Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir atsakovo A. Ž. ieškinį ieškovei G. A. dėl tapačių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2016-09-07 ieškovė pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį, jame prašė nustatyti nepilnamečio vaiko M. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti iš atsakovo A. Ž. 1755,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą; priteisti 190,00 Eur dydžio išlaikymą, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis; nustatyti, jog ieškovė paskiriama uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko turtą bei priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą mokėti nepilnamečiui vaikui M. Ž. laikiną išlaikymą po 190,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis į ieškovės nurodytą banko sąskaitą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos bei taikyti atsakovo turto areštą, neviršijant pareikštų reikalavimų sumos.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-12 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: priteisė iš atsakovo A. Ž. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. Ž. po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13713-1032/2016 įsiteisėjimo bei paskyrė ieškovę G. A. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko M. Ž. pinigines lėšas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.2016-09-06 ieškovas A. Ž. pateikė ieškinį, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko M. Ž. gyvenamąją vietą su ieškovu – vaiko tėvu; priteisti iš atsakovės G. A. išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; paskirti ieškovą piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju; nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir uždrausti atsakovei išsivežti nepilnametį vaiką iš Lietuvos Respublikos be raštiško ieškovo sutikimo.2016-09-12 nutartimi teismas sujungė pagal abiejų šalių ieškinius iškeltas civilines bylas Nr. 2YT-13713-1032/2016 ir Nr. 2-14421-838/2016 į vieną bylą, laikant, jog ieškovės G. A. procesinė padėtis byloje yra „ieškovė“, o atsakovo A. Ž. – „atsakovas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-15 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-24 nutartį civilinėje byloje 2-13713-1032/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio; panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutartį civilinėje byloje 2-13713-1032/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; atsakovo A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies; nustatė nepilnamečio vaiko M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu A. Ž., iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-13713-1032/2016 ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas; priteisė iš ieškovės G. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovo A. Ž. ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13713-1032/2016 įsiteisėjimo; paskyrė atsakovą A. Ž. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko M. Ž. pinigines lėšas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė ieškovei G. A. išvežti šalių nepilnametį vaiką M. Ž. už Lietuvos Respublikos ribų be raštiško atsakovo sutikimo; netenkino ieškovės G. A. prašymo areštuoti atsakovo A. Ž. turtą.Teismas nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-09-13 pateikė į bylą nuomonę dėl atsakovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Skyrius nurodė, kad jų žiniomis šalių dvejų metų nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su tėvu ieškovu A. Ž. ir seneliais. Vaiko motina G. A. gyvena su draugu R. D. Klaipėdos rajone jam nuosavybės teise priklausančiame nebaigtame įrengti kotedže. Skyrius nurodė, kad G. A. turi įsiskolinimų, tačiau niekur nedirba ir neturi pastovios gyvenamosios vietos, kalba apie savižudybę, ją slegiančias finansines problemas. Skyriaus nuomone, G. A. pasinaudodama nepilnamečiu vaiku siekia kuo skubiau gauti pinigų iš vaiko tėvo A. Ž. savo problemoms išspręsti. Vertindamas šias aplinkybes, skyrius nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl G. A. gebėjimo pasirūpinti vaiku ir jos atsakomybės prižiūrint ir auklėjant dvejų metų sūnų M. Ž., todėl iki byla bus išnagrinėta iš esmės, vaikas turėtų likti su tėvu jam įprastoje aplinkoje.Teismas pažymėjo, kad šalių sūnus M. Ž. yra 2 metų amžiaus, todėl svarbus veiksnys nustatant laikiną vaiko gyvenamąją vietą yra aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas, kadangi jis yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pateiktus duomenis, kad šalių nepilnametis vaikas M. Ž. šiuo metu gyvena su tėvu ir seneliais, šalių ieškiniuose nurodomas aplinkybes ir pateiktus paaiškinimus, tarp šalių esamą konfliktinę situaciją dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, teismas atsakovo A. Ž. prašymą tenkino iš dalies – nepilnamečio vaiko M. Ž. gyvenamąją vietą laikinai nustatą su vaiko tėvu, iš ieškovės G. A. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13713-1032/2016 įsiteisėjimo dienos, iki teismo sprendimo priėmimo uždraudė ieškovei G. A. išvežti šalių nepilnametį vaiką už Lietuvos Respublikos ribų be raštiško atsakovo A. Ž. sutikimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-15 nutartį ir tenkinti ieškovės G. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo, taip pat įpareigoti atsakovą mokėti sūnui laikiną išlaikymą po 190 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis į ieškovės nurodytą banko sąskaitą nuo ieškinio padavimo teismui iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.Ieškovė nurodo, jog jai susiradus draugą, atsakovo elgesys tapo neatsakingas, nebrandus, darantis žalą vaikui bei netoleruotinas. