- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- eAS-738-520/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02397-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- asociacijos Nacionalinės teisingumo
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, Sąjunga) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktorės 2017 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. Į-135 (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) sustabdyti Įsakymo galiojimą; 2) uždrausti sustabdyti burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ (toliau – ir Laivas) įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūrą; 3) uždrausti nutraukti įrašų Kultūros vertybių registre apie Laivo įregistravimą Kultūros vertybių registre viešinimą; 4) uždrausti įregistruoti Įsakymą iš Kultūros vertybių registro.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi priėmė skundą ir atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
2017 m. liepos 19 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) sustabdyti Įsakymo galiojimą; 2) uždrausti sustabdyti Laivo įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūrą; 3) uždrausti nutraukti įrašų Kultūros vertybių registre apie Laivo įregistravimą Kultūros vertybių registre, viešinimą; 4) uždrausti įregistruoti Įsakymą Kultūros vertybių registre.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad jis kartu su prašymu pateikia naujus įrodymus, jog prašomos priemonės yra būtinos, nes jų nesiėmus, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2017 m. liepos 18 d. kreipėsi į atsakovą dėl finansavimo skyrimo Laivui, kaip nekilnojamajai kultūros vertybei, tačiau kadangi šiuo metu Įsakymu yra sustabdyta šios nekilnojamosios kultūros vertybės registracija ir duomenų viešinimas Kultūros vertybių registre, pareiškėjas formaliai neatitinka kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 patvirtinto Kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo reikalavimų ir pagrįstai nuogąstauja, jog pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraiška bus atmesta iš esmės dėl to, jog Įsakymas yra galiojantis.
Pareiškėjo teigimu, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimas patvirtina, kad atsakovas Įsakymu siekia pareiškėjui užkirsti kelią teikti paraišką dėl finansavimo 2017 metais ir padaryti įtaką šiuo metu vykstančio administracinio ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo baigčiai. Kultūros vertybių registre sustabdyta Laivo registracija ir duomenų viešinimas jau šiuo metu daro žalą pareiškėjui ir gali padaryti dar didesnių nuostolių ir lemti naujus teisminius ginčus tarp pareiškėjo ir atsakovo, nes pareiškėjas šiuo metu ruošia Laivo tvarkybos darbų projektą, kurio pagrindu kreipsis dėl tvarkybos darbų leidimo išdavimo, tačiau dėl Įsakymo galiojimo leidimas tvarkybos darbams nebus išduodamas. Pareiškėjas, neturėdamas leidimo tvarkybos darbams, negalės iki 2017 m. spalio 1 d. teikti paraiškos dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamame Kultūros ministerijos organizuojamame 05.4.1-CPVA-K-303 priemonės „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“ projektų konkurse, pagal kurio finansavimo sąlygų aprašą objekto registracija Kultūros vertybių registre yra privaloma, taip pat privaloma turėti tvarkybos darbų leidimą.
Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog kol Kultūros vertybių registre nėra atnaujinta Laivo registracija ir duomenų viešinimas, pareiškėjas patiria ir patirs neproporcingus suvaržymus ir nuostolius, dėl kurių gali būti praleisti terminai kreiptis dėl paramos, dėl kurios negavimo pareiškėjas inicijuos naujas bylas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, jei Įsakymas bus panaikintas. Šiuo atveju dėl Įsakymo galiojimo yra iškilusi reali grėsmė nepaprastai vertingai nekilnojamajai kultūros vertybei negauti jai skirto finansavimo. Tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas Įsakymo galiojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes tektų inicijuoti naujas bylas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas nustatė, kad Įsakymu buvo nuspręsta: 1) sustabdyti Laivo įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūrą iki patikslinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 pateikimo; 2) pavesti neviešinti įrašų Kultūros vertybių registre apie Laivo įregistravimą Kultūros vertybių registre; 3) pavesti įregistruoti Įsakymą Kultūros vertybių registre. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį dėl reikalavo užtikrinimo priemonių taikymo reikia įrodyti, jog administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, tačiau aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, yra nereikšminga.
Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, kad kils didelė žala, be to, neįrodė, jog žalos kompensavimo mechanizmas būtų sudėtingas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą, nurodė, kad galinti kilti žala iš esmės yra finansinė, kurios atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, t. y. žalos kompensavimo mechanizmas nėra sudėtingas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes nenustatyta, jog kiltų didelė žala ir jog jos kompensavimas būtų sudėtingas.
III.
Pareiškėjas asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: 1) sustabdyti Įsakymo galiojimą; 2) uždrausti sustabdyti Laivo įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūrą; 3) uždrausti nutraukti įrašų Kultūros vertybių registre apie Laivo įregistravimą Kultūros vertybių registre viešinimą; 4) uždrausti įregistruoti skundžiamą Įsakymą Kultūros vertybių registre.
Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones išdėstytas aplinkybes ir prašo įvertinti nepaprastai vertingai bei unikaliai kultūros vertybei iškilusį pavojų dėl apsaugos panaikinimo, nes ginčo laikotarpiu nekilnojamoji kultūros vertybė liko be jai būtinos apsaugos. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjo teigimu, bus pažeistas viešasis interesas užtikrinti kultūros vertybių apsaugą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino su prašymu pateiktus įrodymus, nes pareiškėjas ne ruošiasi kreiptis dėl paramos, o 2017 m. liepos 18 d. pateikė prašymą skirti paramą kultūros vertybės tvarkybos darbams. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nukrypo nuo teismų praktikos, kuri nuostolių atsiradimo ir papildomų teisminių ginčų būtinybę vertina kaip vieną iš pagrindų pripažinti esant realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių proporcingumo siekiamam tikslui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino žalą pareiškėjui, kurią galima kompensuoti, su žala nekilnojamajai kultūros vertybei, kurios gali ir nepavykti kompensuoti, jei dėl ilgo bylinėjimosi nebeliks pačios kultūros vertybės, kuri sunyks praradusi teisinę apsaugą.
Pareiškėjas pažymi, kad Įsakymu nuspręsta, jog registrui pateikti duomenys apie vertybę yra neteisingi, nors pareiškėjas tvirtina, kad duomenys yra teisingi, ir šis klausimas šiuo metu yra nagrinėjamas net keliose administracinėse byloje, kuriose dalyvauja atsakovas. Atsakovas neturėjo teisės spręsti dėl pareiškėjui priklausančios nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūros stabdymo iki patikslinto Tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 pateikimo dėl tariamai šios nekilnojamosios kultūros vertybės registracijos metu pateiktų neteisingų ir netikslių duomenų, nes šis ginčas šiuo metu iš esmės yra nagrinėjamas teisme. Kadangi atsakovas, nenutraukdamas administracinės procedūros, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, tai yra pakankamas pagrindas panaikinti Įsakymą. Pareiškėjui nuginčijus Įsakymą, pareiškėjo interesų, susijusių nekilnojamosios kultūros vertybes apsauga, įgyvendinimas bus apsunkintas, nes bylos nagrinėjimo metu ši kultūros vertybė neturės jokios apsaugos. Be to, registracijos sustabdymas nepagrįstai apsunkins pareiškėjo veiklą išsaugant šią vertybę, nes pareiškėjas negalės kreiptis dėl tvarkybos darbų leidimų, kurių neturėdamas negalės kreiptis dėl paramos, dalyvauti įvairiose programose, viešinti vertybę visuomenėje, nes registracijos sustabdymas kels nepasitikėjimą tiek pareiškėju, tiek pačia vertybe, kuriai dėl apsaugos netekimo iškilo reali sunykimo grėsmė. Šiuo atveju sustabdžius Įsakymo galiojimą ir uždraudus atsakovui atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus, bus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovo teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2017 m. liepos 17 d. nutartimi pagrįstai ir motyvuotai atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atskirojo skundo argumentas, kad tik dėl Įsakymo galiojimo jau yra daroma žala pareiškėjui ir gali būti padaryta dar didesnių nuostolių, yra nepagrįstas ir grindžiamas spėjimais bei prielaidomis. Departamentas jau pernai atsisakė skirti pareiškėjui valstybės biudžeto lėšas, nes paraiška neatitiko Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-720/2011 ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-779-492/2016 pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai grindžiami prielaidomis, spėjimais ir nukreipti į ateitį, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsakovas pažymi, kad Departamentas 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (9.5.)2-1810 „Dėl prašymo išmokėti kompensaciją“ informavo pareiškėją, jog būrinis laivas „Lady Sophie“ nėra paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir kompensacija už atliktus jo tvarkomuosius paveldosaugos darbus negali būti išmokėta. Burinio laivo „Lady Sophie“ priskyrimo jūrų laivams klausimas buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1506-208/2017, kurioje 2017 m. balandžio 6 d. priimtu sprendimu teismas atmetė pareiškėjo skundą, įskaitant ir reikalavimą perregistruoti Laivą į Jūrų laivų registrą. Toks teismo sprendimas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 3R-201(AG-151/01-2017) patvirtina, kad pareiškėjo reikalavimai gali būti nepagrįsti ir nepatenkinti.
Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tinkamai įvertino reikalavimo pobūdį, faktinį realizavimą, adekvatumą siekiamam tikslui, nepažeidė proporcingumo principo ir proceso šalių pusiausvyros. Pareiškėjo nurodomų administracinių bylų (Nr. AS556-315/2008 ir Nr. AS756-528/2007) ginčo objektas, teisinis reglamentavimas ir nagrinėtos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjo argumentas, kad dėl Įsakymo galiojimo yra iškilęs pavojus kultūros vertybės išsaugojimui, o pareiškėjas patiria ir patirs neproporcingus suvaržymus ir nuostolius, dėl kurių negali tvarkyti šios vertybės. Finansavimo (ne)skyrimas nepaneigia pareiškėjo, kaip savininko, pareigos rūpintis jam priklausančiu daiktu, nepriklausomai nuo to, ar tai yra Kultūros vertybių registre registruotas objektas, ar ne, juo labiau, kad ginčo objektas yra laivas, kuriam keliami padidinti saugumo, eksploatacijos ir kiti reikalavimai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Direkcija) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. liepos 20 d. nutartyse išdėstytiems prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinimo motyvams. Tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akte Nr. KPD-RM-2419 buvo apibrėžta Laivo laikymo teritorija, tačiau dar 2016 m. liepos 4 d. Laivas buvo išgabentas iš šios teritorijos, t. y. Tarybos priimtas aktas neatitinka faktinių aplinkybių, nes vertybės nėra aktu apibrėžtoje teritorijoje. Taryba, priimdama 2016 m. rugsėjo 20 d. aktą, rėmėsi klaidinančiomis išvadomis, kuriuose kylinė jachta „Lady Sophie“ yra prilyginama jūriniam laivui, nors burlaivis „Lady Sophie“ negali būti priskirtas prie nekilnojamųjų daiktų – jūrų laivų. Pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymą tik Lietuvos jūriniame registre registruoti laivai yra nekilnojamieji daiktai, o kylinė jachta „Lady Sophie“ yra registruota vidaus vandenų registre, todėl pagal teisės aktus yra kilnojamasis daiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) sustabdyti Įsakymo galiojimą; 2) uždrausti sustabdyti Laivo įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūrą; 3) uždrausti nutraukti įrašų Kultūros vertybių registre apie Laivo įregistravimą Kultūros vertybių registre viešinimą; 4) uždrausti įregistruoti Įsakymą Kultūros vertybių registre.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai bei apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi paaiškinimai ir įrodymai nagrinėjamu atveju nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo.
Nustatyta, kad Taryba 2016 m. rugsėjo 20 d. aktu Nr. KPD-RM-2419 nutarė, jog vertybei (Laivui) reikalinga teisinė apsauga. Laivas Kultūros vertybių registre buvo įregistruotas 2016 m. spalio 11 d., registro įraše buvo nurodyta, kad objekto reikšmingumo lygmuo yra regioninis, rūšis – nekilnojamasis, vertybė pagal sandarą – pavienis objektas, vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, retas) ir inžinerinis (lemiantis reikšmingumą, retas). Administracinėje byloje Nr. eI-1564-281/2017 yra nagrinėjamas ginčas dėl Tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 panaikinimo.
Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Įsakymu buvo nuspręsta: 1) sustabdyti Laivo įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūrą iki patikslinto Tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 pateikimo; 2) pavesti neviešinti įrašų Kultūros vertybių registre apie Laivo įregistravimą Kultūros vertybių registre; 3) pavesti įregistruoti Įsakymą Kultūros vertybių registre. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia poreikiu išsaugoti nepaprastai vertingą nekilnojamąją kultūros vertybę ir teigia, kad tokiam tikslui pasiekti būtina galiojanti jos registracija Kultūros vertybių registre.
Atsakydama į atskirojo skundo argumentus, susijusius su pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustatė, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, tačiau nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi pagal nagrinėjamo ginčo metu galiojančią ABTĮ redakciją nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Pareiškėjo atskirajame skunde cituojami bendro pobūdžio teismų praktikos išaiškinimai, į ką turi būti atsižvelgta sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, bei administracinėse bylose Nr. AS556-315/2008 ir Nr. AS756-528/2007 spręsti individualūs reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atvejai, kurių aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo taikyti pareiškėjo prašytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, kils didelė žala, be to, neįrodė, jog žalos kompensavimo mechanizmas būtų sudėtingas. Pareiškėjo nurodoma tikimybė, jog dėl galiojančio Įsakymo ateityje galbūt kils nauji teisminiai ginčai, bei akcentuojami šiuo metu nagrinėjami ginčai, nesudaro pagrindo taikyti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-44-662/2017). Pats pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės pripažįsta, kad pareiškėjo dėl Įsakymo galiojimo patiriamus finansinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Įsakymas būtų panaikintas. Tokios pozicijos dėl materialinių nuostolių atlyginimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-525/2017; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).
Atskirojo skundo teiginys, kad dėl ilgo bylinėjimosi nebeliks pačios kultūros vertybės, kuri sunyks praradusi teisinę apsaugą, yra hipotetinio pobūdžio. Pažymėtina, kad pareiškėjas nedetalizavo Laivui dėl Įsakymo galiojimo kylančių konkrečių pavojų. Nors pareiškėjas tiek prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek atskirajame skunde akcentuoja paramos neskyrimo pareiškėjui aplinkybę, kol Laivo registracija Kultūros vertybių registre yra sustabdyta, kaip pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau pareiškėjas šioje byloje neįrodinėja, kad jis neturi galimybių pats, kaip Laivo savininkas, pasirūpinti Laivo išsaugojimu ir kad Įsakymo galiojimo sustabdymas bei kitų pareiškėjo prašytų reikalavimo užtikrinimo priemonių yra reikalavimui užtikrinti vienintelis būdas apsaugoti Laivą nuo sunykimo.
Atmestinas abstraktus atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino su prašymu pateiktus įrodymus. Šiame kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas kartu su 2017 m. liepos 18 d. prašymu, kurį išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, pridėjo 2017 m. liepos 18 d. paraišką dėl paramos skyrimo, 2017 m. liepos 18 d. išsaugojimo darbų duomenų 2017–2019 m. aprašą ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 3R-201(AG-151/01-2017). Šia pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai ir 2017 m. liepos 18 d. prašyme išdėstyti argumentai neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Laivui, kaip kultūros vertybei, kuri negalės būti pašalinta ateityje. Pareiškėjas akcentuojamos aplinkybės apie galimą žalą kultūros vertybei, kurios ateityje nebus galima atitaisyti, nepagrindė įtikinamais įrodymais.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su šalių interesų pusiausvyra, viešuoju interesu, proporcingumo principu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, negu ją įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Konstatuotina, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė pirmosios instancijos teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių užtikrinti reikalavimą šioje byloje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.