Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš vaiko atstovo pagal įstatymą išdavimo, suinteresuotas asmuo M. E. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrus prašė išduoti leidimą paimti vaiką O. G., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jos įstatyminio atstovo - tėvo M. E. G.. Nurodė, kad 2022 m. sausio 10 d. gavo informaciją, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirė vaiko O. G. motina S. S. – G.. Apie biologinį tėvą informacija nebuvo pateikta. Vaikas šiuo metu gyvena su L. S.. Nurodė, kad Lietuvoje mergaitė gyveno kartu su mama apie 4 metus, O. G. lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę. Vaikas turi dvigubą - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietybę. O. G. nurodė, kad nenori vykti gyventi pas tėvą, nes priprato Lietuvoje, turi draugų, giminių iš mamos pusės. Mergaitė išreiškė norą gyventi su teta L. S., kurią pažįsta, jų tarpusavio santykius įvardijo kaip labai gerus, dažnai likdavo nakvoti pas tetą ir mamai dar esant gyvai. Jei būtų nuspręsta kitaip, neprieštarautų vykti gyventi pas tėvą, nes jų santykiai geri.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrus prašo išduoti teismo leidimą paimti vaiką O. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo atstovo pagal įstatymą - tėvo M. E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką O. G. iš vaiko tėvo M. E. G..

4.2. Ieškant alternatyvių sprendimų dėl pasirūpinimo vaiku O. G. nėra galimybių pasinaudoti LR VTAPĮ 36⁴ str. numatytomis vaiko laikinosios priežiūros priemonėmis, nes vaiko tėvas nėra Lietuvos Respublikos gyventojas, neturi LR pilietybės, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais jam nėra galimybių inicijuoti atvejo vadybos proceso bei teikti mobiliosios komandos specialistų pagalbos.

4.3. Vaiko situacijos vertinimo metu Skyrius ėmėsi visų veiksmų, kad O. G. būtų galima grąžinti tėvui. Išsiaiškinus, jog vaiko ir tėvo santykiai geri, buvo planuojama O. G. perduoti tėvui M. E. G., tačiau pastarasis, pabendravęs su dukra, apsisprendė nesiimti jokių aktyvių veiksmų užtikrinant kasdienį rūpinimąsi vaiku. Toliau vertinant vaiko O. G. situaciją buvo nustatyti šie Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo rizikos veiksniai: 30.6. vaiko atstovai pagal įstatymą yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas juos pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. Vaiko O. G. motina S. S.-G. (duomenys neskelbtini) mirė. Vaiko tėvas M. E. G. gyvena (duomenys neskelbtini) valstybėje. Tėvas yra informuotas apie įvykusią nelaimę. Vaikas nuo 2022 m. sausio 11 d. laikinai apgyvendintas pas motinos tetą L. S.. Iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktos informacijos matyti, kad vaiko tėvas ugdymo procese nedalyvauja, nepalaiko ryšio su mokykla bei vaiko O. G. klasės vadove. Padidėjusios arba didelės rizikos veiksnys: 31.2. rizikos veiksnys (-iai) nustatomas (i) vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, tačiau kitas vaiko atstovas pagal įstatymą negali užtriktini vaikui saugios aplinkos, jo teisių ir geriausių interesų; vaiko tėvas M. E. G. gyvena (duomenys neskelbtini) valstybėje ir iki šiol į Lietuvą neatvyko bei nepasirūpino savo nepilnamete dukra; 31.5. vaikas išreiškia norą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą; O. G. teigė, kad nenori vykti gyventi pas tėvą, nes priprato Lietuvoje, turi draugų, giminių iš mamos pusės, nes vaiko tėvas negyveno kartu su motina nuo mergaitės mažametystės. Mergaitė išreiškė norą gyventi su motinos teta L. S.. Nesutinka su teismo vertinimu, jog šios aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad nepilnametei O. G. kyla realus pavojus jos fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jos gyvybei.

4.4. Teismas neteisingai interpretavo VTAPJĮ 36⁵ ir CK 3.254¹ straipsniuose vartojamą vaiko paėmimo iš atstovų sąvoką, sutapatindamas su fiziniu vaiko paėmimu iš jo tėvų, taip susiaurindamas teisės normos taikymą. Sąvoka „vaiko paėmimas“ turėtų būti aiškinama ne kaip fizinis vaiko paėmimas iš nesaugios jam aplinkos ar iš atstovų pagal įstatymą, o kaip atstovų pagal įstatymą laikinas „nušalinimas“ nuo atstovavimo vaikams, kai jie negali užtikrinti tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo ir kai nustatomas vaiko teisių apsaugos poreikis. Vaiko paėmimas įvyksta ne fiziškai, o per atstovų pasikeitimą.

4.5. Teismui atsisakius išduoti leidimą paimti be atstovo pagal įstatymą likusį nepilnametį, Skyriaus nuomone, yra užkertamas kelias nepilnamečiui paskirti atstovą pagal įstatymą.

