- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- AS-44-662/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03656-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- E. V., J. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- B. P., A. Š., J. Š., L. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei miškų tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. V. (E. V.) ir J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir J. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. P., A. Š., J. Š., L. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei miškų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai E. V. ir J. V. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1950 dalį, kuria suformuotam žemės sklypui Nr. 216-1 nustatytas 208 kv. m ploto servitutas bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas; 2) nustatyti servitutą pagal pareiškėjų naudojamo užstatyto ploto ribas bei palikti ankstesnę žemės sklypo naudojimo paskirtį (kita paskirtis) bei patikslinti žemės sklypo Nr. 216-1 ribas, atsižvelgiant į valstybinio miško ribas ir vandens apsaugos zonas; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1950 galiojimą bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimą (kadastrinių matavimų ir kitų veiksmų atlikimą); uždrausti atsakovui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims atlikti bet kokius žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo veiksmus.
Pareiškėjų teigimu, netenkinus jų prašymo, tretieji suinteresuoti asmenys įgis teisę įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus, tai lems poreikį inicijuoti naujus teisminius procesus. Be to, pradėjus statybos darbus, gali būti padaryta neatitaisoma žala tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame žemės sklype augančiam valstybinės reikšmės miškui ir šio sklypo kraštovaizdžiui. Nors ginčijamas įsakymas tiesiogiai nereguliuoja statybos ir miško kirtimo veiksmų ginčo žemės sklype, jis suteikia pagrindą tretiesiems suinteresuotiems asmenims gauti leidimus tokiems veiksmams atlikti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad pareiškėjų prašymas yra nepagrįstas. Atsakovo teigimu, pareiškėjų prašymo motyvai nėra susiję su didelės ar sunkiai atitaisomos žalos kilimu, prašymas grindžiamas bendro pobūdžio pasvarstymais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius teismui pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, jo vykdymas gali pasunkėti, jeigu nebus taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Tretieji suinteresuotieji asmenys A. Š. ir J. Š. teismui pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad pareiškėjų prašymas yra nepagrįstas. Paaiškino, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas nėra susijęs su pareiškėjų naudojamu žemės sklypu ir nepažeidžia jų interesų. Nurodė, kad pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas A. Š. ir J. Š. sukels turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, kad pareiškėjams nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą.
II.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmestas.
Teismas pažymėjo, kad viena iš būtinų sąlygų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tai, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjų prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, jiems būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjų teiginiai apie galimą žalą paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Teismo vertinimu, tai, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti daroma žala miškui, yra pareiškėjų subjektyvi nuomonė. Šiuo metu byloje nėra duomenų, kad miškui kilo ar ateityje tikėtinai bus padaryta žala.
III.
Pareiškėjai E. V. ir J. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie neįrodė, jog prašymo netenkinus gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala ginčo žemės sklypo kraštovaizdžiui ir jame augančiam valstybinės reikšmės miškui. Pareiškėjui teigimu, šią aplinkybę patvirtina priimtas ginčijamas įsakymas, kuriuo siekiama nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą kaip „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija“, taigi siekiama pradėti statybas. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tretieji suinteresuoti asmenys galės pradėti statybos darbus naujai suformuotuose žemės sklypuose: iškirsti juose augantį mišką, pradėti kasybos ir kitus darbus, taip sukeliant realią ir neatitaisomą žalą sklypo reljefui ir miškui. Kitų įrodymų, nei minėtas įsakymas, patvirtinančių pareiškėjų įvardintas grėsmes, pateikti objektyviai neįmanoma. Jei tretieji suinteresuoti asmenys turėtų kitų tikslų, tai atsispindėtų naujai formuojamiems žemės sklypams siekiamame nustatyti naudojimo būde. Byloje pateikti įrodymai, jog ginčo sklype auga valstybinės reikšmės miesto miškas, kuris, ginčo sklype pradėjus statybas, bus iškirstas. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat palaiko pareiškėjų poziciją. Be to, egzistuoja ir viešasis interesas išsaugoti šį mišką. Pareiškėjai taip pat pabrėžė, kad didelė ir neatitaisoma žala jiems būtų padaryta, jei statybos darbai, kuriems statybos leidimo nereikia, pažeistų pareiškėjų sklypo infrastruktūrą. Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto tikslas yra išvengti didelės žalos atsiradimo, o ne laukti realaus jos kilimo. Nepritaikius šių priemonių, pareiškėjai negalės uždrausti atsakovams atlikti veiksmų, sukelsiančių didelę ir neatitaisomą žalą pareiškėjams bei valstybei ir visuomenei. Pareiškėjų nuomone, prašomos taikyti priemonės atsakovų teises ribos nežymiai, jomis niekaip nebūtų apribotos atsakovų teisės naudotis ginčo žemės sklypu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis.
