Marijampolės apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) atstovei Agnei Čebanauskienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P. (toliau – ir Pareiškėjas), skundą dėl 2025 m. gegužės 7 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. V. nutarimo, Nr. Nr.64-ANR_O-5134-2025 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. gegužės 7 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniosios tyrėjos nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nutarime nurodoma, kad Marijampolės AVPK Veiklos skyriuje gautas G. P. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2025-04-22 apie 12 val. 30 min., atvykus į jam priklausančio gyvenamojo namo pusę, adresu (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo, kad yra visiškai išardyta jo įrengta pertvara, bei susinešti daiktai į jam priklausančius patalpas, t. y. sandėlį ir vonią su tualetu. G. P. įtaria, kad taip pasielgė jo buvusi sutuoktinė A. P. ignoruodama Marijampolės apylinkės teismo 2025 vasario 5 d. sprendimą, kuriuo teismas nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką. G. P. advokatas jam pranešė, kad A. P. kreipėsi į teismą, kad jos nuomone neteisėtas sprendimas būtų peržiūrėtas, įsiteisėjusi byla atnaujinta. Pagal gautą pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį. Tyrimo metu nustačius, kad Marijampolės apylinkės teisme šiuo metu yra atnaujinta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3403-802/2025, ir galutinis sprendimas dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo nėra priimtas, įvertinus, kad A. P. veiksmuose nėra nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo teisena yra nutrauktina.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateiktu atsiliepimu prašo Pareiškėjo skundo netenkinti. Marijampolės AVPK atstovė pasisakydama apie priimto skundžiamo nutarimo pagrįstumą, vertina, kad tarp asmenų kilęs civilinis ginčas, o pagal teismų praktiką negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Esant pagrįstoms abejonėms dėl asmens kaltės negali būti priimtas nutarimas asmenį nubausti. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006).

ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog nenustačius, kad A. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio požymių, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalis 1 punktu, nutarta nutraukti jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

ANK 518 straipsnyje nurodyta, jog savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai daro tyčia ( LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-3-374/2024) Pareiškėjui ir A. P. nutraukus santuoką, jiems kiekvienam asmeninės nuosavybės teise priteista po ½ dalį namų valdos - žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ši sprendimo dalis Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-698-775/2024 palikta nepakeista, sprendimas įsiteisėjęs ir šalims žinomas. Nekilnojamo turto registre įregistruotas Pareiškėjo ir A. P. gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), valdymas po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise. 2025 m. sausio 13 d. asmenims nepavykus taikiai susitarti dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos G. P. pateikė teismui ieškinį prašydamas teismo nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. 2025 m. vasario 5 d. Marijampolės apylinkė teismo sprendimu už akių nuspręsta Pareiškėjo (ieškovo) ieškinį tenkinti ir nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą 2024 m. lapkričio 26 d. pastato dalių paskaičiavimo projektą. Tame pačiame sprendime nurodoma, kad A. P. (atsakovei) ieškovo ieškinys įteiktas tinkamai, teismo nustatytu terminu atsiliepimas į ieškovo ieškinį nėra gautas, galimai ieškovo pasiūlyta naudojimosi daiktu tvarka atsakovę tenkina ir dėl šios priežasties ji neįsitraukė į bylos procesą. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2025 m. vasario 26 d.

2025 m. kovo 17 d. A. P. teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarta A. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 5 d. priimtą teismo sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-971-802/2025 nagrinėjimą iš esmės. Teismo posėdis byloje numatytas 2025 m. rugsėjo 11 d.

Nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. kovo 25 d. policijos įstaigai pateikė pareiškimą, dėl to, kad A. P. savavališkai pasinaudojo G. P. turtu, t. y. pasidarė praėjimą į virtuvę, išpjaunant skylę plokštėje, be jo sutikimo. Dėl šio pareiškimo, 2025-05-07 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriuje buvo priimtas nutarimas Nr. 64-ANR_O-5127-2025, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 25269074537). Nutarimas Pareiškėjui išsiųstas 2025 m. gegužės 7 d. vadovaujantis ANK 573 straipsniu įteiktas tinkamai (ANK 573 straipsnis). Nutarimas įsiteisėjęs.

