Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada nebuvo įgijęs, nagrinėjamu laikotarpiu buvo išlaikęs teorijos egzaminą, vairavimo egzaminą mokykloje, tačiau dar neišlaikęs valstybinio egzamino Regitroje. Įmonei „Bolt“ priklausantį automobilį išsinuomojo naudodamasis draugo, kuris turi teisę vairuoti, duomenimis. Draugas A. A., kurio duomenimis pasinaudojo, apie tai žinojo ir leido jam naudotis jo vairuotojo pažymėjimo nuotrauka. 2023 m. kovo 18 d. vidury dienos išnuomotu automobiliu kartu su draugais važiavo prie ežero už (duomenys neskelbtini) mikrorajono Vilniuje, ten vartojo įvairų alkoholį. Žinojo, kad negalima vairuoti išgėrus. Nesijautė labai neblaivus. Vakare išvažiavo, parvežė merginas į (duomenys neskelbtini), draugą į (duomenys neskelbtini). Amatęs pareigūnus, sumaišė akseleratoriaus ir stabdžio pedalus, atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį. Dėl šio įvykio labai gailisi, supranta, kad pasielgė neatsakingai, ateity tokių klaidų nekartos. Intensyviai ieško darbo, yra įgijęs specialybę, tikisi, kad pavyks, žino, kad dėl šio nusikaltimo patirs finansinių nuostolių.

Teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo E. B. parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 67-69).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant, advokatui bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK RV 4-asis skyrius) vyriausiuoju patruliu. 2023 m. kovo 18 d. pradėjo pamainą 18 val., kartu su vyriausiuoju patruliu I. N., ekipaže V1746. 2023 m. kovo 18 d. apie 20.22 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Gariūnų turgaus link Lazdynų važiuoja automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, taip pat OVS budėtojas nurodė, kad pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją ir pranešinėja jo važiavimo kryptį. Bendraujant su pranešėju, galiausiai jis nurodė, kad minėto automobilio vairuotojas vairuodamas automobilį įvažiavo į Nidos g., Vilniuje, į 4 numeriu pažymėto namo kiemą. Atvykę iki minėto adreso pastebėjo važiuojantį „Peugeot:, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, kurį pradėjo iš karto stabdyti įjungę švyturėlius. Stabdant automobilį, jo vairuotojas staiga pasuko kairiau ir atsitrenkė į stovintį, be vairuotojo, automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, paaiškėjo, kad jį vairavo E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju nuo jo buvo juntamas alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus E. B., ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad apie 20.00 val. jis gėrė alų. Asmuo sutiko pasitikrinti alkoholio matuokliu ir jam tikrinant pirmą kartą 20.40 val. su alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0129, patikros sertifikato Nr. 1752691, buvo nustatytas 1,95 prom. girtumas, o tikrinant antrą kartą 20.57 val. jam buvo nustatytas 1,73 prom. girtumas. Asmuo su alkotesterio rodmenimis sutiko. Taip pat bendravimo metu buvo nustatyta, kad E. B. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Dėl administracinio nusižengimo E. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, buvo įregistruotas eismo įvykis ir E. B. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo išvežtas į Minsko pl. 21, Vilniuje, esančią policijos saugomų automobilių aikštelę (b. l. 16-18).

Liudytojas I. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 18 d. dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK RV 4-asis skyrius) vyriausiojo patrulio pareigose, kartu su Vilniaus AVPK RV 4-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. A., apie 20.22 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad Vilniuje, važiuojant nuo Gariūnų turgavietės link Lazdynų, pranešėja pastebėjo įtartinai besiblaškantį automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad pranešėja važiuoja paskui minėtą automobilį. Pokalbio metu pranešėja taip pat nurodė, kad automobilis pasuko į Nidos g. Nuvykus minėtu adresu, automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo važiuojantį pranešime nurodytą automobilį, kurį, panaudojus specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos signalus bei garsinį signalą, pradėjo stabdyti. Stabdymo metu automobilis staiga pasuko kairiau ir trenkėsi į stovinčio automobilio „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šoną ir jį apgadino. Priėjus prie vairuotojo buvo nustatyta, kad jį vairavo E. B., iš kurio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, E. B., paaiškino, kad apie 20 val. gėrė alų. Patikrinus minėto asmens blaivumą, po pirmojo pūtimo buvo nustatytas 1,95 prom. girtumas o antrą kartą tikrinant po 15 minučių buvo nustatytas 1,73 prom. girtumas. Patikrinus duomenų bazėje buvo nustatyta, kad E. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones, jos niekada nėra įgijęs. Įvykio vietoje surinkta eismo įvykio medžiaga, surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones, taip pat E. B. įteiktas šaukimas nurodytu laiku atvykti į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK (b. l. 21-24).

2023 m. kovo 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėjos K. J. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. kovo 18 d. apie 20.22 val. Vilniuje, Nidos gatvėje esančioje stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, E. B., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-5).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2023 m. kovo 18 d. 20.22 val. pranešė, jog važiuojant nuo Garnių turgavietės Lazdynų link pastabėjo įtartinai besiblaškantį automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskui pranešėjas nurodė, kad minėtas automobilis pasuko į Nidos g. (b. l. 11-13).

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad, remiantis alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0129 rodmenimis, 2023 m. kovo 18 d. E. B. pirmo patikrinimo metu 20.42 val. nustatytas 1,95 promilės neblaivumas, antro patikrinimo metu 20.58 val. nustatytas 1,73 promilės neblaivumas. Prietaisas metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 25-29).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 18 d. nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 39).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis „Peogeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti sugadinimo požymiai (sulaužytas priekinis bamperis) (b. l. 30-38).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „Swedbank Lizingas“, o valdytojas – UAB „Bolt services LT“ (b. l. 40).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 21 170 Eur, o be PVM – 16 724, 30 Eur (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog E. B. 2023 m. kovo 18 d., apie 20.22 val., Vilniuje, Nidos gatvėje esančioje stovėjimo aikštelėje, ties pastatu Nr. 4 vairavo automobilį „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu savo elgesiu E. B. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.

Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti teisme ištirti įrodymai, t. y. liudytojų A. A. bei I. N., apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, duoti parodymai, transporto priemonės apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, taip pat neblaivumo nustatymo aktas ir alkoholio kiekio matuoklio parodymai apie kaltininko neblaivumo laipsnį. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, E. B. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad E. B. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu pateikti prašymai atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos T. B. atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 128-135, 136-145).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos. Pažymėtina, kad kaltinamasis padarydamas šią nusikalstamą veiką elgėsi ypač pavojingai ir savo, ir aplinkinių atžvilgiu, visgi iš byloje surinktų duomenų matyti, jog tokia jo veika yra atsitiktinio pobūdžio, savo elgesį kaltinamasis įvertino kritiškai. Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad E. B. labai jauno amžiaus, anksčiau nėra teistas (b. l. 54), administracine tvarka baustas už negrubius KET pažeidimus, baudos sumokėtos (b. l. 55-60), baigė (duomenys neskelbtini) (b. l. 135), registruojasi Užimtumo tarnyboje, ieško darbo. Teismas tiki, kad ne bausmė ir teistumas, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti reikiamą teigiamą įtaką ateity elgtis teisėtu būdu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad E. B. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju E. B. laiduotoja sutinka būti jo mama T. B.. Tiek kaltinamasis, tiek T. B. teismo posėdyje parodė, jog E. B. mamai iš karto papasakojo apie padarytą nusikaltimą, mama aiškinosi neteisėtų veiksmų priežastis, jo elgesį įvertino labai neigiamai. E. B. parodė, kad jo lengvabūdiškas poelgis yra nesuderinamas su mamos jam diegiamomis, vertybėmis. Išvadas dėl netinkamo poelgio pasidarė ir ateity elgsis atsakingai. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad E. B. su mama sieja artimi ryšiai. T. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra sūnui autoritetas, kaltinamasis gyvena kartu, klausia ir klauso patarimų. Ji tikra, kad daro sūnui teigiamą įtaką, šiuo metu yra motinystės atostogose ir galės vyriausiam sūnui taip pat skirti dar daugiau dėmesio, padės jam ateityje išvengti tokių klaidų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. B. dirba (duomenys neskelbtini), yra charakterizuojama teigiamai (b. l. 139), šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose (b. l. 146-148), neteista (b. l. 140), administracine tvarka bausta už negrubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (b. l. 144-145). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad T. B. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima E. B., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką jam, kad E. B. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, E. B., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos T. B. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas E. B. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė nusikalstamų veikų, rimtų administracinių teisės pažeidimų, yra jauno amžiaus, atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, užstatas neskirtinas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymas reglamentuoja griežtą administracinę atsakomybę (privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis, nei pagal baudžiamąjį įstatymą ir kuris buvo nustatytas E. B.. Nagrinėjamu atveju, įvertinus E. B. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes – kaltininkas padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su KET pažeidimu, kuris laikytinas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę judriomis Vilniaus gatvėmis neblaivus, kuomet pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, o antruoju – 1,73 promilių neblaivumas, viršijantis minimalų neblaivumo laipsnį (1,51 promilės), už kurį įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, tai, kad padaryta žala kitai transporto priemonei, kaltę pripažino, jo asmenybę – registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis didesnis nei minimalus – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2023 m. kovo 21 d. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, o 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra proporcinga teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržys kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tačiau pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Nagrinėjamu atveju E. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise nepriklausančia transporto priemone – jis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas1,73 promilės vairavo automobilį „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra UAB „Swedbank Lizingas“, o valdytojas – UAB „Bolt services LT“. Teismas byloje nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų aplinkybių egzistavimo, todėl nėra pagrindo konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies normos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Peugeot 208“kaina su PVM Lietuvoje yra 21 170 Eur, o be PVM – 16 724, 30 Eur (b. l. 41). Remiantis kasacinio teismo praktika, dėl konfiskuotino turto, kaip nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklausančio tretiesiems asmenims, vertės nustatymo, kasacinis teismas išaiškino, jog tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas. Todėl automobilio vertė atitinka pinigų sumą, už kurią galėtų būti įsigytas analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas, o į pirkėjo kainą yra įskaičiuotas PVM. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje tikslus, svarbu, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina suma sutaptų. Kartu tai užtikrina, jog asmuo, iš kurio yra konfiskuojamas automobilis, neatsidurtų blogesnėje padėtyje nei asmuo iš kurio išieškoma automobilio kaina be PVM. Konfiskuota transporto priemonė yra realizuojama tokia kaina, į kurią įskaičiuotas PVM. Todėl konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (LAT 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-495/2020).

Minėta, kad E. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis baustas ne už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, E. B. yra padaręs tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, labai jaunas, neseniai įgijo specialybė ir ieško darbo, registruojasi Užimtumo tarnyboje, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad E. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 21 170 Eur konfiskavimas būtų neproporcingas ir nesuderinamas su argumentais, kuriais vadovautasi priimant sprendimą atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl, šiuo atveju iš E. B. konfiskuotina 3000 EUR, t. y. dalis sumos, atitinkančios minėto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje su PVM (21 170 EUR).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, per tris dienas pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Dėl to, kaltinamajam neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 21 d. nutarimais E. B. buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 10-71), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 72-73). Šios ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to naikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tai yra, 176,67 Eur priteisimo iš kaltinamojo E. B.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, jo paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020, 1A-257-312/2021). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais,

nusprendžia:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 21 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie E. B. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš E. B. valstybės naudai dalį automobilio „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės – 3 000 eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Atsisakyti priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo E. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninę laikmeną (1 vnt. CD) su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti T. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.