Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-01-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-920-1130/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-26
Bylos Nr.
e2YT-920-1130/2022
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01064-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
M. S.
Suinteresuotas asmuo
V. S., O. Š., G. C., K. Č., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-920-1130/2022Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01064-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 26 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S. (V. S.), O. Š., G. C., K. Č., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė po savo sutuoktinio V. S. (V. S.) (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad palikėjas V. S. su savo sutuoktine (pareiškėja) gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, įgijo santuokos, kuri galiojo nuo (duomenys neskelbtini), metu, todėl šis nekilnojamasis turtas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybė teise. Pažymėjo, kad nekilnojamieji daiktai ir nuosavybės teisė į šiuos daiktus viešame registre nėra įregistruota, tačiau aplinkybę, kad nurodyti nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklausė sutuoktiniams, patvirtina įrašai, esantys ūkinėse knygose. Paaiškino, kad po palikėjo V. S. mirties jo palikimą priėmė tik sutuoktinė, t. y. pareiškėja faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad siekia įforminti minėtus paveldėjimo santykius ir tokiu būdu sutvarkyti dokumentaciją, susijusią su paveldėjimu, tam, kad galėtų visa apimtimi įgyvendinti savo, kaip paveldėto turto savininkės, teises, kartu ir teisę disponuoti nuosavybės objektu. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog pareiškėja perėmė palikėjo turtą ir šį perimtą turtą iki šios dienos valdo kaip savo bei laiko save turto savininke patvirtina jos tolesnis gyvenimas minėtame gyvenamajame name, kuriame ji kartu su palikėju gyveno iki jo mirties ir nurodytų nekilnojamųjų daiktų priežiūra, kurią sudarė pareiškėjos veiksmai, kuriais ji rūpinosi nurodyto gyvenamojo namo tvarka bei tinkamos būklės palaikymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys V. S. (V. S.), O. Š., G. C., K. Č. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka, patvirtino, kad pareiškėja po V. S. mirties rūpinosi turtu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo tarpu iki naujojo (2000 m.) CK įsigaliojimo, tokiems veiksmams atlikti buvo skirtas 6 mėnesių terminas (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Nustatyta, kad pareiškėjos ir V. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu įgijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi tame pačiame name, paėmė sutuoktinio paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, išlaikė. Pareiškėja patvirtino, kad pradėjo mirusio sutuoktinio turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl M. S. teisės paveldėti savo sutuoktinio V. S. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto šešių mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad M. S. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. po savo sutuoktinio V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos M. S. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis