Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams L. K., G. B., Ž. A., A. A., B. K., E. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, dėl teisės pripažinimo atlikti palėpės patalpos įregistravimo veiksmus be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. S. pareiškė ieškinį dėl teisės pripažinimo atlikti palėpės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), įregistravimo veiksmus be bendraturčių sutikimo. Nurodė, kad 2009 m. kovo 20 d. dovanojimo sutarties Nr.VJ-1273 pagrindu įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini). Jai kartu su atsakovais, kurie yra kitų, butų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. 2017 m. gegužės mėnesį savo iniciatyva ir lėšomis ieškovė atliko gyvenamajame name esančios bendrojo naudojimo patalpos - palėpės (neįrengtos pastogės) kadastrinius matavimus, buvo sudaryta kadastrinių matavimų byla, parengtas palėpės padalinimo projektas, paskaičiuojant palėpės (neįrengtos pastogės) dalis proporcingai savininkams nuosavybės teise priklausančių butų (patalpų) plotui. Norėdama įregistruoti viešajame registre nekilnojamąjį daiktą - palėpę (neįrengtą pastogę) bei daiktines teises į ją, kreipėsi su prašymu į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Klaipėdos filialą. 2017 m. birželio 19 d. sprendimu „Dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ ieškovės prašymas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateiktas visų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., savininkų susitarimas bendro naudojimo patalpas registruoti atskiru daiktu (kaip neįrengtą pastogę) arba teismo sprendimas. 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovė kiekvienam atsakovui registruotu paštu išsiuntė prašymus per 7 darbo dienas nuo laiško įteikimo dienos išduoti rašytinį sutikimą dėl neįrengtos palėpės dalių nustatymo ir palėpės (neįrengtos pastogės) įregistravimo. Prie prašymo pridėjo pastogės patalpų planą ir padalinimo projektą. Tačiau iš visų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų rašytinį sutikimą išdavė tik buto Nr.4 savininkas - Klaipėdos miesto savivaldybė, todėl iki šiol palėpės patalpos (neįrengtos pastogės) teisinė registracija nėra atlikta, ieškovės kaip buto savininkės teisė į palėpės dalį nerealizuota. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog pastogė ieškovei ir atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl kiekvienam buto savininkui priklausanti pastogės dalis yra lygi jiems nuosavybės teise priklausančio buto ir palėpės (neįrengtos pastogės) ploto santykiui. Konkretus kiekvienam butui tenkantis palėpės (neįrengtos pastogės) plotas bei idealioji dalis nurodyti palėpės padalinimo projekte, tad atsakovai nuosavybės teisę į palėpės dalį kaip į bendrojo naudojimo patalpą gali įgyvendinti proporcingai pagal jiems nuosavybės teise priklausančių butų patalpų plotą.

Pažymi, kad bendrojo naudojimo patalpa - palėpė (neįrengta pastogė) jau yra inventorizuota, atlikti kadastriniai matavimai, patalpai suteiktas unikalus (duomenys neskelbtini). Patalpos kaip atskiro nekilnojamojo daikto įteisinimas bus atliekamas pagal pateiktus matavimus ir palėpės padalinimo projektą. Ginčo dėl matavimų nėra. Projektas atitinka galiojančius teisės aktus ir teismų praktikos nustatytus adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Atsakovai (bendraturčiai) savo sutikimo nedavimo dėl palėpės įteisinimo niekaip nepagrindė, nenurodė, kad ieškovės kaip bendraturtės pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus arba kad palėpės padalinimo projektas yra netinkamas/neracionalus ar neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovų atsisakymas suteikti sutikimą palėpės įteisinimo darbų atlikimui nėra pagrįstas ir pažeidžiama ieškovės kaip bendraturtės teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus prašė ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei jos bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas

1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė V. S. ir atsakovai L. K., G. B., Ž. A., A. A., B. K., E. K. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai (elektroninės bylos (toliau – el. b.), 1 tomas (toliau - 1 t.), bylos lapas (toliau - b. l. 23)

2. Ieškovei nuosavybės teise šiame name priklauso butas Nr. 7, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytą butą ieškovė įgijo 2009 m. kovo 20 d. dovanojimo sutarties Nr. VJ-1273 pagrindu iš V. S. (el. b., 1 t., b. l. 23, 148-149, 2 t., b. l. 10).

