Kauno apylinkės teismo nutartis

suinteresuotam asmeniui N. L., jo atstovui advokatui D. K., suinteresuotam asmeniui K. J., jos atstovei advokatei D. Ž.,

išvadą teikiančios institucijos - Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės S. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys N. L., K. J., išvadą teikianti institucija - Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija - Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) nurodė, kad K. J. 2015 m. liepos 1 d. yra kreipusis į Skyrių ir nurodžiusi, kad sūnus M. nenori bendrauti su tėvu, o jai įkalbinėti vaiką susitikti su tėvu sekasi vis sunkiau. Skyrius 2015 m. liepos 3 d. raštu informavo K. J. ir N. L., kad motinai tenka didesnė atsakomybė už vaiko paruošimą bendravimui su tėvu, nes vaikas gyvena jos šeimoje ir yra labiau priklausomas nuo motinos. K. J. 2015 m. rugsėjo 15 d. Skyriui pateikė prašymą dėl psichologo pagalbos vaikams, nurodė, kad abu sūnūs po tėvo apsilankymo jų namuose 2015 m. rugsėjo 12 d. yra labai nervingi, sunerimę, blaškosi per miegus, bijo eiti į mokyklą, kad nesusitiktų tėvo. Skyrius 2015- m. rugsėjo 17 d. davė siuntimą Nr. ST-58 į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ psichologinei pagalbai vaikams teikti. Skyrius nurodo, kad šiuo metu nėra aišku, kas lėmė M. nenorą bendrauti su tėvu, kokios psichologinės konsultacijos jam suteiktos, ar dar reikės konsultacijų ateityje (b. l. 50-52).

Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. T. teismo posėdyje prašė pareiškimą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011 nustatyta N. L. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. L. tvarka. Šioje tvarkoje, be kita ko, numatyta, kad tėvas N. L. gali paimti sūnų iš motinos K. L. (dabartinė pavardė – J.) namų ilgalaikiam bendravimui (kartu su D. L.) nelyginę metų savaitę šeštadienį 10.00 val. ir atvežti jį namo pas motiną sekmadienį 18.00 val. Antstolė S. V. 2015 m. rusėjo 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-11103626 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b. 5 b.l.). Teismo posėdyje K. J. patvirtino, kad šis patvarkymas jai buvo įteiktas. Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nepilnametis M. L. gyveno su motina K. J., K. J. sutuoktiniu G. J. ir broliu D. L. G. J. priklausančioje namų valdoje. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. ir 2015 m. rugsėjo 26 d. N. L. pasiimti sūnų M. L. ilgalaikiam bendravimui atvyko pagal teismo sprendime nustatytą grafiką.

Teismas pažymi, kad remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsniu įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Remiantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismo procesą dalis, nes tik vykdant teismo sprendimą yra užtikrinama efektyvi pažeistų teisių gynybą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (CK 3.3 str. 1 d.). Vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1d. ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3d.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo klausimas, todėl teismas plačiau dėl nustatytos bendravimo tvarkos nepasisakys. K. J. nėra kreipusis dėl M. L. bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo. Teismo vertinimu minėta aplinkybė patvirtina, kad K. J. nustatytą bendravimo tvarką laiko atitinkančią sūnaus M. L. interesus.

Teismas pažymi, kad K. J. antstolės S. V. 2015 m. rusėjo 11 d. patvarkymo Nr. S-11103626 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b. 5 b.l.), o taip pat ir 2015 m. rugsėjo 12 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. B-11030857 (v.b. 6-7 b.l.) bei 2015 m. rugsėjo 28 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. B-11031043 (v.b. 14 b.l.), kurie jai buvo įteikti, įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Teismo posėdyje K. J. paaiškino, kad sūnui M. L. didelę įtaką apsisprendžiant dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu daro jo vyresnis brolis D. L., kuriam šiuo metu yra 17 metų. Minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2015 m. spalio 24 d. vykusio vaikų susitikimo su tėvu garso įrašas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pareiga padėti M. L. pasiruošti susitikimams su tėvu tenka kartu su vaiku gyvenančiai motinai K. J.. Teismo nuomone, M. L. didžiausią žalą daro ir įtampą kelia konfliktiški santykiai tarp jam artimų žmonių – tėvo ir motinos. Vaikas stengiasi prisitaikyti prie situacijos, todėl gali dažnai keisti savo nuomonę tokiu būdu, kaip mano esant palankiau tam asmeniui, su kuriuo jis tuo metu būna. Vaiko būseną labiausiai įtakoja tie asmenys, su kuriais jis nuolat būna. Teismas sprendžia, kad didžiausią įtaką vaiko apsisprendimui bendrauti su tėvu, ar nebendrauti, turi vaiko motina, su kuria jis nuolat gyvena. Atkreiptinas abiejų vaiko tėvų dėmesys, jog Civilinio kodekso 3.170 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje ypatingai ginama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai.