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra teistas už atliktas nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai manytina, jog vaiko buvimas su atsakovu gali daryti neigiamą įtaką vaiko raidai. Prasidėjus teisminiams procesams, atsakovas nedelsdamas ėmė inscenizuoti tariamą bendravimą su vaiku bei gyvenimą su juo. Atsakovo veiksmų tikslas yra ne dalyvavimas vaiko auklėjime, tačiau siekis vaiko interesų sąskaita pakenkti ieškovei kerštaujant dėl iširusių santykių. Ieškovė pažymi, jog neturi jokių finansinių sunkumų. Šiuo metu dirba darbą, kuris leidžia suderinti vaiko poreikius su būtinybe gauti pajamų. SMS žinutėse nurodytu prašymu suteikti paskolą ieškovė tik siekė, jog atsakovas prisidėtų prie vaiko išlaikymo, ko jis niekada nedarė. Be to, ieškovė, priešingai nei teigiama žinutėse, neturi jokių sveikatos ar emocinių problemų, o žinučių tekstais tik bandė paveikti atsakovą.Be to, ieškovė pažymi, jog teismas nenustatė jokios ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos. Tokia teismo nutartis visiškai neužtikrina ieškovei galimybės matytis ir bendrauti su sūnumi. Ieškovės teisė ir pareiga bendrauti su vaiku negali būti ribojama.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio šalių vaikas gyvena su tėvu, vaikui įrengtas atskiras kambarys su visais būtiniausiais baldais, žaislais, vaikui yra tinkamos sąlygos gyventi su atsakovu. Šalių vaiką išlaiką, prižiūrėjo, juo rūpinosi ir augino tik atsakovas. Atsakovo teigimu, ieškovė iki šiol neturi pastovios gyvenamosios vietos bei pragyvenimo šaltinio, turi įsiskolinimų, jos gyvenamoji vieta nepritaikyta vaiko poreikiams. Ieškovė atskirajame skunde teigia, jog atsakovas daro žalą vaikui, nesirūpina jo saugumu bei gerove, tačiau nepateikia nė vieno tai patvirtinančio įrodymo. Visi ieškovės atskirojo skundo teiginiai yra melagingi ir tik parodo ieškovės bandymus apšmeižti atsakovą bei išsisukti nuo pareigos mokėti sūnui laikiną išlaikymą. Atsakovas pažymi, jog šalys geranoriškai susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Šią aplinkybę patvirtina skyriaus raštas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Civilinio proceso kodekse 314 straipsnyje apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė 2017-01-12, t. y. atskirojo skundo nagrinėjimo dieną pateikė rašytinius paaiškinimus, prie jų pridėjo naujus įrodymus: šalių susirašinėjimo kopijas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės pareiškimus skyriui be atsakymo ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė neįrodė, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, be to, teismas pats išsireikalavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir ją vertino nagrinėdamas šią bylą. Kiti ieškovės pateikti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimant skundo nagrinėjimo dieną pateiktus įrodymus būtų pažeistas šalių rungimosi principas, todėl juos atsisakytina priimti ir vertinti.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-15 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-24 nutartį civilinėje byloje 2-13713-1032/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio; panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutartį civilinėje byloje 2-13713-1032/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; atsakovo A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies; nustatė nepilnamečio vaiko M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu A. Ž., iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-13713-1032/2016 ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas; priteisė iš ieškovės G. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovo A. Ž. ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13713-1032/2016 įsiteisėjimo; paskyrė atsakovą A. Ž. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko M. Ž. pinigines lėšas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė ieškovei G. A. išvežti šalių nepilnametį vaiką M. Ž. už Lietuvos Respublikos ribų be raštiško atsakovo sutikimo; netenkino ieškovės G. A. prašymo areštuoti atsakovo A. Ž. turtą. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.65 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas laikiną vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, įvertino tiek šalių nurodomas faktines aplinkybes (pažymėtina, kad jos prieštaringos, abi šalys kaltina viena kita manipuliuojant vaiku, akivaizdu, kad jų santykiai konfliktiški), tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-09-13 nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad jų žiniomis šalių dvejų metų nepilnametis vaikas M. Ž. šiuo metu gyvena su tėvu ieškovu A. Ž. ir seneliais. Vaiko motina G. A. gyvena su draugu R. D. Klaipėdos rajone jam nuosavybės teise priklausančiame nebaigtame įrengti kotedže. Skyrius nurodė, kad G. A. turi įsiskolinimų, tačiau niekur nedirba ir neturi pastovios gyvenamosios vietos, kalba apie savižudybę, ją slegiančias finansines problemas. Skyriaus nuomone, G. A., pasinaudodama nepilnamečiu vaiku, siekia kuo skubiau gauti pinigų iš vaiko tėvo A. Ž. savo problemoms išspręsti. Vertindamas šias aplinkybes, skyrius nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl G. A. gebėjimo pasirūpinti vaiku ir jos atsakomybės prižiūrint ir auklėjant dvejų metų sūnų M. Ž., todėl vaikas turėtų likti su tėvu jam įprastoje aplinkoje.