Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „NRGY LT“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-238-674/2024 pagal ieškovės mažosios bendrijos „NRGY LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestena“ dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo kompensavimo, kompensacijos už automobilio ridos neatitikimą ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apeliacijos objekto

18. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: priteisti iš atsakovės 10 241,56 Eur patirtus nuostolius (už konsultacijas, duomenų pateikimą, transporto priemonės paslėptų defektų remonto išlaidas ir automobilio nuomą), 2 650 Eur kompensaciją dėl automobilio ridos neatitikimo, 100 Eur išlaidų, apmokėtų turto vertintojui už automobilio vertės perskaičiavimą, 5 proc. dydžio procentines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 2 650 Eur kainos sumažinimą, 100 Eur išlaidas, už turto vertinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tuo tarpu atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kainos sumažinimo dėl galimo ridos neatitikimo panaikinti (palikti nenagrinėtą).

20. Kaip minėta anksčiau, CPK 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

21. Šiuo atveju ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta sutarties kaina dėl nustatytos ridos neatitikties. Tuo tarpu atsakovė apeliacinio skundo, atitinkančio CPK 306 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas ir sumažinta sutarties kaina dėl ridos, nepateikė. Teisėjų kolegija nenustatė, kad yra pagrindas peržengti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą faktinį ir teisinį pagrindą ir, be kita ko, pasisakyti dėl sprendimo dalies dėl sutarties kainos dėl ridos neatitikties sumažinimo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija dėl atsakovės argumentų, nurodytų atsiliepime į apeliacinį skundą, kurie yra susiję su sprendimo dalimi dėl kainos sumažinimo, nepasisako.

22. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl automobilio trūkumų šalinimo ir kitų išlaidų priteisimo (dėl nuostolių atlyginimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

24. Taigi, nagrinėjamu atveju, be kita ko, tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio kokybės, nuslėptų automobilio defektų (ne)egzistavimo jo pardavimo metu, taip pat atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės dėl parduoto automobilio (ne)buvimo.

Dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės

25. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

26. Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

27. Taigi, esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).

28. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta – jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip pirkėja, ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės jai už automobilio remontą sumokėtus pinigus, t. y. pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pažeistų teisių gynimo būdu.

30. Pažymėtina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

31. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

32. Pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

33. Nagrinėjamoje byloje, kaip ne kartą minėta anksčiau, nustatyta, kad ieškovė pirko naudotą automobilį iš atsakovės. Ieškovė parduodamą automobilį surado per skelbimus interneto svetainėje. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas be defektų. Ieškovė, prieš priimdama sprendimą pirkti automobilį, jį apžiūrėjo, atliko bandomąjį važiavimą. Atsakovės darbuotojas nurodė, kad automobilis yra tvarkingas, atlikta pilnas automobilio serviso aptarnavimas, galiojanti techninė apžiūra. Kita vertus, ieškovė žinojo, kad automobilis yra 2017 m. gamybos, t. y. ne naujas, todėl neabejotinai suprato, kad jo sistemos, įtaisai, elementai, taip pat jų dalys gali būti nusidėvėjusios.

34. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės iš atsakovės nupirktas automobilis po sutarties sudarymo sugedo, dėl ko automobiliu nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovė pateikė į bylą 2023 m. sausio 3 d. UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro surašytą transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame nurodyti tokie nustatyti automobilio defektai: 1) variklis turi alyvos nuotėkį; 2) automobilio variklio gedimas; 3) automobilio stabdžių sistema netvarkinga; 4) automobilio kondicionavimo sistema fiksuoja klaidas; 5) automobilio kėbulo dalys yra perdažytos. Kartu nurodyti numatomi atstatymo (remonto) darbai ir jų kaina: 1) variklio gedimo tvarkymas, kaina nuo 2 800 Eur; 2) stabdžių sistemos tvarkymas, kaina nuo 100 Eur; 3) kondicionavimo sistemos remontas, kaina nuo 100 Eur (1 t., b. l. 24–29). Taigi, ieškovė pateikė įrodymus, kad jos įsigytam automobiliui 2023 m. sausio mėn. buvo nustatyti tam tikri defektai. Atsakovei, atsisakius sutvarkyti automobilį, ieškovė jį suremontavo savo lėšomis. Ieškovė dėl trūkumų pašalinimo iš viso patyrė 10 241,56 Eur nuostolių, kuriuos ir prašė priteisti iš atsakovės. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų Nr. 1438, 1441, 1506 nustatyta, kad ieškovė įsigijo naudotą variklį, kurį pakeitė, taip pat keitė EGR aušintuvą (1 t., b. l. 140–143).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Taigi, sutiktina su ieškovės argumentais, kad ta aplinkybė, jog ji, prieš įsigydama automobilį, jį apžiūrėjo, atliko bandomąjį važiavimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė prisiėmė riziką dėl automobilio sugedimo.

36. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad automobilis po sutarties sudarymo sugedo, nesudaro pagrindo besąlygiškai priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas defektų šalinimo išlaidas ir kitus nuostolius (išlaidas, sumokėtas už konsultacijas, automobilio nuomos išlaidas ir kt.). Kaip minėta anksčiau, pardavėjas (šiuo atveju atsakovė), siekiantis išvengti atsakomybės už nustatytus automobilio trūkumus, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, turi pareigą įrodyti, kad automobilio trūkumai atsirado po jo perdavimo pirkėjui ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo (žr. šios nutarties 32 punktą).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad automobilis po sutarties sudarymo sugedo dėl to, kad ieškovė, įsigijusi automobilį, jį netinkamai eksploatavo.

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi paskyrė transporto priemonės techninę ekspertizę, ją pavedė atlikti dr. V. V.. (2 t., b. l. 13–14). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi uždavė ekspertui papildomus klausimus, kuriuos pateikė ieškovė (2 t., b. l. 23–24).

39. 2024 m. balandžio 30 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2024 m. balandžio 22 d. Techninės ekspertizės aktas Nr. 2024-04-22/1 (2 t., b. l. 33–53). Minėtame Ekspertizės akte pateikta tokia išvada: automobilio variklis buvo sugadintas ieškovei eksploatuojant jį su prakiurusiais EGR vožtuvo aušintuve esančiais išmetamų dujų vamzdeliais. Prakiurus vamzdeliams, susidarė galimybė aušinimo skysčiui ištekėti iš variklio aušinimo sistemos. Dėl aušinimo skysčio trūkumo variklis darbo metu perkaito, stūmokliai užstrigo cilindruose. Strigimo metu cilindruose atsirado brūžiai, o ant stūmoklių – metalo pleišėjimosi zonos.

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, įsigijusi automobilį, iki jo pirmojo sugedimo 2022 m. spalio 5 d. nuvažiavo apie 2 000 km. Ekspertas dr. V. V., kuris buvo apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad EGR vožtuvo aušintuvas sutarties sudarymo metu nebuvo prarūdijęs, nes 2 000 km nuvažiuoti su prakiurusiu aušintuvu neįmanoma, būtų išbėgęs vanduo. Kai prarūdijo, tai skystį „išvarė“ į duslintuvą arba į lauką per 10–20 km. Ekspertas teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad kitų automobilio gedimų nebuvo nustatyta. Be to, paaiškino, kad tuo atveju, jeigu nustatytas gedimas (EGR vožtuvo aušintuve esantys prakiurę išmetamųjų dujų vamzdeliai) būtų automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, tai ieškovė su automobiliu būtų nuvažiavusi 10–20 km.

41. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad: ieškovės įsigytas automobilis sugedo dėl trūkumų, kurie atsirado po sutarties sudarymo, ieškovei netinkamai eksploatuojant automobilį, t. y. eksploatuojant automobilį su prakiurusiais EGR vožtuvo aušintuve esančiais išmetamųjų dujų vamzdeliais; EGR vožtuvo aušintuve esantys išmetamųjų dujų vamzdeliai prakiuro po sutarties sudarymo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, naudoto automobilio pardavėjas, prieš parduodamas automobilį, neturi pareigos patikrinti visų automobilio detalių, mazgų ir sistemų nusidėvėjimo lygio ir įvertinti būsimų defektų atsiradimo laikotarpius bei apie tai informuoti pirkėją. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 10 241,56 Eur nuostolių, susijusių su automobilio defektų šalinimu ir kt., atlyginimo, atmetė.

42. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovė prisiėmė atsakomybę ir sutiko automobilį suremontuoti po pirmojo gedimo. Minėta aplinkybė, apeliantės teigimu, patvirtina, kad atsakovė prisiėmė atsakomybę ir pripažino automobilio defektus. Be to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio dalį, neatsižvelgė į tai, kad pirmasis remontas buvo atliktas netinkamai arba nepilnai, dėl ko automobilio variklis visiškai sugedo.

