- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2-6567-329/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- O. V.
- Atsakovas
- K. J.
- Trečiasis asmuo
- N. L.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis, Dana Žvingilienė
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Nomedai Skaburskienei ir Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei O. V. ir jos atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, atsakovei K. J. ir jos atstovei advokatei Danai Žvingilienei, išvadą teikiančių institucijų Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui N. L., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovei K. J., trečiajam asmeniui N. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė nustatyti jos ir nepilnamečio vaikaičio M. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką : ieškovė paima vaiką iš darželio (mokyklos) ar jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmojo savaitgalio penktadienį po pietų ir grąžina sekančios savaitės pirmadienį ryte į darželį (mokyklą) ar gyvenamąją vietą, jei į ugdymo įstaigą eiti nereikia; pasikeitus bet kurio iš šios tvarkos dalyvių gyvenamajai vietai, telefono numeriui ar aplinkybėms, dėl kurių nebegalimas iš anksto planuotas susitikimas su vaiku, šis privalo nedelsiant pranešti apie tai kitam šios bendravimo tvarkos dalyviui; taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (1 tomo 3-6 b.l.). Bylos nagrinėjimo eigoje teismo posėdyje ieškovė iš dalies pakeitė savo reikalavimą, sutikdama, kad bendravimo su vaikaičiu tvarka gali būti lankstesnė, ir prašė teismo savo nuožiūra nustatyti bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaikaičio užimtumą bei jo interesus, bet kad bendravimas vyktų jos namuose ir bent su viena nakvyne. Neprieštaravo, kad būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, dalyvaujant psichologui.
Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), močiutė, o atsakovė K. J. (buvusi L.) yra jos dukra, su kuria nuolatos kyla ginčai dėl bendravimo su vaikaičiu M. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė su vaikais D., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir M., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyveno tame pačiame name kartu su ieškove iki (duomenys neskelbtini), ji padėjo atsakovei auginti M. nuo mažų dienų, vaikaitis su ja visada noriai bendravo, nesivaržė, jautėsi saugus, ryšys tarp jos ir vaikaičio visada buvo stiprus. Atsakovei nutraukus santuoką su vaikų tėvu trečiuoju asmeniu N. L., teismo sprendimu vaikaičio D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu N. L., o M. - su motina atsakove K. J.. Nurodė, kad bendrauti su vaikaičiu D., kuris gyvena kartu su trečiuoju asmeniu N. L., jai nėra jokių problemų, buvęs žentas nedaro jokių kliūčių, D. dažnai lankosi, savaitgaliais pas ją gyvena. Todėl mano, kad teismui nustačius jos prašomą bendravimo tvarką, broliai galės savaitgaliais būdami pas ją jaustis jaukiai. Ieškovė nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog jos bendravimas su M. keltų vaikaičiui psichologinę įtampą, baimę ar kitus negatyvius jausmus. Teigė, kad ji turi pakankamai gyvenamojo ploto, kad galėtų savaitgaliais abu vaikaičiai būti pas ją. Ieškovė paaiškino, kad susidariusią situaciją tarp jos ir atsakovės dėl bendravimo su vaiku ji bandė spręsti geranoriškai, tačiau atsakovė kategoriškai nesutinka leisti vaikaičiui M. bendrauti su ja. Situacijai nesikeičiant ji kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris įpareigojo atsakovę sudaryti visas sąlygas ieškovės bendravimui su vaikaičiu. Tačiau atsakovė nevykdė nurodymų ir iki šiol nesudarė sąlygų jai bendrauti su vaikaičiu. Kadangi mano, kad atsakovė tokiu savo elgesiu pažeidžia ne tik jos, bet ir nepilnamečio vaiko teises į šeimos ryšius, šių ryšių tarp artimųjų giminaičių palaikymą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, kad teismo sprendimu būtų nustatyta jos ir vaikaičio M. bendravimo tvarka. Ieškovė pageidauja, kad bendravimas su vaikaičiu M. vyktų ne kur kitur, o tik jos namuose, nes vaikui jos namų aplinka pažįstama, jam artima, čia jis galėtų bendrauti su savo vyresniuoju broliu D. Savo reikalavimus ieškovė grindžia CK 3.176 str.