K. J. ir jos advokatė pabrėžė N. L. netinkamą elgesį su sūnumis. Nepateikus į bylą neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog M. L. su tėvu atsisako bendrauti būtent dėl tėvo netinkamo elgesio su juo, teismas šį K. J. argumentą atmeta, kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

2015 m. rugsėjo 12 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. B-11030857, pasirašytame antstolio padėjėjos N. M., be kita ko, nurodyta, kad atvykus K. J. ir vaikų gyvenamuoju adresu, ir motinai pakvietus sūnus, kartu su vaikais atėjo vyras (N. L. atpažintas kaip K. J. sutuoktinis G. J.) ir mobiliuoju telefonu pradėjo filmuoti. Antstolės padėjėjai keletą kartų paprašius nutraukti teismo sprendimo vykdymo filmavimą, vyras atsisakė tai padaryti. Tėvui įsodinus į automobilį M. L., K. J. taip pat įsėdo į automobilį, o G. J. toliau filmavo mobiliuoju telefonu pro pravertas automobilio dureles. K. J. atsiliepime į pareiškimą, be kita ko, nurodė, kad jos vaikai gyvena jos sutuoktiniui G. J. priklausančioje valdoje, todėl jis turi teisę filmuoti, kas dedasi jo nuosavybėje, kai N. L. atvyksta su antstoliu. Aplinkybė, jog K. J. toleravo sutuoktinio G. J. veiksmus filmuojant vaikus, jų tėvui kartu su antstoliu atvykus išsivežti nustatytam ilgalaikiam bendravimui M. L., teismo vertinimu įrodo, kad K. J. geranoriškai nesiekė, kad įvyktų nustatytas vaiko bendravimas su tėvu. Teismo nuomone, K. J. turėjo suvokti, kad tokiais savo ir savo sutuoktinio veiksmais demonstruoja vaikams akivaizdų priešiškumą ir nepasitikėjimą nustatytu bendravimui laiku atvykusiems N. L. ir antstolio padėjėjai. Tokiu būdu K. J. įtakojo M. L. neigiamą apsisprendimą vykti su tėvu. Minėtame antstolio padėjėjo akte taip pat užfiksuota, kad K. J. įsėdus į N. L. automobilį, tarp jų kilo ginčas, kurio metu K. J. vaikui girdint teigė, kad tėvas gali ir ketina pagrobti vaiką. K. J. teismo posėdyje minėtos antstolio padėjėjo akte nurodytos aplinkybės iš esmės nepaneigė. Teismas vertina, kad minėtai aplinkybei paneigti K. J. turėjo galimybę pateikti vaizdo įrašą, kurį teismo posėdyje patvirtino išsaugojusi, tačiau jo nepateikė. Įvertinus nurodytus motyvus, teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad K. J. 2015 m. rugsėjo 12 d. M. L. girdint teigė, kad tėvas gali ir ketina pagrobti vaiką, yra įrodyta. Teismas akcentuoja, kad tokie motinos pasakyti žodžiai vienareikšmiškai vertintini, kaip siekis sutrukdyti, kad neįvyktų vaiko ilgalaikis bendravimas su tėvu. Kartu teismas vertina, kad aštuonerių metų vaikui motinos pasakyti žodžiai, kad tėvas gali jį pagrobti, yra itin traumuojantys ir gali turėti ilgalaikį poveikį jo neigiamam apsisprendimui išvykti su tėvu paskirtam ilgalaikiam bendravimui.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas daro išvadą, jog K. J. 2015 m. rugsėjo 12 d. tiek savo aktyviais veiksmais, tiek neveikimu sąmoningai sutrukdė įvykdyti teismo sprendimą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, tuo paneigdama vaiko teisę bendrauti su tėvu, išsaugojant vaiko M. L. ir tėvo N. L. ryšį. Todėl skolininkei K. J. taikytina sankcija, t. y. paskirtina bauda už teismo sprendimo nevykdymą (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Pareiškėja prašė skirti 100,00 Eur dydžio baudą už vieną sprendimo nevykdymo dieną. Teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus. Abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina K. J., todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, įvertinęs minėtą aplinkybę, sprendžia, kad prašomos skirti baudos funkcijos bus pasiektos ir sumažinus skirtinos baudos dydį iki 50,00 Eur.

