Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. (buvusi A.) ieškinį atsakovui A. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir atsakovo A. Ž. ieškinį ieškovei G. D. dėl tapačių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo A. Ž. 1 755,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą, priteisti 190,00 Eur periodinį kas mėnesį nepilnamečiam vaikui mokamą išlaikymą, nustatyti, jog ieškovė uzufrukto teise paskiriama tvarkyti nepilnamečio vaiko turtą, ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas A. Ž. kreipėsi su ieškiniu prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo – vaiko tėvu, priteisti iš atsakovės G. A. išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskirti piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju jį, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė atsakovo A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies – nustatyti nepilnamečio vaiko M. Ž. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu A. Ž., iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-13713-1032/2016 ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas, priteisė iš ieškovės G. A. nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13713-1032/2016 įsiteisėjimo, paskyrė atsakovą A. Ž. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė ieškovei G. A. išvežti šalių nepilnametį vaiką už Lietuvos Respublikos ribų be raštiško ieškovo sutikimo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. 2017 m. vasario 8 d. ieškovė pateikė teismui prašymą pakeisti teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nustatant nepilnamečio vaiko M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-13713-1032/2016, priteisiant iš atsakovo A. Ž. nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13713-1032/2016 įsiteisėjimo, paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, jog yra pasikeitusios aplinkybės nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties priėmimo, ir 2017 m. vasario 13 d. pateikė teismui papildomus įrodymus prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Teismo motyvai:

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas A. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pakeistos 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi taikytos laikinos apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo. Skundo motyvai:

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos, kaip ir priteisto išlaikymo dydžio bei vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatė nepilnamečio vaiko M. Ž. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu A. Ž., iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-13713-1032/2016 ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas, priteisė iš ieškovės G. A. nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13713-1032/2016 įsiteisėjimo, paskyrė atsakovą A. Ž. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė ieškovei G. A. išvežti šalių nepilnametį vaiką už Lietuvos Respublikos ribų be raštiško ieškovo sutikimo. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina (CPK 18 straipsniai). Ieškovė pasikeitus faktinėmis aplinkybėmis kreipėsi su prašymu pakeisti šias laikinąsias apsaugos priemones ir laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia atsižvelgti į tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų (artimųjų), su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, dėl kurių pripažinimo svarbiomis sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Bet koks vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013 ).Laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, iki bus išnagrinėta byla ir galutinai išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybių visetą.Pažymėtina, jog CPK 185 str. įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgė į tai, kad 2017 m. vasario 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi, priimta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 1.7-17556 (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-01561-17), paskyrė atsakovui A. Ž. kardomąją priemonę – įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), leido įtariamajam bendrauti su vaiku, dalyvaujant vaiko motinai, vaiko seneliams arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams. Iš į bylą pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 43/2017(03) matyti, jog 2017 m. sausio 5 d. buvo pradėtas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad mažamečio M. Ž. apžiūros metu konstatuotas odos nubrozdinimas veido kairėje, poodinės kraujosruvos veide, dešinėje rankoje; sužalojimai padaryti kietais bukais, turinčiais paviršių daiktais sudavus ar atsitrenkus apie 3–5 paros iki apžiūros; sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. 2017 m. sausio 11 d. gautas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsniu 2017 m. sausio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01561-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, t. y. nežymus mažamečio sveikatos sutrikdymas. Apeliantas nurodė, kad teismas rėmėsi nutartimi, kuri yra neįsiteisėjusi ir kurioje nustatytos faktinės aplinkybės netinkamai aiškinamos. Nesutiktina su šiuo argumentu. Apeliacinis teismas remdamasis Lietuvos teismų informacine sistema „LITEKO“ nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė atsakovo skundą ir paliko galioti 2017 m. vasario 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį dėl kardomosios priemonės taikymo atsakovui. Pagal BPK 132¹ straipsnį įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, jeigu pagrįstai manoma, kad jis bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog įpareigojimas gyventi skyrium yra susijęs su vaiko interesų gynimu, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl mažamečio vaiko sužalojimo, kas patvirtina, kad mažamečiam M. Ž. esanti aplinka tapo nesaugi, o saugi aplinka vaikui gali būti užtikrinama tik pakeitus jo laikiną gyvenamąją vietą.Apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas darys jam didžiulę psichologinę žalą. Nesutiktina su šiuo atskirojo skundo argumentu. Teismas įvertino, kad teismo psichologė nurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiau atitiktų vaiko interesus dėl saugaus, artimo vaiko emocinio ryšio su ja, platesnio svarbiausių, emocinių vaiko poreikių suvokimo, jų tenkinimo, visapusiškesnio vaiko auklėjimo, pastovesnės gyvenamosios vietos, ateities planų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 21 d. pateiktoje nuomonėje dėl ieškovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nurodyta, kad nuo 2017 m. vasario 10 d. M. Ž. rūpinasi mama G. D., gyv. (duomenys neskelbtini), Slengų k., Klaipėdos r. Klaipėdos rajono vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus baigta nagrinėti civilinė byla, M. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su mama G. D., gyv. (duomenys neskelbtini), Slengų k., Klaipėdos r., ir iš A. Ž. priteisti išlaikymą sūnui M. Ž.. Remiantis šiomis aplinkybėmis matyti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, ne tik atsižvelgė į nesaugios aplinkos faktorių, bet ir rėmėsi specialistų nuomone, vertindama galimą žalą vaikui, pakeitus laikiną gyvenamą vietą su motina. Apeliantas nurodė, kad teismas buvo šališkas priimdamas sprendimą pakeisti laikiną vaiko gyvenamąją vietą, nes buvo veikimas žiniasklaidos. Nesutiktina su šiuo atskirojo skundo argumentu.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad svarbu ne subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas dėl žiniasklaidos poveikiu teismams, bet tai, ar jis laikytinas objektyviai pagrindžiamu. Faktoriai, į kuriuos atsižvelgtina vertinant žiniasklaidos poveikį, yra trys: 1) laikas, praėjęs nuo žiniasklaidos kampanijos pradžios iki teismo pradžios, 2) ar publikacijos priskirtinos valdžios atstovams, ar rengtos remiantis jų teikiama informacija, 3) ar publikacijos darė įtaką teisėjams ir bylos baigčiai (2017 m. sausio 24 d. sprendimas byloje Paulikas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 57435/09). Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad žiniasklaidoje koks valdžios atstovas, ikiteisminį tyrimą kuruojantis ir vykdantys pareigūnai pasisakė dėl šios nagrinėjamos bylos, nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl vaiko sužalojimo, vadovavosi specialistų pateiktomis išvadomis dėl vaiko emocinio prisirišimo prie vieno iš tėvų ir vaiko prioritetinių interesų gynimo. Kitų duomenų, kurie pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas buvo paveiktas žiniasklaidos, byloje nenustatyta. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo A. Ž. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.