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su jame išdėstytais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti (1 tomo 27-31 b.l.). Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad, ieškovės bendravimas su vaikaičiu kenkia nepilnamečio vaiko M. L. interesams, kadangi dar jai su vaikais gyvenant kartu su ieškove tame pačiame name, ieškovė kurstė konfliktus, aktyviai kišosi į vaikų auklėjimą, nuteikinėjo vaikus prieš atsakovę, apkalbėdavo atsakovę ir dabartinį jos sutuoktinį negražiais žodžiais. Teigė, jog ieškovė teismui nurodo tikrovės neatitinkančius faktus apie ieškovės tariamai artimą ryšį su vaikaičiu, nes iš tiesų atsakovė su vaiku jau nuo (duomenys neskelbtini) negyveno ieškovės namuose, o iki to laiko nuo (duomenys neskelbtini) negyveno močiutė ir vaiko nelankė. Taip pat nurodė, kad M. niekada nekalba apie ieškovės namus kaip apie buvusius savo namus, vaikas namais vadina tuos namus, kuriuose šiuo metu gyvena, čia jis turi atskirą kambarį. Mano, kad ieškovė elgiasi netinkamai – perka vaikams brangius daiktus, apkalba vaikams atsakovę, kad šios dovanos yra menkos, po bendravimo su ieškove su vaikais neįmanoma susikalbėti, nes jie kelia savo reikalavimus, nurodinėja, ką atsakovė turi daryti ir teigia, jog ieškovė jiems tai leidžia, o atsakovė ne. Paaiškino, kad po vaikaičių apsilankymo pas ieškovę per 2012 m. Kalėdas vaikų elgesys labai pasikeitė, reikėjo kreiptis į psichologą, vaikai grįžo nuteikti prieš atsakovę. Taip pat nurodė, kad ieškovė ne kartą yra apkalbėjusi atsakovę bei pavadinusi ją necenzūriniais žodžiais, grįžęs namo vaikas prašo paaiškinti, ką tie necenzūriniai žodžiai reiškia, nes tokie žodžiai jam nesuprantami. Po tokių vaiko susitikimų su ieškove atsakovė ir jos sutuoktinis turi dėti papildomas pastangas, netgi kreipėsi į vaikų psichologą, kad šeimoje sūnus vėl gyventų ramiai ir bendrautų mandagiai kaip ir anksčiau. Pažymėjo, kad ieškovė yra konfliktiška asmenybė, susipykusi su visais kaimynais, ji pati privertė atsakovę su tuo pačiu vaikaičiu M. L. išeiti iš to paties namo, į kurį ji dabar nori vaiką atsivesti. Ieškovė visame name atjungė elektrą, šildymą, įjungė signalizaciją ir du metus pati name negyveno. Be to, atsakovės manymu, vaikas ieškovės namuose pastoviai maitinamas netinkamu maistu (greitais užkandžiais), kai atsakovė tokio maisto namie vaikui neduoda, kyla piktumai. Teigė, jog močiutė leidžianti daryti vaikui viską, ką šis norintis, tuo tarpu bendravimas su vaiku šeimoje yra kitoks, vaikas negali daryti to, ko užsigeidžia. Kadangi šiuo metu vaikas lanko pirmą klasę pradinėje mokykloje, taip pat lanko muzikos mokyklą, jo dienotvarkė yra labai įtempta, be to, jam yra nustatyta bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu N. L., pagal kurią vieną savaitgalį vaikas bendrauja su tėvu, o kitą - su mama, todėl ieškovės prašymas nustatyti jai bendravimą su M. pirmą kiekvieno mėnesio savaitgalį pažeistų vaiko tėvų teisę savaitgaliais bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad tarp ieškovės ir M. nėra jokio ryšio, o teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – laikinąją ieškovės ir nepilnamečio vaiko M. bendravimo tvarką, ieškovė su vaiku bendravo tik vieną kartą, tačiau po šio susitikimo vaikas tapo irzlus, jautrus, vaikui prireikė psichologo pagalbos, vaikas pareiškė, kad jis bijo močiutės ir daugiau su ja nenori susitikti.
Trečiasis asmuo N. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (1 tomo 193 b.l., 2 tomo 3 b.l.).