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad šalių sūnus M. Ž. yra 2 metų amžiaus, todėl svarbus veiksnys nustatant laikiną vaiko gyvenamąją vietą yra aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas; tai reikšmingas veiksnys, turintis didelę įtaką vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti vertinama ypač atidžiai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija, ypač turint omenyje tą faktą, jog šioje bylos stadijoje sprendžiamas klausimas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Esant prieštaringoms šalių nurodomoms aplinkybėms ir konfliktiškai pozicijai, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, manytina, jog gyvenamosios vietos stabilumas, iki bus išnagrinėta byla ir teismas iš esmės nustatys bei įvertins visas reikšmingas bylai aplinkybes, bei vaiko amžius yra pagrindiniai kriterijai sprendžiant dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog jai susiradus draugą, atsakovo elgesys tapo neatsakingas, nebrandus, darantis žalą vaikui bei netoleruotinas. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra teistas už atliktas nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai manytina, jog vaiko buvimas su atsakovu gali daryti neigiamą įtaką vaiko raidai. Ieškovė taip pat teigia, jog prasidėjus teisminiams procesams, atsakovas nedelsdamas ėmė inscenizuoti tariamą bendravimą su vaiku bei gyvenimą su juo. Atsakovo veiksmų tikslas yra ne dalyvavimas vaiko auklėjime, tačiau siekis vaiko interesų sąskaita pakenkti ieškovei kerštaujant dėl iširusių santykių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė iš esmės nepateikia jokių šių savo teiginių įrodymų. Iš esmės vienintelis reikšmingas įrodymas yra ieškovės pateiktas šalių susirašinėjimas. Tačiau atsakovas kontraargumentuodamas ieškovei taip pat pateikė susirašinėjimo kopijas. Matyti, jog šalys siekia formuoti tendencingą nuomonę apie viena kitą. Įvertinęs šalių pateikto susirašinėjimo turinį, teismas daro išvadą, jog abi šalys viena kitos atžvilgiu taiko psichologines, manipuliacines priemones, vaiko interesų sąskaita siekia spręsti tarpusavio santykių problemas. Tokią teismo nuomonę dar labiau sustiprina tas faktas, jog ieškovė atskirajame skunde pati pripažįsta, kad SMS žinutėse nurodytu prašymu suteikti paskolą siekė, jog atsakovas prisidėtų prie vaiko išlaikymo, be to, neturi jokių sveikatos ar emocinių problemų, o žinučių tekstais tik bandė paveikti atsakovą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo pateikto susirašinėjimo vertinti vienos iš šalių naudai.Esant prieštaringiems šalių pateiktiems įrodymams ir nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip lemiamą įvertino vaiko gyvenamosios vietos stabilumo veiksnį. Tuo labiau, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius rekomendavo vaiką palikti su tėvu jam įprastoje aplinkoje.Teismas pažymi, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustačius, jog vaiko gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajone, yra pašalintas iš bylos kaip institucija, teikianti išvadą byloje. Į bylą 2016-11-09 pateikta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kaip kompetentingos institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvada. Įvertinęs išvados turinį, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nėra jokio pagrindo keisti laikiną vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su motina. Iš išvados matyti, jog abiejų šalių buities sąlygos yra tinkamos vaikui, užtikrina jo poreikius. Iš esmės pagrindinis lemiamas veiksnys, kurio pagrindu skyrius rekomenduoja vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, yra vaiko amžius. Skyriaus atstovė teigia, jog kūdikiai ir maži vaikai paguodos ir apsaugos ieško pas mamą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog išvadoje nėra jokių duomenų apie tai, jog gyvenimas su tėvu pažeidžia vaiko interesus, tai, jog išvada surašyta jau po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prieštarauja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai, kuri buvo surašyta konkrečiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, turint omenyje laikiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pobūdį, tai, jog vaikas yra mažametis ir šiuo metu jau kurį laiką gyvena su tėvu, tai, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pasiliko teisę koreguoti išvadą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, keliančių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Ieškovė skunde pažymi, jog teismas nenustatė jokios ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos, o tokia teismo nutartis visiškai neužtikrina ieškovei galimybės matytis ir bendrauti su sūnumi. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-09-13 rašto matyti, jog šalys sutarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos: ji aiškiai aptarta ir konkretizuota (b. l. 135). Be to, pokalbio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje metu šalys papildomai sutarė dėl tam tikrų tvarkos įgyvendinimo niuansų. Nesant ginčo tarp šalių ir joms bendru sutarimu nustačius bendravimo tvarką, nėra jokio pagrindo ją nustatinėti teismo nutartimi, todėl šis ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 3.175 str.).Vaiko laikiną gyvenamąją vietą iš esmės palikus nepakeistą, kiti nutarties aspektai nerevizuotini.Įvertinęs ankščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.