2015 m. rugsėjo 28 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. B-11031043 (toliau – ir aktas), be kita ko, užfiksuota, kad M. L. antstolės paklaustas, ar nori važiuoti su tėčiu, atsakė, kad ne, nes bijo, kad jį tėtis kada nors muš, kaip D.. Akte taip pat nurodyta, kad N. L. pasikalbėjo su sūnumi M. vieni prie durų apie penkias minutes, tačiau ir po to berniukas atsisakė vykti kartu su tėvu. Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad ji ir N. L. 2015 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendime nustatytu laiku atvyko į K. J. ir vaikų gyvenamąją vietą, tikslu, kad N. L. ilgalaikiam bendravimui išsivežtų sūnų M.. Nurodė, kad vaikas nebuvo aprengtas su striuke, neavėjo batų, nebuvo sukrauti jo daiktai. Į klausimus, ar nori važiuoti su tėčiu, vaikas atsakydavo neigiamai, prieš tai pasižiūrėjęs į mamą. Nors N. L. su sūnumi M. bendravo vieni, atokiau nuo kitų, bet K. J. palaikė nuolatinį akių kontaktą su vaiku. Šias aplinkybes antstolė vertino, kaip trukdymą įvykdyti teismo sprendimą, t.y. trukdymą tėvui išsivežti sūnų M. ilgalaikiam bendravimui. N. L. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. K. J. trukdė įvykti teismo nustatytam ilgalaikiam bendravimui tuo, kad vaikas nebuvo tinkamai aprengtas, kad motina darė jam įtaką akių kontakto metu. Teismas įvertinęs akte užfiksuotas aplinkybes bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad K. J. 2015 m. rugsėjo 26 d. būtų trukdžiusi įvykdyti teismo sprendimą. Teismo sprendime nėra nustatyta, kaip turi būti aprengtas vaikas, kokie daiktai jam turi būti sudėti. Teismas sutinka su K. J. argumentu, kad būdamas aštuonerių metų vaikas, nusprendęs vykti su tėvu, viršutinius drabužius apsirengti ir batus apsiauti gali savarankiškai. N. L. paprašius palikti jį vieną pakalbėti su vaiku, K. J. kartu su antstole atsitraukė 3-4 metrus. Aplinkybę, kad K. J. nesutiko pasitraukti į šoną, kad nebūtų akių kontakto su vaiku, teismas laiko nepakankama išvadai apie trukdymą vykdyti teismo sprendimą.

Įvertinus aukščiau nurodytus motyvus, pareiškimas dalyje dėl 100,00 Eur baudos skyrimo K. J. už tai, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. uždelsė įvykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011, atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Įvertinęs aplinkybę, kad tarp K. J. ir N. L. yra susiklostę itin konfliktiški santykiai ir tai akivaizdžiai apsunkina nustatytos M. L. bendravimo su tėvu tvarkos vykdymą, teismas išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę kreiptis į teismą dėl naujos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Į bylą pateikta 2015 m. spalio 26 d. atstovavimo sutartis, pasirašyta tarp D. Ž. ir K. J. (b. l. 26). K. J. advokatė D. Ž. pateikė prašymą priteisti iš antstolės S. V. 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei apmokėjimą patvirtinantį 2016 m. kovo 10 d. pinigų priėmimo kvitą (b. l. 160-161). Advokatė surašė atsiliepimą į pareiškimą, atstovavo 2016 m. kovo 10 d. ir 2016 m. balandžio 26 d. teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 5 val. 50 min. Pareiškėja prašė K. J. skirti po 100,00 Eur už dvi sprendimo vykdymo uždelsimo dienas, t.y. už 2015 m. rugsėjo 12 d. ir už 2015 m. rugsėjo 26 d. Teismas atmetė pareiškimą dalyje dėl baudos už uždelsimą sprendimą vykdyti 2015 m. rugsėjo 26 d. Laikytina, kad patenkinta 50 proc. pareiškimo reikalavimų. Prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo nustatyto dydžio, yra pagrįstos ir įrodytos, todėl proporcingai atmestai pareiškimo daliai K. J. iš antstolės S. V. priteistina 150,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (300,00 Eur x 50 proc.) (CPK 93 str.).

Patenkinus 50 proc. pareiškimo, proporcingai patenkintų ir atmestų pareiškimo reikalavimų daliai, iš antstolės ir iš K. J. valstybės naudai priteistina po 3,47 Eur valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas (CPK 88 str. 1 d. 3 p.,3 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos antstolės S. V. pareiškimą dėl baudos K. J. už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo tenkinti iš dalies.

Skirti K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą už 2015 m. rugsėjo 26 d. nevykdytą Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011, išieškotojo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš antstolės S. V., antstolio kontoros adresas (duomenys neskelbtini), 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš antstolės S. V., antstolio kontoros adresas (duomenys neskelbtini), ir iš K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 3,47 Eur (tris eurus 47 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.

Nutartį siųsti proceso dalyviams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.