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad šalių tarpusavio santykiai įtempti, konfliktiški, vaikaitis M. L. močiutės ilgą laiką nematęs, lankantis vaiko gyvenamojoje vietoje vaikas neišreiškė nuomonės dėl bendravimo su močiute, todėl galutinę išvadą dėl ginčo skyrius pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo (1 tomo 48-49 b.l.). Baigus bylos nagrinėjimą teismo posėdyje dalyvavusi atstovė pateikė išdavą, kad priimant sprendimą dėl ginčo teismas turi vadovautis vaiko interesais ir kol šalys neišsprendė tarpusavio konfliktinių santykių, tol fizinis vaiko M. ir močiutės (ieškovės) bendravimas bus žalingas vaikui. Todėl mano, kad pirmiausia ieškovė ir atsakovė turi išspręsti konfliktus ir atstatyti tarpusavio santykius, o kol tai bus padaryta, ieškovė galėtų su vaikaičiu bendrauti kita forma – telefonu, laiškais.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, kad patikrinus ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, skyrius iš esmės palaiko ieškovės reikalavimą dėl senelės bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo (1 tomo 44-47 b.l.). Teismo posėdyje atstovė nurodė, kad palaiko duotą pirminę išvadą, nes byloje nėra duomenų, kad vaiko M. bendravimas su ieškove kenktų jo interesams, darytų jam žalą. Teigė, kad priimant sprendimą dėl ginčo reikėtų atsižvelgti į teismo posėdyje apklaustos psichologės išsakytą nuomonę, jog vaiko nuomonė dėl bendravimo su močiute yra besikeičianti, jo stresinę būseną įtakoja ne bendravimas su močiute, o vaiko motinos (atsakovės) ir močiutės (ieškovės) konfliktiški santykiai. Šioje situacijoje yra svarbesnis vaiko interesas išlaikyti ryšį su močiute, o ne atsakovės konfliktiniai santykiai su ieškove, todėl atsakovė, su kuria gyvena vaikas, turėtų parengti vaiką susitikimams su močiute. Atstovė nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikaičiu M. tvarka turėtų būti koreguojama, atsižvelgiant į vaiko interesus ir esamą situaciją, ir mano, kad reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį bendravimas vyktų dalyvaujant psichologui, o vėliau vaikas galėtų bendrauti su ieškove ir jos namuose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš teismui pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės O. V. vaikaitis M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovės K. J. sūnus. Iki (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovė buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtės.
Iš šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų sistemos Liteko programos nustatyta, kad atsakovės K. J. (buvusios L.) santuoka su trečiuoju asmeniu N. L. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su jų motina (atsakove) K. L. (dabar – J.). (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tarp N. L. ir K. L. buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo nustatyta tokia nepilnamečių vaikų D. ir M. gyvenamoji vieta ir jų tėvų N. L. ir K. L. bendravimo su vaikais tvarka : sūnaus M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. L. (dabar – J.), sūnaus D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu N. L.; motina K. L. gali paimti sūnų D. L. iš tėvo N. L. namų ilgalaikiam bendravimui (kartu su M. L.) lyginę metų savaitę šeštadienį 10.00 val. ir atvežti jį namo pas tėvą sekmadienį 18.00 val.; tėvas N. L. gali paimti sūnų M. L. iš motinos K. L. namų ilgalaikiam bendravimui (kartu su D. L.) nelyginę metų savaitę šeštadienį 10.00 val. ir atvežti jį namo pas motiną sekmadienį 18.00 val.; mokslo metų eigoje, vaikų atostogų metu abu sūnūs D. ir M. kartu praleidžia atostogas: lyginiais metais rudens ir pavasario (Šv. Velykų) atostogas praleidžia su motina K. L.; žiemos (Šv. Kalėdų) atostogas praleidžia su tėvu N. L.; nelyginiais metais rudens ir pavasario (Šv. Velykų) atostogas praleidžia su tėvu N. L.; žiemos (Šv. Kalėdų) atostogas praleidžia su motina K. L.; vasaros atostogų metu abu sūnūs kartu praleidžia su kiekvienu iš tėvų ne mažiau kaip 14 dienų tėvų atostogų; Motinos dieną abu vaikai praleidžia su motina, Tėvo dieną abu vaikai praleidžia su tėvu; vaikų gimimo dienas abu vaikai švenčia kartu lyginiais metais su motina, nelyginiais metais – su tėvu; motinos gimimo dieną vaikai švenčia su motina; tėvo gimimo dieną vaikai švenčia su tėvu.
