Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2013-04-09 · Civilinė byla Nr. 2A-520-265/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-09
Bylos Nr.
2A-520-265/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15980-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
VĮ „Registrų centras“, G. D., A. B., G. B., I. S., A. D., I. P., V. M., R. K., A. V., J. Š., R. Č., D. Č., A. S.
Ieškovas
V. J., Nijolės A
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-520-265/2013Teisėjas G. Vaizgėlienė. (Proceso Nr. 2-06-3-15980-2010-7)
Procesinio sprendimo kategorija 121.14;121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės VĮ „Registrų centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. J., Nijolės A. J., T. K. ieškinį atsakovams VĮ „Registrų centras“, G. D., A. B., A. B., G. B., I. S., A. D. (A. D.), G. D., I. P., V. M., R. K., A. V., J. Š., R. Č., D. Č., A. S. dėl VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo sprendimų panaikinimo ir daiktinių teisių įregistravimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo panaikinti Nekilnojamojo turto registre atsakovų D. Č., R. Č., V. M., R. K., A. V., J. Š. ir A. S. vardu įregistruotas visas daiktines teises į neįrengtos pastogės, pažymėtos plane nuo 14-1 iki 14-5 unikalus Nr (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), dalis ir pripažinti šias daiktines teises negaliojančiomis nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą dienos; panaikinti VĮ „Registrų centras" Klaipėdos filialo 2010-08-25 sprendimą Nr. (4.6.10.) RS-669 ir įpareigoti VĮ „Registrų centras" Klaipėdos filialą įregistruoti V. J. vardu nuosavybės teises į ½ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenkančių neįrengtų pastogių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalis, t.y. po ½ 431/10000 dalį į kiekvieną pastogę; panaikinti VĮ „Registrų centras" Klaipėdos filialo 2010-08-26 sprendimą Nr. (4.6.10.) RS-672 ir įpareigoti VĮ „Registrų centras" Klaipėdos filialą įregistruoti Nijolės A. J. vardu nuosavybės teises į ½ butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenkančių neįrengtų pastogių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalis, t.y. po ½ 431/10000 dalį į kiekvieną pastogę; panaikinti VĮ „Registrų centras" Klaipėdos filialo 2010-08-31 sprendimą Nr. (4.6.10.) RS-683 ir įpareigoti VĮ „Registrų centras" Klaipėdos filialą įregistruoti T. K. vardu nuosavybės teises į butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenkančių neįrengtų pastogių, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalis, t.y. po 808/10000 dalį į kiekvieną pastogę; pripažinti neteisėtu bei panaikinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų 2005-01-16 susirinkimo sprendimą dėl neįrengtų pastogių pasidalijimo pagal butų išsidėstymą; pripažinti neteisėtu ir panaikinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), antros laiptinės gyventojų atsakovų V. M., R. K., A. V., J. Š., R. Č., D. Č., A. S. 2010-07-23 susitarimą dėl neįrengtos pastogės 42,64 kv.m. įregistravimo dalinės nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams V. J. ir N. A. J. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei T. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dvi neįrengtos palėpės – atitinkamai 19,35 kv.m. ir 42,64 kv.m. ploto. Pažymėjo, kad ieškovas V. J. užsakė minėtų neįrengtų palėpių padalijimo projektą dėl kiekvienam butui tenkančios palėpės dalies, tačiau atsakovas VĮ „Registrų centras“ atsisako registruoti ieškovams V. J. ir N. A. J. tenkančias dalis, kadangi jie jau yra pasinaudoję atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise. Paaiškino, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas A. B. savo lėšomis suformavo naują nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2003-08-18 nusipirko ieškovai V. J. ir N. A. J. ir kuriam yra suteiktas unikalus numeris, t.y. buvo suformuotas naujas nekilnojamasis objektas, o ne atsidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi tuo metu pastogė nebuvo kadastriškai apmatuota ir nebuvo įregistruotos jokios daiktinės teisės į ją bei savo ruožtu A. B. negalėjo atsidalinti iš nesančios bendrosios dalinės nuosavybės. Taip pat nurodė, kad 2005-01-16 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo priimti sprendimai dėl name neįrengtos palėpės pasidalijimo pagal butų išsidėstymą laiptinėmis yra neteisėti, kadangi sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, o ne bendraturčių tarpusavio sutarimu, juose nėra ieškovų V. J. ir N. J. parašų, nes jie nesutiko su juose nurodytu palėpių padalinimu

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-12 sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovams V. J. ir N. A. J. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas iš namo bendrosios dalinės nuosavybės esant bendrosios dalinės nuosavybės bedrasavininkių sutikimui jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje suformuoti naują objektą ir faktiniais veiksmais išreikštai valiai atsisakyti atitinkamos savo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje tam, kad būtų suformuotas butas (duomenys neskelbtini). T. K. g. 3-3, Neringa, buto savininkas A. B. atidalijo ne tik savo, bet ir proporcingai visų kitų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, naujo objekto atžvilgiu bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia ir atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenumato, jog iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuotas atskiras nekilnojamojo turto objektas neturi teisės į atitinkamą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo VĮ „Registrų centras“ priimti sprendimai, kuriais atsisakyta registruoti ieškovams V. J., N. A. J. nuosavybės teises į atitinkamas neįrengtos namo (duomenys neskelbtini) palėpės dalis, yra neteisėti, todėl naikintini. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovai V. J., N. A. J. nepagrįstai ir neteisėtai eliminuoti iš bendrojo naudojimo patalpų – neįrengtos namo (duomenys neskelbtini), palėpės atsidalijimo, panaikino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų 2005-01-16 susirinkimo sprendimą dėl neįrengtų pastogių pasidalijimo pagal butų išsidėstymą bei gyvenamojo namo antros laiptinės gyventojų atsakovų 2010-07-23 susitarimą dėl neįrengtos pastogės 42,64 kv.m. įregistravimo dalinės nuosavybės teise. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pripažinus pažeidžiančiais ieškovų V. J. ir N. A. J. interesus ir tenkinus ieškinį, nebereikia analizuoti, ar pažeistos ieškovės T. K. teisės.

Atsiliepimas

Atsakovė VĮ „Registrų centras“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovams V. J. ir N. A. J. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atidalijant dalį patalpų iš namo bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkiams neprieštaraujant, dėl to ieškovams V. J. ir N. A. J. dar priklauso ir atitinkama dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane 13-1 ir 14-1. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuotas atskiras nekilnojamojo turto objektas neturi teisės į atitinkamą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Apeliantė pažymėjo, jog A. B. nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo ne pagamindamas naują daiktą, o įrengdamas jam, kaip buto Nr. 3 savininkui, priklausančią bendro naudojimo neįrengtos pastogės patalpos dalį, t.y. buto Nr. 3 savininkas A. B. įrengė jam priklausančią neįrengtos pastogės dalį, atidalino šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įregistravo į ją savo nuosavybės teises. Kadangi A. B. realizavo savo nuosavybės teisę į jam pagal įstatymą tenkančias bendro naudojimo pastogės patalpas, todėl jam, tiek kaip buto Nr. 3, tiek ir kaip buto Nr. 6a savininkui, nuosavybės teisė į likusias neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini)m., patalpas nuo 1998-04-07 (t.y. nuo buto Nr. 6a teisinės registracijos atlikimo datos) nebepriklausė. 1998-04-20 sutartimi A. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido R. G., o R. G. 2003-08-18 sutartimi jį lygiomis dalimis (po ½ dalį) perleido V. J. ir A. N. Jurėnienei. Civilinio kodekso 4.48 str. 2 dalyje nustatyta, kad naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Kadangi, pirminis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas A. B. teisių į likusią neįrengtos pastogės dalį neturėjo, todėl ir negalėjo šių teisių perduoti tretiesiems asmenims. Taip pat apeliantė nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pasak apeliantės, registro tvarkytojas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi griežtai teisės aktais apibrėžtas kompetencijos ribas ir tik tuos įgaliojimus, kurie šiais aktais yra suteikti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas teisinę registraciją atlieka pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus, kurie turi atitikti įstatymų numatytus reikalavimus. Šiuo ginčo nagrinėjamu atveju ieškovų pateikti ir kiti nekilnojamojo turto registro byloje esantys dokumentai nepatvirtino jų nuosavybės teisių į neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos 13-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 14-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį. Atsakovų nuosavybė yra įregistruota pagal dokumentus, kurie registravimo metu galiojo ir iki šiol nebuvo ginčijami. Savo veiksmais valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, todėl teismo priimtas sprendimas atlyginti ieškovų turėtas išlaidas valstybės įmonės Registrų centro atžvilgiu neturi juridinio pagrindimo. Teismui panaikinus dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruotos daiktinės teisės, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą registro tvarkytojas jas išregistruotų iš Nekilnojamojo turto registro.