3. Ieškovės įgaliotas asmuo V. S. 2017 m. gegužės 9 d. su matininke S. P. sudarė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbų sutartį Nr. 21141, kuria matininkė (vykdytoja) įsipareigojo atlikti neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, sudaryti kadastrinių matavimų bylą su patikra, o užsakovė (ieškovė, atstovaujama savo įgalioto asmens) už šiuo darbus sumokėti 150 Eur (el. b., 1 t., b. l. 12-13).

4. Įvykdžius 3 punkte nurodytoje darbų sutartyje nurodytus kadastrinius matavimus, VĮ Registrų centras buvo sudaryta nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenų byla Nr. 21/3356 (el. b., 1 t., b. l. 4-10), taip pat parengtas palėpės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo projektas, paskaičiuojant palėpės (neįrengtos pastogės) dalis proporcingai savininkams nuosavybės teise priklausančių butų patalpų plotui, pagal kurį ieškovei atitektų didžiausia dalis, t .y. 35/100 dalys palėpės (el. b. 1 t., b. l. 11).

5. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių registravimo, prašydama įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – palėpę (neįrengtą pastogę), unikalus (duomenys neskelbtini), bei daiktines teises į ją. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo“ Nr. (4.6.10.)RS-624 nusprendė netenkinti ieškovės prašymo įregistruoti neįrengtą pastogę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) bei netenkinti pareiškėjo prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – neįrengtą pastogę. Sprendime pažymėta, jog nebuvo pateiktas visų gyvenamojo namo patalpų savininkų susitarimas bendrojo naudojimo patalpas - pastogę registruoti atskiru daiktu arba teismo sprendimas, kuriame būtų nustatyta valdymo, naudojimo ir disponavimo bendru daiktu tvarka, esant bendraturčių nesutarimui (el. b., 1 t., b. l. 24-25).

6. 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovė kiekvienam iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų išsiuntė prašymus dėl sutikimo padalinti ir įregistruoti bendro naudojimo daiktą – palėpę, pridėdama pastogės patalpų planą ir padalinimo projektą, o bendrasavininkei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai šį prašymą pateikė tiesiogiai (vieno langelio poskyryje) (el. b. 1 t., b. l. 14, 15-19, 20).

7. 2018 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija - buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė pateikė rašytinį sutikimą į ieškovės prašymą (el. b. 1 t., b. l. 21).

9. Pagal į bylą pateiktą 1982 m. rugsėjo 22 d. Žemės sklypo planą ir inventorinę bylą nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo 2 aukštų 6 butų namas (2 t., b. l. 19-44).

10. 1992 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto mero potvarkiu Nr. 476 „Dėl patalpų įsirengimo“ buvo leista pagal paruoštą ir nustatyta tvarka suderintą projektą savo lėšomis įsirengti gyvenamąsias patalpas pastogėje virš savo buto ir kaimynų butų V. V. S. (ieškovės mamai), gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 155).

11. Į bylą pateikti 1992 metų birželio – liepos mėnesiais gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimai, leisti V. S. iš buto Nr. 5 sutvarkyti mansardinį aukštą palėpėje ir įrengti gyvenamas patalpas (el. b. 2 t., b. l. 113-120).

12. Ieškovė taip pat į bylą pateikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, parengtą pagal 1992 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto mero potvarkį Nr. 476, kuri buvo pateikta suderinimui (el. b. 2 t., b. l. 155-172).

13. Ieškovė į bylą pateikė 1994 m. Klaipėdos universiteto Technikos fakulteto statinių ir konstrukcijų tyrimo centro atliktus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išplėtimo projekto sienų ir pagrindų laikymo galios skaičiavimus, kuriuose pateikta išvada, kad „sienų ir pamatų tvirtumas yra pakankamas. Atskirų pastato dalių deformacijos suvienodinimui rekomenduojama šiuo metu esančio karnizo lygyje virš antro aukšto mūro sienos visu pastato perimetru įrengti armuotą gelžbetoninį žiedą“ (el. b., 2 t., b. l. 85-96) .

14. Iš byloje esančios 1994 m. birželio 21 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gambrynas“ ir V. S. įgalioto asmens P. R. sudarytos rangos sutarties dėl statybos remonto darbų pagal pateiktą sąmatą nustatyta, kad buvo susitarta dėl statybos darbų, ieškovės atstovės paaiškinimais, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 3 t., b. l. 9-11).