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės įsigytas automobilis pirmą kartą sugedo 2022 m. spalio 5 d. Ieškovė, po įvykusio gedimo, pristatė automobilį į UAB „Inchape Motors“. Minėta įmonė informavo ieškovę, kad: atlikus automobilio ir aušinimo sistemos testą, nustatyta, kad į aušinimo sistemą patenka variklio išmetamosios dujos; reikia atlikti EGR vožtuvo aušintuvo sandarumo patikrą, jį išmontuojant; aušintuvo išmontavimo (sumontavimo) darbų kaina yra 524 Eur (bendra diagnostikos kaina būtų 606,74 Eur), be tikrinimo paslaugos ir techninių skysčių, kuriuos reikės papildyti po surinkimo; nepasitvirtinus EGR aušintuvo defektui reikės ardyti variklį, nuimant variklio cilindro galvutę, tolimesniam defektavimui (1 t., b. l. 20). Ieškovė nurodė, kad apie nustatytus gedimus informavo atsakovę, kuri sutiko atlikti remonto darbus savo lėšomis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis buvo remontuotas UAB „Girilis“. Minėtas aplinkybes, be kita ko, patvirtina byloje esanti PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. 0036. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad buvo atliktas EGR vožtuvo aušintuvo keitimas, variklio galvutės nuėmimas-uždėjimas, variklio tepalų plovimas (2 t., b. l. 22, 97). Automobilį atsakovė ieškovei grąžino 2022 m. lapkričio 7 d. Automobilis antrą kartą sugedo 2022 m. lapkričio 28 d., t. y. iš variklio skyriaus pasigirdo pašaliniai garsai. Ieškovė po įvykusio gedimo konsultavosi dėl pažeistų teisių gynimo UAB „Autoprtetenzija“, UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centre atliko automobilio diagnostiką, kur buvo nustatyti anksčiau nurodyti defektai, atliko automobilio remontą (pakeitė variklį kitu, dėvėtu) (žr. taip pat šios nutarties 34 punktą).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovė, stengdamasi geranoriškai išspręsti reiškiamas pretenzijas, sutiko neatlygintinai sutaisyti UAB „Inchape Motors“ nustatytus defektus, nepatvirtina fakto, kaip teigia ieškovė, kad atsakovė pripažino, jog automobilis buvo parduotas su defektais. Juolab, kad, kaip minėta anksčiau, byloje esantis Ekspertizės aktas ir kiti įrodymai patvirtina, kad automobilis sugedo netinkamai jį ieškovei eksploatuojant (žr. šios nutarties 37–41 punktus).

45. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė turi prisiimti atsakomybę ir atlyginti nuostolius dėl to, jog UAB „Girilis“ netinkamai nustatė perkaitinto variklio techninę būklę.

46. Viena vertus, sutiktina su ieškove, kad Ekspertizės akte nurodyta, jog: „UAB „Girilis“ meistrams netinkamai (neprofesionaliai) nustačius perkaitinto variklio techninę būklę bei atlikus beprasmišką galvutės remontą, tolesnės automobilio eksploatacijos metu, defektai tik didėjo ir per 2 756 km privedė prie variklio sugadinimo“.

47. Kita vertus, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 22 punktas). Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas taip pat yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 36 punktas).

48. Šiuo atveju ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje teigė, kad automobilio defektai atsirado dar prieš sudarant sutartį, atsakovė apie juos žinojo, tačiau nieko ieškovei nenurodė. Taigi, ieškovė atsakovės atsakomybę grindė būtent netinkama automobilio būkle (kokybe) sutarties sudarymo metu. Tuo tarpu ieškinio reikalavimu prašė priteisti nuostolius, susijusius su defektų nustatymu ir jų šalinimu. Taigi, ieškovė šiuo atveju įrodinėjo, kad atsakovė jai pardavė netinkamo kokybės automobilį. Tuo tarpu atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, įrodinėjo, kad pardavė tinkamos kokybės automobilį, kad automobilis sugedo dėl to, kad ieškovė jį netinkamai eksploatavo po įsigijimo.

49. Kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į ieškinį, ieškovė negrindė atsakovės atsakomybės dėl patirtų nuostolių dėl to, kad po 2022 m. spalio 5 d. įvykusio įvykio automobilio remontas buvo atliktas netinkamai. Dėl šios priežasties automobilio remonto faktas, atliktas po 2022 m. spalio 5 d. įvykio, bei vėlesnis 2022 m. lapkričio 28 d. automobilio gedimas, negali turėti teisinės reikšmės atsakovės atsakomybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atsakomybei kilti atliktas remontas ir tas faktas, kad po remonto automobilis sugedo antrą kartą, t. y. 2022 m. lapkričio 28 d., neturi reikšmės dar ir todėl, kad nagrinėjimu atveju buvo nustatyta, jog automobilis sugedo netinkamai jį eksploatuojant pačiai ieškovei. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Ekspertizės akte nėra nurodyta, kaip teigia ieškovė, kad UAB „Girilis“ atliko netinkamai remontą, kad šios įmonės atliktas remontas buvo sekančio gedimo pasekmė dėl ko ieškovė ir patyrė nuostolius. Ekspertizės akte nurodyta, kad remontas buvo „beprasmis“. Ekspertas, Ekspertizės akte, atsakydamas į 11 klausimą „Jei atsakovo darbai automobiliui <...> būtų buvę atlikti kokybiškai po (po 2022 m. spalio 5 d.) ar būtų pavykę išvengti sekančio variklio gedimo 2022 m. lapkričio 28 d.?“, nurodė, kad: „Sekančio variklio gedimo 2022 m. lapkričio 28 d. nebūtų išvengta, nes automobilio <...> variklis buvo perkaitintas ir tuo sugadintas 2022 m. spalio 5 d., tad joks remontas, išskyrus kapitalinį, buvo beprasmiškas. Jei tada meistras buvo nuėmęs galvutę būtų įdėmiai pažvelgęs ir įvertinęs variklio cilindruose esančius brūžius, tai nereikėtų nei galvutės šlifuoti, nei EGR auštintuvo keisti. Reikėtų ieškoti padėvėto analogiško variklio arba remontuotinų stūmoklių, šlifuoti veleną ir t.t.“ Be to, ekspertas dr. V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu meistrai, kurie atliko remontą po 2022 m. spalio 5 d., būtų pamatę, kad stūmokliai išgraužė, sukėlė brūžius cilindro paviršiuje, tai galvutės remontas geras, bet beprasmis, nes reikėjo naujo variklio arba kapitalinio variklio remonto. Problema tuo metu jau buvo ne galvutė, o perkaitęs variklis su brūžiais cilindruose.

50. Taigi, apibendrinant tai, kad nurodyta ir nustatyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, neturėjo jokio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl atsakovės atsakomybės dėl atlikto automobilio remonto po 2022 m. spalio 5 d. įvykusio įvykio.

Dėl teismo (ne)šališkumo

51. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės atžvilgiu priėmė šališką sprendimą, kuris yra naudingas beveik visa apimtimi tik atsakovei. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės teigimu, sprendimą priėmė remdamasis tik savo vidiniu įsitikinimu, nesiremdamas jokiais įrodymais, kurie buvo pateikti į bylą, o remdamasis tik atsakovės argumentais.

52. CPK 64 straipsnis numato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Be to, byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

53. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nušalinimo bylą nagrinėjusiai pirmosios instancijos teisėjai nepareiškė. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nenurodo nė vieno CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu, nepateikia įrodymų, realiai patvirtinančių galimą teisėjos šališkumą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų, taip pat ir reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą, pažeidimų, dėl kurių būtų galima abejoti teisėjos nešališkumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog buvo priimtas ieškovei iš dalies nepalankus teismo sprendimas, savaime nereiškia, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir(ar) yra pagrindas abejoti procesu, kaip teigia apeliantė.

54. Dėl anksčiau minėtų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti teismo šališkumą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

55. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

56. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, paliekamas nepakeistas ir papildomas sprendimas, kuriuo buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, sprendžiamas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis).

58. Atsakovė 2025 m. sausio 20 d. pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 400 Eur. Kartu su prašymu pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir 2024 m. birželio 13 d. atliktą mokėjimo pavedimą. Iš minėtų duomenų nustatyta, kad atsakovė patyrė nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

59. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir 2024 m. 2024 m. rugsėjo 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestena“ iš ieškovės mažosios bendrijos „NRGY LT“ 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.