjamuoju atveju atsakovė įsitikinusi, jog ieškovas reikalauja skolos už 2006 metais įsigytą mobilųjų telefoną. Nuo šio momento atsakovė skaičiuoja ieškinio senaties terminą. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė klysta galvodama, kad tai skola už 2006 metais įsigytą telefono aparatą. Ieškovas pabrėžė, kad jie prašo priteisti atsakovės nesumokėtas sumas už jai suteiktas ryšio paslaugas pradedant nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio, t.y. atsakovė neapmokėjo visos 2011 m. rugsėjo mėnesį jai pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. 5097159735 (nesumokėtas sąskaitos likutis 153,34 Lt). Ieškovas 2012-12-28 tarp UAB „Gelvora” ir AB „Telia Lietuva“ pasirašytos Skolų portfelio prikimo-pardavimo sutarties Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagrindu įgijo visas reikalavimo teises į atsakovės 2011 m. rugpjūčio – 2011 m. gruodžio mėnesiais atsiradusias nesumokėtas skolas, tai patvirtinama ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis faktūromis. Pirmą kartą į teismą ieškovas dėl skolų priteisimo iš atsakovės kreipėsi 2019-02-12, t.y. praėjus 8 metams nuo ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos.
15. Bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, bei įvertinus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido.
16. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalaujamos skolos fakto ir dydžio. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
17. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie 2012 m. gruodžio 28 d. reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, kas patvirtinama atsakovės teismui pateikti pranešimai, kuriuose nurodyta ši informacija. Taigi atsakovė žinojo, kad yra skolinga pradiniam kreditoriui UAB „Omnitel“, taip pat žinojo, jog reikalavimo teisė į skolą perleista ieškovui pradinio kreditoriaus.
18. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis), o skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis neįvykdo sutartyje numatytų sąlygų, bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.205 straipsnis), todėl skolininkas turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o neįvykdžius savo sutartinių prievolių, skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, nes tinkamai neatsiskaitė už jai suteiktas paslaugas.
19. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pradinis kreditorius 2012 m. gruodžio 28 d. sutartimi atsakovės skolos reikalavimo teisę perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ – ieškovui. Ieškovas patvirtino, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
20. Kaip minėta, atsakovė ginčija skolos dydį, teigdama, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis įgijo reikalavimo teisę į iki 2011 m. rugsėjo mėnesio atsiradusią skolą. Teismo nuomone, ieškovas pateikė įrodymus apie reikalavimo teisę į atsakovės ginčijamos skolą, tai aptarta sprendimo 3, 6 punktuose. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos visišką atsiskaitymą su AB „Telia“ už suteiktas paslaugas.
21. Kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė savo sutartines prievoles įvykdė tinkamai, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.71, 6.72, 6.101, 6.109, 6.200, 6.205, 6.245, 6.256, 6.258, 6.260, 6.261 straipsniais, yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 151,73 Eur skolos.
22. Palūkanas pagal prievoles numato įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis).
23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 46,54 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 151,73 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. vasario 14 d. taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą 5 procentų metinių palūkanų normą. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nustačius, jog atsakovė nesilaikė pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškovu, t. y., atsakovė piniginės prievolės neįvykdė laiku, taip pažeidė savo sutartinę prievolę, todėl atsakovei yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovas, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. vasario 14 d. paskaičiavo 46,54 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustačius, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovui iš atsakovės priteistinos kompensacinės 46,54 Eur dydžio palūkanos.
24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
25. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas iš atsakovės ieškovui priteisia 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
26. Kiti šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
27. Ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės kitas bylinėjimosi išlaidas: 54,28 Eur papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas – kelionės išlaidos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2070-399/2019, bei 15 Eur žyminį mokestį.
28. Teismas, civ. bylos Nr. e2-2070-399/2019 2019-08-27 sprendime išsamiai pasisakė dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad tokioms išlaidoms priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovo atstovo dalyvavimas tuose posėdžiuose buvo pripažintas privalomu ir teismas konstatavo, kad kelionės išlaidos buvo būtinos, nes buvo vykstama iš vienos vietovės į kitą, tai yra iš Vilniaus į Marijampolę ir atgal (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-114/2011), tačiau ieškovas visų jų nepagrindė, kadangi nenurodė, nei kokia transporto priemone vyko, nei degalų normos kilometrui, taip pat nenurodė ar tai buvo asmeninė ieškovo atstovo transporto priemonė, ar priklausanti UAB “Gelvora”, ieškovui - juridiniam asmeniui bei nenurodė, kodėl nebuvo vykstama visuomeniniu transportu. Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškovės prašymus dėl kelionės išlaidų priteisimo tenkino dalinai ir priteisė 40 Eur kelinės išlaidoms, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str.) bei atsižvelgdamas į tai, kad pagal viešus duomenis kelionės autobusu kaina iš Vilniaus į Marijampolę (vieną pusę) vidutiniškai yra 10 eurų.
29. Šioje byloje ieškovas papildomai kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų, nurodytų aukščiau minėtame sprendime, nepateikė, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas dalinai ir priteistina bylinėjimosi išlaidos: 40 Eur kelionės išlaidų ir 15 Eur žyminio mokesčio, viso – 55 Eur (CPK 88, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės B. J. M., a/ k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 151,73 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 73 ct) skolos, 46,54 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 54 ct) palūkanų, tai yra viso 198,27 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 27 ct), 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu Juozapavičiaus g. 7, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT02 7044 0600 0031 0074, SEB bankas, akcinė bendrovė, banko kodas 70440.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.