Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos B. P. atstovo (duomenys neskelbtini) O. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2021 m. vasario 9 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) D. V., išnagrinėjęs B. P. pareiškimą dėl to, kad bendrasavininkė M. R. savavališkai nuardė valdos ribas skiriančią tvorelę, riboženklius, trukdo naudotis bendro naudojimo šuliniu, jį užrakindama spyna, pažeidinėja Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatytą žemės naudojimosi tvarką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 518 straipsnį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Pareiškėjos B. P. atstovo (duomenys neskelbtini) O. M. apeliacinis skundas netenkintinas, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs pareiškėjos B. P. atstovo skundą, laikėsi aptartų ANK nuostatų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

8. Nagrinėjamoje byloje M. R. nugriovė bendraturtės žemės sklype pastatytą tvorelę. Iš byloje esančių rašytinių M. R. paaiškinimų matyti, kad šios aplinkybės M. R. ir neginčija, nurodydama, jog tvora, ribojanti jos galimybes naudotis bendru žemės sklypu, pastatyta be jos sutikimo, riboženkliai sustatyti jai nedalyvaujant. Pareiškėja mano, kad tokie M. R. veiksmai atitinka savavaldžiavimo sudėtį, todėl ji turi būti nubausta. Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK). CK 1.137 straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog „Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.“

9. Sutiktina su pareiškėjos B. P. atstovo skundo teiginiais, kad šiuo metu teisme nėra nagrinėjama jokia byla tarp bendraturčių M. R. ir B. P. dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos. Vis dėlto būtina pažymėti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-300-777/2020 (b. l. 10–15), kuriuo panaikino Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gruodžio 28 d. sprendimą, pažymėjo, kad galiojusi senoji naudojimosi žemės sklypu tvarka nebeatitinka faktinės situacijos. Sprendime taip pat nurodyta, kad po to, kai po mainų sutarties sudarymo pakito M. R. turimos nuosavybės teisės dalies į daiktą rūšis bei vieta, atsirado teisinis pagrindas keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Aplinkybė, kad iki šiol ši tvarka nepakeista, nepaneigia fakto, jog galiojanti tvarka tikėtina nebeatitinka M. R. poreikių. Pareiškėja mano, kad galiojanti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka suteikia jai teisę statyti tvorelę, atskiriant jai ir M. R. priskirtus naudotis žemės sklypo plotus, be bendraturtės sutikimo.

10. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką bendraturčiai gali nustatyti tarpusavio susitarimu, o esant nesutarimui – teisme pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Taigi naudojimosi tvarkos nustatymas nereiškia, kad yra suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Nustatant naudojimosi tvarką konkrečiomis objekto dalimis, bendroji dalinė turto nuosavybės teisė išlieka.

11. Šiuo atveju nustatyta, kad B. P. ir M. R. yra žemės sklypo bendraturtės ir jų kaip bendraturčių teisės į žemės sklypą nėra pasibaigusios, todėl, kaip nurodyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą, visi ginčai dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo žemės sklypu, tame tarpe ir sklypo ribų atskyrimo klausimas, turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu, o jo nepasiekus – teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad byloje nėra patikimų duomenų, kokio aukščio tvorelė buvo pastatyta (aukštis skaičiuojamas nuo žemės paviršiaus). B. P. pareiškime policijai nurodyta, kad tvorelės aukštis 1 m, M. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad 1,20 m. Kita vertus, šie duomenys yra svarbūs aplinkybėms dėl galbūt vykdytos savavališkos statybos nustatyti, bet niekaip nepaneigia tarp šalių kilusio ginčo civilinės prigimties. Savo rašytiniuose paaiškinimuose M. R. nurodė, kad pastatyta tvorelė apribojo jos teisę naudotis jai priklausančiu turtu, užvėrė patekimą į namų valdą, lauko tualetą. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui. Esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

12. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog tarp žemės sklypo savininkių yra ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu. Be to, kaip anksčiau nustatyta, Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, jog egzistuoja pagrindas keisti dabar galiojančią tvarką, todėl šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad grynai iš civilinių santykių kilę ginčai turėtų būti sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, nepaisant to, jog M. R. pasirinktas savo teisių gynimo būdas ir nėra visiškai tinkamas, tačiau ne tiek pavojingas, kad jai turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Tokia išvada reiškia, kad M. R. veiksmuose nesama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių visumos. Apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie tai, kad teismas neatliko jokių veiksmų, jog būtų apgintos B. P. teisės, yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo padarytų išvadų šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), nes tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma, įvertinus visus byloje surinktus duomenis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

13. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Apygardos teismo vertinimu, pareiškėjos B. P. atstovo skunde nurodyti M. R. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltę, padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia, ar tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms arba teisėtiems interesams. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos interesų, neleidžia skundžiamą teismo nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo M. R. veiksmuose, kurių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Matyti, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl žemės ribų ir naudojimosi jomis nustatymo. Pažymėtina, kad tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ir / ar administracinių nusižengimų teisės normos, o asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos neteisėtos veikos padarymas.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja B. P. bando tarp jos ir M. R. susiformavusius santykius kriminalizuoti, kad administracinio nusižengimo teisenos procese nustatytomis aplinkybėmis vėliau galėtų remtis galbūt vyksiančiuose civiliniuose procesuose dėl naujos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypu tvarkos nustatymo ir siekti sau palankaus sprendimo, tačiau, kaip jau ir minėta, tokios praktikos formavimas yra teisiškai ydingas ir nepagrįstas. Šiuo atveju tarp šalių kilę ginčai laikomi civiliniais teisiniais santykiais, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ir ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Duomenų, kad pareiškėjai būtų apsunkintos galimybės ginti savo, jos nuomone, pažeistas teises civilinio proceso tvarka, šiuo atveju nėra gauta. Civilinio proceso metu pareiškėja turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises, įrodinėdama jai galimai padarytos žalos faktą bei dydį, ir tam nėra būtinos administracinių nusižengimų teisenos proceso priemonės.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą, tinkamai įvertino faktinę situaciją tarp šalių, todėl priėmė teisingą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Apylinkės teismas, palikdamas šį nutarimą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad M. R. veiksmai šioje byloje negali būti pripažįstami savavaldžiavimu pagal ANK 518 straipsnį. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos B. P. atstovo (duomenys neskelbtini) O. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.