Taip pat iš šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų sistemos Liteko programos nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2011-2012 m. vyko teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad ieškovė O. V. bendrauja su vaikaičiu nepilnamečiu D. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenančiu kartu su tėvu N. L., D. dažnai lankosi ieškovės gyvenamojoje vietoje, savaitgaliais pas ją nakvoja.
Dėl ieškovės bendravimo su vaikaičiu nepilnamečiu M. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2013 metų tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas. Ieškovė teigia, kad nors jos ir vaikaičio ryšys yra stiprus, nuo gimimo vaikas augo bendruose jos ir atsakovės buvusiuose namuose, ji padėjo atsakovei auginti M., tačiau atsakovei pardavus savo dalį namo ir išsikėlus su vaiku gyventi kitur, atsakovė nuo 2013 m. vasaros uždraudė jai bendrauti su vaikaičiu M. Teigia, kad jos santykiai su vaikaičiais D. ir M. yra geri, artimi, ji abu vaikus myli, yra surašiusi testamentą jų naudai, tačiau dėl buvusių nesutarimų su atsakove po jos ištuokos su vaikų tėvu N. L., atsakovė draudžia jai bendrauti su kartu su ja gyvenančiu M. Nurodo, kad iki 2013 m. vasaros su vaikaičiu M. ji bendraudavo, aplankydama jį darželyje arba kai vaiko tėvas savaitgaliais ar per atostogas atsiveždavo vaiką pas ją.
Atsakovė nesutinka, kad ieškovė bendrautų su jos sūnumi M. ir šį nesutikimą motyvuoja tuo, jog vaikas nenori bendrauti su močiute, nes jos bijo, kad vaiko ryšiai su ieškove yra nutrūkę ir juos nutraukė pati ieškovė, sukeldama nuolatinius konfliktus su atsakove ir nesidomėdama vaiku nuo 2011 metų, bendravimas vaikui sukeltų papildomą stresą, nes jo dienotvarkė tiek mokyklinė, tiek popamokinė yra labai įtempta, vaikas labai užimtas, be to jam jau yra nustatyta teismo sprendimu bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį su biologiniu tėvu N. L. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės bendravimas su nepilnamečiu M. negalimas ir dėl to, jog jis kenkia vaiko interesams, kadangi ieškovė yra konfliktiška asmenybė, susipykusi su visais kaimynais, dar jai su vaikais gyvenant kartu su ieškove tame pačiame name, ieškovė kurstė konfliktus, aktyviai kišosi į vaikų auklėjimą, nuteikinėjo vaikus prieš atsakovę, apkalbėdavo atsakovę ir dabartinį jos sutuoktinį necenzūriniais žodžiais, ji pati privertė atsakovę su vaikaičiu M. L. išeiti iš namo, į kurį ji dabar nori vaiką atsivesti, be to ieškovė elgiasi netinkamai – perka vaikams brangius daiktus, apkalba vaikams atsakovę, kad šios dovanos yra menkos, po bendravimo su ieškove su vaikais neįmanoma susikalbėti, nes jie kelia savo reikalavimus, po tokių vaiko susitikimų su ieškove atsakovė ir jos sutuoktinis turi dėti papildomas pastangas, kreiptis į vaikų psichologą, kad šeimoje sūnus vėl gyventų ramiai ir bendrautų mandagiai kaip ir anksčiau.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismo posėdyje apklaustos psichologės-ekspertės I. Š.-S. bei liudytojų A. B. ir I. G. parodymus, sprendžia, kad atsakovė be pagrindo daro kliūtis ieškovės ir jos vaikaičio M. L. bendravimui, o atsakovės teiginius apie, neva, močiutės veiksmais daromą žalą vaikui, paneigia byloje nustatytos aplinkybės.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė O. V. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name su patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš pateikto į bylą ieškovės buities sąlygų patikrinimo akto (1 tomo 44-47, 176 b.l.) seka, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra tinkamos sąlygos svečiuotis vaikaičiams, tame tarpe ir vaikaičiui M.; pas ieškovę namuose dažnai lankosi vyresnysis atsakovės sūnus, o ieškovės vaikaitis D. L., gim. (duomenys neskelbtini). Santykiai tarp ieškovės ir vaikaičio D. geri. Šią aplinkybę patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto apklaustas nepilnametis D. L., kuris nurodė, kad jis su močiute sutaria gerai, jam patinka būti pas močiutę, žino, kad brolis M. irgi nori pabūti pas močiutę savaitgaliais ar per atostogas, bet mama neleidžia brolio pas močiutę (1 tomo 177 b.l.).
Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį, jog ieškovės bendravimas daro žalą vaikui, nes ieškovė yra konfliktiška, nesugebanti prižiūrėti vaikų, grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais : 2011 metais ieškovės teiktais pranešimais dėl išsikraustymo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), daiktų keitimo (1 tomo 33-36 b.l.), 2010-2013 metais Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK atliktų tyrimų pagal ieškovės pareiškimus medžiaga (1 tomo 54-85 b.l.), o taip pat liudytojų A. B. ir I. G. parodymais bei notaro patvirtintais P. V. rašytiniais paaiškinimais (1 tomo 134b.l.).
Teismo posėdyje liudytoja I. G., a.k(duomenys neskelbtini) paaiškino, kad ji yra atsakovės bendradarbė, jos pavaldinė, kartą nesant atsakovės darbe ji atsiliepė į atsakovės tarnybinį telefoną skambinusį skambutį ir išgirdo, kaip ieškovė, manydama, kad ragelį pakėlė jos dukra, išvadino atsakovę necenzūriniais žodžiais; žino, kad atsakovei gyvenant kartu su ieškove, ši atjungė name šildymą ir išvyko, palikusi atsakovę su vaikais gyventi nešildomose patalpose.
Liudytoja A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad ieškovę ir atsakovę pažįsta nuo 2007 metų, ji gyvena kaimynystėje su ieškove, atsakovė yra jos draugė, žino, kad ieškovė su atsakove konfliktuoja, bylinėjosi teismuose dėl namo, ieškovė dažnai kviesdavo atsakovei policiją, rašydavo nepagrįstus pareiškimus į policiją dėl tariamai atsakovės netinkamo elgesio; atsakovei gyvenant kartu su ieškove tame pačiame name, ieškovė atsakovės vaikų nežiūrėjo, jaunesnysis sūnus M. dažniausiai vienas be priežiūros žaisdavo gatvėje arba būdavo kartu su seneliu ar tėvu; pastaraisiais metais yra mačiusi pas ieškovę vyresnįjį atsakovės sūnų D., kuris dažnai nakvodavo, yra mačiusi nepilnametį D. rūkantį ieškovės kieme.
Teismui pateiktuose notariškai patvirtintuose P. V., kuris yra buvęs ieškovės sutuoktinis ir atsakovės tėvas bei mažamečio M. L. senelis, liudytojo parodymuose iš esmės patvirtinamos atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės (1 tomo 134 b.l.).
Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus sprendžia, kad tiek Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK atliktų tyrimų pagal ieškovės pareiškimus medžiaga (1 tomo 54-85 b.l.), tiek liudytojų A. B. ir I. G. parodymai bei notaro patvirtinti P. V. rašytiniai paaiškinimai (1 tomo 134 b.l.) patvirtina tik nuo 2010 metų besitęsiančius ieškovės ir atsakovės konfliktinius santykius, tačiau jie visiškai nepatvirtina atsakovės teiginių, kad ieškovės bendravimas su nepilnamečiu M. kenkia vaiko interesams, daro jam žalą, kad vaikas nenori bendrauti su močiute. Liudytojų I. G. ir A. B. parodymai dėl vaiko nenoro bendrauti su ieškove ir jos nesugebėjimo pasirūpinti vaiku laikytini subjektyviais ir teismas jais nesivadovauja, kadangi šios liudytojos yra susiję su atsakove (I. G. – atsakovės pavaldinė, o A. B. –atsakovės draugė), todėl jos gali būti suinteresuotos bylos baigtimi ne nepilnamečio vaiko, o atsakovės naudai. Vertindamas atsakovės duotus paaiškinimus teismas sprendžia, kad pati atsakovė esamoje konfliktinėje su ieškove situacijoje netinkamai elgiasi vaiko atžvilgiu : teismo posėdyje atsakovė teigė, kad vaikas matė ją verkiančią po telefoninio pokalbio su ieškove, paklausta kas ją nuskriaudė, su kuo ji kalbėjosi, atsakovė mažamečiui vaikui aiškino, kad kalbėjo su močiute. Toks atsakovės savo asmeninių santykių su ieškove aiškinimas mažamečiui vaikui netoleruotinas, daro žalą vaikui ir jo interesams. Atsakovė, su kuria gyvena vaikas, turėtų vengti demonstruoti vaiko akivaizdoje neigiamų pasisakymų ar emocijų ieškovės atžvilgiu.
