- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-706-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01240-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- L. K., G. B., Ž. A., A. A., B. K., E. K.
- Išvadą teikia
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams L. K., G. B., Ž. A., A. A., B. K., E. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, dėl teisės pripažinimo atlikti palėpės patalpos įregistravimo veiksmus be bendraturčių sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti teisę atlikti palėpės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), įregistravimo veiksmus be bendraturčių sutikimo.
2. Nurodė, kad 2009 m. kovo 20 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini) Jai kartu su atsakovais, kurie yra kitų, butų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. 2017 m. gegužės mėnesį savo iniciatyva ir lėšomis ieškovė atliko gyvenamajame name esančios bendrojo naudojimo patalpos - palėpės (neįrengtos pastogės) kadastrinius matavimus, buvo sudaryta kadastrinių matavimų byla, parengtas palėpės padalinimo projektas, paskaičiuojant palėpės (neįrengtos pastogės) dalis proporcingai savininkams nuosavybės teise priklausančių butų (patalpų) plotui. Norėdama įregistruoti viešajame registre nekilnojamąjį daiktą - palėpę (neįrengtą pastogę) bei daiktines teises į ją, kreipėsi su prašymu į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centras. 2017 m. birželio 19 d. sprendimu „Dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ ieškovės prašymas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateiktas visų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų susitarimas bendro naudojimo patalpas registruoti atskiru daiktu (kaip neįrengtą pastogę) arba teismo sprendimas. 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovė kiekvienam atsakovui registruotu paštu išsiuntė prašymus per 7 darbo dienas nuo laiško įteikimo dienos išduoti rašytinį sutikimą dėl neįrengtos palėpės dalių nustatymo ir palėpės (neįrengtos pastogės) įregistravimo. Prie prašymo pridėjo pastogės patalpų planą ir padalinimo projektą. Tačiau iš visų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų rašytinį sutikimą išdavė tik buto Nr. 4 savininkas - Klaipėdos miesto savivaldybė, todėl iki šiol palėpės patalpos (neįrengtos pastogės) teisinė registracija nėra atlikta, ieškovės, kaip buto savininkės, teisė į palėpės dalį nerealizuota. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog pastogė ieškovei ir atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam buto savininkui priklausanti pastogės dalis yra lygi jiems nuosavybės teise priklausančio buto ir palėpės (neįrengtos pastogės) ploto santykiui. Konkretus kiekvienam butui tenkantis palėpės (neįrengtos pastogės) plotas bei idealioji dalis nurodyti palėpės padalinimo projekte, tad atsakovai nuosavybės teisę į palėpės dalį kaip į bendrojo naudojimo patalpą, gali įgyvendinti proporcingai pagal jiems nuosavybės teise priklausančių butų patalpų plotą. Pažymėjo, kad bendrojo naudojimo patalpa - palėpė (neįrengta pastogė) jau yra inventorizuota, atlikti kadastriniai matavimai, patalpai suteiktas unikalus numeris. Patalpos kaip atskiro nekilnojamojo daikto įteisinimas bus atliekamas pagal pateiktus matavimus ir palėpės padalinimo projektą. Ginčo dėl matavimų nėra. Projektas atitinka galiojančius teisės aktus ir teismų praktikos nustatytus adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Atsakovai (bendraturčiai) savo sutikimo nedavimo dėl palėpės įteisinimo niekaip nepagrindė, nenurodė, kad ieškovės, kaip bendraturtės, pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus arba, kad palėpės padalijimo projektas yra netinkamas/neracionalus ar neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ieškovės nuomone, atsakovų atsisakymas suteikti sutikimą palėpės įteisinimo darbų atlikimui nėra pagrįstas ir pažeidžia ieškovės, kaip bendraturtės, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės V. S. 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės B. K. naudai. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Namo adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atlikta pagal parengtą ir į bylą pateiktą projektinę dokumentaciją, t. y. įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje, todėl ieškovės atstovės nurodomos aplinkybės, jog atlikus namo adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus ir visiškai nugriovus namo stogą bei įrengus 3 aukštą (butą Nr. 7) buvusi pastogė buvo atstatyta tokia pati kokia buvo, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
3.2. Ieškovės mama atlikusi stogo rekonstrukcijos ir gyvenamųjų patalpų (buto Nr. 7) įrengimo darbus buvusioje namo pastogėje atsidalijo šį nekilnojamojo turto objektą iš visiems bendraturčiams priklausančios dalinės nuosavybės savo asmeninėn nuosavybėn.