4.6. Šiuo metu ir toliau vaikui O. G. atstovauja Skyrius, nors suinteresuotas asmuo aktyviai dalyvavo teismo posėdyje, jam buvo išaiškintos teisinės pasekmės ir galimi apribojimai ateityje, susiję su jo kaip tėvo teisių ir pareigų įgyvendinimu. Vertinant tai, darytina išvada, kad suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu išsakytos mintys apie ateityje norą keisti situaciją pasireiškė tik jo ir jo atstovo pasisakymais, kurių turinį Skyrius vertina kaip deklaratyvų ir nepagrįstą jokiais aktyviais tėvo veiksmais, todėl akivaizdu, kad nesant jokių objektyvių priežasčių (nenugalimoji jėga, liga, karas, ar kt.) konstatuotina, kad M. E. G. nevykdo savo, kaip tėvo pareigų, t. y. nuo jų nusišalinęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respubliko0s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria neleista paimti vaiko iš jo atstovo pagal įstatymą (tėvo), teisėtumo bei pagrįstumo.

8. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, situaciją turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).

9. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

10. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis). Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

11. Kaip nustatyta VTAPĮ 365 straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

12. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y., dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. civilinė byla Nr. e3K-3-182-916/2020).

13. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas vertino įrodymų visumą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl vaiko paėmimo iš tėvo. Byloje nustatyta, kad O. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra S. S. – G., tėvas – M. E. G.. (duomenys neskelbtini) S. S. – G. mirė. Remiantis 2022 m. sausio 11 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), vaikas O. G. buvo paimtas iš nesaugios jam aplinkos ir nuo 2022 m. sausio 11 d. laikinai apgyvendinta pas L. S., gimusią (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. sausio 12 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kreiptasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyrių, siekiant išsiaiškinti vaiko O. G. tėvo M. E. G. galimybes auginti dukrą. Iš 2022 m. sausio 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaikas O. G. nuo gimimo su mama gyveno (duomenys neskelbtini). Kai vaikui suėjo (duomenys neskelbtini) metų, vaikas su mama grįžo gyventi į Lietuvą ir apsigyveno (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas M. E. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikas su tėvu negyvena kartu nuo 2009 m, tačiau visą laiką tėvas dukra domėjosi, teikė išlaikymą. Vaikas (duomenys neskelbtini) kalba kasdien bendrauja su tėvu telefonu, tėvas neprieštarauja, kad vaikas gyventų pas tetą L. S.. O. G. nurodė, kad priprato Lietuvoje, turi draugų, giminių iš mamos pusės, todėl nori gyventi su motinos teta L. S.. Iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktos informacijos matyti, kad vaiko tėvas ugdymo procese nedalyvauja, nepalaiko ryšio su mokykla bei vaiko O. G. klasės vadove.

14. Pažymėtina, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą, vertindama vaiko situaciją turi nustatyti priežastis, dėl kurių vaikas yra nesaugioje aplinkoje, ir galimybes tas priežastis pašalinti. Visų pirma turi būti pasitelkiami tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą (VTAPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą dėl vienų ar kitų priežasčių yra nepajėgūs savarankiškai užtikrinti vaikui saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, valstybės institucijos vertina pagalbos šeimai poreikį. Nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas suabsoliutina vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą instituto paskirtį. CK 3.254¹ straipsnio, reglamentuojančio vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą, 1 dalyje įtvirtinta, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.253 straipsnio 1 dalį vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Tokiam tikslui akivaizdžiai negalėtų pasitarnauti formalus vaiko paėmimas, neužtikrinant vaiko tėvui teisės dalyvauti tokiame procese.

16. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija. Mergaitė gyvena Lietuvoje, nori likti šioje šalyje, tačiau ji palaiko ryšius su tėvu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvas rūpinasi vaiku, su juo bendrauja nuolat per atstumą, sutinka, kad vaikas gyventų pas jį, tačiau nenori prieš dukters valią jos išsivežti iš Lietuvos. Nėra jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad mergaitei būtų žalinga būti su tėvu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir nedavė leidimo paimti vaiko iš tėvo. Teismo vertinimu, pareiškėjas, kaip įstaiga, atstovaujanti vaiko interesus, turi veikti ne formaliai, o realiai imtis visų įmanomų priemonių, kad vaiko interesai būtų užtikrinami. Pareiškėjas savo pareigų dukrai negali perleisti kitam asmeniui. Tokiu atveju vaiko tėvui, kuris yra užsienietis ir nežino teisinių aspektų Lietuvoje, pareiškėjas turi suteikti informaciją, kokių tolimesnių veiksmų vaiko tėvas turi imtis ir ieškoti būdų, kaip būtų įmanoma teisėtai, atsižvelgiant į vaiko interesus, išspręsti susiklosčiusią situaciją.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.