15. 1997 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos pažymoje Nr.VSI-P635 nurodyta, kad „V. V. Z. gyvenanti (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi 1992 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto mero potvarkiu Nr. 476 ir nustatyta tvarka suderintu projektu įsirengė gyvenamas patalpas pastogėje virš savo buto ir kaimyninio buto. Naujai įrengtos gyvenamos patalpos 174,08 kv. m. bendro ploto buvo priimamos naudoti“ (el. b. 2 t., b. l. 14-17).

16. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), V. S. vardu buvo įregistruotas 1992 m. liepos 27 d. (el. b. 2 t., b. l. 10).

17. Atsakovai į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus dėl namo bendro ploto ir pastogės palėpės dalių priklausančių bendrasavininkams paskaičiavimo proporcingai turimo buto plotui (el. b. 2 t., b. l. 121-122).

18. Pagal į bylą pateiktą nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija nustatyta, kad ieškovės mamai V. S. name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2010 m. spalio 22 d. nuosavybės teise taip pat priklausė ir butas Nr. 6 (el. b. 3 t., b. l. 43-45).

19. 2019 m. spalio 30 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu esantis namas yra 3 aukštų, namo trečiame aukšte yra butas Nr. 7 taip pat iš trečiojo namo aukšto yra patekimas į pastato palėpę, kuris yra laisvai prieinamas (el. b. 2 t., b. l. 184-187).

Dėl teisės pareikšti ieškinį

21. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės pripažinimo atlikti palėpės patalpos įregistravimo veiksmus be bendraturčių sutikimo vadovaudamasi CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, nurodančia, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Atsakovai teigia, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir ji nėra tinkama ieškovė šioje byloje. Pažymėtina, kad ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti jai teisę atlikti palėpės patalpos, esančios(duomenys neskelbtini) , įregistravimo veiksmus be bendraturčių (atsakovų) sutikimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini)savininkė, teigianti, kad ji kartu su kitais namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkais turi teisę naudotis bendro naudojimosi patalpomis – palėpe, todėl ieškiniu siekia šią teisę įgyvendinti įregistruodama palėpę viešajame registre. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, teismas laiko, kad ieškovė turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko, ir turi teisę nagrinėjamu atveju kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Dėl šalių teisinius santykius reglamentuojančių normų taikymo

24. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas atskiru turtiniu vienetu yra šių patalpų teisinės padėties pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybe), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

25. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų panaudojimas gyvenamųjų patalpų įrengimui yra naudojimosi bendru turtu klausimas, todėl jis turi būti sprendžiamas vadovaujantis bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis. Daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t. y. bendraturčio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis ), o bendraturčių naudojimosi bendru daiktu teisė priklauso nuo turimos bendrosios nuosavybės dalies (CK 4.76 straipsnis, 4.81 straipsnis). Bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje gali pasikeisti, pavyzdžiui, bendraturčiui pagerinus bendrąjį daiktą kiekybiškai (padidinus jo plotą) arba kokybiškai (padidinus jo vertę), tačiau visais atvejais turi išlikti daikto, kaip bendrosios nuosavybės, statusas ir neturi būti ribojama kitų bendraturčių teisė naudotis visu pasikeitusiu daiktu bendrai. Tai paaiškinama tikslu užtikrinti nuosavybės teisinių santykių stabilumą ir pabrėžia bendrosios dalinės nuosavybės esmę bei bendraturčio teisių daiktinį pobūdį. Dėl tokių pačių priežasčių CK 4. 82 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribojimas bendraturčiui perleisti savo dalį bendrojoje nuosavybėje atskirai nuo nuosavybės teisių į butą ar kitą patalpą. Šio apribojimo išimtis galima tais atvejais, kai perduodama bendrąja nuosavybe esančio daikto dalis, kuri, ją pertvarkius, galės būti naudojama kaip atskiras daiktas (CK 4. 82 straipsnio 2 dalis ).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai teisę atlikti palėpės registravimo darbus be bendraturčių sutikimo

28. Pastogės (palėpės) ir jos patalpų samprata pateikiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 66 punkte, kur nurodyta, kad pastogė - erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,6 m žemiausioje pastato dalyje, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos vidinio paviršiaus susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės - 10 laipsnių. Be to šių taisyklių 147.2.3 punkte nurodyta, kad į pastato plotą neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m.

29. Remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, pastogė gali būti įregistruojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas tuo atveju, kai joje gali būti suformuota patalpa, kurios aukštis žemiausioje vietoje būtų ne mažesnis kaip 1,6 m. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų pastogės, pažymėtos indeksu 8-1 kadastrinių matavimų medžiagos (žr. 4 sprendimo punktą) ginčo objektas - pastogė atitinka teisės aktų reikalavimus, gali būti įregistruojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, pastogei suteiktas unikalus numeris. Ginčo tarp šalių dėl VĮ Registrų centras atliktų pastogės matavimų nėra.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005 yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimus, kai pertvarkyta daugiabučio gyvenamojo namo dalis (pvz. palėpė), reikia atkreipti dėmesį į tai, kad bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Apskaičiuojant bendrosios nuosavybės dalis po bendrojo daikto pertvarkymo, į bendraturčiui, padidinusiam savo nuosavybę bendrosios nuosavybės sąskaita, priklausančių patalpų naudingąjį plotą neįskaitomas plotas patalpų, išskirtų iš bendrojo daikto ir perduotų konkrečiam bendraturčiui, nes būtent dėl tokio išskyrimo ir pasikeičia dalys bendrojoje nuosavybėje.

31. Iš į bylą pateiktų atsakovų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad iki buto Nr. 7 suformavimo viso namo bendras naudingas plotas buvo 322,32 m². Atsakovų teigimu, ieškovės mama Valentina S. A. g. 6 name valdė atskira nuosavybės teise du butus, t. y. butus Nr. 5 ir Nr. 6, todėl jai turėjo priklausyti buvusios palėpės dalis proporcingai pagal šių butų bendrą plotą. Teismo posėdžio metu šalims duodant paaiškinimus ir iš į bylą pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija nustatyta, kad ieškovės mamai name esančiame (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė 2 butai, t. y. Nr. 5 ir Nr. 6, tačiau butas Nr. 6 V. S. nuosavybės teise priklausė tik trumpą laikotarpį nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2010 m. spalio 22 d. Pažymėtina, kad nepaisant tos aplinkybės, jog ieškovės mama nuosavybės teise valdė du nekilnojamojo turto objektus, tačiau laikotarpiu, kuomet buvo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijos darbai ir buto Nr. 7 įteisinimo metu ieškovės mamai nuosavybės teise priklausė tik vienas butas – Nr. 5, kurio bendras naudingasis plotas – 42,33 m² (el. b. 3 t., b. l. 43-47). Todėl, teismo posėdžio metu atsakovų atstovas patikslino, jog atsakovų paaiškinimuose (žr. sprendimo 17 punktą) pateikti paskaičiavimai, nurodant ieškovės mamai priklausančių butų skaičių ir jų bendrą plotą atliekant atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra netikslūs, ir ieškovės mamai V. S. turėjo priklausyti buvusios palėpės dalis proporcingai pagal jai priklausiusio buto Nr. 5 plotą.

32. Nagrinėjant bylą teisme tarp šalių atstovų kilo ginčas dėl į bylą pateiktos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinės dokumentacijos, parengtos pagal 1992 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto mero potvarkį Nr. 476. Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu įrodinėjo, kad į bylą pateikta ieškovės įvardijama projektinė dokumentacija buvo V. S. užsakymu parengtas projektas kaip buvo planuojama pertvarkyti namą (duomenys neskelbtini), įrengiant namo trečią aukštą ir suformuojant 7 butą. Tuo tarpu atsakovų atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovės į bylą pateikti dokumentai (el. b. 2 t., b.l. 155-172) yra esamos padėties fiksavimas, t.y. kaip šiuo metu atrodo namas (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimų prieštaravimams pašalinti teismas 2019 m. liepos 17 d. teismo posėdžio metu siūlė byloje dalyvaujantiems asmenims apsvarstyti statybos ekspertizės atlikimo galimybę, tačiau šalys nurodė, kad ekspertizės byloje skirti neprašo (el. b. 2 t., b.l. 112-122). 2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu teismas pakartotinai pasiūlė šalims apsvarstyti galimybę dėl statinio ekspertizės byloje atlikimo, tačiau šalys prašymų neteikė. 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paprašė liudytoja byloje apklausti projektinę dokumentaciją gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai atlikti rengusią architektę I. S..