Atsakovai A. V., V. M. ir A. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės VĮ „Registrų centras“ apeliacinį skundą. Prašė jį tenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo spendimą panaikinti ir ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimas grįstas prielaidomis tinkamai neištyrus ir neįvertinus visų byloje esančių įrodymų.

Ieškovai V. J. ir Nijolė A. J. pateikė atsiliepimą į atsakovės VĮ „Registrų centras“ apeliacinį skundą. Su pareikštu apeliaciniu skundu ieškovai nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pasak ieškovų, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas nepažeisdamas civilinio proceso taisyklių, iš esmės tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas bei turėjo pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus dėl 2012 m. lapkričio 12 d. teismo sprendime nurodytų motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ginčas tarp ieškovų V. J., N. A. J., T. K. ir atsakovų kilo dėl to, ar ieškovai, kaip atidalinto iš bendrojo naudojimo patalpų objekto savininkai, turi teisę į kitas bendrojo naudojimo patalpas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su apeliacini skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien dėl to, kad dalis patalpų iš namo bendrosios dalinės nuosavybės buvo atidalinta bendrasavininkiams neprieštaraujant, ieškovams V. J. ir N. A. J. dar priklauso ir atitinkama dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane 13-1 ir 14-1. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ar bendraturčiai pritarė, ar nepritarė atidalijimui, kadangi kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 6.80 straipsnio 1 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 126 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog bendraturčiai gali ir sutikti bei nebūtinai prieštarauti atidalijimui, todėl aplinkybė, kad buvo atidalinta iš namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams neprieštaraujant, atidalinto objekto savininkui tai papildomų teisių nesukuria. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą, ar ieškovams V. J. ir N. A. J. priklauso dalis pastato bendrojo naudojimo objekto – pastogės, esminę reikšmę turi aplinkybė, jog ieškovų nuosavybės teisės objektas būtent ir buvo suformuotas iš bendrojo naudojimo patalpų, kurios priklausė butui Nr. 3, esančiam (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog šio buto savininkas pasinaudojo atidalijimo teise iš bendrojo naudojimo patalpų, todėl bendrojo naudojimo patalpos šiam ir naujai suformuotam butui Nr. 6a nepriklauso. Dėl to ieškovai, įsigiję bendrojo naudojimo patalpų pagrindu suformuotą butą Nr. 6a, neįgijo daugiau teisių nei jų turėjo buvęs savininkas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisės aktai nenumato, jog iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuotas atskiras nekilnojamojo turto objektas neturi teisės į atitinkamą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog visiškai nepagrįsti ieškovų V. J. ir N. A. J. argumentai, jog butas, kurio Nr. 6a, buvo suformuotas kaip naujas nekilnojamasis objektas, o ne atsidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi tuo metu pastogė nebuvo kadastriškai apmatuota ir nebuvo įregistruotos jokios daiktinės teisės į ją, ir savo ruožtu A. B. negalėjo atsidalinti iš nesančios bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad bendro naudojimo patalpas atidalijimo metu apibrėžė ne atlikti kadastriniai matavimai ir registracija, o pats objekto pobūdis, kuris priskiriamas prie bendrojo naudojimo patalpų. Pagal atidalijimo metu galiojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį bendrojo naudojimo patalpoms buvo priskiriamos patalpos, nepriskirtos atskiriems savininkams (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), neturinčios tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis. Dėl to nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybę, jog A. B. atidalijo palėpę, kuri neturėjo tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis. Todėl konstatuotina, kad buvo atidalinta iš bendrojo naudojimo patalpų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinio statuso. Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas teisinę registraciją atlieka pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus, kurie turi atitikti įstatymų numatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovų pateikti dokumentai nepatvirtino jų nuosavybės teisių į neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos 13-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 14-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, dėl to ir buvo atsisakyta įregistruoti šias daiktines teises. Šį teritorinio administratoriaus sprendimą patvirtino Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisija. Byloje nėra duomenų, kad šis jos sprendimas būtų apskųstas administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka. Dėl to atsisakymas įregistruoti ieškovų teises buvo teisėtas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo netgi ir pripažinus ieškovės teisę į neįrengtas pastoges. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti ieškovų V. J. ir N. A. J. teisę į neįrengtas pastoges būtų buvęs teisėtas, VĮ „Registrų centras“ nebūtų turėjęs teisinio pagrindo atsisakyti įregistruoti ieškovų teises į pastogių dalis bei panaikinti atsakovų įregistruotas teises į pastoges. Atsakovų nuosavybės teisių panaikinimui į pastoges savarankiškas pagrindas būtų priimtų dokumentų, kurių pagrindu buvo įregistruotos daiktinės teisės, pripažinimas negaliojančiais. Dėl to esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju VĮ „Registrų centras“ byloje neturi nei procesinio, nei materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir ieškinys jų atžvilgiu turėjo būti atmestas, o bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistos.