3.3. Ieškovės mama jau pasinaudojo atidalijimo teise iš bendrojo naudojimo patalpų, todėl bendrojo naudojimo patalpos šiam ir naujai suformuotam butui Nr. 7 nebepriklauso, nes ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu įgydama bendrojo naudojimo patalpų pagrindu suformuotą butą Nr. 7, neįgijo daugiau teisių nei jų turėjo buvęs savininkas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai: pripažinti ieškovei V. S. teisę atlikti palėpės (neįrengtos palėpės) patalpos, plane žymimos indeksu 8-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įteisinimo veiksmus be bendraturčių- atsakovų sutikimo, nuosavybės teises į pastogės patalpą įregistruojant visų gyvenamojo namo butų savininkų vardu kaip jų bendrąją dalinę nuosavybę pagal palėpės padalinimo projektą; priimti naują rašytinį įrodymą 2020 m. vasario 19 d. statinio apžiūros aktą. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Butas Nr. 7 nebuvo įrengtas palėpės patalpose, o buvo pastatytas sumūrijus pastato trečią aukštą. Palėpė (stogas) po namo rekonstrukcijos buvo pastatyta virš ieškovei priklausančio buto iš naujo ir tokia kokia buvo prieš ją išardant, t.y. dabartiniu metu ji egzistuoja visa apimtimi, yra pakeista tik namo stogo forma.
4.2. Gyvenamasis daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra trijų aukštų su rūsiu ir palėpe pastatas. Pastato stogas ir trečio (viršutinio) aukšto fasadas yra padengtas ta pačia danga, fasado dalyje ją pakreipus tam tikru kampu, tokiu būdu išsprendžiant lietaus nutekėjimo problemą, o ne, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, tam, kad padidinti stogo tūrį, kad susidarytų galimybė pastogėje įrengti ieškovei priklausančias patalpas.
4.3. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog ieškovei priklausantis butas Nr. 7 yra ne mansardinis butas, kaip nurodo teismas, ir ne butas, įrengtas palėpės patalpose, o atskiras pastato aukštas, virš kurio naujai sukurta (atstatyta) palėpė.
4.4. 2017 m. palėpės dalių paskaičiavimo projekte nurodyti kiekvienam iš bendrasavininkų atitenkančios palėpės dalies dydžiai paskaičiuoti teisingai, proporcingai kiekvienam bendrasavininkui turimam plotui, ginčo, apart to, kad ir ieškovei priklauso palėpės dalis, nėra.
4.5. Kadangi kasacinio teismo nutarties, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą spendimą, faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, ji precedento galios neturi.
4.6. Ieškovė su apeliaciniu skundu teismui pateikia 2020 m. vasario 19 d. statinio apžiūros aktą, kuriame namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą rengusios projektuotojos ir statybos inžinieriaus A. D. parengtas statinio apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad ieškovei priklausantis butas yra atskirame naujai pastatytame pastato trečiame aukšte, o ne įrengtas palėpės patalpose, kaip tai nurodo pirmosios instancijos teismas.
4.7. Ieškovė neturėjo galimybės prašyti pirmosios instancijos teismo liudytoja apklausti namo rekonstrukcijos projektą rengusią projektuotoją, kadangi bylos nagriėjimo pirmosios instancijos teisme metu jos surasti nepavyko. Kai minėta, ieškovės mama (buvusi buto Nr. 7 savininkė) šios projektuotojos kontaktus gavo tik po teismo sprendimo priėmimo dienos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Ieškovė nuo bylos pradžios tyčia slėpė ir atsisakė į bylą teikti projektinę dokumentaciją, susijusią su namo adresu (duomenys neskelbtini), palėpės pertvarkymu, vėliau nurodė, kad tokios dokumentacijos neišliko, tačiau, atsakovams į bylą pradėjus teikti dokumentus susijusius su ieškovei priklausančio buto Nr. 7 suformavimu ir jo įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, ieškovė pateikė ir šio buto statybos techninį projektą.