33. Teismo posėdžio metu apklausta atsakovė G. B. patvirtino, jog kaimynai davė sutikimus ieškovės mamai V. S. dėl palėpės ir namo stogo sutvarkymo 1992 m., tačiau nurodė, jog buvo apgauti, kadangi tokiu būdu po stogo rekonstrukcijos ji savo vardu įregistravo visą naujai suformuotą objektą – butą Nr. 7. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog bendraturčių sutikimai buvo duoti pastogėje mansardinio aukšto įsirengimui (stogo sutvarkymui įsirengiant mansardinį aukštą (gyvenamąsias patalpas)). 1992 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto mero potvarkiu Nr. 476 „Dėl patalpų įsirengimo“ buvo leista pagal paruoštą ir nustatyta tvarka suderintą projektą savo lėšomis įsirengti gyvenamąsias patalpas pastogėje virš savo buto ir kaimynų butų V. V. Z., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 155).

34. A. G. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji namo rekonstrukcijos metu gyveno name ir atliekant namo rekonstrukciją namo stogas buvo nuimtas visiškai, paaiškino, jog V. S. buvo gyventojams pažadėjusi, kad sutvarkius namo stogą bus įrengtos sporto salės patalpos, tačiau taip padaryta nebuvo. Atsakovas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš palėpės yra padarytas 3 aukštas ir paliktas galiukas palėpės. Nurodė, kad nesupranta, kodėl reikia pasidalinti pastogę ir ją įregistruoti VĮ Registrų centre. Teigė, jog namo adresu (duomenys neskelbtini), stogo forma po rekonstrukcijos yra pakitusi. Paaiškino, jog į pastogę buvo palipęs. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą dėl palėpės aukščio, atsakovas nurodė, jog gali atsistoti visu ūgiu aukščiausioje vietoje ir dar virš galvos yra erdvės. Teismo posėdžiuose dalyvavusios atsakovės E. K. ir B. K. paaiškino, jog po stogo rekonstrukcijos į palėpę užlipusios nebuvo. Nei vienas iš atsakovų dalyvavusių teismo posėdžiuose negalėjo tiksliai nurodyti kaip pasikeitė namo pastogė po stogo rekonstrukcijos.

35. Teismo posėdžio metu liudytoja ieškovės mama V. S. paaiškino, jog palėpėje nebūtų galėjusi įsirengti buto, nes stogas buvo šlaitinis, o butas Nr. 7 yra lygiomis lubomis. Nurodė, jog gavusi gyventojų sutikimus kreipėsi į projektuotojus dėl buto įrengimo projekto parengimo. Teigia, jog statybos metu namo stogas buvo visiškai nuimtas, pastatytas namo 3 aukštas ir palėpė atstatyta tokia pati kokia ir buvo. 1997 metais butas buvo priimtas eksploatacijai. Liudytojos teigimu, gyventojai davė sutikimus dėl gyvenamųjų patalpų įsirengimo, kadangi reikėjo tvarkyti namo stogą, pro kurį bėgo vanduo, o liudytoja buvo pažadėjusi stogą sutvarkyti. Nurodė, jog jos dukra ieškovė V. S. apie namo rekonstrukcijos aplinkybes nieko nežino, kadangi liudytoja dalyvavo įsirengiant gyvenamąsias patalpas name (duomenys neskelbtini), o butas Nr. 7 ieškovei buvo tik padovanotas, ir visus buto nuosavybės klausimus tvarko liudytoja turėdama ieškovės (savo dukros) įgaliojimą.

36. Susipažinus su į bylą pateikta namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), projektine dokumentacija bei palėpės sutvarkymo ir stogo keitimo brėžiniais, taip pat išklausius dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų V. S., V. Z., V. T., D. S. (D. S.) paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatyta, kad buvo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai, t. y. pakeistas namo stogas, papildomai įrengtas 3 aukštas. Nors teismo posėdžio metu minėti liudytojai nurodė, kad po rekonstrukcijos namo stogas buvo atstatytas toks pat, koks buvo iki tol, tačiau iš į bylą pateiktų brėžinių, atliktų darbų projektinės dokumentacijos nustatyta, kad stogo forma buvo pakeista į laužtinę, todėl atitinkamai pasikeitė šoninių sienų aukštis ir padidėjo pastogės tūris.

37. Institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovė L. M. paaiškino, kad tai, jog nekilnojamojo turto objektas atlikus rekonstrukciją buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, reiškia, jog visi veiksmai atliekant stogo rekonstrukciją ir jos metu pakeičiant stogo formą turėjo būti suderinti su kompetentingomis institucijomis bei gauti reikiami leidimai pakeisti stogo formą. Byloje dalyvavę asmenys patvirtino, jog namo stogas prieš rekonstrukciją buvo šlaitinis, iš dabar byloje esančių duomenų matyti, jog įgyvendinant projektą namo stogo konstrukcija buvo pakeista. Institucijos atstovė nurodė, jog aplinkybes dėl namo rekonstrukcijos detaliai galėtų paaiškinti projekto rengėjas.

38. Teismo posėdžio metu liudytoja architektė I. S. patvirtino, kad ji rengė į bylą pateiktą namo adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą, ir į bylą pateikti duomenys yra projektinė dokumentacija – t.y. kaip turėjo atrodyti namas po rekonstrukcijos. Paaiškino, kad rengiant namo adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją dėl buto Nr. 7 įrengimo, buvo planuojama pakeisti stogo formą iš šlaitinės į laužtinę tokiu būdu praplečiant stogo šonus į aukštį, kad būtų galima padidinti įrengiamų gyvenamųjų patalpų plotą, kadangi nepakeitus stogo formos registruotinas buto gyvenamasis plotas būtų buvęs daug mažesnis, įvertinus įstatymo reikalavimus dėl patalpų aukštingumo. Pažymėjo, jog namo stogas buvo blogos būsenos dengtas šiferiu, stogo laikančiosios konstrukcijos - mediena buvo susidėvėjusi. Remiantis 1994 m. Klaipėdos universiteto atliktais gyvenamojo namo išplėtimo projekto sienų ir pagrindų laikymo galios skaičiavimais buvo suprojektuota įrengti žiedą pastato konstrukcijų sutvirtinimui. Architektė paaiškino, jog V. S. neįrengtoje pastogėje pagal parengtą projektinę dokumentaciją planavo įsirengti gyvenamąsias patalpas (mansardinį aukštą), todėl stogo konstrukcija buvo išplėsta į šonus ir pakeista stogo forma nekeičiant pastogės ploto, tačiau padidinant jos tūrį aukščio prasme.

39. Aukščiau išdėstyti duomenys patvirtina, jog tokiu būdu ieškovės mama V. S. po namo adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų bei gyvenamųjų patalpų įregistravimo viešajame registre įgijo 174,08 m² atskiro naudingo ploto, t. y. naujai suformuotą butą Nr. 7, kurį vėliau 2009 m. kovo 20 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleido ieškovei.

40. Pažymėtina, kad aukščiau minėtoje kasacinio teismo suformuotoje praktikoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005 nurodyta, jog perleidžiant bendrąja nuosavybe esančio daikto dalį, pasikeičia bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės turinys ir apimtis: padidėja bendraturčio, kuriam tokia bendrojo daikto dalis perleidžiama, asmeninė nuosavybė, ir tai įvyksta bendrosios nuosavybės (bendrojo daikto) sumažėjimo sąskaita. Taigi bendraturtis, kurio iniciatyva ir kurio nuosavybėn perleidžiama bendrojo daikto dalis CK 4.82 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, mažina bendrąjį daiktą. Tokių veiksmų teisinės pasekmės, nesant smulkesnio reglamentavimo CK, nustatomos atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės reglamentavimo principus ir protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.9 straipsnio 1 dalis).

