- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- AS-779-492/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02597-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- T. L., A. P., S. P., E. R., B. R.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Skaldenis“, akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Skaldenis“, akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. 2016 m. birželio 23 d. padavė teismui skundą, prašydami panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. gegužės 27 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-5592 (toliau – ir Išvada). Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Išvados galiojimą, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi, be kita ko, atmetė pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjai tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmes, kurios vertintinos daugiau kaip prielaidos ir negali būti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindu. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjų argumentai, susiję su ateityje galimai kilsiančiais teisminiais ginčais, nelaikytini tais, dėl kurių būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo.
Įvertinus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentų visumą, daryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog panaikinus skundžiamą Išvadą, iki jos priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.
III.
Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir pareiškėjų prašymą tenkinti.
Pareiškėjai mano, kad ginčijamos Išvados pagrindu UAB „Skaldenis“ gali tęsti būtinas teisines procedūras žvyro karjero įsteigimui ir pradėti vykdyti veiklą neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, kuris išnagrinėjus šį ginčą būtų privalomas. Tokiu atveju gali būti padaryta žala gamtai, kurios bus neįmanoma ištaisyti. Pažymi, kad karjero įrengimo darbai paprastai yra susiję su didele intervencija į egzistuojančią aplinką bei kraštovaizdį, kadangi atliekami miškų kirtimai, nuimamas paviršinis žemės sluoksnis, sustumiami pylimai. Remiasi byloje esančia prof. P. K. studija, kurioje ginčo teritorija apibūdinama kaip raiškus gamtinio kraštovaizdžio kompleksas, išsiskiriantis viso regiono kontekste ir turintis konservacinę vertę, dalis teritorijos savo unikalumu pretenduoja net į gamtos paveldo objekto statusą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas palikti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nepakeistą.
Atsakovas mano, kad pareiškėjų argumentai yra paremti bendro pobūdžio teiginiais. Pažymi, kad nepagrįstas Išvados galiojimo sustabdymas gali suformuoti pagrindus valstybei atlyginti ūkio subjektui sukeltą žalą dėl nepagrįsto ūkinės veiklos suvaržymo. Nurodo, kad Išvados panaikinimo atveju taikytinos Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios gamtos išteklių naudotojų, sukėlusių reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, pareigą kompensuoti nuostolius ir užtikrinti aplinkos būklės atkūrimą iki pirminės būklės. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų minimos prof. P. K. mokslinės studijos duomenys nelaikytini objektyviais įrodymais. Be to, pažymi, kad minėto mokslininko įžvalgomis buvo remiamasi atliekant atranką ir priimant ginčijamą Išvadą. Nurodo, kad Išvados įsigaliojimas savaime neįpareigoja planuojamos ūkinės veiklos vykdytojo per nustatytą terminą pradėti planuojamą ūkinę veiklą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Skaldenis“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas netenkinti pareiškėjų atskirojo skundo.
UAB „Skaldenis“ nurodo, kad ginčijamos Išvados pagrindu jis neįgyja teisės įrengti ir eksploatuoti žvyro karjero, todėl šios Išvados pagrindu jokie veiksmai negali būti atlikti ir jokia pareiškėjų nurodoma žala gamtai negali kilti. Sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti konkretus – būtina nurodyti, kokius konkrečius veiksmus prašoma uždrausti atsakovams atlikti ir argumentuoti bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (pvz., 2008 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-262/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).
Nagrinėjamu atveju ginčo dalyku yra Agentūros 2016 m. gegužės 27 d. galutinė atrankos išvada dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai, kuria konstatuota, kad planuojamai ūkinei veiklai nurodytoje vietoje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pareiškėjai prašo sustabdyti šios išvados galiojimą motyvuodami tuo, jog jos pagrindu UAB „Skaldenis“ tęs teisines procedūras, būtinas veiklai pradėti, ir pradės vykdyti veiklą, kuri gali sukelti neatitaisomą žalą gamtai.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijama Išvada yra priimta specialiojo teritorijų planavimo procese. Šiuo atveju pareiškėjų nurodomos galbūt kilsiančios neigiamos pasekmės, t. y. galima žala aplinkai, siejama su planuojamos ūkinės veiklos realizavimu, realiu ūkinės veiklos vykdymu. Pareiškėjų ginčijama Išvada tiesiogiai tokių pasekmių nesukelia, t. y. ji yra vienas iš etapų trečiajam suinteresuotam asmeniui realiai pradėti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju nepateikė duomenų, kad būtent ginčijama Išvada bus pagrindas trečiajam suinteresuotam asmeniui realiai pradėti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. Be to, pareiškėjų teiginys, jog realizavus planuojamą ūkinę veiklą, bus padaryta žala aplinkai, yra abstraktus, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Aplinkybės, kuriomis pareiškėjas motyvuoja prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, vertintinos kaip pareiškėjo į ateitį nukreiptos, nepagrįstos prielaidos ir spėjimai, nesudarantys pakankamo pagrindo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-720/2011). Šiuo metu byloje nėra duomenų, kad yra realus pavojus aplinkai, todėl pareiškėjų argumentai apie negrįžtamą žalą aplinkai nelaikytini pagrįstais.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria išspręstas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.