Teismo posėdyje psichologė - ekspertė I. Š.-S., a.k. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad pabendravusi atskirai su ieškove, atsakove ir nepilnamečiu vaiku M., ji sprendžia, kad vaikas išgyvena nuolatinį stresą, jis yra taip vadinamame tolerancijos konflikte, nes gyvena aplinkoje, kurioje labai stipriai konfliktuoja du jam artimi žmonės – mama ir močiutė. Psichologė nurodė, kad problema yra ne vaiko bendravime su močiute, kaip aiškina atsakovė, o tai, kad vaikui didžiausią žalą daro ir stresą kelia įtempti, konfliktiški santykiai tarp jam artimų žmonių mamos ir močiutės, kad apie tokius įtemptus jam artimų žmonių santykius su juo kalbama, jis jaučia tvyrančią įtampą, suaugusiųjų baimes, nerimus ir stengiasi prisitaikyti prie situacijos, todėl vaikas dažnai keičia savo nuomonę, išsako tą, kurią mano esant palankesnę tam asmeniui, su kuriuo jis tuo metu būna. Vaiko būseną įtakoja tie asmenys, su kuriais jis nuolat būna, todėl pirmiausia ieškovė su atsakove turi mažinti konfliktinę įtampą, lankytis pas psichologus, atstatyti tarpusavio santykius. Psichologė nurodė, kad būtina išsaugoti vaiko ir močiutės ryšį, vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Teigia, kad atsakovė, su kuria vaikas būna nuolat, turi siekti stiprinti vaiko ryšį su močiute, pati išmokti atleisti.
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardintos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant - globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t.y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-57/2007).
Taigi įstatymai numato, kad vaikas turi teisę bendrauti su artimais giminaičiais. Galima būtų neleisti artimiems giminaičiams bendrauti su vaiku, jei toks bendravimas kenktų vaiko interesams. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovės ir vaikaičio bendravimas darytų žalą nepilnamečiui M. Teismo posėdyje psichologė - ekspertė I. Š.-S. patvirtino, kad jai dalyvaujant ieškovės ir nepilnamečio M. susitikime 2014 m. rugsėjo mėnesį, vaikas iš pradžių varžėsi, buvo sunerimęs, tačiau po 10-15 min. bendravimo su močiute atsipalaidavo, jautėsi ramus, patenkintas, šypsojosi, noriai bendravo su ja, žaidė. Nors Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai kalbantis su berniuku, jis pareiškė, jog nenori susitikti su močiute, nenori eiti pas ją į namus, tačiau teismas tokį vaiko pareiškimą dėl nenoro bendrauti su močiute vertina kritiškai, atsižvelgdamas į teismo posėdyje psichologės pateiktą paaiškinimą, kad vaiko nuomonė yra besikeičianti, nes jausdamas įtemptus, konfliktiškus santykius tarp jam artimų žmonių mamos ir močiutės, jis stengiasi prisitaikyti prie esamos situacijos, todėl vaikas dažnai keičia savo nuomonę, išsako tą, kurią mano esant palankesnę tam asmeniui, su kuriuo jis tuo metu būna. Kaip paaiškino psichologė, vaiko būseną įtakoja tie asmenys, su kuriais jis nuolat būna, vaikas prisirišęs prie mamos ir nenori jos skaudinti. Teismas tokį berniuko teiginį vertina kritiškai ir dėl tos priežasties, kad vaikui yra žinoma apie močiutės ir jo motinos įtemptus tarpusavio santykius, ir vaikas, šiuo atveju tapo dviejų suaugusių žmonių nesusikalbėjimo įkaitu.