2025 m. balandžio 22 d. G. P. policijos įstaigai pateikė dar vieną pareiškimą, dėl to, kad A. P. savavališkai išardė įrengtą pertvarą namo viduje. Pareiškime policijai Pareiškėjas nurodė, kad 2025 balandžio 22 d. apie 12.30 val. atvykęs į jam priklausančio gyvenamojo namo pusę, adresu (duomenys neskelbtini), rado jau visiškai išardytą mano įrengtą pertvarą tarp jam priklausančios svetainės ir valgomojo kambario sujungto su virtuve, kurią susiremontavo po atsakovės įsilaužimo 2025 m. kovo 25 d. Taip pat rūsyje rado atrakintas jam priskirtas patalpas, t.y. sandėlį ir vonią su tualetu, bei ten suneštus A. P. asmeninius daiktus. Kaip supranta šį įsilaužimą organizavo buvusi sutuoktinė, A. P., ignoruodama Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą, kuriuo teismas nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką. Pareiškime nurodo, kad jam žinoma, jog jo buvusi sutuoktinė kreipėsi į teismą ir, kad įsiteisėjusi byla dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atnaujinta.

2025 m. gegužės 7 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriuje buvo priimtas nutarimas Nr. 64-ANR_O-5134-2025, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 25271530286), ANK) 518 straipsnyje. Dėl šio nutarimo Pareiškėjas pateikė skundą.

Taigi, įvertinus teismui pateiktus duomenis, akivaizdu, kad nors Pareiškėjas skunde nurodo, kad gavo tik vieną sprendimą dėl kreipimosi į policijos įstaigą, policijos įstaigoje buvo priimti sprendimai dėl abiejų Pareiškėjo pareiškimų (2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. balandžio 22 d.) ir tinkamai įteikti Pareiškėjui. Kadangi teismui skundas pateiktas tik dėl nutarimo Nr. 64-ANR_O-5134-2025, teismas vertina tik jo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą.

Byloje surinkti duomenys, tiek Pareiškėjo paaiškinimai patvirtina tarp šalių kilusio ginčo civilinio teisinio santykio prigimtį, t. y. kilusį ginčą dėl naudojimosi turtu tvarkos. Sprendimas dėl šio ginčo civilinio proceso tvarka nepriimtas. Šiuo atveju pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta civiliniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui. Esant tokiai situacijai, Pareiškėjas turi visas galimybes ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Juolab, kad net pateikdamas pareiškimą policijai, jis nurodo, žinantis kad procesas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos yra atnaujintas. Pažymėtina, kad tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ir/ar administracinių nusižengimų teisės normos, o asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos neteisėtos veikos padarymas. Duomenų, kad Pareiškėjui būtų apsunkintos galimybės ginti savo, jo nuomone, pažeistas teises civilinio proceso tvarka, šiuo atveju nėra gauta. Civilinio proceso metu Pareiškėjas turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises, įrodinėdamas jam galimai padarytos žalos faktą bei dydį, ir tam nėra būtinos administracinių nusižengimų teisenos priemonės (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-174-795/2021, Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-20-1058/2025). Juolab, kad konkreti Pareiškėjui padaryta žala įvardinta tik skunde teismui, beje, jos dydžio Pareiškėjas objektyviais duomenimis nepagrindžia. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismui skundžiamas nutarimas, priimtas dėl nusižengimu ar netgi nusikaltimu įvardintų A. P. veiksmų, atliktų 2025 m. balandžio 22 d., kai jau 2025 m. balandžio 15 d., neskundžiama nutartimi buvo panaikintas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 5 d. priimtas teismo sprendimas dėl naudojimosi turtu tvarkos patvirtinimo ir Pareiškėjo įrengtos pertvaros gyvenamajame name buvo paliktos be jokio teisinio pagrindo.

Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, teismas sutinka su Marijampolės AVPK pareigūnės priimtu sprendimu ir daro išvadą, jog iš civilinių teisinių santykių kilę ginčai turėtų būti sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nepaisant to, kad A. P.pasirinktas veikimo būdas ir nėra visiškai tinkamas, tačiau negali būti vertinamas kaip tiek pavojingas, jog jai turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, tuo pačiu vertinant ir paties Pareiškėjo elgesį.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, surinktą rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo teisena A. P. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nenustačius jos veiksmuose nei ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, nei kitų nusižengimų sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai neleidžia daryti kitokios išvados. 2025 m. gegužės 7 d. nutarimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o G. P. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. P. skundą atmesti.

2025 m. gegužės 7 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. V. nutarimą Nr. 64-ANR_O-5134-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.