- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- e2S-1091-613/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00182-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- Z. V. A.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- E. A.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Z. V. A. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. V. A. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Z. V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 732,42 Eur nekompensuotą/neatliktą automobilio remontą po draudiminio įvykio, netenkinus pirmo reikalavimo pilna apimtimi, t. y. atmetus priekinio dešinio sparno 177,98 Eur remonto sąmatą, įpareigoti atsakovą apmokėti automobilio priekinio dešinio sparno remonto išlaidas, remontą atliekant UAB „Transmina“, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AAS „BTA Baltic Company“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo be kita ko nurodė, jog byla nėra teisminga Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams, kadangi atsakovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), dėl to ginčas turi būti sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. A. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad šalys sudarydamos draudimo sutartį dėl teismingumo nesusitarė, todėl vadovavosi CPK 29 straipsniu bei konstatavo, jog civilinė byla nėra teisminga Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams. Taip pat pažymėjo, jog atsakovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl darė išvadą, kad byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl perduotina Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas Z. V. A. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartį, bylos nagrinėjimą nustatant Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra sudaryta Sausumos transporto priemonių draudimo 2017 m. gegužės 29 d. sutartis Nr. TPD366815. Teigia, jog ši sutartis atitinka CK 6.228¹ straipsnyje įtvirtintą vartojimo sutarties sampratą ir teismų praktiką.
4.2. Pažymėjo, jog žala kilo ne dėl atsakovo veiksmų ieškovo turto atžvilgiu (t. y. atsakovas negadino ieškovo automobilio), o dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo pagal kasko sutartį, t. y. byloje nagrinėjama sutartinė civilinė atsakomybė, o ne deliktinė atsakomybė, todėl mano, kad Plungės apylinkės teismas nepagrįstai taikė CPK 29 straipsnį ir 30 straipsnio 6 dalį bei nepagrįstai ignoravo CPK 30 straipsnio 11-12 dalis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1850-884/2018 nepakeistą ir ieškovo Z. V. A. atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
5.1. Nurodė, kad sutartinio teritorinio teismingumo atveju, teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys. Teigia, jog šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Mano, jog tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas, suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą.
5.2. Mano, kad teismas, priėmęs nutartį civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsižvelgė ir įvertino Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017.1 (tarp ginčo šalių sudarytos 2017 m. gegužės 29 d. draudimo sutarties Nr. TPD 366815 neatsiejama dalis) 10 punktą. Teigia, jog šis punktas nurodo, kad „visi ginčai, kilę tarp draudimo sutarties šalių, sprendžiami derybų būdu. Jeigu taikus susitarimas nepasiekiamas, visi ginčai, kylantys iš draudimo sutarties ir susiję su draudimo sutarties pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiami LR teisme sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisės aktais, Lietuvos Respublikos teismuose pagal BTA filialo Lietuvoje buveinės adresą“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties kuria nustatyta, jog nagrinėjama civilinė byla neteisminga Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo inciatyva) ieškinio priėmimo metu, kuris visada yra nustatomas atsižvelgiant į ieškinio materialinį reikalavimą. Tinkamas teismingumo klausimo išsprendimas užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytos asmens teisės kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-415-464/2018).
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 straipsnis). Alternatyvusis teismingumas paprastai nustatomas bylose, kuriose ypač reikšmingos ieškovo teisės bei interesai. Tokiu būdu ieškovui patogiau įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis c. b. Nr. 2A-560/2013). Taigi, CPK 29 straipsnyje įtvirtinta teisės norma pagal savo pobūdį yra imperatyvi. Joje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė, kuri yra taikoma įprastiniais atvejais, išskyrus tam tikras CPK numatytas išimtis.
11. Pažymėtina, jog šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Sutartinio teritorinio teismingumo atveju teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta 2017 m. gegužės 29 d. sausumos transporto priemonių draudimo sutartis Nr. TPD 366815. Šios sutarties dalyje dėl draudimo sutarties sąlygų yra nurodyta, jog: „Draudimo sutartis sudaryta pagal “BTA Insurance Company” SE filialo Lietuvoje Sausumos transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 017.1, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis“. Pažymėtina, jog BTA Insurance Company” SE filialo Lietuvoje Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017.1, 10.1 punkte yra nurodyta, jog: „Visi ginčai, kilę tarp draudimo sutarties šalių, sprendžiami derybų būdu. Jeigu taikus susitarimas nepasiekiamas, visi ginčai, kylantys iš draudimo sutarties ir susiję su draudimo sutarties pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiami LR teisme sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisės aktais, Lietuvos Respublikos teismuose pagal BTA filialo Lietuvoje buveinės adresą“. Ši sutarties nuostata reiškia, jog šalys pasirašydamos 2017 m. gegužės 29 d. sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TPD 366815 susitarė dėl bylos teismingumo, kuris nustatomas pagal BTA filialo Lietuvoje buveinės adresą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo pareikštas ieškinys neteismingas Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams.
13. Nors atsakovas pagrįstai teigia, jog šalių sudaryta Sausumos transporto priemonių draudimo sutartis iš esmės atitinka CK 6.228¹ straipsnyje įtvirtintą vartojimo sutarties sampratą ir ši byla pagal CPK 30 straipsnio 11-12 dalis galėtų būti nagrinėjama pagal vartotojo gyvenamąją vietą, tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, jog šalys sudarydamos minėtą draudimo sutartį susitarė dėl teismingumo, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
14. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.
15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.