5.2. Atsakovams akivaizdu, kad ieškovė be jokių įrodymų siekė, kad teismas patikėtų jos pirmine versija, jog (duomenys neskelbtini) namo pastogė, esanti virš antro namo aukšto, buvo pakelta, o po to tokia pati buvo nuleista ant naujai pastatyto visiškai naujo trečio namo aukšto, kuriame buvo įrengtas ieškovės butas Nr. 7.
5.3. Ieškovės piktnaudžiavimą savo teisėmis rodo ir tas faktas, kad ji su apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus, kuriuos ji galėjo ir privalėjo pateikti laiku, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturėtų priimti šių naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
5.4. Atsakovai mano, kad teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei sutinka su teismo išvada, kad nepagrįstos ir neįrodytos ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atlikus namo adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus ir visiškai nugriovus namo stogą bei įrengus 3 aukštą (butą Nr. 7) buvusi pastogė buvo atstatyta tokia pati kokia buvo.
5.5. Ieškovei priklausantis butas Nr. 7 buvo įrengtas pastogėje (palėpėje), kuri priklausė (duomenys neskelbtini) namo visų 6 butų savininkams, t. y. iš bendro naudojimo patalpų. Tai paneigiančių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė.
5.6. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kad teismas pažeidė kokią nors materialinės teisės normą.
5.7. Atsakovų nuomone, ieškovė neteisingai vertina faktus, todėl nepagrįstai atsisako pripažinti, kad teismo taikyta teismų praktika taikytina šiam ginčui spręsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
10. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovės teisės atlikti palėpės (neįrengtos palėpės) patalpos, plane žymimos indeksu 8-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įteisinimo veiksmus be bendraturčių sutikimo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Apeliantė nepagrindė, kodėl jos pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, teikiamų įrodymų prijungimo būtinumo. Kadangi CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia apeliantės teikiamų papildomų įrodymų prie bylos medžiagos neprijungti ir jų nevertinti, todėl grąžina juos apeliantei (CPK 312, 314 straipsniai
Faktinės aplinkybės
13. Nustatyta, kad ieškovė V. S. ir atsakovai L. K., G. B., Ž. A., A. A., B. K., E. K. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai. Ieškovei nuosavybės teise šiame name priklauso butas Nr. 7, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytą butą ieškovė įgijo 2009 m. kovo 20 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš V. S.. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių registravimo, prašydama įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – palėpę (neįrengtą pastogę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), bei daiktines teises į ją. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė netenkinti ieškovės prašymo įregistruoti neįrengtą pastogę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bei netenkinti pareiškėjos prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – neįrengtą pastogę. Sprendime nurodė, kad nebuvo pateiktas visų gyvenamojo namo patalpų savininkų susitarimas bendrojo naudojimo patalpas - pastogę registruoti atskiru daiktu arba teismo sprendimas, kuriame būtų nustatyta valdymo, naudojimo ir disponavimo bendru daiktu tvarka, esant bendraturčių nesutarimui. 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovė kiekvienam iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų išsiuntė prašymus dėl sutikimo padalyti ir įregistruoti bendro naudojimo daiktą – palėpę, pridėdama pastogės patalpų planą ir padalijimo projektą. 2018 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija - buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė pateikė rašytinį sutikimą į ieškovės prašymą, kiti bendrasavininkai nepateikė. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama nustatyti ieškovės teisę atlikti palėpės (neįrengtos palėpės) patalpos, plane žymimos indeksu 8-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įteisinimo veiksmus be bendraturčių sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė.
Dėl ginčo
14. Apeliantė argumentuoja, kad teismas padarė netinkamą išvadą, jog ieškovės mama, kaip šio buto savininkė, jau pasinaudojo atidalijimo teise iš bendrojo naudojimo patalpų. Teigia, kad į bylą pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog ieškovei priklausantis butas Nr. 7 yra ne mansardinis butas, kaip nurodo teismas, ir ne butas, įrengtas palėpės patalpose, o atskiras pastato aukštas, virš kurio naujai sukurta (atstatyta) palėpė. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminiams pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams.
16. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
17. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, apskaičiuojant bendrosios nuosavybės dalis po bendro daikto, esančio daugiabučio namo butų savininkų bendrąja nuosavybe (pavyzdžiui – palėpės), pertvarkymo, į bendraturčiui, padidinusiam savo nuosavybę bendrosios nuosavybės sąskaita, priklausančių patalpų naudingąjį plotą neįskaitomas patalpų, išskirtų iš bendro daikto ir perduotų konkrečiam bendraturčiui, plotas, nes būtent dėl tokio išskyrimo ir pasikeičia dalys bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005).