Atsakovo teigimu, pareiškėjai jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali kilti reali didelė neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, nepateikė, o savo teiginius grindžia į ateitį nukreiptomis nepagrįstomis prielaidomis ir spėjimais. Pareiškėjų nurodytos grėsmės nepagrįstos faktiniais duomenimis ir neturi sąsajos su ginčijamo įsakymo priėmimu bei įgyvendinimu – šiuo įsakymu yra patvirtinamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, jis nesuteikia teisės ginčo sklype vykdyti statybos darbus ar kirsti medžius, šiems darbams teisės aktų nustatyta tvarka turi būti gaunamas statybos leidimas ar leidimas kirsti medžius. Nepriklausomai nuo skundžiamo įsakymo galiojimo, tretieji suinteresuoti asmenys yra ginčo žemės sklypo savininkai ir turi teisę, esant pagrindams, kreiptis dėl leidimo medžiams kirsti ar statybos leidimo išdavimo. Vis dėlto pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius šių asmenų ketinimus. Ginčijamu įsakymu žemės sklypo naudojimo būdas nėra keičiamas – ginčo sklypo naudojimo paskirtis yra „kita“, o naudojimo būdas nenustatytas, taigi įsakymu nurodomas naudojimo būdas, kuris atitinka Vilniaus miesto bendrąjį planą ir yra analogiškas žemės sklypui, prie kurio prijungiama dalis pertvarkomo žemės sklypo, naudojimo būdui. Be to, naudojimo būdo „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija“ savaime nereiškia, kad ginčo sklype bus statomi pastatai. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo sklype faktiškai auga miško medžiai (nors teritorija į miško ribas šiuo metu neįtraukta), tačiau tai neįrodo jokios galimos grėsmės ar tariamos žalos kilimo galimybės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė sutinkantis su pareiškėjų argumentais, jog jie pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų pažeisti ne tik pareiškėjų privatūs, bet ir viešasis interesas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjai nepateikė jokių būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones patvirtinančių įrodymų, o byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Iš pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad jie neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą sieja su ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo galiojimu, kuriuo siekiama sujungti du besiribojančius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypus į vieną ir juos padalinti bei nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą. Pareiškėjai sieja šio įsakymo įgyvendinimą su būsimais statybų darbais atitinkamame žemės sklype bei jame augančio miško iškirtimu, dėl ko gali būti padaryta didelė žala gamtai ir visuomenei.
Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog galiojantis ginčijamas aktas yra pagrindas priimti kitus svarbius sprendimus, susijusius su galimybe pradėti vykdyti atitinkamus statybos ar miško kirtimo darbus žemės sklype, pati savaime nepatvirtina būtinybės šioje byloje taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai taip pat pripažįsta, jog ginčijamas įsakymas nereguliuoja statybos teisinių santykių ar medžių kirtimo darbų, t. y. atitinkami leidimai suteikiami teisės aktų nustatyta tvarka, o žemės sklypo suformavimas ar pertvarkymas su šia administracine procedūra nėra susijęs ir jai neturi įtakos. Taigi šiuo aspektu negalima teigti, kad ginčijamo įsakymo galiojimas ir įgyvendinimas suponuoja pareiškėjų nurodomos žalos atsiradimą, nes, kaip minėta, šis aktas per se teisės atlikti anksčiau aptartus veiksmus nesuteikia. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjų atskirojo skundo argumentas, jog ginčijamas įsakymas yra esminis ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis realią grėsmę didelei žalai atsirasti.
Pareiškėjai prašo uždrausti vykdyti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo darbus, tačiau tokio draudimo galiojimas neužkirstų kelio, esant teisės aktų numatytiems pagrindams, tretiesiems suinteresuotiems asmenims kreiptis į kompetentingą instituciją dėl statybos leidimo ar leidimo medžiams kirsti išdavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad tokie leidimai būtų išduoti ar patvirtinti, jie nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, siekiant išvengti ateityje galbūt kilsiančių naujų teisminių ginčų, yra nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis, todėl taip pat nesudaro pagrindo taikyti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą.
Dėl nurodytų motyvų pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų E. V. ir J. V. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.