41. Bendraturčių teisių pasikeitimas, keičiantis bendrajai nuosavybei, grindžiamas proporcingumo principu (CK 4.77 straipsnio 1 dalis), todėl jis ir taikomas, sprendžiant bendraturčių teisių apimties klausimą bendrajam daiktui sumažėjus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčio, kuriam perleidžiama bendrojo daikto atskirta dalis, bendrosios dalinės nuosavybės teisė į tą bendrąjį daiktą (bet ne į visą bendrąja daline nuosavybe esantį turtą) sumažėja proporcingai tai bendrojo daikto daliai, kuri buvo atskirta CK 4.82 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)buvo pastatytas kaip 2 aukštų ir 6 butų namas (žr. sprendimo 10 punktą). Šiuo metu namas yra 3 aukštų, kadangi kaip nustatyta šio sprendimo 14 punkte 1992 metais ieškovės mama, kuri tuo metu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, savo iniciatyva, gavusi kitų bendraturčių sutikimus įrengė gyvenamas patalpas - butą Nr. 7 (žr. 14 sprendimo punktą), kurias vėliau įregistravo tik savo vardu. Liudytoja architektė I. S. rengusi namo adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją nurodė, jog pagal parengtą projektinę dokumentaciją butas Nr. 7 buvo planuojamas įrengti pastogėje pakeičiant buvusio stogo formą - stogo konstrukciją išplečiant į šonus – padarant laužtinį stogą, tačiau nekeičiant pačios pastogės ploto, pastogės aukštį padidinant tik stogo šonuose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. buvo išduotas leidimas įrengti gyvenamąsias patalpas pastogėje virš savo ir kaimynų buto, buvo parengtas projektas šių patalpų įrengimui, naujai įrengtos gyvenamosios patalpos 174,08 kv. m. bendro ploto buvo priimtos naudoti, todėl konstatuotina, jog namo adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atlikta pagal parengtą ir į bylą pateiktą projektinę dokumentaciją, t.y. įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje, todėl ieškovės atstovės nurodomos aplinkybės, jog atlikus namo adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus ir visiškai nugriovus namo stogą bei įrengus 3 aukštą (butą Nr. 7) buvusi pastogė buvo atstatyta tokia pati kokia buvo, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

43. Šios nustatytos aplinkybės įgalina teismą daryti išvadą, jog ieškovės mama V. S. atlikusi stogo rekonstrukcijos ir gyvenamųjų patalpų (buto Nr. 7) įrengimo darbus buvusioje namo pastogėje atsidalino šį nekilnojamojo turto objektą iš visiems bendraturčiams priklausančios dalinės nuosavybės savo asmeninėn nuosavybėn.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiant klausimą, ar ieškovei priklauso dalis pastato bendrojo naudojimo objekto – pastogės, kurią ji siekia įregistruoti, esminę reikšmę turi aplinkybė, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas iš bendrojo naudojimo patalpų, kurios priklausė visiems butų Nr. 1, 2, 3, 4, 5 ir 6, esančių (duomenys neskelbtini), gyventojams proporcingai pagal turimą butų plotą, įskaitant ir butą Nr. 5, anksčiau priklausiusį ieškovės mamai. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog ieškovės mama kaip šio buto savininkė jau pasinaudojo atidalijimo teise iš bendrojo naudojimo patalpų, todėl bendrojo naudojimo patalpos šiam ir naujai suformuotam butui Nr. 7 nebepriklauso, nes ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu įgydama bendrojo naudojimo patalpų pagrindu suformuotą butą Nr. 7, neįgijo daugiau teisių nei jų turėjo buvęs savininkas - ieškovės mama V. S. (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikomasi ir nagrinėjant tokio pobūdžio bylas aukštesnės instancijos teismuose (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-520-265/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad bendro naudojimo patalpas atidalijimo metu apibrėžė ne atlikti kadastriniai matavimai ir registracija, o pats objekto pobūdis, kuris priskiriamas prie bendrojo naudojimo patalpų. Pagal atidalijimo metu galiojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį bendrojo naudojimo patalpoms buvo priskiriamos patalpos, nepriskirtos atskiriems savininkams (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), neturinčios tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis. Dėl to, nagrinėjamu atveju, esminę reikšmę turi aplinkybė, jog V. S., iš kurios ieškovė įgijo nuosavybės teisę į butą Nr. 7 jau buvo atidalijusi palėpę (savo dalį iš bendrojo naudojimo patalpų), kuri neturėjo tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, konstatuotina, kad ieškovė nuosavybės teise jau valdo nekilnojamąjį turtą, kuris yra atidalintas iš bendrojo naudojimo patalpų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus - ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau, kadangi ieškovės ieškinys atmestas, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams priteisimo. Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 750 Eur (el. b. 2 t., b. l. 182) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Įvertinus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, atsakovų atstovo atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdžiuose), šalių elgesį proceso metu, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovų naudai iš ieškovės priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pagal į bylą pateiktą pinigų priėmimo kvitą atsakovams išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas apmokėjo atsakovė B. K. (el. b. 1 t., b. l. 73,74) bylinėjimosi iš ieškovės V. S. išlaidos priteistinos atsakovei B. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. S. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės B. K. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.