Kadangi į bylą nėra pateikta įrodymų, kad močiutės (ieškovės) bendravimas darytų žalą vaikui M. L., todėl siekiant apsaugoti įstatymu garantuotą vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o vaiko motinai nevykdant įstatymu nustatytos pareigos sudaryti tokio bendravimo sąlygas (CK 3.172 str.), teismas sprendžia, kad būtina sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti močiutės ir vaikaičio bendravimo tvarką, kad būtų išsaugotas močiutės ir vaikaičio emocinis ryšys, ir kad yra pagrindas pripažinti, jog nepilnamečio vaiko M. L. interesai bus tinkamai apsaugoti, jam bendraujant su močiute pagal ieškovės pasiūlytą ir teismo pakoreguotą bendravimo tvarką. Teismo posėdyje tarp ieškovės ir atsakovės nepavyko suderinti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Šalims nesutariant, teismas atsižvelgia į nepilnamečio vaiko M. L. interesus, psichologės ir Vaiko teisių apsaugos skyrių teikiamus pasiūlymus dėl ieškovės bendravimo su vaikaičiu tvarkos, taip pat į 2011 m. birželio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-5789-887/2011 patvirtintą taikos sutartį, kurioje jau yra nustatyta vaiko M. ir jo tėvų N. L. ir K. L. (dabar – J.) bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į tai kad teismo posėdyje atsakovė vengė nurodyti savo ir vaiko gyvenamąją vietą, o taip pat konkrečias savaitės dienas, kada vaikas laisvas nuo po pamokinės ugdymo veiklos, todėl teismas nustato, kad ieškovė bendrauja su vaiku 1 kartą per mėnesį lyginės metų savaitės antrąjį mėnesio savaitgalį 2 iš eilės einančias dienas su nakvyne ieškovės namuose atsakovei atvežant vaiką į ieškovės namus šeštadienį 10 val. ir pasiimant vaiką iš ieškovės namų sekmadienį 18 val.
Teismo nuomone, nustatytam ieškovės ir nepilnamečio M. pilnavertiškam bendravimui yra būtinas pereinamasis laikotarpis, kadangi esant tarp ieškovės ir atsakovės konfliktiškiems santykiams ir šalims nevykdant 2014 m. birželio 20 d. teismo nutartimi taikytų byloje laikinųjų apsaugos priemonių, bendravimas tarp močiutės ir vaikaičio šiuo metu yra nutrūkęs. Todėl, teismo vertinimu, siekiant atstatyti emocinius močiutės ir vaikaičio ryšius, būtina pereinamajam laikotarpiui nustatyti ieškovės ir nepilnamečio vaiko M. bendravimo tvarką, panašią į tą, kuri buvo taikoma 2014-06-20 skiriant laikiną močiutės ir vaikaičio bendravimo tvarką : ieškovė bendrauja su vaiku 6 mėnesius nuo teismo sprendimo nagrinėjamojoje byloje įsiteisėjimo dienos du kartus per mėnesį po 1 valandą : kiekvieną pirmos ir trečios mėnesio savaitės trečiadienį nuo 16 val. iki 17 val. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centre“ (Laisvės al. 38C, Kaune) dalyvaujant psichologui. Už konsultacijas/susitikimus O. V. ir K. J. moka lygiomis dalimis. O. V. ir vaiko M. L. susitikimuose vaiko motina K. J. nedalyvauja; K. J. įpareigotina pristatyti M. L. į VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą“ bendravimui su ieškove nustatytu laiku. Teismas mano, kad 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis būtų pakankamas minėtiems ryšiams atstatyti.