Šių aplinkybių visetas suteikia teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teismui dėl ieškovų V. J. ir N. A. J. reikalavimų priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Tuo tarpu bylos dalis dėl T. K. reikalavimų grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, jog jos reikalavimas buvo grindžiamas visai kitu faktiniu pagrindu nei ieškovų V. J. ir N. A. J.. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai išnagrinėti ieškovės nurodomas faktines aplinkybes ir pagal jas spręsti apie pareikštų reikalavimų pagrįstumą. CPK 270 straipsnio 4 dalyje numatyti reikalavimai teismo motyvuojamajai daliai. Vienas iš reikalavimų yra nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi. Tuo tarpu teismas nenurodė, kokiais įrodymais ir teisiniais argumentais remdamasis tenkino ieškovės T. K. ieškinį, priešingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tenkinus ieškovų Jurinų reikalavimus nėra teisinio pagrindo nagrinėti ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir konstatuoja, jog ieškovės T. K. reikalavimai nebuvo išspręsti, kaip to reikalauja CPK 265 straipsnio 2 dalis. Dėl to bylos dalis dėl šių reikalavimų grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis). Kadangi apeliantė prašė panaikinti visą sprendimą ir ieškinį atmesti, o bylos dalis dėl T. K. reikalavimų grąžintina nagrinėti iš naujo, konstatuotina, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pažymėtina, jog atsakovai D. Č. bei R. Č. pirmosios instancijos teisme turėjo po 363 Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Kadangi bylos dalyje dėl ieškovų V. J. ir N. A. J. reikalavimų ieškinys atmestas, tai šioje dalyje iš ieškovų priteistina po 242 Lt atsakovams D. Č. bei R. Č. bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, tuo tarpu kiti 242 Lt tarp šalių turėtų būti paskirstyti pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą dėl ieškovės T. K. reikalavimų pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir dalyje dėl ieškovų V. J. ir Nijolės A. J. reikalavimų priimti naują sprendimą – ieškovų V. J. ir Nijolės A. J. ieškinį atsakovams VĮ „Registrų centras“, G. D., A. B., A. B., G. B., I. S., A. D. (A. D.), G. D., I. P., V. M., R. K., A. V., J. Š., R. Č., D. Č., A. S. dėl VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo sprendimų panaikinimo ir daiktinių teisių įregistravimo atmesti.

Bylos dalį dėl T. K. ieškinio reikalavimų grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Priteisti iš ieškovų V. J. ir Nijolės A. J. po 242 Lt atsakovams D. Č. bei R. Č. bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Danguolė MartinavičienėIrma Čuchraj