Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-238-907/2015 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei V. V. valstybinei institucijai, duodančiai išvadą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės V. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).Pažymėtina, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 nurodė, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad apeliantė prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš ieškovo po 144,81 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės. Šį prašymą motyvavo tuo, kad būtiniausios išlaidos sūnaus V. V. poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 289,62 Eur (1000 Lt), į šią sumą įeina 360 Lt (104,26 Eur) valstybės mokama socialinė pašalpa, o būtiniausios išlaidos sūnaus V. V. poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 231,70 Eur (800 Lt). Atsakovė nurodė, kad per mėnesį vaikų išlaikymui išleidžia apie 289,62 Eur (1000 Lt) – vaikų aprangai apie 57,92 Eur (200,00 Lt), apatiniams rūbams apie 23,17 Eur (80,00 Lt), avalynei – 52,13 Eur (180,00 Lt), maistui – 86,89 Eur (300,00 Lt), higienos reikmenimis – 17,38 Eur (60,00 Lt), būsto išlaikymui – 86,89 Eur (300,00 Lt), lavinimo ir ugdymo priemonėms – 20,27 Eur (70,00 Lt), vitaminams – 14,48 Eur (50,00 Lt). Taip pat nurodė, kad neįgalaus sūnaus V. V. išlaikymui išleidžia daugiau lėšų, kadangi jį kas savaitę reikia nuvežti į ugdymo centrą, pagal ligos pobūdį jam reikia pirkti aliejus, mikstūras, vaikams ugdymo centras organizuoja pažintines keliones, kurioms taip pat reikia lėšų (1 t. 44 b.l.; 2 t. 46-47 b.l.). Šių aplinkybių pagrindimui pateikė maisto prekių, higienos, rūbų ir kitų prekių (pvz. kuro), vaistų pirkimo kvitus, duomenis, kad už sūnaus V. V. vežiojimo paslaugas į (duomenys neskelbtini) moka atsakovė (1 t. 73-91, 128-156 b.l.; 2 t. 35, 101-106 b.l.), taip pat nurodė, kad dalies išlaidų įrodyti negali, kadangi siekdama sutaupyti perka maistą iš turgaus, kaimo žmonių, rūbus ir avalynę taip pat perka iš turgaus, todėl dažniausiai kvito negauna (1 t. 160 b.l.). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nurodė, kad skyriaus nuomone atsakovės nurodyti vaikų mėnesio poreikiai yra protingi bei atitinka vaikų interesus (1 t. 113-114 b.l.). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad V. V., gim. 1999-12-17, yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis (diagnozės kodas pagal TLK-10 – spazminis cerebrinis paralyžius (G80.00), kalbos sutrikimai - dizartrija ir anartrija (R47.1) (1 t. 64-65 b.l.), vaikui cerebrinis paralyžius diagnozuotas nuo gimimo, jam Šiaulių specialiojo ugdymo centre yra taikomos reabilitacinės procedūros (masažas, kineziterapija, vonios įvyniojimai), yra pastovioje ambulatorinėje dispanserinėje įskaitoje (1 t. 164-165 b.l.; 2 t. 8 b.l.). Nuo 2015-09-01 V. V. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) (3 t. 5-7 b.l.). Kitas sūnus V. V. taip pat turi sveikatos sutrikimų (2 t. 99 b.l.).Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktų duomenų apie nepilnamečiams vaikams išlaikyti reikalingas lėšas visumą, atsakovės pateiktus paaiškinimus, bei atsižvelgusi į vaikų amžių, tai, kad vienas iš šalių vaikų - V. V. yra su specialiaisiais poreikiais, turi neįgalumą, taip pat vadovaudamasi protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais bei prioritetiniais vaikų interesais, vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog būtiniausi vaikų poreikiai vietoj atsakovės nurodytų 231,70 Eur ir 289,62 Eur šiuo metu atitinkamai sudaro 170,00 Eur ir 230,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė šiuo konkrečiu atveju nepakankamai atsižvelgęs į vaikų interesus bei jų teisę ne tik į būtiniausių poreikių, bet ir kitų poreikių (laisvalaikio, pramogų ir kt.) tenkinimą, taip pat objektyviai neįvertinęs konkrečių bylos aplinkybių, susijusių su vieno iš vaikų - V. V. neįgalumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas prašomo priteisti išlaikymo dydžio pagrįstumą nepagrįstai esminę reikšmę suteikė aplinkybei, kad šalys gyvendamos kartu tokio dydžio pajamų neskirdavo vaikų išlaikymui bei, kad atsakovės padėtis šiuo metu taip pat nelaidžia jai vaikų išlaikymui skirti tokio dydžio sumos. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas prioritetinę reikšmę turėjo suteikti aplinkybei kokio dydžio išlaikymas yra objektyviai reikalingas vaikams, kad būtų patenkinti jų būtiniausi bei kiti poreikiai, o ne į tai, kiek faktiškai šiuo metu jiems yra skiriama lėšų. Be to atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateikti duomenys apie šalių turtinę padėtį, patvirtina, kad atsakovės nurodytas išlaikymo dydis reikalingas būtiniausių vaikų poreikių tenkinimui, yra ne tik protingas, bet ir proporcingas tėvų turtinei padėčiai, jų galimybei šias pajamas uždirbti. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepilnamečio V. V. būtiniausiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma sudaro 289,62 Eur, o V. V. -231,70 Eur. Įvertinus tai, kad V. V. yra mokama apie 104,00 Eur valstybės pašalpa, teisėjų kolegija sprendžia, kad neįgalaus vaiko išlaikymui šalys turėtų skirti apie 185,00 Eur sumą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės - ieškovas turi nekilnojamojo turto, yra dirbantis, atsakovė nedirbanti, nekilnojamojo turto neturi, bei į tai, kad su atsakove lieka gyventi abu vaikai ir jai neišvengiamai teks didesnė dalis išlaidų susijusių su vaikų priežiūra ir auklėjimu, taip pat ir gyvenamuoju būstu (bylos nagrinėjimo metu atsakovė su vaikais iš ieškovo asmenine nuosavybės teise įgyto turto išsikraustė), apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovas turėtų teikti didesnį išlaikymą nei apeliantė. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo konkrečiu atveju tai turėtų sudaryti 60 procentų nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo. Pabrėžtina, kad tai, kad šiuo metu ieškovas gauna sąlyginai nedidelį darbo užmokestį (apie 340,00 Eur), neatleidžia jo nuo CK 3.192 straipsnyje numatytos pareigos teikti savo vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris jų būtinuosius poreikius maksimaliai patenkintų. Be to iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas sūnaus V. V. išlaikymui sutiko mokėti po 110,00 Eur, taip pat laikė, kad tenkinus jo reikalavimą dėl sūnaus V. V. gyvenamosios vietos su juo nustatymo, atsakovė sūnaus V. V. išlaikymui taip pat turėtų mokėti 110,00 Eur (2 t. 73-76 b.l.). Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas (po 87,00 Eur) yra vos ne trečdaliu mažesnis, nei paties ieškovo nurodytas ir neginčytas. Remiantis nurodytu bei prioritetiniais vaikų interesais, apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies - iš ieškovo V. V. nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina 110,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 140,00 Eur nuo 2014-09-01 iki vaikų pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.) bei į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju apeliantei neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo, dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepasisako ir jų nevertina.

Dėl ieškovo asmeninės nuosavybės teise įgyto nekilnojamo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalinimo

CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Remiantis šia teisės norma asmenys, jau sudarydami santuoką, gali būti įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kiekvienu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015).Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei ginčo pastatas – sodo namelis ir kiti statiniai (šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė, įgyti pagal 1996-04-29 dovanojimo sutartį, 2003-08-07 paveldėjimo teisės liudijimą ir 2003-08-07 įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartį (1 t. 15-19, 109-111 b.l.). Apeliantė teigia, kad sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), su santuokos metu atsiradusiais priklausiniais iš esmės buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis bei darbu, todėl pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe ir šalimis dalintinas po lygiai. Iš apeliacinio skundo bei kitų atsakovės byloje pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad atsakovė šį reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad minėtas turtas buvo pagerintas iš esmės, kadangi prie sodo namelio buvo pristatyti du priestatai, antras aukštas, įvestas vandentiekis, pakeista stogo konstrukcija ir danga, pastatytas ūkinis pastatas. Taip pat įrodinėja, kad prie ieškovui priklausančio turto pagerinimo bei gausinimo prisidėjo savo darbu bei jos patėvio A. B. duotomis medžiagomis bei priemonėmis. Ieškovas su tuo nesutinka, nurodydamas, jog namas buvo įrengtas ir pastatyti priestatai iš 15000,00 Lt, kuriuos jis gavo kaip palikimą po tėvo mirties, buvo perkamos senos plytos, mediena, pats savo darbu pagerino buities sąlygas, atsakovė nei darbu, nei darbo užmokesčiu neprisidėjo, nes visą santuokos laikotarpį nedirbo, jis iš savo darbo užmokesčio turėjo išlaikyti šeimą ir padengti dalį skolų, kurios atsirado atsakovei neatsakingai ir nepasitarus su juo įsigijus brangių ir nereikalingų daiktų. Teisėjų kolegija įvertinus byloje pateiktus duomenis turi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo turtas iš esmės buvo pagerintas, kadangi iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad teismas vertino, jog turtas iš esmės nebuvo pagerintas, pertvarkytas, rekonstruotas, o tik įrengtas ir pritaikytas patogesniam gyvenimui, bei šiuo pagrindu atsakovei priteisė kompensaciją už atliktus pagerinimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos pagrįstai pripažino, kad ginčo turtas iš esmės pagerintas nebuvo, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad sodo namelyje buvo atliktas kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos matyti, kad kapitalinis remontas ar modernizavimas sodo nameliui su rūsiu nebuvo atliktas (2 t. 41 b.l.). Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo turtas buvo pagerintas, tačiau ne iš esmės, kadangi kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, sodo namelio plotas nepadidėjo, o ūkinių pastatų ir verandos pristatymas šiuo konkrečiu atveju nevertintinas kaip turto pagerinimas iš esmės. Antra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ginčo pastatus įrengė už bendras lėšas. Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015). Konkrečiu atveju ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis sodo namelį įrenginėjo ir priestatus statė iš paveldėtų piniginių lėšų (4348,00 Eur), o iš darbinės veikslo gaunamas pajamas skyrė šeimos išlaikymui patvirtina byloje pateikti duomenys (2 t. 109 – 112 b.l.; 2 t. 115 b.l.), taip pat įrodymai, kad ginčo laikotarpiu atsakovė jokių pajamų iš darbinės ar kitos veiklos negaudavo (1 t. 41, 66-67, 103 b.l.; 2 t. 5-7 b.l.). Pažymėtina, kad pati apeliantė neneigia aplinkybių, kad sodo namelį su priestatais daugiausia tvarkė ir statė ieškovas (3 t. 62 b.l.), o byloje pateiktas A. B. liudijimas (1 t. 198-199 b.l.), atsižvelgiant į jo turinį (nurodė, kad statybines medžiagas atsakovei davė 1996-1997 m., kai šalys nebuvo susituokusios ir ginčo turtas priklausė ne ieškovui) ir į kitų liudytojų parodymus, teisėjų kolegijos vertinimu neįrodo esminio atsakovės prisidėjimo asmeninėmis lėšomis (statybinėmis medžiagomis) prie turto pagerinimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad prie šeimos gerovės apeliantė prisidėjo prižiūrėdama vaikus bei tvarkydama šeimos ūkį, suteikta artimųjų parama, tačiau tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesudaro prielaidų išvadai, kad ginčo turtas iš esmės buvo pagerintas atsakovės darbu. Šios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl kompensacijos atsakovei priteisimo, bet ne dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog byloje nustačius turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015). Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs ginčo turto pagerinimo faktą (ne esminio) ir kad jis buvo atliktas šalims esant santuokoje, bei siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei sprendė kompensacijos atsakovei priteisimo klausimą. Konstatuotina, kad nepripažinus ginčo turto bendrąja sutuoktinių nuosavybę, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti klausimo dėl jo atidalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimas padidinant nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį iš esmės neįtakoja bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo klausimo, bylinėjimosi išlaidos iš naujo neperskirstomas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistasDėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad prašo priteisti Lietuvos Respublikos valstybės turėtas išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei (3 t. 64 b.l.), tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme nespręstinas (CPK 99 str. 2 d.).Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 punktu, 4 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 9 punktu, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro167,00 Eur (2 neturtiniai reikalavimai po 41,00 Eur, turtinis reikalavimas dėl išlaikymo - 42,00 Eur (ginčijama suma vieno vaiko išlaikymui 57,81 Eur x 2 x12 mėn. x 3 proc.) ir turtinis reikalavimas dėl turto dalies priteisimo, skaičiuotinas pagal turto rinkos vertę (2 t. 26-29 b.l.) – 43,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (3 t. 65-66 b.l.), proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (tenkinta 15 proc.), iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 25,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 85 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:.

„Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) nuo 2014-09-01 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) nuo 2014-09-01 iki vaiko pilnametystės.“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) į valstybės pajamas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.