Teismo vertinimu, tokia teismo nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų paties nepilnamečio vaiko interesus, padėtų išlaikyti ir stiprinti močiutės ir vaikaičio emocinius ryšius.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės ir Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus siūlymus nustatyti, kad kol nėra išspręsti šalių konfliktiniai santykiai, ieškovė bendrautų su vaikaičiu M. tik telefonu, laiškais arba susitikdama su juo kartą per tris mėnesius ne ilgiau kaip po 1 val., kadangi mano, jog nesant duomenų apie šalių bandymą mažinti tarpusavio įtampą, tokia siūloma bendravimo tvarka neapibrėžtam laikui tik dar labiau susilpnintų močiutės ir vaikaičio ryšius ir tuo pakenktų vaiko interesams. Kaip jau minėta, tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Akivaizdu, kad šalių santykiuose trūksta tolerancijos viena kitai, joms svarbiausi ne vaiko, o jų pačių interesai. Tačiau teismas sprendžia, kad egzistuojantys ilgalaikiai konfliktiniai santykiai tarp šalių negali nulemti vaiko ryšio su močiute praradimo. Suaugę konfliktuojantys asmenys privalo elgtis taip, kad nepažeistų vaiko interesų, jie negali tarpusavio asmeniškumų priešpastatyti vaiko teisei bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Vaiko interesas nagrinėjamojoje byloje ieškovės ir atsakovės santykiuose turi būti viršesnis už jų tarpusavio nuoskaudas. Būtent dėl vaiko interesų šalys privalo siekti tarpusavio santykių gerinimo. Atsakovė, su kuria nuolat gyvena vaikas ir kuri turi didžiausią galimybę įtakoti vaiką, turėtų padėti jam išsaugoti ryšius su artimais giminaičiais, tame tarpe ir su močiute, sudaryti bendravimo su močiute sąlygas (CK 3.172 str.). Ieškovės bendravime su vaikaičiu taip pat neturėtų būti išsakomi jos asmeniniai vaiko motinos asmenybės, elgesio vertinimai, močiutės ir vaikaičio bendravimo būdas, forma ir turinys turi atitikti išimtinai vaiko interesus.
Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, močiutės (ieškovės) bendravimo su vaikaičiu būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., ieškovė O. V., o taip pat ir kiekvienas iš vaiko tėvų (atsakovė K. J. ir trečiasis asmuo N. L.) turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas jos įmokėtas 144 Lt dydžio žyminis mokestis (1 tomo 6 b.l.) ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų (1 tomo 11 b.l., 2 tomo 5-6 b.l.)
Valstybė šioje civilinėje byloje patyrė 86,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Sprendimui įsiteisėjus naikintina 2014-06-20 teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta laikina ieškovės O. V. ir nepilnamečio vaiko M. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka (1 tomo 146-147 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti ieškovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko M. L., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
1) 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovė O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametis M. L., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja du kartus per mėnesį po 1(vieną) valandą : kiekvieną pirmos ir trečios mėnesio savaitės trečiadienį nuo 16 val. iki 17 val. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centre“ (Laisvės al. 38C, Kaune) dalyvaujant psichologui. K. J. įpareigojama pristatyti nepilnametį M. L. į VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą“ bendravimui su ieškove nustatytu laiku.
Už konsultacijas/susitikimus O. V. ir K. J. moka lygiomis dalimis. O. V. ir vaiko M. L. susitikimuose vaiko motina K. J. nedalyvauja.
Pasibaigus 6 mėnesių bandomajam laikotarpiui, ieškovė O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametis M. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja 1 (vieną) kartą per mėnesį lyginės metų savaitės antrąjį mėnesio savaitgalį 2 (dvi) iš eilės einančias dienas su nakvyne ieškovės O. V. namuose atsakovei K. J. atvežant nepilnametį M. L., gim. (duomenys neskelbtini) į ieškovės namus šeštadienį 10 val. ir pasiimant vaiką iš ieškovės namų sekmadienį 18 val.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2014-06-20 teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę –nustatytą laikiną ieškovės O. V. ir nepilnamečio vaiko M. L., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką.
Priteisti iš atsakovės K. J., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nenurodyta, dirbančios (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1144 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus), atitinkamai po 2015 m. sausio 1 d. tai sudaro 331,33 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą 33 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės K. J., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nenurodyta, dirbančios (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) valstybei 86,00 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus), atitinkamai po 2015 m. sausio 1 d. tai sudaro 24,91 Eur (dvidešimt keturis eurus 91 euro centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.