18. Byloje nustatyta, kad daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas kaip 2 aukštų ir 6 butų namas. Šiuo metu namas yra 3 aukštų, kadangi 1992 metais ieškovės mama, kuri tuo metu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, savo iniciatyva, gavusi kitų bendraturčių sutikimus įrengė gyvenamąją patalpą - butą Nr. 7, kurį vėliau įregistravo savo vardu. Liudytoja architektė I. S. rengusi namo adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją nurodė, jog pagal parengtą projektinę dokumentaciją butas Nr. 7 buvo planuojamas įrengti pastogėje pakeičiant buvusio stogo formą - stogo konstrukciją išplečiant į šonus – padarant laužtinį stogą, tačiau nekeičiant pačios pastogės ploto, pastogės aukštį padidinant tik stogo šonuose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad yra naujai įrengtos gyvenamosios patalpos,174,08 kv. m. bendro ploto, taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad iš buvusioje namo palėpėje šiuo metu yra butas Nr.7 ir likusi palėpės dalis.
19. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
20. Ieškovės teiginius, kad ginčijama palėpė ir jai priklausantis butas Nr. 7 nebuvo suformuoti iš buvusios palėpės, paneigia atsakovų ir liudytojos I. S. paaiškinimai, bei pateikti rašytiniai įrodymai. Kaip minėta, liudytoja apklausta architektė I. S. rengusi namo adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją nurodė, jog pagal parengtą projektinę dokumentaciją butas Nr. 7 buvo planuojamas įrengti pastogėje pakeičiant buvusio stogo formą - stogo konstrukciją išplečiant į šonus – padarant laužtinį stogą, tačiau nekeičiant pačios pastogės ploto, pastogės aukštį padidinant tik stogo šonuose. 1997 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos pažymoje Nr.VSI-P635 nurodyta, kad V. S. (ieškovės mama), vadovaudamasi 1992 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto mero potvarkiu Nr. 476 ir nustatyta tvarka suderintu projektu, įsirengė gyvenamas patalpas pastogėje virš savo buto ir kaimyninio buto.
21. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas iš bendrojo naudojimo patalpų, kurios priklausė visiems butų Nr. 1, 2, 3, 4, 5 ir 6, esančių (duomenys neskelbtini), gyventojams proporcingai pagal turimą butų plotą, įskaitant ir butą Nr. 5, anksčiau priklausiusį ieškovės mamai. Taigi nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės mama V. S. atlikusi stogo rekonstrukcijos ir gyvenamųjų patalpų (buto Nr. 7) įrengimo darbus buvusioje namo pastogėje atsidalino šį nekilnojamojo turto objektą iš visiems bendraturčiams priklausančios dalinės nuosavybės savo asmeninėn nuosavybėn ir jau pasinaudojo atidalijimo teise iš bendrojo naudojimo patalpų, todėl bendrojo naudojimo patalpos šiam ir naujai suformuotam butui Nr. 7 nebepriklauso, nes ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu įgydama bendrojo naudojimo patalpų pagrindu suformuotą butą Nr. 7, neįgijo daugiau teisių nei jų turėjo buvęs savininkas V. S..
22. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų, įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių, faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013). Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
23. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė šalims teikti prašymą dėl statinio ekspertizės skyrimo, tačiau ieškovė šia teise nesinaudojo, taigi neteikė įrodymų, patvirtinančių savo ieškinyje nurodomas aplinkybes ir nepaneigė byloje esančių įrodymų, jog ieškovės mama, kaip šio buto savininkė, jau pasinaudojo atidalijimo teise iš bendrojo naudojimo patalpų, todėl bendrojo naudojimo patalpos šiam ir naujai suformuotam butui Nr. 7 nebepriklauso (CPK 178, 185 straipsniai).
24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Nustatyta, kad atsakovė B. K. patyrė 600 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą
Grąžinti apeliantei V. S. su apeliaciniu skundu pateiktus duomenis.
Priteisti iš ieškovės V. S. atsakovei B. K. 600 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.